Dydžio apgaulės
Įsivaizduokime, jog galime rinktis iš dviejų galimybių: septynių uncijų ledų porcijos, kuri sudėta į penkių uncijų indelį (t.y. ledai „su kaupu“), ir aštuonių uncijų ledų porcijos, kuri sudėta į dešimties uncijų indelį (t.y. atrodo, jog jis nepilnas). Objektyviai svarstant, didesnis indelis yra geresnis, nes jame daugiau ledų, bet Christopher Hsee atliktas tyrimas (su registracija :/ ) teigia, jog dauguma žmonių linkę rinktis pirmąjį variantą, jeigu tik abi porcijos nėra sudėtos viena šalia kitos. Skaityti toliau…
Investicijos į automobilius
Nelabai seniai nusipirkau mašiną (ir vairuotojo teises ne per seniausiai išsilaikiau). Savaime suprantama, mašina ne nauja, ir jos niekaip negalėčiau pavadinti investicine preke, nes iš jos nesitikiu jokios investicijų grąžos — priešingai, ji tik reikalauja papildomų lėšų benzinui, tepalams ir t.t. Kitaip tariant, automobilis tikrai yra vartojimo prekė. Bet taip yra ne visur: pasirodo Afganistane naudotos mašinos yra naudojamos investicijoms. Tokia situacija susiklostė karo metu, kai pirkti žemę ar kitą nekilnojamą turtą tapo pavojinga (nes privačios nuosavybės teisės karo metu būna sunkiai saugomos), o kadangi bankų sistemos Afganistane irgi nelabai yra, tai grynus pinigus žmonės investuoja pirkdami mašinas. Skaityti toliau…
Google Analytics
Google išleido dar vieną puikų produktą, kuris atrodo žymiai geriau nei visi kiti konkurentai – Google Analytics. Svetainių lankomumo analizė tapo žymiai paprastesne ir tobulesne. Via Seth Godin.
Laikraščių rinkos mažėjimas
Prisimenu, skaitant apie Warren Buffett, tarp jo valdomų kompanijų buvau pastebėjęs labai nemažai vietinių laikraščių. Ponas Buffett į juos investavo, nes jo nuomone, tai paprastas verslas, kuris gal būt ir neturi didelių augimo galimybių, bet vis tiek yra be galo reikalingas vietinei bendruomenei, nes tai yra pagrindinis vietinių verslų reklamos kanalas. Taigi, vietiniai laikraščiai atitinka Buffett‘o investavimo principus: jie turi nemažą monopolinę galią vietos rinkoje (nes vietinių laikraščių, kurie leidžiami viename mieste, būna nedaug), tai paprastas verslas, užtikrinantis ganėtinai stabilias pajamas, ir dažniausiai tai pigus verslas, nes laikraščių leidyba nėra ta „seksuali“ ekonomikos šaka, kuri šiame interneto amžiuje sukeltų didelį investuotojų susidomėjimą. Skaityti toliau…
Kitoks Che Guevara
Niekada nieko nesu skaitęs apie Lotynų Amerikos revoliucijas ir jų vadus, tad nieko iki šiol nežinojau ir apie Che Guevara, kurio veidas dažnai puošia visokiausius marškinėlius ir sienas grafiti pavidalu. Vienas straipsnis šiek tiek davė man žinių apie šį revoliucionierių ir kartu privertė su straipsnio autoriais stebėtis, kodėl jo kultas šiuolaikinėje kapitalistinėje visuomenėje toks madingas.
Kelionių troleibusais makroekonomika
Kaip turėtų kisti pervežtų keleivių troleibusais skaičius didėjant žmonių pajamoms? Prisimenu, jog dar mokykloje viešojo transporto pavyzdys buvo vartojamas kaip blogesnės prekės iliustracija (ekonomistų terminais, blogesnė prekė yra tokia prekė, kurios suvartojimas mažėja, didėjant gyventojų pajamoms, arba kitaip tariant, tos prekės pajamų elastingumas yra neigiamas). Bent jau tuo metu toks požiris buvo argumentuojamas tuo, jog žmonėms daugiau uždirbant, vis daugiau jų nusipirks savas mašinas ir nesinaudos viešuoju transportu, kuris nėra toks patogus, kaip nuosava mašina. Skaityti toliau…
LBO schema
Kadangi sulaukiau prašymų išsamiau paaiškinti LBO schemą, tai pasidalinsiu savo paaiškinimu su visais. Tarkime, kad yra kompanija “Petro bandelės”, kurią valdo daug akcininkų, o kompanijos vadovas Petras turi nedaug akcijų. “Petro bandelės” veikia ne itin efektyviai, nes Petras, būdamas vadovu, nelabai stengiasi (nes tai ne jo kompanija, o akcininkų yra labai daug, jei susiskaidę ir nevisai dalyvauja kompanijos valdyme). Todėl Petrui kyla idėja perimti kompaniją ir sutvarkyti taip, kad savą verslą. Skaityti toliau…
The Economist apie darbuotojų trūkumą Baltijos šalyse
The Economist šią savaitę rašo ir apie Baltijos valstybes: straipsnyje, pavadintame „Baltic blues“ atkreipiamas dėmesys į pastaruoju metu Baltijos šalyse vis aštrėjančią problemą – darbuotojų trūkumą. The Economist nuomone, ši problema susidarė dėl to, jog pastaruoju metu itin sparčiai augo daug darbo resursų reikalaujančios pramonės šakos (kaip kad statyba), kurios ir suvalgė visą esamą darbuotojų pasiūlą. Tiesa, oficiali statistika apie darbuotojų stygių nelabai ką sako, bet paaiškinimas įtikinantis: Officially, unemployment is still around 8% in all three countries. Skaityti toliau…
Burrough and Helyar: Barbarians at the Gate
Vis neradau laiko aprašyti praėjusį savaitgalį pabaigtą skaityti knygą Barbarians at the Gate, kurioje aprašoma didžiausio kada nors įvykusio LBO istorija. LBO, arba Leveraged buy-out yra kompanijos pirkimas už skolintus pinigus, skolos užkabinimas ant tos pačios nupirktos kompanijos, jos sutvarkymas, kad ji galėtų atidirbti ir grąžinti skolą. Knygoje rašoma apie RJR Nabisco kompaniją, kuri užsiėmė tabako ir maisto produktų verslu (iš tabako verslo, jai priklausė cigarečių prekiniai ženklai Camel, Winston ir Salem). Skaityti toliau…
Roger Lowenstein: When Genius Failed
Knygoje When Genius Failed: The Rise and Fall of LTCM rašoma didžiausio pasaulyje hedge fondo Long Term Capital Management (LTCM) istorija. Šį fondą sukūrė garsus Solomon Brothers banko obligacijų makleris John Meriwether, 1994 metais surinkęs apie milijardą dolerių pradinėms investicijoms. Tais laikais išvestinės finansinės priemonės finansų rinkose dar nebuvo labai populiarios, ir neduag buvo tokių, kas sugebėdavo jomis pelningai pasinaudoti. LTCM samdė pačius garsiausius matematikus — tarp jo partnerių buvo ir Nobelio premijos laureatai Merton su Scholes, kurie ir sukūrė opcionų (pasirenkamųjų sandorių) vertinimo Black-Scholes modelį. Skaityti toliau…