Kelios mintys apie dirbtinį intelektą
Vasaros kryžiažodžio iššūkis paskatino išbandyti mokamą chatGPT versiją. Kadangi dirbtinio intelekto temomis anksčiau buvau gana atsargus, šį kartą stengiausi šią technologiją priimti su kuo mažiau išankstinių nuostatų.
Tad kur dirbtinis intelektas man buvo naudingas ir kur jį toliau naudosiu ateityje? Nors teksto modeliai dažniausiai siejami su teksto generavimu, visgi manau, kad tam tikra prasme teksto generavimas yra pati silpniausia šių modelių vieta. GPT modeliai gali sklandžiai sugeneruoti rišlų tekstą atsakydami į klausimus, bet kūrybiškumo standartų jie neatitinka. Dirbtinis intelektas puikiai gali tekstą sutraukti, išrinkti esmę, gali užvesti ant kelio sprendžiant kokias nors technines problemas, gali būti žymiai efektyvesniu paieškos varikliu (atidžiai pasitikrinant šaltinius). Tik jis nepakeičia kūrybiškumo ir pačio galvojimo.
Kai duodavau užduotį sugeneruoti kokio nors emailo atsakymą, tekstas dažniausiai gaudavosi nei šioks nei toks, žodžiai neatitikdavo mano rašymo braižo ar stiliaus. Net jeigu ir reikėdavo atsakyti į kokį nors verslo paklausimą, arba trumpai parašyti kaip šią savaitę sekėsi vienam ar kitam projektui (tam tikras status update): esminė informacija tekste buvo, bet vis tiek rezultatas nedžiugino. Teksto redagavimas ir taisymas užtruko panašiai kiek būčiau jį parašęs nuo nulio.
Dokumentacijos generavimui dirbtinį intelektą pasitelkti visai naudinga. Tokį tekstą ir šiaip ne daug kas skaito, tiesiog jis dažnai privalo būti. Kokiems kodo pokyčių aprašymams (git commit messages) GPT tekstas geresnis nei parašyčiau pats, nes dažnai patingiu ten išsiplėsti. Maniškiame tekste dažnai būna tik „pataisiau rašybą“ vietoje detalesnio paaiškinimo, kur kas realiai buvo pataisyta (nors, kita vertus, tai perteklinė informacija, viskas gi kodo pakeitime matosi).
Kitaip tariant, ten, kur teksto svarba nedidelė, ir kur, tikėtina, mažai kas jį skaitys, dirbtinis intelektas gali puikiai pasitarnauti. Kita vertus, ar tikrai to teksto iš vis reikia, jeigu nėra aišku, ar kas jį skaitys? Nenuostabu, kad vienas didžiausių dirbtinio intelekto pritaikymų: reklaminių brukalų ar mažai vertingo šlamštinio teksto generavimas. Kodėl turėčiau skaityti tekstus, kurių net niekas nesivargino parašyti?
Man teksto rašymas yra mąstymo proceso dalis. Rašant šį tekstą kelis kartus perrašinėjau kai kurias pastraipas, keičiau vietomis sakinius, ieškojau tikslesnio žodžio ar minties. Sudėliodamas tekstą į rišlią visumą sugeneruoji ne vien tik tekstą – sugeneruoji pasaulio modelį, iki galo supranti, ką apie tavo rašomą temą manai. Man tai yra viena svarbiausių rašymo į dienoraštį funkcijų: rašau ne tiek skaitytojams, rašau sau, nes tai galimybė susidėlioti sau savo mintis. Perskaičius knygą tai galimybė pagalvoti, ką apie ją manau. Iškilus kokiai nors idėjai, tai galimybė ją paanalizuoti ir ją pagromuliuoti. Davus užduotį dirbtiniam intelektui sugeneruoti įrašo tekstą nelieka šios esminės rašymo funkcijos.
Dėl tos pačios priežasties vis dar lieku skeptiškas apie dirbtinio intelekto panaudojimą mokymosi tikslais: tai lyg mokytis matematikos turint tik skaičiuotuvą. Paprastą atsakymą gausi tikrai greičiau, bet klausimas ar nuo to pasidarysi protingesnis. Aišku, tai naudingas įrankis, tiksliai žinant kaip jį panaudoti, bet tos žinios ateina per kitokio tipo, fundamentalų, pradinių principų supratimo, mokymąsi.
Man dirbtinio intelekto modeliai labiausia padėjo, kaip įrankis užvesti ant kelio, nurodydami kryptį, kur ieškoti problemos sprendimo, iš esmės man jie – geresnis paieškos variklis. Jų pagalba galima greitai ir efektyviai sutraukti informaciją (tiesa, dažnai prarandant niuansus ir atspalvius), greitai galima sugeneruoti nesudėtingus kodo pavyzdžius, šabloninius problemų sprendimus. Žinant kontekstą, juos nesunku pritaikyti prie tikrosios problemos, tai tikrai padeda. Bet kartu suprantu, kad tai man padeda tik todėl, kad jau turiu savo galvoje didelį žinių bagažą ir žinau, kaip paleisti python kodą ar kaip sugeneruotus kodo gabalus įklijuoti ten kur reikia: tarkim, mano mama, kuri su programavimu nesusijusi, vargtų žymiai ilgiau, net ir su dirbtinio intelekto pagalba. Kaip žmogų išmokyti suprasti, kaip veikia pasaulis? Kaip nenustoti mąstyti ir neužmiršti save mokyti naujų dalykų? Juk geriausiai mokomės tada, kai darom patys, o ne kai kažkas viską už mus padaro.