Knygų iššūkis 2013

Lietuvos blogosferoje neseniai aptikau įrašą apie 2013-ųjų metų knygų iššūkį, kurį remia kelios leidyklos bei kiti verslo atstovai. Mintis paprasta, ir labai nebloga: reikia susidaryti 12 knygų, kurias visada norėjai perskaityti, bet vis nerasdavai laiko, sąrašą ir jas per kitus metus perskaityti, o perskaičius trumpai papasakoti įspūdžius. Nors skaitau ganėtinai daug, bet pastaruoju metu labai sunkiai prisiverčiu apie perskaitytas knygas ką nors parašyti, tad šis iššūkis galėtų būti visai neblogas spyris į sėdmenis.

Tad štai mano 12 knygų sąrašas kitiems metams:

  1. Benjamin Graham, David Dodd – „Security Analysis”. Taip, man irgi gėda dėl to, jog nesu perskaitęs visos šios knygos. O juk tai pati didžiausia klasika investavimo ir finansų analitikų pasaulyje.
  2. Benjamin Graham – „Intelligent Investor“. Nors šią knygą visiems rekomenduoju, bet irgi pats “nuo viršelio iki viršelio” nesu suskaitęs. Taip, man gėda. Taisysiuos.
  3. Ayn Rand – „Atlas Shrugged“. Pradėta, bet nebaigta, bet labai patikusi. Įveikti virš 1100 puslapių reikia užsispyrimo.
  4. Douglas Hofstadter – „Gödel, Escher, Bach“. Labai noriu rasti laiko šiai knygai.
  5. Carl von Clausewitz – „On War“. Nes, na, irgi klasika.
  6. Daniel Yergin – „The Prize“. Šiek tiek senoka, bet, sako, viena geriausių knygų apie naftos rinkos istoriją.
  7. Sidney Homer – „History of Interest Rates“. Jau senokai to-read sąraše.
  8. Charles Mulford and Eugene Comiskey – „Creative Cash Flow Reporting“. Tam, kad būčiau protingesnis, skaitydamas finansines ataskaitas.
  9. Patricia Crisafully – „Rwanda Inc.“ Apie tai, kaip karo nuniokota valstybė ėmė ir tapo viena liberaliausių šalių Afrikoje.
  10. Daren Acemoglu – „Why Nations Fail“. Labai gerų atsiliepimų sulaukusi knyga, kurios vis dar nenusipirkau.
  11. Gintaras Beresnevičius – „Lietuvių Religija ir Mitologija“. Nes jaučiu šioje srityje išsilavinimo trūkumą.
  12. Norman Davies – „Europos istorija“. Kad būtų sąraše ir storesnių knygų.

Pagal taisykles, dar reikia pasirinkti dvi papildomas knygas, kuriomis bus galima pakeisti pagrindines, jei jos baisiai bus nuobodžios. Tam reikalui renkuosi Ganguin „Fundamentals of Credit Analysis“ (nes obligacijos kartais būna visai gera investicija) ir Keith Stanovich „The Robot’s Rebellion“, kuri jau seniai seniai laukia savo eilės.

12 Comments

  1. Ruanda gal ir “tapo viena liberaliausių šalių Afrikoje” ekonominiu požiūriu, bet Kagamės politikos liberalia nelabai pavadinsi. Peržvelgus knygos recenzijas, atrodo, kad tai tik dar vienas amerikietiškas “key ally” praisinimas. Nors Ruanda tikrai nusipelno kritikos, ypatingai dėl pastarojo meto veiksmų Rytų Konge. Bus įdomūs tavo įspūdžiai.

  2. Aš dvi paskutines sau pasižymėsiu, ačiū, kad priminei.
    Dėl „Europos istorija“, kiek varčiau, reikia atsargiai skaityti. Jautri lietuvio siela gali neišlaikyti, kai sužinos kitaip pateiktą istoriją.

  3. Vicko, taip, būtent dėl to man ir įdomi ta knyga apie Ruandą. Be to, dar turiu keletą pažįstamų, kurie ten verslą daro — jie turi labai teigiamą požiūrį, o apie M23 ir Kongą nešneka.

  4. Ačiū už knygų iššūkio nuorodą.

    1100 lapų dar ne taip lyginant su tuo ką įrašiau sau -6 tomus Edward Gibbon – The Decline And Fall Of The Roman Empire.

  5. Apie Hofstadterio GEB susidariau gan neigiamą nuomonę. Kai tik ją įsigijau, viens protingas žmogus pakomentavo, kad šitos knygos vienintelis tikslas — pademonstruoti, koks autorius ‘smart’. Pradėjęs skaityti supratau, kad tai nėra toli nuo tiesos. Net pats autorius giriasi (lygtai įvade į antrą leidimą, ar pan.), kad niekas, įskaitant jį patį, nesugeba glaustai nusakyti, apie ką ta knyga. Perskaičiau gal penktadalį ir numečiau į šalį, neužkabino.

    1. Albertai, aš irgi apie penktadalį esu perskaitęs, ir iš tiesų ji kartais primena “intelektualinę masturbaciją” :) Bet visai užkabinanti buvo. Nepabiagiau kol kas, nes atsirado lengvesnių ir įdomesnių knygų tuo metu.

  6. Kaip tu gali perskaityt 50 knygų per metus, sekt Economist bei FT ir dar prie viso to skųstis menkavertės info lavina. Ar tik nemeluoji?

  7. Pridėsiu trigrašį apie Normaną Davisą. Perskaičiau dalimis, bet apie Lietuvą viską. Na nežinau ar čia tikrai “kitas požiūris”, o ne tipiškas lenkiškas? Pvz. Vytauto vardo jis išvis nežino, mini tik “aikštingą pusbrolį”, tuo tarpu Jogaila jam didis vadovas. Nieko nekaltinu, patys turim savimi pasirūpinti. Skaityti žinoma verta. Ypač apibendrinimus ar tai, kas domina.

Comments are closed.