Naujienų sekimas tukina protą
Nuolatinis bei nepailstamas žinių ir naujienų sekimas protui yra kaip cukrus nutukusiam žmogui: jomis lengva nuolat užkandžiauti, jas vartojant nereikia per daug galvoti, bet jų vertė abejotina. Šaltinis: News is bad for you – and giving up reading it will make you happier | Media | The Guardian
Greiti sprendimai yra geriau nei tobuli sprendimai
Greitas sprendimų priėmimas yra svarbiau, nei amžinai besitęsianti tobulo sprendimo paieška. Nuoroda: A former Google exec on how to make tough decisions quickly – Quartz
Siekiant išsaugoti verslą drąsių inovacijų nenusimato
Nežinau, kas yra iki galo teisus VP grupės konflikte, juolab, kad labai retai viskas būna tik juoda ar balta (todėl manau, kad Mindaugo požiūris yra pernelyg paprastas). Neturiu pakankamai žinių nuspręsti, kas teisinga, ir kas – ne, ar mokesčių buvo vengiama, ar jie buvo tik optimizuojami. Bus dar daug svarstymų, tyrimų, aiškinimų, paaiškinimų ir išaiškinimų, įvairiaspalvių knygų, teismų procesų, prašymų, atsiprašymų, dienraščių vedamųjų, interneto komentarų, sugižusio pykčio, beribės gausybės sakinių, paragrafų, dokumentų, kalbų ir apkalbų. Skaityti toliau…
Alaus degustavimas: pigūs ir stiprūs nebūtinai yra blogai
Prieš truputį daugiau nei metus su kolegomis darėme eksperimentą: degustuodami įvairaus brangumo vynus bandėme suprasti, ar kaina mums koreliuoja su skoniu. Koreliavo: brangiausias vynas pelnytai buvo populiariausias, net jeigu ir eksperimente dalyvavę somelje buvo ne profesionalūs vyno snobai. Šįmet gimtadienio vakarėlyje eksperimentą pakartojom su skirtingomis alaus rūšimis. Alus – žymiai demokratiškesnis gėrimas nei vynas, tad šešeto kartų kainų skirtumą parduotuvėse ne taip jau lengva rasti (pernykštėje vynų degustacijoje bandomieji buteliai kainavo nuo 15 iki 100 Lt), bet gerai pasistengus – pavyko. Skaityti toliau…
Restoranas „Imperial“: įmantrybių blizgesys
Tik įėjus į restoraną „Imperial“ būni sukrėstas spindesio bei neįprastos akiai prabangos: krištoliniai kandeliabrai, šilku muštos sienos, platūs odiniai krėslai, žvilgančios taurės bei Versace stalo rakandai nukelia į kitą pasaulį. Į pasaulį, kur blizgučiai yra gero tono ženklas, kur traukdamas akį žybčiojantis auksas dirba savo kasdienį darbą, ir kuklumas yra tik fortūnos nepalytėtų varguolių yda. Restorane langų nėra, tad persikėlimas į šią neįprastą minimalistiniam skoniui atmosferą vyksta itin sklandžiai: net nepastebi, kaip atvipusia lūpa traukiant į save nematytus potyrius praeina kone trys valandos ir atnešta triženklė sąskaita grąžina tave į realybę. Skaityti toliau…
Vilniaus savivaldybės nuomojami sklypai žemėlapyje
Vakar Vilniaus miesto savivaldybė atvėrė dar vieną duomenų rinkinį – viešais tapo savivaldybės sklypų nuomos duomenys. Duomenys dar neidealūs, bet judama tikrai teisinga linkme. Labiausiai gaila, kad kol kas negalima matyti kiekvieno sklypo nuomos pajamų, nes nuomininkų sumokėtos įmokos suagreguotos: jeigu Šilumos tinklai nuomojasi daugiau nei vieną sklypą, nesužinosi, kiek už kurį sklypą konkrečiai mokama. Dar būtų galima patobulėti ir metaduomenyse: nors duomenys ir yra, bet dokumentacijos apie juos trūksta, tad apie kai kurių laukų prasmę tenka spėlioti. Skaityti toliau…
(Ne)kintantys rinkodaros dėsniai
Kaip viskas gali pasikeisti per vos daugiau nei per dešimtmetį! Nuo man patekusios į rankas knygos „The 11 Immutable Laws of Internet Branding“ leidimo 2002-aisiais pasaulis spėjo tuos „nekintamus“ dėsnius apsiversti mažiausiai kokius tris kartus: autorių vizijos ir patarimai šiandien kvepia priplėkusiai lyg prastai vėdinamas viengungio butas. Nebūčiau jos skaitęs, bet ji buvo pridėta viename tomelyje su kita tų pačių autorių Al Ries ir Laura Ries knyga „The 22 Immutable Laws of Branding“, kuri laiko išbandymus atlaikė kiek geriau ir vis dar (tikriausiai) yra laikoma savo srities klasika. Skaityti toliau…
McKinsey iš vidaus: knyga apie konsultantų istoriją
Jeigu pats garsiausias investicinis bankas pasaulyje, kuriame svajoja dirbti kone kiekvienas ambicingas finansininkas, yra Goldman Sachs, tai konsultavimo srityje lygiai su tokia pagarba tariamas McKinsey vardas. Nors tai ir ne pati didžiausia konsultacinė bendrovė, – konsultavimo pajamomis neretai ją lenkia ir didžiosios audito bendrovės bei tokie gigantai kaip IBM, – bet vis tiek ji turi labai savitą pagarbią aurą: tai itin protingų žmonių organizacija, kuri gali padėti išspręsti bet kokią verslo problemą. Skaityti toliau…
Kaip parduoti didesnėmis nei konkurentų maržomis?
Savaitgalį užsikabinau už knygos kiek man neįprasta tema: nepamenu, kad būčiau ką skaitęs apie pardavimus. Ir nors aklai su viskuo Steinmetz ir Brooks knygoje „How to Sell at Margins Higher Than Your Competitors“ sutikti nereiktų, bet minčių joje yra tikrai įdomių. Tiksliau, visa knyga bando įkalti į galvą, jog parduoti pigiau nei konkurentai gali kiekvienas, bet kainų žūt būt reikia nenuleisti: kaip mat įsivelsi į kainų karą, susimažinsi savo maržą, o tavo klientai vis tiek apsisukę grįš iš tavęs vėl reikalauti papildomos nuolaidėlės. Skaityti toliau…
18 kilometrų Aukštadvario apylinkėmis
Verbų sekmadienį, merkiant lietui ir dangui dėl ciklono esant užrauktam, nugalėję dvejones ir kupini ryžto, išsirengėme į kone dvidešimties kilometrų žygį po Aukštadvario apylinkes. Ofisuose užsisėdėjusioms kojoms tai žadėjo būti nemenkas išbandymas, juolab, kad kuprinės gyvenime tokių atstumų molėtais lietuviškais miško keliukais nesu tysęs, tuo labiau vis nuo veido nubraukiant lietaus lašus. Žygis buvo organizuojamas Vilniaus Universiteto Žygeivių klubo – šio klubo vedlys Tadas Šidiškis vertas atskiro paminėjimo. Atkakliai brendantis per miškovežių ištrintą purvo košę ilgų žilų plaukų ir dar įspūdingesnės baltos barzdos savininkas iš tolo kėlė pagarbą ne vien savo stotu ar spinduliuojama tvirtybe: jis buvo žygio siela ir dvasia, tikrasis senosios kartos gamtos vaikas, kartas nuo karto užtraukiantis lietuvių liaudies dainą, paraginantis žygeivius sugroti dambreliais, sustojantis pauostyti pražydusio žalčialunkio ar papasakoti istorijos apie kalvose palaidotą milžinišką slibiną. Skaityti toliau…