Google+ tinkle Aistė Paulina dalinasi vieno studento 1937-ųjų metų dienoraščiu. Kas dieną po vieną įrašą. Dažnai apie oro sąlygas, kas užduota namų darbams, bet retkarčiais apie įvykius Lietuvoje ir tai, ką jis perskaitė (arba dar įdomiau – ko nerado paminėta) laikraščiuose. Kadangi svetainėje epaveldas.lt galima rasti beveik visą tarpukario Lietuvos periodiką, tai būna labai įdomu susirasti konkrečius minimus straipsnius ir juos paskaityti.
Jau ne pirmą kartą vartant tuos senų laikraščių atvaizdus į akis krenta vienas labai didelis skirtumas nuo dabartinės spaudos. Ne, ne reklamos trūkumas: ten galima rasti ir loterijų skelbimų, bei kvietimų įsigyti kosmetikos, ar Ūkio banke pasidėti indėlį. Netrūksta net ir nuotraukų, tik jos, aišku, nespalvotos, ir jų mažiau. Skiriasi turinys: ten beveik viskas apie užsienio naujienas! Štai 1937-ųjų metų kovo 2-osios (pasirinkau, kad būtų pirmas kovo antradienis) „Lietuvos žinių“ numeris užsienio aktualijoms ir naujienoms skiria net 5-5,5 puslapio iš dešimties. Perverčiau šios dienos „Lietuvos rytą“: užsienio aktualijoms skirta vargani 3 puslapiai iš 24-ių.
Esu girdėjęs tokią teoriją, jog užsienio naujienomis laikraščiai dažniausiai užpildo tuščius plotus, nes tai pigu ir efektyvu. Užsienio naujienų visada daug, bet jos skaitytojui nebūtinai įdomios. Bet pažvelgus į pirmuosius keturis „Lietuvos žinių“ ir „Lietuvos ryto“ puslapius neatrodo, jog prieš 76 metus užsienio naujienos būdavo nugrūdamos į kampą. Straipsnius apie Lietuvą nuspalvinau žaliai, mėlyni – reklama, raudona – užsienio naujienos, geltona – romano ištrauka (paspaudus didinasi). Straipsniai apie Lietuvos aktualijas buvo skelbiami ir prie Smetonos: mano skaičiavimais, jie šiame „Lietuvos žinių“ numeryje užėmė apie 35 procentus ploto, bet jie buvo paliekami antrajai laikraščio pusei, tad sunkoka tokį straipsnių išdėliojimą suversti tuometinei spaudos cenzūrai.
Kita vertus, dabartinėje Lietuvos žiniasklaidoje iš tiesų labai retai galima užtikti detalesnių nuomonių apie užsienio įvykius, laikraščiai ir radijas dažniausiai pasakoja tik apie labai nedaug užsienio šalių. Dėl to labai mėgstu važiuodamas mašina klausytis BBC – kada paskutinį kartą girdėjote diskusiją apie rinkimus Kenijoje ar Hugo Chavezo sveikatos būklę lietuviškose radijo stotyse? Net ir socialiniuose tinkluose sukamės aplink tuos pačius lietuviškus įvykius. O, va, Aistės Paulinos studentas savo 1937-ųjų dienoraštyje mini straipsnį apie tai, kodėl vyskupai remia Franko Ispanijoje.
Užstrigo toji vieta, kur kalbama apie straipsnių apie Lietuvą skelbimą antroje laikraščio pusėje – kodėl taip buvo daroma prie Smetonos ir kodėl tai nėra cenzūros požymis?
Cenzūra buvo, bet, mano supratimu, ji neleisdavo ko nors rašyti, o ne nurodydavo vietą, kur tai spausdint. Bet tai tik spėjimas.
tai kad tadaise iekas angliskai nesnekejo ir interneto nebuvo, dabar visi apie uzsieni is uzsienio saltiniu raukia.
Šiek tiek turėjau reikalų su žiniasklaida… Mano diagnozė, kad viską lemia redaktoriai/savininkai, o ne skaitytojai. Redaktoriams nuoširdžiai vietiniai sudaužyti snukiai įdomesni, nei įdomiausi socialiniai, kultūriniai, verslo įvykiai Europoje, apie kuriuos reiktų tik perrašyti. Dabar jau atsiranda visokie IQ bei Valstybė, kurie lyg tai žvelgia aukščiau tų “snukių”, bet vis tiek jaučiasi, kad rašantieji vakarais galvoja, kaip nepakliūti jiems po kumščiu. O būdų kažką pakeisti yra, bet telieka tai mano know-how, nes atrodo elementariai neverta terliotis su ta žiniasklaida :/
Man tai patinka, kad 1937 m. buvo daugiau reklamos negu dabar. Akivaizdu kur juda spauda :)