Šįryt gerdamas kavą nustebau Lietuvos ryte pamatęs straipsnį apie vos nepatirtus lažybų bendrovių nuostolius. Ypač įstrigo šios lažybų bendrovių atstovų citatos:
„Nėra ko slėpti – iki čempionato pusfinalio lošėjams išmokėdavome daugiau nei surinkdavome”, – „Lietuvos rytui” sakė „TonyBet” punktus vienijančios bendrovės vykdomasis direktorius Vytautas Kačerauskas.
Jam pritarė ir lažybų bendrovės „Top Sport” konsultantas Gintaras Staniulis: „Jei ne vokiečių pralaimėjimas italams, čempionatas mums būtų pažymėtas minuso ženklu.”
Tikriausiai mane yra sugadinęs darbas banke, nes pasirodo, jog buvau daręs klaidingas prielaidas apie lažybų bendrovių verslo modelį: buvau įsitikinęs, jog jos akylai valdo savo rizikas ir koeficientus nustato taip, kad uždirbtų bet kokiu atveju. O jeigu per koeficientų keitimą rizikos suvaldyti neįmanoma, turėtų būti galima apsidrausti per priešpriešinius kontraktus. Aišku, pasaulinė lažybų rinka – tai ne akcijų birža, bet likvidumo joje tam turėtų būti pakankamai.
Ar neturėtų būti lažybų bendrovių modelis toks, kad būtų uždirbama tik iš koeficientų skirtumų (spread‘o)? Nes jeigu jos yra linkusios pardavinėti tokius kontraktus, kuriais prisiima riziką dėl vienos ar kitos lažybos baigties, tai iš principo jie lažinasi klientų pinigais ir yra rizika, jog patyrus nuostolių klientai gali likti be teisėtų išmokų.
Bet gal čia šie lažybų bendrovių atstovų pasisakymai ištraukti iš konteksto ir nėra viskas taip blogai, kaip gali pasirodyti.
Pradzioje pagalvojau, kad tikrai keista, bet paskui supratau, kad straipsnis apie nieka :) Kazino, losimai, draudimo verslas pinigus uzdirba ilgame laikotarpyje, o jei snekesim apie konkretu atveji tai naturalu, kad jie turejo minusa.
Pats cempionatas turejo viena siurpriza – vokiecius, kada kontoros ir uzdirbo.
O del banku rizikos valdymo tai sakyciau labai drasiai pasisakei ;)
Bankų rizikas valdyt sudėtingiau nei lažybų bendrovės :)
Kazino ir lošimai yra šiek tiek kitoks verslas, nes tikrosios tikimybės yra aiškios, tuo tarpu draudimas, lažybos ar finansų rinkos veikia sąlygomis, kai tikrosios tikimybės nėra žinomos, jos tik nuspėjamos ir joms yra rinka. Taleb’as vadina tai “Ludic fallacy”, kad tokius įvykius iki galo galima modeliuoti.
Dėl to draudimo kompanijoms ir bankams yra nustatytos labai aiškios taisyklės, kiek jie gali turėti “atvirą poziciją” bei rizikuoti savo lėšomis — visos kitos rizikos turi būti hedžinamos. Nežinau, koks iš tikrųjų yra reguliavimas lošimo bendrovių atžvilgiu: maniau, jis panašus.
Bet, kaip minėjau, gal ten viskas ok, tik straipsnis pilnas nesąmonių :)
Keista, kad Lietuvoje veikiančios lažybų bendrovės nepasiūlė lažybų dėl pasaulio pabaigos 2012 m. gruodžio mėnesį. Vienoje iš tarptautinių lažybų bendrovių mačiau tokio tipo statymą: bus pasaulio pabaiga (išmoka – 100x), nebus pasaulio pabaigos (1.02x). Ir nuo rizikos nereikia draustis :)
Neskaičiau to straipsnio, bet jokių ten nesąmonių, lažybų bendrovės žaidžia su koeficentų mažinimu – didinimų, – kuo arčiau varžybos, tuo už favoritą koeficentas mažesnis…nesu tikras dėl hedginimo, bet paprasčiausiai, kai statoma pvz 3000 lt tai kasininkė skambina ir derina su boookmekeriais, ir koeficentas bus pastebimai mažesnis…taigi taip, yra rizikuojama kliento pinigais, todėl ir įstatinis kapitals lažybų bendrovės yra 1 000 000 lt, o ne kaip paprasto UAB…
Uzdirbti is spread’o butu galima, jeigu vienodos sumosu butu pastatyta uz priesingus rezultatus. O statoma nevienodai, cia ir atsirana rizika.
Labai teisingas antras komentaras :) Pilnai sutinku