Alaus degustavimas: pigūs ir stiprūs nebūtinai yra blogai

Prieš truputį daugiau nei metus su kolegomis darėme eksperimentą: degustuodami įvairaus brangumo vynus bandėme suprasti, ar kaina mums koreliuoja su skoniu. Koreliavo: brangiausias vynas pelnytai buvo populiariausias, net jeigu ir eksperimente dalyvavę somelje buvo ne profesionalūs vyno snobai. Šįmet gimtadienio vakarėlyje eksperimentą pakartojom su skirtingomis alaus rūšimis.

Alus – žymiai demokratiškesnis gėrimas nei vynas, tad šešeto kartų kainų skirtumą parduotuvėse ne taip jau lengva rasti (pernykštėje vynų degustacijoje bandomieji buteliai kainavo nuo 15 iki 100 Lt), bet gerai pasistengus – pavyko. Tiesa, teko pigiausių pavyzdžių ieškoti Kruonio miestelio parduotuvėje, nes tokių prekinių alaus ženklų nesu matęs dideliuose prekybos centruose: alaus „Vo!“, „Grifas“ bei „Žalčio Stipriojo“ litriniai bambaliai kainavo tik apie €0,85. Brangiausiųjų klasę atstovavo ispaniškas „Estrella“ (už litrą kiek daugiau nei €5) bei „London Pride“ (litras – €4). Nors pradžioje galvojau kaip kontrolinį pavyzdį įtraukti visiškai standartinį „Carlsberg“ alų, bet paskutinę minutę pakeičiau jį nealkoholiniu „Bavaria“. Bent jau kiek esu ragavęs nealkoholinio alaus, šis lyg ir buvo visai geriamas. Bent jau leidau sau taip galvoti.

Dešimt degustuotojų atsitiktine tvarka ragavo visas šešias alaus rūšis bei skalėje nuo 1 iki 5 turėjo įvertinti alaus kvapą, skonį bei savo norą testuojamą alų pakartoti. Rezultatai nebuvo visiškai netikėti: brangiausias „Estrella“ surinko daugiausiai balų (nors, net keli degustatoriai sumaišė jį su nealkoholiniu alumi – paragavus keletą stipriųjų Kruonio klasės alaus pavyzdžių, bet koks kitas alus atrodo be alkoholio), o antram brangiausiam „London Pride“ vertinimuose koją pakišo specifinis kartumas. Gal kiek netikėtai nuo nugalėtojo visai nedaug atsiliko alus „Vo!“ bei „Žalčio stiprusis“: tikėtina, jog nesofistikuotoje degustatorių kompanijoje jie būtų visiškai lygiaverčiai varžovai šešetą kartų prabangesniems konkurentams, jei tik turėtų savyje mažiau alkoholio. Bet net ir būdami stiprūs kaip kaimo vyrų prakaitas, kvapu bei skoniu jie gali lygintis su pasaulinio lygio aludarių gaminiais.

Aiškiausias degustacijos nusivylimas – nealkoholinis alus „Bavaria“: jokių šansų konkuruoti su alkoholio pertekusiais varžovais. Jeigu kvapo rungtyje dar buvo kažkokios vilties jog juo mėgautis galima, nuosprendis dėl skonio buvo negailestingas. Ar iš vis būna geriamo nealkoholinio alaus?

Visus rezultatus galima parsisiųsti Excel formatu.