Du mėnesiai su Apple Watch
Prieš du mėnesius įsigijau išmanųjį laikrodį, tikėdamasis, kad tai sumažins mano priklausomybę nuo socialinių tinklų. Du mėnesiai – jau pakankamas laikas įsivertinti rezultatus.
Laikas, kurį praleidžiu žiūrėdamas į telefono ekraną iš tiesų sumažėjo, bet ne tiek daug, kiek tikėjausi. Pirmosiomis savaitėmis priklausomybę nuo telefono valdyti sekėsi labai neblogai: vietoje kokių 3-4 valandų per dieną mano telefono vartojimas buvo sumažėjęs iki maždaug valandos. Jau jaučiau, kad nuolat tikrinti Facebook ar Twitter poreikio nebėra, labai retai tikrindavau, ar ko nors naujo nėra Mastodon tinkle, kuris dabar yra mano pagrindinis socialinis tinklas. Bet tada Lietuvoje ir JAV vyko rinkimai, ir telefonas vėl lengvai mane pasigrobė. Praūžus rinkimams į telefoną žvilgčioju mažiau, bet, sakyčiau, mano ekrano laikas sumažėjęs gal tik kokiu trečdaliu. Na, bent tiek.
Šiek tiek pasikeitė ir kiti įpročiai. Pakeitus Garmin į Apple Watch nebeliko „body battery“ metrikos, į kurią gana dažnai pasižiūrėdavau. Kadangi nesportuoju, tai jos nelabai pasigendu, iš tiesų, nuovargio matuoti gal ir neturiu didelio poreikio. Kita vertus, Apple judėjimo ir aktyvumo metrikos man vis dar keistokos. Iki šiol norėdavau per dieną nueiti bent 5000 žingsnių – vis dar tai darau, bet žingsnių sekimas nebe toks patogus, ir žingsniai skaičiuojami kažkaip ne taip jautriai nei su Garmin (čia, beje, gal Garmin problema, bet tiesiog pastebėjimas, kad net tokia paprasta metrika tarp dviejų skirtingų laikrodžių tarpusavyje yra sunkiai palyginama).
Keletas dalykų, kuriais esu labai patenkintas: atsiskaitymai per Apple Pay lengvesni per laikrodį nei per telefoną, patinka Siri (pirmą kartą iš tiesų naudoju balso asistentą, ant kompiuterio ir telefono tai visai neprilipo), dar keletas programų šviesoms namie valdyti, kalendoriui bei užrašams. Apibendrinant, esu patenkintas, nors lūkesčiai gal ir buvo užaukštinti. Labiausiai dėl savo elgsenos.