Adam Kay - „A Particularly Nasty Case“
Prieš septynerius metus skaičiau Adam Kay knygą „Dabar tau skaudės: slapti jaunesniojo gydytojo užrašai“. Man ji labai patiko – ryški, su humoru, bet apie rimtus dalykus, apie sunkų gydytojo darbą iš jauno gydytojo perspektyvos. Nuo to laiko šeimoje atsirado ir daugiau Adam Kay knygų, mat jis nuotaikingai rašo ir vaikams (tiek išgalvotas istorijas, tiek ir pažintines knygas – turim jo „anatomijos atlasą“). Visgi jo pirmosios grožinės knygos suaugusiems (detektyvo) nelaikyčiau labai nusisekusia: kažkaip nelipo per daug humoru įmirkusi kalba, tarsi kiekvienas sakinys pagal autoriaus sugalvotą taisyklę privalėtų talpinti bent po keletą juokelių; per daug keistokų, nejaukių cringe seksualinių scenų; per daug nuo realybės nutolusio veiksmo. Tiesa, nesu didelis detektyvų gerbėjas, tad gali būti, jog tiesiog neatitinku šios knygos auditorijos, gal tikėjausi kažko daugiau ir giliau. Nors pati knygos idėja nebloga: atkreipti dėmesį į tai, kad daug gydytojų turi psichologinių problemų, jie tokie patys žmonės, tad gali patys sirgti psichinėmis ligomis, bet tai bendruomenėje stigmatizuojama. Jei knygos forma būtų panašesnė į „Dabar tau skaudės“ žanrą, turbūt būtų patikę.