Keletas minčių apie Iraną iš perskaitytų knygų
Prieš kelias dienas eksperimentavau su idėja savo dienoraščio įrašus padaryti lengviau prieinamus mano dirbtinio intelekto agentams: iš esamų įrašų bei perskaitytų knygų sąrašo padarius tam tikrą koncentruotą žinių bazę ją būtų lengviau įjungti į LLM kontekstą. Šia idėja neseniai dalinosi Andrej Karpathy X tinkle; jis net paruošė neblogą jos realizacijos aprašymą, kurį tereikia pakišti dirbtiniam intelektui.
Kai turi daugiau nei dvidešimties metų tinklaraščio istoriją, tai per ją esi rašęs daug visokiausių dalykų. Kad šiomis savaitėmis Iranas yra karščiausias pasaulio taškas, tai knietėjo pažiūrėti, ką šioje temoje buvau palietęs.
2012 metais rašiau apie Irano valiutos krizę, juos atjungus nuo SWIFT. Po keturiolikos metų galima drąsiai sakyti, kad net jei atjungimas nuo SWIFT ir sukelia rimtų padarinių valiutos kursui, poveikis būna gana trumpalaikis ir reikia didesnio komplekso sankcijų tolimesniam ekonominiam spaudimui palaikyti. Atjungimas nuo SWIFT nepasiekė galutinio ekonominio kolapso tikslo nei Irane, nei Rusijoje. Irano rialo valiutos kursas po pradinės devalvacijos išliko stabilus kone iki 2017 (taigi penkerius metus).
Įdomiausia, kad 2020 metais skaičiau dvi knygas apie Iraną: Michael Axworthy – „Revolutionary Iran“ ir Hooman Majd – „The Ayatollah Begs to Differ“, ir, jei ne šis eksperimentas su dirbtiniu intelektu, nebūčiau jų prisiminęs. Tuo metu jos padarė didelį įspūdį ir pakeitė mano suvokimą apie šią šalį bei persišką sąmonę, bet informacijos gausoje ėmė ir nugrimzdo užmarštin. O be reikalo, nes besiremiant šiomis dviem knygomis pilnai buvo galima numatyti dabartinio konflikto eigą: persai gali daug ką iškęsti, kentėjimas yra viena iš religinių vertybių, bet jie išdidūs, ir nesileis, kad jiems valia būtų primetama iš užsienio. Nieko nėra persams svarbiau nei principas „niekas mums neaiškins kaip gyventi“: jei tik kyla grėsmė iš išorės, tauta susivienija, pamirštami vidiniai nesutarimai. Taip, ajatolos tuo naudojasi, bet dabartinė krizė labai gerai tai atskleidžia: karui prasidėjus protestai nunyko net ne todėl, kad protestuotojai bijo susidorojimo, o todėl, kad krizės akivaizdoje persai yra linkę susivienyti. Pirma išgyvenam prieš JAV puolimą, o paskui su ajatolom patys be niekeno pagalbos atskirai pasiaiškinsim. Dabartinis JAV planas suduoti smūgius civilinei infrastruktūrai ne tik kad nepadės, bet dar labiau juos suvienys.