Gerai pagalvojus, jų sukuriama ekonominė vertė nėra labai didelė: taip, verslo vadovams bei savininkams įdomu, kiek pelno uždirba jų kompanija, bet visgi didžiausia apskaitininkų darbo dalis tikriausiai yra susijusi su tuo, kad valstybė reikalauja, jog mokesčiai turėtų būti apskaičiuojami tiksliai ir be klaidų. Auditorių vertė gal kiek didesnė: jie leidžia patikrinti, ar galima pasitikėti apskaita ir pačiu verslu. Bet vėlgi, gerai pagalvojus, jeigu visuomenėje pilnai būtų galima pasitikėti kitais jos nariais, auditoriai būtų nereikalingi: tad ar jų gausa nesignalizuoja, jog visuomenėje per maža pasitikėjimo?
Klausimas apie apskaitininkus ir auditorius yra vienas iš klausimų, kurie buvo pateikti Oksfordo All Souls koledžo egzaminuose per pastaruosius penkerius metus. Kiti jų ne ką mažiau įdomūs ir verčiantys susimąstyti:
- Kuo geras karas?
- Ar visada tremtis yra nelaimė?
- Iš kur atsiranda bendruomenės pojūtis?
- Kodėl būtinai reikia būti tolerantišku?
- Ar istoriniai romanai apsunkina istorijos suvokimą?
- Ar svarbu sakyti tiesą?
- Ar visuotinės žmogaus teisės nėra tam tikra kultūrinio imperializmo forma?
- Ar bent kada buvo istorijoje toks etapas, kai gyvenome ne informacinėje visuomenėje?
- Ar reikia labai pergyventi dėl Britanijos raudonųjų voverių likimo?
- Ar ne per daug sureikšminam Kiniją?
- Ar blogiau būti žiauriam lapui ar lapei?
- Kiek šiuo metu pasaulyje yra civilizacijų?
- Kokie turtingumo trūkumai?
- Ar bent viena filosofinė problema kada nors buvo galutinai išspręsta?
Kadangi šį egzaminą laiko vieni protingiausių žmonių pasaulyje, būtų iš tiesų labai įdomu paskaityti, ką jie atsako į šiuos klausimus.
(via Paul Kedrosky)
Atsakymai nera viesinami?
Kaip suprantu, tai ne.
Kaip sakė mano psichologijos dėstytoja: filosofijos tikslas ne atsakyti į klausimą, o ieškoti vis naujo atsakymo į tą patį klausimą :]
Praplečiant mintį, aš manau „jeigu visuomenėje pilnai būtų galima pasitikėti kitais jos nariais“, nereikėtų ne tik apskaitininkų ar auditorių, bet beveik jokių pareigybių, kurios nekuria pridėtinės vertės. Nereikėtų nei teisininkų, nei notarų, nei administratorių užsiimančių dokumentų įforminimais ir t.t. Galų gale nereiktų net pardavėjų ar apsaugos darbuotojų. Kitaip tariant didžioji dalis visuomenės užsiima vienokiu ar kitokiu kontroliuojamuoju vaidmeniu, vien tik tam, kad užtikrinti sistemos veikimą, tam, kad likusios visuomenės dalies kuriama pridėtinė vertė būtų teisingai visiems paskirstyta.
apie pasitikėjimą nūdienos visuomenėje visai įdomiai pasakoja BBC serialiukas The Trap…[http://www.imdb.com/title/tt0979263/]
o apskaitininkų ir auditorių tai tikrai per daug..:)
klausmai man pasirodė tobuli. Esu rašiusi komentarą apie tremtį kaip gėrį. Dar man labai patiko apie voveres (nieko neišmanau, tad tektų labai greit galvoti, kaip sukabinti). Dar patiktų rašyti apie tai, ar reikia būti tolerantišku. Man patinka būti netolerantiška tų, kurie neskaito knygų, atžvilgiu. Gėjai, pvz., manęs nedomina. Kai pusmetį Oksforde (tiesa, kitame Green Templton koledže) stažavausi opinion writes kursuose mes tokius panašius dalykus žaisdavome ryte prie kavos. Angliškai man ne visada būdavo lengva greit sujungti, bet šiaip tobulas užsiėmimas. Reikės duoti savo mokiniams.
Didesnė problema nei apskaitininkų kiekis, manau, yra ta, jog apskaitininkais gali būti bet kas – nėra jokių formalių reikalavimų šiai profesijai, priešingai nei auditorių atžvilgiu. O auditorių – per mažai. Ir kai reikia tilpti į pelningą biudetą, kenčia kokybė. Tiesa, dar nesu girdėjęs nei vieno atvejo, jog būtų prarasta auditoriaus licencija, tad gal vėlgi problema kažkur giliau.
Argi negirdėjote atvėjų, kai LAR atiminėja licencijas? Nueikite http://www.lar.lt ir įsitikinsite.