Diana Darke. Stealing from the Saracens. How Islamic Architecture Shaped Europe.

Pirma šiemet užbaigta knyga – apie architektūros istoriją. Labai gražiai išleista, su daug iliustracijų, be kurių ši knyga prarastų didžiąją dalį savo žavesio. Knygoje teigiama, kad pagrindiniai Europos architektūros elementai, katedrų dizainas ir statybos technologijos yra nusižiūrėtos iš Islamo pasaulio. Tam pateikiama begalės pavyzdžių, atrodo, jog visa gotika yra nusižiūrėta nuo Islamo architektūros: aštrios arkos, „mauriškos“ arkos, špiliai – minaretų imitacija ir panašiai.

Iš tiesų, iki Kryžiaus žygių į Jeruzalę, arabų architektai buvo žymiai labiau pažengę (tarkim štai taip atrodo 715 metais Umajadų dinastijos statyta didžioji mečetė Damaske). Prisidėjo ir tai, kad Kryžiaus žygių dalyviai Jeruzalėje esančią Al-Aksos mečetę ir Uolos kupolo šventyklą palaikė Karaliaus Saliamono šventykla – tapo madinga visur bažnyčias Europoje statyti su kupolais. Architektūra pasikeitė: vietoj simetriško klasicizmo pradėta siekti vis aukštesnių stogų ir platesnių kupolų bei erdvių. Pastato išorė tapo ne tokia svarbi – tam, kad išlaikyti sunkius stogus, reikėjo ne itin gražių atramų, bet pati pastato konstrukcija darėsi vis sudėtingesnė. Pradėta eksperimentuoti su įvairiausiomis arkomis, kurias jau buvo išradę arabų architektai.

Iš Rytų atėjo ne vien įvairios arkos ir kupolai – nusižiūrėtos ir stiklo technologijos, atsirado vitražai. Pasikartojantys ornamentai, kolonų miškai irgi yra rytų idėjos. Šios idėjos toliau plito per prekybinius kelius (Venecijos architektūra labai „saracėniška“ – šv. Morkaus bazilika žymiai labiau primena mečetę nei katalikišką katedrą), per Ispanijos atkariavimą iš maurų. Arabų ir persų architektūros idėjos užkariavo Vakarų Europą.

Buvo įdomu sužinoti ir apie katedrų statytojų gildijas. Pastatyti katedrą reikdavo labai specifinių žinių, o specialistai nebūtinai buvo vien krikščionys. Jie keliaudavo nuo projekto prie projekto, veikė lyg tarptautinės statybų bendrovės, nekreipdamos dėmesio į darbuotojų tautybę ar netgi religiją. Gildijos laikydavosi trijų principų: statinys turi būti gražus, patvarus ir patogus naudoti. Įsidėmėtina, kad statinys neturi būti pigus, ir neturi būti pastatomas greitai. Manau, tai pritaikoma ne vien statybos darbui.

6 Comments

  1. “Arches appeared as early as the 2nd millennium BC in Mesopotamian brick architecture and their systematic use started with the ancient Romans, who were the first to apply the technique to a wide range of structures”.

    Tai žinai :) išvados man bišk atsiduoda post hoc ergo propter hoc fallacy, bet gal jie turi geresnių argumentų. Šiaip globalizacija tuo metu ir darbo jėgos judėjimas nebuvo taip jau widespread, arka yra arka bet kurioje kultūroje, patogus būdas perdengti įėjimą, arkų formos irgi dažnai gali būti tų pačių paraleliai iškylančių visose kultūrose faktorių, tai reik tikrinti autorių argumentus nuosekliau.

    Geras pavyzdys yra Alhambra, pvz., tuo metu arabų valdomoje dabartinės Ispanijos teritorijoje. Jei atkreipsi dėmesį, tai tuometinės europinės rūmų, bažnyčių architektūros skirtumai nuo šio komplekso yra massive, kaip neturėtų būti, jei viskas buvo įtakota arabų. Hagia Sophia su savo massive tarpatramiais ir kupolu yra built in 537 AD not by Arab people, but by Byzantine branch of Roman empire. Ir paskui buvo widely emulated in other mosques, after the fall of Constatinople.

    Ir again, didelė dalis Middle East ankstyvuose viduramžiuose buvo valdoma europinių crusaders, tamplierių, hospitaljerų ir kitų. Tai kas ką parsivežė, ir kas ką įvežė, taip jau šimtu procentu turbūt teigti negalima :) Krak des Chevaliers, built by Hospitallers, yra lyg ir visiškai europinis pilių statymo pavyzdys, bet taip pat ir ancient Egypt ir Mesopotamijoj gynybinės pilys atrodė taip pat.

    1. Ten man atrodo pagrindinė mintis atkartoja tradicinį pasakojimą apie tai, kad romėnai / graikai daug visko sugalvojo, paskui Europoje niekam tai ilgą laiką nerūpėjo (ne vien architektūroje ir moksle – ir filosofijoje, ir dramose, poezijoje, bilekur), o va arabai ir persai vertėsi Antikos kūrinius ir vėl juos vertino. O po to su Kryžiaus žygiais viskas vėl pradėjo būti atrandama iš naujo, tada atsitinka Renesansas, etc.

      Kita vertus, visokios pointed arches ir ogee arches Rytuose atrastos, o visa gotika jų pilna. Mozaikos ir spalvotas stiklas irgi buvo kone Sirijos monopolis ilgą laiką (valdomas per Venecijos trading routes).

      Aišku, aš ne architektas, bet buvo įdomu paskaityti.

  2. Sveiki.

    O tas paskutinis principas, kad statinys turi būti nepigus ir ilgai statomas, buvo kur nors eksplicitiškai gildijų minimas? Ar tai labiau spekuliacija?

    1. Na, nėra sakoma, kad turi būtų brangu ir ištęsta, labiau teigiama, kad turi šitam darbui atiduoti viską geriausio, kad ir kiek tai truktų ir pastangų užimtų. „Mano klientas yra Dievas ir jis su užsakymais neskuba, jam turi būti viskas tobulai“.

Palikite komentarą