Pastarojo mėnesio skaitiniai
Paskutiniu metu į rankas buvo patekę storesnės knygos, tad per kokį mėnesį užbaigiau tik keturias.
Edvardas Čapskis - „Sibiriečio prisiminimai“
Edvardas Čapskis buvo vienas žymesnių XIX amžiaus dvarininkų Lietuvoje, dėl anticarinės veiklos keletą metų sekamas, kol galų gale už paramą 1863 metų sukilėliams buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme. Dėl politinių ryšių visgi gavo malonę ir buvo ištremtas į Sibirą. Išgyveno.
Ilgus metus Čapskis rašė dienoraštį apie įvariausius įvykius savo paties bei Lietuvos gyvenime. Labai įdomu buvo paskaityti, kaip buvo tvarkomi reikalai (kasmet tam tikru metu bajorai susirinkdavo Vilniuje sudaryti sutarčių, sumokėti palūkanas, susimokėti paskolas ir panašiai), kokios buvo politinės intrigos, kas kokią politinę galią turėjo, kaip buvo tvarkoma švietimo sistema. Prisiminimuose daug pavardžių, daug to meto politikų, aukštuomenės atstovų, daug interesų ir buitinių bajoro vargų (kaip valdyti ūkį, kur prasimanyti paskolų, kokį dvarą išsinuomoti…)
Nežinau, kodėl Čapskis Lietuvoje mažai žinomas. Gal kad visgi rašė lenkiškai, bet jis dar vienas gerbtinas gente lituanus natione polonus atstovas.
S. C. Rowell – „Lithuania Ascending: A Pagan Empire within East-Central Europe, 1295–1345“
Netikėtai šią knygą radau pirkti viename didžiausių Waterstones knygynų Londono Piccadilly. Savotiškas atsitiktinumas, bet po maždaug mėnesio kitą jos kopiją man siūlė pirkti viename Amsterdamo skaitytų knygų knygyne (tiesa, maždaug trigubai brangiau) – o iki tol apie šią knygą visai nebuvau girdėjęs.
Ši mokslinė monografija daugiausiai tyrinėja kunigaikščio Gedimino užsienio politiką, ir daro tai itin išsamiai. Gediminas užsienio politikoje buvo itin talentingas: sugebėjo sužaisti tiek su Rytų (kaip atsvara Maskvai buvo įkurta Lietuvos Metropolija visai Rusiai), tiek su katalikų bažnyčia (gudriais žodžiais buvo leista suprasti, kad Gediminas galėtų priimti krikštą, nors tiksli formuluotė specialiai palikta interpretacijoms), sugebėjo žaisti Kryžiuočių, Lenkijos, Mazovijos ir Livonijos interesais, sugebėjo per kardą (kad ir kaip ten mus romantiškai mokė, kad viskas per vedybas, kardas buvo traukiamas, ar bent jau juo grasinama, ne taip jau retai) ir santuoką prijungti daug Rusios bei Novgorodo žemių. Įdomu, kad Pskovas tuo metu buvo stiprioje Lietuvos įtakoje, kaip ir geri mūsų sąjungininkai prieš maskvėnus - Tverė.
Benjamin Moser – „Sontag. Her Life.“
Rašytojos ir kritikės Susan Sontag biografija, parašyta man patinkančiu stiliumi – pasakojami ne vien gyvenimo faktai, bet bandoma suprasti, kokioje aplinkoje gimė vienos ar kitos jos idėjos bei mintys. O aplinka tikrai įdomi – rašoma apie visą Niujorko bohemos grietinėlę. Ne kartą šmėsteli ir Jonas Mekas, Brodskis bei Milošas.
Specialus „Kultura“ numeris: „Kultūra. Eskizai. Istorijos. Apžvalgos. Numeris skirtas lenkų-lietuvių santykiams“
Specialus Giedroyco redaguojamo žurnalo „Kultura“ numeris skirtas lietuviams taip ir neišėjo, nors buvo planuojamas bent kelis kartus. Užtat šiemet jį dviejomis kalbomis išleido Lietuvos Istorijos Institutas. Į jį sudėta daug įžvalgių ir gilių straipsnių apie lietuvių ir lenkų požiūrį vieni į kitus, keliamos idėjos, kad lenkams reikia atsisakyti teritorinių pretenzijų į Vilnių bei Lvivą, nes Lenkija savo pačios saugumo vardan, turi siekti draugiškų ir šiltų santykių su buvusiomis LDK tautomis – jos yra buferis nuo agresyvios Rusijos.