Dar vieno analitiko svetainė

Petras Kudaras

Oliver Darkshire: „Once Upon a Tome“

Antikvarinių knygų pardavėjų pasakojimais, lygiai kaip bjaurieji ančiukai išauga į auksines žąsis, taip ir paprasti knygų mėgėjai kartais tampa retų knygų kolekcininkais. Sunku pilnai paaiškinti to priežastis, bet ta pirmykštė kolekcininko aistra matyt tyliai ir nematomai rusena kone kiekviename knygas mylinčiame žmoguje, kol vieną visai atsitiktinę apniukusią dieną jis padaro lemtingą sprendimą po kurio kelio atgal jau nebebus – jis nusiperka seną antikvarinę knygą. Vėliau būtinai seks dar daug kitų žingsnių šiuo keliu, kurio pabaigoje galima pamatyti jau devyniasdešimt metų sulaukusį, per knygas nebegalintį išeiti iš savo kambario vienišą knygų kolekcininką, kuris nuolat skundžiasi, kad jo vaikai ir anūkai visiškai nevertina jo visą gyvenimą rinktos Bibliotekos. Šiame kelyje atpažįstu ir save.

Oliver Darkshire keletą metų dirbo viename iš Londono knygų antikvariatų ir savo knygoje labai vaizdžiai pasakoja istorijas iš knygyno gyvenimo: apie knygas, apie pirkėjus ir pardavėjus, keistus terminus, keistenybes, retenybes, asmenybes, ekscentrikus, našlaujančius pensininkus ir kolekcininkus. Kaip tik prieš kelias savaites labai panašiame knygyne lankiausi Romoje – su trimis kalbomis žodžius beriančia pagyvenusia pardavėja, kuri vis drebančiomis kojomis lipo ant sulūžusios kėdės ieškoti man knygos apie Rusiją. Knygyne tvyrojo toks pats chaosas kaip ir knygoje: pardavėja nuolat tarp knygų pamesdavo savo telefoną, kurio jai vis prisireikdavo paskambinti kitiems antikvarams, neberasdavo prieš dvi minutes rankoje laikytos knygos, per popierių krūvą lipdavo pasiekti kokio senesnio folianto, prancūziškai pabardavo neaišku iš kur išdygusius vaikus, kurie imdavosi su pasimėgavimu sukti seną gaublį ir tada vėl lyg niekur nieko tęsdavo pokalbį su dar vienu klientu, kuris ieškojo kažkokio labai specifinio muzikos natų leidimo, geriausia su žymaus jau senokai dausų chorams diriguojančio dirigento anotacijomis.

Antikvariniai knygynai šiais laikais jau dažniausiai kitokie, nes viską pakeitė internetas. Retos antikvarinės knygos parduodamos aukcionuose, jų kainas galima rasti internete. Rimtesni antikvariatai įsidiegė ir valdymo sistemas, verslas nėra vien hobis, iš jo gal net galima uždirbti. Meno kūrinius daug kas perka dėl „investicijos“, tikėdamiesi kainų augimo, tuo tarpu retų knygų rinka kitokia: dažniausiai tai nebus vienintelis egzempliorius, niekas nesitiki uždirbti iš kainos kilimo, knygas perka tik dėl savo malonumo. Dėl to ši sritis labai specifinė, joje daug romantikos ir mažai pinigų. Bet užtat knygas mėgstantys žmonės – keistos asmenybės, fanatiškai besidominčios kokia nors siaura sritimi ir žinančios tūkstančius įdomybių. „Once Upon a Tome“ šias knygyno gyvenimo įdomybes papasakojo labai gyvai ir smagiai.