Dar vieno analitiko svetainė

Petras Kudaras

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta: „Mažasis o. Seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“

Manau, tai viena iš labiausiai išpopuliarėjusių neseniai išleistų mokslinių monografijų Lietuvoje. Daug kas minėjo recenzijose, apie ją nemažai kur buvo rašoma, ir tai galima suprasti, nes tema – viliojanti ir pikantiška, tad kaip gi smalsumas nenugalės. Perskaičius knygą nemažai ką sužinojau – visgi rašoma apie mano tėvų kartą, kurioje intymūs dalykai buvo tabu, tad apie tai informacijos ne kažinkiek. Turbūt įdomiausias buvo pirmasis skyrius apie kūno nuogumo ir erotikos vaizdavimą tuometinėje žiniasklaidoje: kas buvo leidžiama, kur buvo ribos, kaip jos kito. Skaityti toliau…

Servantesas – „Don Kichotas“

Pamenu, kad paskutinėse klasėse Don Kichoto skaitymas man gana prailgo: puslapių daug, o atrodo, kad ten vis tas pats per tą patį. Kai šiemet vėl skaičiau Don Kichotą, tas jausmas kartais grįždavo, ypač pirmojoje dalyje. Tačiau antroji dalis maloniai nustebino ir drąsiai galiu šį kūrinį vadinti puikiai išlaikiusiu laiko egzaminą šedevru. Don Kichotas yra meistriška riterių romanų parodija, ir nors ji rašyta XVII amžiaus pradžioje, galėtum ją vadinti net labai modernia. Skaityti toliau…

Chylinskio Biblija

Kartais istorijos apie knygas būna ne ką mažiau įdomios už pačius spaudinius. Tokia man pasirodė Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos istorija, į kurią mane nuvedė trumpas jos paminėjimas Česlavo Milošo ir Jerzy Giedroyco laiškuose: ten Milošas rašo, jog girdėjęs, kad lenkai išleido transkribuotą šios Biblijos leidimą ir klausiąs Giedroyco, ar šis neturi egzemplioriaus. Pastarasis atrašo, kad vieną turi, bet čia tokia retenybė, kad galės tik Milošui jį iš rankų parodyt, niekaip kitaip neskolinsiąs. Skaityti toliau…

William Dalrymple – „The Anarchy. The East India Company, Corporate Violence, and the Pillage of an Empire“

Nesu daug skaitęs apie Indiją ir jos nukariavimą, galvoje įstrigę tik keli faktai apie tai, kad britai sugebėjo ją valdyti labai efektyviai, mažomis valdininkų pajėgomis. Tad ši knyga buvo puikus istorinių žinių spragų užpildymas. Iš tiesų, Indijos nukariavimas ypatingas tuo, kad jis įvyko ne britų valstybės, o privačios britų kompanijos East India Company pastangomis. Pradžioje ši kompanija buvo sukurta prekybai su rytų šalimis, tik jai ne itin sekėsi, mat konkurentų buvo daug: olandai Indonezijoje, prancūzai toje pačioje Indijoje, portugalai Goa ir t. Skaityti toliau…

Poezija knygų klube, 2024

Jau ketvirti metai, kai pirmas metų knygų klubo susitikimas skiriamas poezijai. Mėgstame save įsprausti į nepatogų kampą ir imamės skaityti dalykus, kurių šiaip normaliai matyt neimtume į rankas, tad klubo repertuare atsirado vietos ir eilėms. Pirmieji metai buvo labai nejaukūs: poezijos tuo metu visiškai neskaičiau, nemačiau joje prasmės. Eilėraščio pasirinkimas buvo labai sunkus darbas, ir, galų gale, paskutinėmis dienomis ką nors šiaip ne taip pasirinkdavau. Bet, su eilėraščiais, matyt, yra kaip su alyvuogėmis: pradžioje nesupranti jų skonio, raukaisi, o po to, metams bėgant, jos darosi vis skanesnės ir įdomesnės. Skaityti toliau…

Metinė skaitymo apžvalga ir tikslai 2024-iesiems

2023-ieji skaitymo prasme buvo patys produktyviausi metai mano gyvenime – likus keletui dienų iki metų pabaigos, mano perskaitytų knygų sąraše yra 76 knygos. Paminėsiu tik keletą, kurios man labai patiko: Džonatanas Swiftas – „Guliverio kelionės“. Juokinga satyra, bet su giliomis mintimis; klasika, kuri anaiptol nėra vien tik vaikiškos istorijos. Joshua Foer – „Moonwalking with Einstein“. Labai gera knyga apie tai, kaip veikia mūsų atmintis. Alma Braziūnienė – „Bibliofilija kaip asmenybės raiška: Kazio Varnelio biblioteka“. Skaityti toliau…

Knygų klubo sąrašas 2024-iesiems

Gruodžio mėnuo tradiciškai yra metas, kai savo knygų klube susitinkame susidėlioti knygų sąrašo artimiausiems metams. Vakarykštis metų skaitinių planavimas – jau septintas1. Prieš dvejus metus viskas taip keistai sutapo, kad buvome į skaitinių sąrašą įtraukę daug knygų karo tema – o po kelių mėnesių driokstelėjo Rusijos-Ukrainos karas ir skaityti knygas karo tema, kuri ir taip nuolat nepaliko mūsų galvų buvo labai sunku. Tad pernai metų sąrašas buvo žymiai lengvesnis, nebe toks rimtas. Skaityti toliau…

Dvi knygos apie Kiniją

Taip jau gavosi, kad kolegai rekomendavus Michael Schuman knygą apie Kiniją „Superpower Interrupted: the Chinese History of the World“ (kuri, beje, neseniai išleista ir lietuviškai pavadinimu „Supervalstybė grįžta“) knygyne paėmiau ir Kissingerio knygą „On China“. Pradėjau skaityti vieną, ėmiausi ir kitos – ir jos viena kitą puikiai papildė. Gal tik Kissingerio knyga silpnesnė, per daug joje autoriaus savigyros ir susireikšminimo, nesunku paskęsti realių susitikimų detalėse (kurios, aišku, įdomios istorikams, bet nebūtinai tokiems temos naujokams kaip aš pats). Skaityti toliau…

Antroji Kauno istorijos dalis

Prieš daugiau nei dešimtį metų skaičiau pirmąją Zigmanto Kiaupos Kauno istorijos dalį, kuri jau tapusi retenybe. Šiemet išleista ir antroji knygos dalis, kurioje aprašomas Kauno gyvenimas iki 1795-ųjų metų. Matyt per tą dešimtmetį pripratau prie mokslinių monografijų ir akademinis knygos stilius jau nebekliūna – gal net kaip tik, joje trūksta detalesnės įvykių chronologijos ir originalių dokumentų vertimų, kiek daugiau norėtųsi ir bendresnio konteksto, kas dedasi valstybėje. Na, bet man niekad neįtiksi : ) Skaityti toliau…

Danutė Kalinauskaitė – „Baltieji prieš juoduosius“

Debiutinis Danutės Kalinauskaitės romanas aptarinėjamas ir giriamas kone kiekvienoje recenzijoje, o taip lietuvių autoriams nutinka ne dažnai. O ypač, jei tai tik debiutas. Smalsumo vedamas perskaičiau šią knygą ir aš. Vietomis labai patiko, vietomis kažko pritrūko: visgi tai ne visai vientisas romanas, o trumpų paveikslų ir pasakojimų rinkinys, suvertas į vieną vėrinį. Ne kiekvienas šio vėrinio karoliukas vienodai blizga, ne kiekvienas savo vietoje, nors didžioji dalis – tikros puošmenos. Knygos mintis pasirodė gal kiek per pritempta, bet matyt tai atleistina, nes knygoje ji galų gale ne tokia ir svarbi: niekas ir nesupaisys to geneologinio medžio, taip ir neaišku kaip ten su tuo palikimu – tai tik pretekstas įvairių žmonių portretams. Skaityti toliau…