Remti negabiuosius svarbiau nei gabiausius
Kartais paskaitai kelias pastraipas, ir jos pakeičia tavo požiūrį. Visada maniau, kad galimybių suteikimas gabiems bei motyvuotiems mokiniams yra bene efektyviausias būdas prisidėti prie geresnės visuomenės ateities. Pats save laikiau gabiu ir motyvuotu, mane patį rėmė, man suteikė galimybes įsigyti išsilavinimą Didžiojoje Britanijoje tada, kai dar net Europos Sąjunga mums nekvepėjo.
Bet štai viename iš šių metų „Literatūros ir meno“ numerių skiltininkas Domas Raibys rašo apie naujausią „Nord Security“ iniciatyvą:
Pranešimas spaudai skelbia: „Investicijos tikslas yra suteikti galimybę kokybišką privatų išsilavinimą gauti gabiausiems Lietuvos moksleiviams, tam skiriant privačių švietimo istaigų pelną."
Tačiau žodžiai „privatus", „pelnas", „gabiausiems" švietimo kontekste mane gąsdina. Bėgimo varžybose pradėjau dalyvauti ne todél, kad buvau gabus bėgimui, o todėl, kad lengvosios atletikos treneris sutiko mane treniruoti, kai pats paprašiau sakydamas, kad noriu sportuoti. Treneris, kuris dažnai vaikus į varžybas veždavo už savo pinigus, paémė mane, visiškai negabų, dalyvauti sportinio ėjimo varžybose. Tuo metu ten buvo mažiausia konkurencija, taip aš galėjau taškais prisidėti prie komandos. Šitaip natūraliai išsivystė sportavimo įprotis, likęs iki šiol. Anglų kalbą irgi puikiai moku ne todėl, kad turėjau galimybę mokytis privačiai, o todėl, kad kažkas mokykloje nusprendė, jog anglų kalba bus reikalinga ir jos pasirinktinai galima mokytis nuo trečios klasės. Iki pat dvyliktos turėjau penkias savaitines anglų kalbos pamokas.
Prisipažinsiu - neturiu tvirto atsakymo, ar stikliniuose vienaragių rūmuose gyvenančių verslininkų iniciatyvos švietimą versti preke, prieinama tik gabiausiems ir turtingiausiems, yra gera mintis. Nuojauta kužda, kad tai bloga kryptis. Kur jau kur, bet švietimo srityje reikia kalbėti ne apie geriausius, o apie bendrą lygį. Aukštas bendras lygis užaugins tų geriausių.
Nemanau, kad vienaragių intencijos kažkuo blogos – natūraliai norisi padėti tiems, kurie ir taip turi vidinės motyvacijos, bet jiems gal trūksta galimybių. Kartu ir užsiauginsi kitą išsilavinusių gabuolių kartą, kuri galės dirbti tuose pačiuose startuoliuose. Bet tikrai tiesa ir tai, kad žymiai sunkesnis (ir svarbesnis!) tikslas turėtų būti padėti tiems, kurie nėra nei gabūs, nei motyvuoti. Tik taip pagerinsime bendrą visuomenės išsilavinimo lygį ir išvengsime didėjančios nelygybės.