Skurdžioms valstybėms dažniausiai didžiausia su emigracija susijusi problema yra „protų nutekėjimas“. Kokia nors skurdi Afrikos (nors nebūtinai ir Afrikos: tinka tai ir Lietuvai) valstybė išleidžia palyginus daug resursų tam, kad išmokyti kokį nors daktarą ar suteikti aukštąjį išsilavinimą inžinieriui, o šis ima ir tik pabaigęs mokslus susikrauna daiktus ir išskrenda į kur nors į Vakarus kurti BVP ne savo tėvynėje. Apmaudu ir, atrodytų, didelis nuostolis valstybei, kurioje galbūt ne visi piliečiai ir pakankamai pavalgyti turi.
Bet šios savaitės The Economist pateikia labai įdomų požiūrį: visgi gali būti, jog vargšė Afrikos valstybė čia nieko nepraranda, o kaip tik priešingai – uždirba. Toks naujai iškeptas daktaras ar inžinierius gyvendamas Vakaruose gali uždirbti dešimtį kartų didesnį atlyginimą, nei likęs namie, o šio itin didelio atlyginimo Afrikos standartais pakanka nemažai lėšų sutaupyti ir parsiųsti perlaidomis namo, kur tikriausiai gyvena tėvai ar kitokie giminės. Manoma, kad šios perlaidos per emigranto gyvenimą tėvynei pilnai atperka investiciją į piliečio mokslą: giminės, gavę perlaidas, sumoka valstybei dalį šių lėšų per vartojimo bei kitokius mokesčius.
Yra ir kitų privalumų: jau vien dėl to, kad žmonės tiki, kad galima gavus išsilavinimą puikiai uždirti užsienyje, ima labiau siekti mokslo. Emigruoja ne visi, bet visuomenės raštingumas ir žmogiškasis kapitalas didėja. Be to, dalis (nors gal ir nedidelė) emigrantų grįžta pasisėmę patirties, ir ją gali puikiai pritaikyti savo tėvynėje.
Kažkoks abejotinas gerumas, ypač Afrikos atžvilgiu, tik dar labiau stiprina pasaulio išlaikytinių poziciją :(
:) Čia kaip populiarusis ekonomistų mintijimas “augantis nuosmukis” ar kažkas panašaus. Taip šioje vietoje – “blogas gerumas” “-)
Afrikoje išsilavinimas turi dar vieną niuansą- toks išsimokslinęs sugrįžėlis ima reikalauti sau pagarbesnės vietos po saulę. Ir išsireikalauja- tradiciniu Afrikai keliu, per revoliucijas. labai retas kuris “tautos vadas” neturi savo biografijoje įrašo “baigė mokslus Europoje” Tai jau geriau tegu siunčia namo tuos eurus/dolerius/svarus nei namie bangas kelia.
Iš dalies teisingas požiūris, deja, iš tų priskaičiuotų milijardų, kuriuos tautiečiai pasiunčia Lietuvon, didžioji dalis, greičiausiai, išteka į Švedijos bankų sąskaitas, apmokėti būsto kreditus. Taigi, vakaruose kuriamas BVP, ten eina ir pinigai.
jei naudą skaičiuosime pinigais, tada taip. O jei vertinsim kuriamą infrastruktūrą (inžinierius), žmonių gyvenimo kokybę (gydytojas), abejoju, kur bus gerumas. Juk vakariečiai ne už dyką tuos eurus moka.
num apskritai kuo daugiau protingu zmoniu, tuo geriau visi like pasaulyje gyvena, net jai tai tik rastas ismestas bambalis, primityvaus gentiecio naudojamas, tas bambalis proto produktas, lengvas ir tuo paciu stiprus indas vandeniui. protas turi buti visur skatinamas be abejoniu.
Vien tik nusiunčiant uždirbtus pinigus į Lietuvą, pinigų vertė (perkamoji galia) padidėja bent 2 kartus, nes už tuos pačius pinigus galima įdarbinti kelis kartus daugiau žmonių.
Trumpuoju laikotarpiu tai sutinku , tai yra labai gerai saliai kaip pwz Lietuvoje dabar taip vyksta . Bet kuo toliau tuo blogiau , tevai jau pradeda krautis lagaminus ir patys pas vaikus begti i uzsieni , o kad ir kaip gaila , bet tevai amzinai negyvena , o protai ishvaziave dirbti i uzsieni mirus tevams vargu ar jau palaikys pinigus kontaktus su Lietuva .