Vakar supratau, kad gyvenu išskirtiniame name: kaimynai ėmė ir kieme suorganizavo vasaros sezono atidarymą, kuriame grojo pučiamųjų orkestras „Senjorai“, buvo vaišinamasi ir bendraujama. Labai dėkui muzikantams bei organizatoriams už puikią šventę.
Vaikų žaidimų aikštelėje susėdęs visas pučiamųjų orkestras sukuria tikrai ypatingą įspūdį.
Daugiabučių kaimynų bendravimas per pastaruosius kelis dešimtmečius labai pasikeitė: pamenu, nueiti pas kaimynus pasiskolinti druskos ar aliejaus buvo įprastas reiškinys, visus kaimynus pažinodavai, žinodavai visų bėdas ir rūpesčius (o bobutės prie laiptinių būdavo pagrindinės iformacijos skleidėjos). Aišku, tuomet visi buvo sėslesni, tad per ilgą laiką gyvenant šalia vis tiek susibendrauji. Nors, esu penkerius metus nuomavęsis tą patį butą Vilniuje, bet vis tiek labai mažai kaimynų pažinojau, o bendravimas su jais apsiribodavo pasisveikinimais laiptinėje. Seniau nebuvo interneto bei socialinių tinklų, tad gal ir pasirinkimas, su kuo bendrauti buvo mažesnis: dabar kai gali internetuose rasti panašių interesų bendraminčių bet kuriame pasaulio krašte ir palaikyti su jais glaudų ryšį, kaimynai nebeatrodo patraukli alternatyva.
Užtat tokie renginiai labai žavūs ir svarbūs, nes jie sukuria galimybę pabendrauti su šalia gyvenančiais, kurti stipresnę bendruomenę. Pasirodo, kad tame pačiame name gyvena ir keletas mano pažįstamų, su kuriais, tikiu, dar ne kartą kartu praleisime vakarus: be šio renginio tikriausiai nebūtume susibendravę. Reikia tiek nedaug – geros iniciatyvos, progos susiburti – ir labai greitai atsiranda bendruomenės jausmas. Tokių renginių reikia visiems Lietuvos daugiabučių kiemams :)
kad puciamuju orkestras vaziuoja i namo kiema koncertuoti irgi nemazai pasako apie ju finansine bukle ir pragyvenimo lygi Lietuvoje :)
Dirigentas mūsų name gyvena, ir jau trečius metus sezono atidarymas būna su jų orkestru :)
Sukurti aplinką bendravimui finansų daug nereikia – pakanka išnešti į kiemą šašlykinę ir kad kas nors atsineštų gitarą ar akordeoną.
papildysiu kita patirtimi. Mano pažįstama piktinosi, jos manymu, pasibaisėtina tvarka kažkokiame naujos statybos kvartale. Kur prieš perkant būstą reikėjo pasirašyti geros kaimynystės sutartį (nepaleisti vienų šunų, triukšmas naktį ir pan.). Ji atsisakė ir jai nepardavė. Va pagalvojau, ta pažįstama net sąmoningai suvokia, kad greičiausiai elgsis kiauliškai. Tad kepsninė nepadės, jei chamas name gyvena