Dar vieno analitiko svetainė
Petras Kudaras
Įrašai su žyme „pastebėjimai“
„Pavergtas protas“ yra labai svarbi Česlovo Milošo esė apie intelektualus, likusius sovietų okupuotuose kraštuose, parašyta jam pasitraukus į vakarus. Knygoje paaiškinama, kokiu būdu intelektualais susitaikė su savo padėtimi, kaip jie buvo „nupirkti“: rašytojai visgi buvo privilegijuota kasta, jiems buvo teikiama daug nuolaidų, suteikiamos geresnės gyvenimo sąlygos, leidžiama daug daugiau. Už tai tik reikėjo kartais pašlovinti Sovietus, parašyti apie šviesų rytojų, užgniaužti savo maištą ir, galų gale, po truputį, po truputį pakeisti savo mąstymą: gal tie sovietai ir nėra tokie baisūs.
Skaityti toliau…
Įdomi mintis: šiuolaikinė mūsų priklausomybė nuo interneto yra panaši į proto nutukimą. Taip, kaip mes nuolat persivalgom cukraus arba šlamštmaisčio, taip ir internete mes nuolat persivartojam niekam nenaudingo turinio, už tai gaudami tik trumpą pasitenkinimo akimirką. Senais laikais maisto trūko, tad pilvui pasotinti ir išgyventi mums tiko bet kokios kalorijos; ir kuo saldesnės – tuo geriau. Vėliau išmokome maistą gaminti pigiai ir gausiai, bet noras apsivalgyti neišnyko, tad padaugėjo viršsvorio problemų.
Skaityti toliau…
Buvęs LinkedIn duomenų analitikas Peter Skomoroch konferencijoje Strata skaitė neblogą pranešimą apie tai, kas sunkiausia įgyvendinant machine learning ar dirbtinio intelekto projektus. Ne, ne techninės kliūtys. Sunkiausia tai, kad labai sunku tokius projektus tiksliai suplanuoti ir subiudžetuoti – o ir jų nauda dažnai sunkiai įvelkama į skaičius (kvantifikuojama). Didelei korporacijai, kurioje visi įpratę IT projektus vykdyti griežtai subiudžetuotais projektais (nesvarbu, kad dauguma jų tuos biudžetus vis tiek ryškiai perlipa), sunku suprasti, jog beveik neįmanoma suprognozuoti, ar veiks algoritmas ar ne, bei kiek laiko užtruks jį ištreniruoti.
Skaityti toliau…
Yra toks gana gajus mitas, kad turint „žalius“ neapdorotus duomenis, galima nesunkiai padaryti objektyvias išvadas – juk neapdoroti duomenys turėtų kalbėti už save, jie neturėtų būti „sutepti“ šališkos žmogiškos nuomonės bei išankstinių nusistatymų. Kuo daugiau neapdorotų duomenų, tuo objektyvesnės išvados. Deja, visiškai neapdorotų duomenų nebūna. Jau pats faktas, kad kažkas juos rinko, reiškia, kad kažkas padarė sprendimą jais domėtis: o kodėl rinko būtent taip, o ne kitaip? Kodėl rinko tokius, o ne anokius?
Skaityti toliau…
Su šia knyga kiek apsigavau: per kažkurį podcastą kažką nugirdęs apie populiarią knygą apie blogą socialinių tinklų įtaką iki galo neįsidėmėjau nei pavadinimo, nei autorės. Tad knygyne pamatęs kažką panašaus, griebiau nuo lentynos ir per daug nesigilinęs, nusipirkau. Gavau ne visai tai, ko tikėjausi, bet visgi buvo verta. Tiesa, gal daugiau dėl keliamų klausimų bei problemų, nei dėl siūlomų sprendimų, kurie pasirodė ganėtinai naivoki ir per daug paviršutiniški.
Nors tikėjausi knygos apie nuomonių radikalizaciją, trolinimą, fake news bei buką turinį, gavau knygą apie tas man ganėtinai menkai pažįstamas problemas, kurias socialiniai tinklai kelia moterims ir merginoms: ir tai buvo tikrai nemenkas išėjimas už mano burbulo ribų.
Skaityti toliau…
Pirmas garsus vaiko klyksmas tik atėjus į pasaulį, nes žinai, kad nuo šiol viskas bus kitaip;
Pirma tylos minutė po kelių valandų klyksmo vaikui pagaliau užmigus, nes gal galėsi gauti akimirką atokvėpio;
Pirma plati vaiko šypsena vos ryte tave pamačius, nes ji nubraukia visą susikaupusį nuovargį ir bemiegę naktį;
Laisvas pusvalandis, kai vaikas dieną miega, nes galima vėl veikti tai, kas prieš buvimą tėčiu buvo visiškai įprasta;
Laisva minutė su žmona, kai vaikas miega ramiai ir nebesiveja buitis, nes galima tiesiog pabūti kartu nieko neveikiant;
Skaityti toliau…