Manau, kad Andriaus Tapino „Vilko valanda“ galėtų patikti dviejų rūšių skaitytojams: mėgstantiems greit susiskaitančius nuotykių pasakojimus ir Vilniaus faktų bei istorijos mylėtojams. Vien nuotykiai manęs nekabina, bet dėl gausybės faktelių ir užuominų apie Vilniaus įdomybes, knyga visai džiaugiausi. Tiesa, šiek tiek nusivyliau tuo, jog kažkodėl buvau įsitikinęs, kad tai knyga apie šimto metų senumo Vilnių: drįsčiau teigti, jog senovinis Vilnius tėra tik fonas, kuriame vyksta visiškai šiuolaikinis veiksmas su šiuolaikiniais herojais ir su šiuolaikiniais stereotipais (rusai intrigantai, vakariečiai mus gelbėja, žydų konspiracija ir pan.). Tame nėra nieko blogo, tiesiog mano lūkesčiai besitikint Umberto Eco stiliaus intrigos senoviniame Vilniuje (kad ir su patobulintomis garo mašinomis ir stympankine fantazija) prasilenkė su rezultatu.
Kaip minėjau, labiausiai man patiko knygos istorinis prieskonis ir daugybė užuominų į dabartinius įvykius bei reiškinius: yra ir Venskienė, ir Vilniaus senamiesčio Rožė. Skaitant knygą tos užuominos kelia didelį pasitenkinimą, taip ir nejučia sau į ūsą šypsaisi lėtai kinkuodamas galvą „taip, taip, žinau, ką turėjai omenyje“. Lieka tik klausimas, ar tos užuominos į dabartinius reiškinius išliks aktualios ir suprantamos po kokių dešimties metų, mat be šio kultūrinio sluoksnio „Vilko valanda“ taptų tik lėkštoka nuotykių knyga. Pasikartosiu, bet susidariau įspūdį, jog ji labiau apie dabartinį, o ne senovės Vilnių.
Patys nuotykiai per daug manęs nebedomina, bet tikiu, jog „Vilko valanda“ galėtų būti populiari tarp paauglių ir visai puikiai pakeistų savo laiku populiarias indėnų istorijas. Veiksmo daug, jis greitas, tik ganėtinai plokščias, bet tikriausiai ir nebuvo tikslo kurti sudėtingų personažų su labai įvairiapusėmis asmenybėmis. Tiesiog neįtaikau į tikslinę auditoriją, tad sunku ką ir komentuoti.
Tikiu, kad ši knyga galėtų skaitytoją sudominti Vilniaus istorine geografija ir leisti jam visai smagiai praleisti keletą vakarų nuotykių pasaulyje. Bet aš iš jos norėjau daugiau.
ATNAUJINIMAS: VenSkienė, o ne VenCkienė.
Va ir mano įspūdžiai labai panašūs. Gaila, kad labai greitai susiskaitė, kaip koks šiuolaikinis greitas nuotykių filmas. Taip pat iškilo klausimas, ar norėsiu šią knygą skaityti vėl, po kažkiek laiko.
Skaičiau, kad A.Tapinas su savo šeima aktyviai įsitraukęs į lobių paieškos žaidimus. Spėju, kad knygoje tas pomėgis ir atsispindi (turiu galvoje užuominas apie Vilniaus įdomybes ir pan.).
O kas ten buvo Venckienė? Knygą skaičiau – kaip tai nesusisiejo perdaug ryškiai.
Venckienė buvo epizodinis veikėjas — itin valdinga burmistro Venckaus žmona.
Nu jau nu jau. Ten toks sabloninis, epizodinis veikejas.. Ten buvo gi protesto kurstytoja, caro nupirkta, kur organizavo moteru maista – gal ta labiau :)
Tik ji buvo ne Venckienė, o VenSkienė – VenSkaus žmona. :)
Aha, VenSkienė. Atsiprašau už klaidą :)
Man pasirodė, kad “Vilko valandoje” tik ledkalnio viršūnė – intrigos ir nuotykiai dar įgaus pagreitį kitose dalyse. Ir neabejoju, kad šitą knygą galima skaityti ir du, ir tris kartus (taip ir darysiu, kai pasirodys kitos dalys), atrandant dalykėlių dėl kurių kinkuojama galva: „taip, taip, žinau, ką turėjai omenyje“. Tikiu, kad kažkada išverstas “Žiedų valdovas” jautriam paaugliui Andriui privalėjo palikti pačių teigiamiausių liekamųjų reiškinių :)
kadangi laiko skaitymui neturiu tiek kiek norėčiau, tai labai gaila to turimo laiko fiction’o skaitymui, ypač kai tiek daug gero non-fiction’o dar neperskaityta :)
visada daugiau norima iš savo ir ne savo vaikų…
pristatymą klausiau , beliko perskaityti :)
O man patiko! Ir dėl įpintų nūdienių realijų, ir dėl pakankamai mielo žanro, ir dėl sklandaus rašymo stiliaus, ir dėl daug kitų dalykų. Skaitydama labai smagiai praleidau savaitgalį ir atsipalaidavau nuo visų darbinių rūpesčių, kartu atšviežinau galvą naujai savaitei… Savaime suprantama, kad kai kam norisi visur atrasti margaspalvius triaukščius personažus, kurie filosofiškai išvedžiotų, dirbtinai nusišnekėtų ir nuolat gilintųsi į save, apraudodami savo būtį. Tokiu atveju reikia rinktis kitokio, o ne nuotykių, žanro knygą. Taip pat, jeigu kažkam gaila laiko skaitymui, ką gi, ne knyga ir ne jos autorius dėl to kaltas. Man šita knyga papuolė labai tinkamu laiku, labai vietoje, ir suteikė smagią poilsinę terapiją ;)