Pastarąsias dešimtį dienų dirbau ne iš namų. Dirbau ir ne iš ofiso: daugiau nei savaitei persikėliau į pajūrį. Darbo ritmas nuo to visai nepasikeitė, rutina išliko ta pati. Atsikelti prieš aštuonias, pasidarius kavos perskaityti elektroninį paštą, žiaumojant sumuštinį atnaujinti vienos ar kitos sistemos duomenis ar parašyti vieną kitą lengvesnę duomenų bazės užklausą. Po to įprastiniai dienos skambučiai su klientais, darbas, darbas, darbas, pietų pertraukėlė ir vėl darbas. Ir tada, jau kokią 18 valandą, galima kiek atsipūsti, nueiti prie jūros, pavakarieniauti, paskaityti knygą. Ir tikriausiai dar atsakyti į kelias darbines užklausas.
Dirbu nuotoliniam darbui dėkingoje IT srityje, tad darbas namie ar prie jūros visai nesiskiria nuo darbo ofise. Jei tik yra pakankamai stabilus internetas, galima dirbti bet kur. Ir atrodo, jog pagaliau tai tapo suvokiama vis daugiau kompanijų: jeigu prieš pandemiją pas klientus Londone reikėdavo reguliariai skraidyti kas dvi savaites „atsiskaityti už darbus“, dabar visai pakanka kassavaitinio skambučio. Susitaupo ne vien kelionės nuovargis, bet ir begalės laiko bei pinigų. Nors klientai – ne IT bendrovė, jie irgi į ofisą nebeskuba, fizinis buvimas visuose susitikimuose nebeatrodo efektyvus darbo būdas.
Vienas didžiulis ofiso privalumas išliko: ofise nėra vaikų. Jei vaikai neina į darželį ar mokyklą, tai namuose vis tiek tenka dirbti bent jau pusantro etato, be eilinių darbinių užduočių reikia pasirūpinti ir jais. Neturintys vaikų bendradarbiai visai mielai nuolat dirbtų iš namų ar sodybos. Socializacija svarbu, bet juk nebūtinai darbinėje aplinkoje.
Mano artimiausioje aplinkoje jau bent trys kompanijos nusprendė, kad jiems arba reikia dvigubai mažesnio ofiso, arba jo nereikia visai. Taip, tai gana mažos kompanijos, taip, jos visos dirba IT srityje ar bent jau ne Lietuvos rinkai (tad jau ir šiaip yra įpratę su klientais bendrauti per atstumą). Bet lūžis galvoje įvyko, ofisų paklausa turėtų mažėti. Ir, tikiuosi, pagaliau numirs atviro plano ofisų idėja: juose nei susikaupsi, nei ramiai padirbsi.
Post Scriptum. Nors bendrinėje kalboje dažniausiai vartojamas žodis „ofisas“, lyg ir taisyklinga būtų sakyti „biuras“. Bet tikrai nesuprantu, kuo prancūziškas / vokiškas „biuras“ yra geriau už anglišką „ofisą“ – galų gale abu šie žodžiai kilę iš tos pačios lotynų kalbos (burra ir officium)
Pritariu ir džiaugiuosi, kad daug kas atranda pozityvią pusę darbo iš namų. Tačiau manau kad dauguma buvo užklupti netikėtai ir nepasiruošė tinkamai.
Teko matyt daug žmonių kurie neturi pakankamai erdvės darbui iš namų. Tenka dalintis ne tik fizine erdve su antra puse bet ir garsine erdve (girdi kaip žmona ar vyras ar tiesiog antra pusė greta turi kitą Zoom skambutį).
Taip pat, daugelis turėjo imtis vaikų prižiūrėjimo. Dar visa ta nežinomybė ir stresas (ypatingai ne Lietuvoje). Tad bendrai paėmus daugelis galėjo patirti, kad dirbti iš namų labiau asocijuojasi su negatyvia patirtimi negu pozityvia.
Gal dabar dar ir nedrąsu daugeliui prisipažinti, kad pasiilgo darbo biuro?
Man patinka turėti *galimybę* dirbti ofise, bet ten norėčiau leisti 20-30 proc darbo laiko. Darbas namuose ar prie jūros man produktyvesnis nei fiziniuose susirinkimuose dėl fizinių susirinkimų.
Aš tai manau, kad jautiesi patogiai ir laisvai ne tada, kai nereikia eit į ofisą, o tada, kai turi galimybę eiti arba neiti pagal poreikį. Ofisai neišnyks kaip tokie, bet išnyks man atrodo erdvės, skatinančios ten būti, visi ekstravertų džiaugsmai stalo futbolo, sporto klubo ir baseino pavidalu. Didesnių įmonių biruose darbo vietų gali būti mažiau nei darbuotojų (nes visi neateis tą pačią dieną), daugiau erdvių reikalingiems fiziniams susitikimams ir didesniems susirinkimams. Kokio banko ofisas atrodys kaip co-workingas be fiksuotų vietų.
Aš kadangi dirbu su vokiečiais ir šveicarais daug, tai matau kas ten didžiausias iššūkis – tai jei pas mus bėda, kad žmonės namuose darbo stalo neturi, tai ten įmonės susidūrė su neįveikiamu iššūkiu, kam buvo nepasiruošę – daug kas laptopų neturi.
Aš tai senas bambeklis ir labai nemėgstu ofisų su stalo futbolu ir sporto klubu: erdvių infantilizacija mane “biesina” ir neleidžia susikaupti rimtam darbui. Bet čia man tik taip gal. Aš žaisti noriu ne ofise.
Dar yra toks žodis “kontora” :)
Kanadoje taip pat nuo karantino Lietuvoje pradžios dirbu iš namų, į ofisą eiti visai nesinori, nors jis už 6 min kelio. O dabar ofisas atidarytas ir galima rinktis iki dešimt darbuotojų, bet atiena tik apie tris, tie kurie turi vaikų.
Ateityje manau kad ofisas bus tik susirinkimų vietą viena-du kart per savaitę, tad ofisai susitrauks, deje susitrauks ir verslas sietas su ofisais – kavinės, restornai, t.t. Bet darbuotojų poreikis kavai išliks, tad tikėtina kad verslas plėsis į gyvenamuosius rajonus.
Kažkur vakar skaičiau kad iki šiol darbuotojai kurie dirbo iš namų lyginant su tais kurie iš ofiso rečiau būdavo paaukštinami. Labai įdomu bus kaip tai keisis ateityje.
O aš manau, kad pirmasis džiaugsmas išblės ir pradės vėl visi grįžti į ofisus. Ilgesniu laiku (metai, antri) sunku suderinti bei atskirti darbą namie nuo namų bei vis tik projektai, reikalaujantys daugiau žmonių, juda kiek lėčiau dirbant iš namų.
Ofise sakyčiau, kad didžiausia neproduktyvumo priežastis – open space. Niekaip negaliu suprasti kokie galėtų būti jų pliusai išskyrus kainą bei gražias nuotraukas dizainerių portfolio.
Aš irgi senas bambeklis intravertas. :) Bet futbolas ir t.t. ofise man netrukdo jei jie atskirti nuo darbo vietų. Na ir šiaip žr. paragrafą aukščiau.
SOHO jau senokai yra sprendimas daugeliui karantino problemų.
plius erdvės susitikimams/platesniems brainstormingams
Man irgi labai patinka dirbti iš namų. Ir dauguma užduočių įveikiamos greičiau ir be nereikalingų susitikimų. Tačiau, man jaučiasi kad kažką lyg ir prarandu. Vis trūksta tokių pokalbių kai su kolegomis eini pietauti ir jie pasidalina tam tikra informacija kurios kitaip negautum. Arba įvairių random pokalbių prie kavos/arbatos kur dažnai įvyksta naudingas idėjų ar problemų paviešinimas.
Easy dirbti iš namų, kai ir visi kolegos dirba iš namų. Bet dabar ateina sunkiausias laikotarpis, kai pusė jau grįžta į ofisus, o kita pusė dar dirba iš namų