Jau senokai taip nebuvau pasipiktinęs kokiu nors save rimtu laikančio ekonomisto straipsniu kaip kad šiandien lrytas.lt pasirodžiusiu Stasio Jakeliūno rašiniu apie Baltarusijos ir Lietuvos ekonominės padėties palyginimą. Šiame straipsnyje labai prie daug ko galima prikibti, bet visgi į dideles polemikas nesileisiu: iš tiesų Baltarusija ir Lietuva sprendžia krizę labai skirtingais būdais, tad laikas puikiai parodys, kuris iš jų buvo veiksmingesnis. Manau, kad jau dabar atsakymas yra akivaizdus.
Visgi labiausiai norisi pastebėti, jog Stasys visiškai iškreipia faktus apie Baltarusijos skolinimosi galimybes bei rinkoje įkainotą jos bankroto riziką. Iš tiesų, Baltarusijos nėra labiausiai rizikingų (skaičiuojant pagal bankroto tikimybę) pasaulio valstybių dvidešimtuke, kuriame Lietuva užima 14 vietą: bet jos ten nėra todėl, kad niekas neprekiauja Baltarusijos kredito apsikeitimo sandoriais (Credit Default Swaps, CDS). Jeigu jie ir yra, tai jie tokie nelikvidūs, jog duomenys apie jų kainas nepatenka į Bloomberg terminalus.
Tiesa, labai nesunku suprasti, ką iš tiesų rinkos galvoja apie Baltarusijos kredito riziką. Baltarusija turi išleidusi dvi JAV doleriais denominuotas euroobligacijų emisijas: viena jų bus išperkama 2015 metais, o kita – 2018-aisiais. Šiuo metu šių obligacijų rinkoje galima nusipirkti su 11,5-11,8 procento pajamingumu. Tai labai realus rodiklis, už kiek palūkanų šiuo metu finansų rinka yra pasiryžusi skolinti Baltarusijai. Lietuva irgi turi JAV doleriais išleistų euroobligacijų. 2015-ais metais išperkamų Lietuvos vertybinių popierių pajamingumas šiandien siekia maždaug 3,4 procento, o 2017-ais išperkamų — apie 4,4 procento. Tas skirtumas tarp Baltarusijai siūlomų 11,5 procentų palūkanų ir Lietuvai siūlomų 4 procentų manau viską ir pasako.
Jeigu Baltarusijos CDS sandoriais būtų aktyviai prekiaujama, jis turėtų kainuoti apie 900-1000 bazinių punktų, kas yra žymiai arčiau Graikijos (kuri su maždaug 1400 bazinių punktų užima pirmą vietą tarp rizikingiausių pasaulyje), nei Lietuvos, kurios penkerių metų dolerinis CDS kainuoja apie 200 bazinių punktų.
Taikli pastaba. Nors Baltarusija ir pašonėje, ji tikrai nėra tas pavyzdys, su kuriuo reikėtų lyginti Lietuvos ekonominę politiką. Todėl tas straipsnis mažų mažiausiai nepavykęs.
Jokia cia naujiena kad S. Jakeliunas nesamones raso, as jau seniai net nebeskaitau jo straipsniu, nes visu straipsniu esme skleisti FUD.
Tik prabėgom žiūrėjau Jakeliūno straipsnį, ir taip pat nemanau, kad jis stiprus ekonomistas, tačiau tam tikrų duomenų palyginimas Baltarusijos naudai man pasirodė įdomus, rašinio vertas. Aišku, jame išsamaus, solidaus ekonomikų vertės lyginimo pasaulio kontekste – stoka, tai tik situaciniai ekonominiai etiudai. Tai žinodami, būkime labiau tolerantiški nuomonėms, jos nebūtinai mus skurdina.
sveikas sugrizes . galetai ir daugiau laiko skirti savo pamastymu talpinimui – idomu :)
Pikc tu, Petrai. :) Negalima taip tiesmukai ir beatodairiškai sudirbti oponentą (nors labai gražu – kur čia “like“ mygtukas?). :)))
Puikus įrašas – trumpai, tiksliai ir aiškiai. Pamatęs S. Jakeliūno straipsnį pagalvojau, kad gal tyčia iškreipia faktus.
Beje, delfi irgi šiek tiek klaidino (http://verslas.delfi.lt/business/lietuva-potencialiai-bankrutuoti-galinciu-saliu-reitinge-uzima-14-vieta.d?id=46022195): „Tiesa, sąrašas paskelbtas gegužės 23 d. – tą pačią dieną, kai Baltarusija patvirtino valiutos devalvavimą. Tad tikėtina, kad Business Insider naudotame CDS reitinge tikroji Baltarusijos rizika neatsispindėjo, o naujausiame reitinge kaimynus galime išvysti ir arti sąrašo viršūnės.“
Jei kalbant apie Baltarusijos euroobligacijų pajamingumą, tai jis buvo smarkiai didesnis nei Lietuvos ir prieš devalvaciją.
teisingai pastebeta. tikiuosiu savo nuomone parasysi dazniau
Tas lyginimas su Baltarusija klajoja tam tikruose sluoksniuose jau kelis metus. Pagrindinis teiginys buvo tas, kad Baltarusija pasirinkusi visiškai priešingą laisvajai rinkai ir demokratijai kelią, turi tą patį BVP vienam gyventojui kaip ir klusniai LLRI nurodymus vykdanti Lietuva. Klausimas buvo keliamas – ar verta buvo sudėti tas aukas. Bet tai buvo seniai. Dabar jau atsakymas aiškus.
Iš tiesų, tai nesvarbu ką sako p. Jakeliūnas, ar ką sako svetainės autorius Petras Kudaras apie 2011 m. gegužės mėnesio CDS dydžius, ar ankstesniu laikotarpiu ankstesniais kreditorių lūkesčiais dengtus vertybinius popierius abiejose valstybėse. Svarbu tai, kad žmonės Lietuvoje – tame tarpe ir komentatoriai – nebemoka mąstyti savo galva.
O kad nuleisčiau Jus nuo dangaus iki žemės pasakysiu trumpai: tuo metu, kai buvo leidžiamos obligacijos Lietuvą pinigais šėrė užsienio investuotojai. Ir dabar tebešeria. Savo laiku tokių turėjo ir Graikija, ir Italija. Kokie jų CDS šiandien – patys žinote. Taigi, tikėkimės, kad kai investuotojams atsibos “mučintis” su Lietuva (tiksliau – jie supras, kad investuotų pinigų jie nebeatgaus) ir ims lysti įvairios ylos iš maišo (Lietuvai ims trūkti valiutoms įvairioms socialinėms programoms) arba tiesiog Lietuva ims importuoti dviženklę infliaciją, p. Petras Kudaras ir visi komentatoriai dar nebus bedarbiai.
Ir kad į valdžią jie, kaži ko būdami pikti, neišrinks eilinių istorinių fašistų. Sėkmės.