Charles Dickens – „The Pickwick Papers“
Tai pirmasis Čarlzo Dikenso kūrinys, dalimis spausdintas žurnaluose ir pelnęs jam rašytojo šlovę – tuo metu jam buvo 24 metai. Šią knygą turiu įsigijęs nuo mokyklos laikų, tad jau daugiau nei ketvirtį amžiaus ji yra mano „ruošiuosi perskaityti“ knygų sąraše, bet taip iki šiol ir nesu jos įveikęs. Bandžiau kelis kartus. Pagaliau pabaigiau, bet didelio įspūdžio, priešingai nei 1830-ųjų publikai, ši knyga nepadarė.
Nesakyčiau, kad knyga perdėm nuobodi, joje yra nuotaikingų pasakojimų: ji suręsta lyg būtų poros šimtų metų senumo serialas. Kone kiekvienas skyrius yra nauja serija, su tais pačiais veikėjais, kurie keliauja po Londono apylinkes, išgirsta visokių istorijų ir patiria įvairiausių nuotykių. Visos jos lengvos ir komiškos, gylio ieškoti labai nereikia: čia įsivelia ir širdies reikalai, susidūrimai su teisininkais, laikraštininkais, politikais, nors pastarieji lyg tarp kito, lyg nuo jų niekas nebūtų lemta. Knyga turbūt gerai atskleidžia to metu visuomenės (o gal labiau aukštuomenės) gyvenimą – mat džentelmenai keliauja po kraštą ir taip smagiai leidžia laiką.
„Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai“ savo laiku buvo sensacija, kurios kitos serijos visa publika laukė su nekantrumu. Pikviko nuotykius aptarinėjo kavinėse, kartojo jo posakius, mėgdžiojo manieras. O aš juos skaičiau be itin didelio entuziazmo. Gal tiesiog netinkamas tam laikas.