LT-08117
Man patinka Borgeso mintis, kad sugalvojus idėją knygai nebūtina jos parašyti – juolab neturiu tam nei talento, nei laiko, – bet mintį kažkokiu būdu užfiksuoti verta. Tarkim, parašant šios neegzistuojančios knygos recenziją. Taigi, pabandysiu.
Neseniai išleista nežinomo keliautojo knyga „LT-08117“ yra tiek kelionių gidas, tiek autoriaus kelionių įspūdžių knyga, kartais nuklystanti ir į gilesnius apmąstymus apie žmogaus būtį ar Lietuvos istoriją, bet tai nėra jos stiprioji pusė. Knygoje pasakojama apie kelionę į labai nedidelį kvartalą Žvėryne, kuris apibrėžiamas pašto indeksu LT-08117 ir kurį apima vos kelios gatvės: pusė Mickevičiaus, Vykinto, Liubarto ir koks trečdalis Birutės gatvės. Nors geografija labai ribota, bet ši teritorija iš ties labai įdomi ir nevienalytė: joje galima rasti ir didžiulį Achemos biurą, ir vieną prabangiausių Birutės gatvės atkarpų, garsėjančią „milijardierių“ vilomis, ir senovinių medinukų su senaisiais Žvėryno gyventojais, vis dar besikapstančiais savo daržuose, ir keleto šalių ambasadas ar ambasadorių rezidencijas.
Knyga patraukia savo detaliais pasakojimais: aprašytas kone kiekvienas įžymesnis medis ar kiemo katinas, kiekvienas įdomesnis rožių krūmas, namas ar gyventojas. Katinai yra savitos rajono įžymybės: Micius gyvena „Panamos“ apylinkėse, Lakį su savo „broliu“, kurio vardo autoriui matyt nepavyko išsiaiškinti galima sutikti buvusio Neries pliažo teritorijoje. Knygoje pridedami ir atskiri rožių, alyvų ir pakalnučių žemėlapiai, pateikiamos rekomendacijos, kuriuo metų laiku ir kur geriausia jas stebėti.
„LT–08117“ gražiai iliustruota vietinių menininkų akvarelėmis, joje vietą randa kone kiekvieno namo piešinys. Šis rajonas turi keletą išskirtinių architektūros įžymybių: čia ir Kompozitorių namai, ir Kazachstano ambasada, ir Vokietijos ambasadoriaus vila (turbūt gražiausias 2010-ųjų statinys), tačiau dėmesio verti net ir paprastesni medinukai. Kai kurių kiemuose dar galima rasti ir idiliško kaimo vaizdus primenančius šulinius ar sovietmetį menančias vargiai bevažiuojančias senienas.
Nors šis rajonas nėra labai senas, tačiau jame gausu istorijos. Čia buvo pastatytas pirmas Žvėryno mūrinis namas, kuriame įsikūrė mezgimo fabrikas, o vėliau lenkmečiu veikė lietuvių mergaičių bendrabutis. Sovietmečiu jame buvo kino studija, o dabar - butai ir advokatų kontoros. Šiame rajone buvo pirmojo troleibusų maršruto žiedas: vis dar išlikę pirmieji troleibusų kontaktinio tinklo stulpai. Čia buvo mėgstamas miestiečių paplūdimys, maudyklos, buvo nuomojami butai poilsiautojams. Palei upę kažkada veikė lentpjūvė, vėliau paupys apaugo vilomis ir ambasadomis.
Šio kvartalo išskirtinumas yra jo gyventojų įvairovė: autorius lygina kvartalą su mažu pačios Lietuvos mikrokosmu. Čia glaudžiasi (ar bent jau glaudėsi) buvusi nomenklatūra (Ministrų tarybai buvo statomi daugiaaukščiai), medinukuose gyveno paprasti pensininkai ir darbininkai, o prabangiuose sklypuose kūrėsi iškilūs verslininkai. Šiame kvartale ne vien dirbo, bet ir gyveno Bronislovas Lubys.
Tokio detalaus gido po nedidelį pašto indeksą nesu skaitęs. Suintrigavo tiek, kad norėčiau ten nuvykti pasivaikščioti.