Dar vieno analitiko svetainė

Petras Kudaras

Charlie English – „The Book Smugglers of Timbuktu“

Šią knygą pirkau tiek dėl meilės istorijoms apie knygas, tiek dėl pačio Timbuktu – tolimo, egzotiško ir legendomis apipinto miesto Malyje. Miesto, kurį europiečiai pasiekė tik devyniolikto amžiaus pabaigoje, mat keliauti reikėjo per musulmonų kraštus per Sacharą arba per sunkiai įveikiamas šalis palei Nigerio upę. Nors visų vaizduotėje jis buvo piešiamas aukso stogais ir pasakiškais turtais, keliautojai likdavo nusivylę: iš praeities didybės telikę tik keletas smėliu pustomų žymesnių pastatų ir krūvos rankraščių. Daug daug rankraščių. Pasirodo, maždaug prieš penkis ar tai šešis šimtus metų, Timbuktu dėl savo puikios geografinės padėties (per jį vykdavo karavanai per Sacharą ir buvo gabenamos prekės Nigerio upe) buvo tapęs vienu turtingiausių Afrikos miestų – o miesto pirkliai labiausiai mėgdavo vienas prieš kitą didžiuotis knygų kolekcijomis. Tad Timbuktu buvo sukaupta šimtai tūkstančių knygų (ir tai ne perdėtas skaičius) įvairiomis temomis: pradedant Islamo teologija ir Koranais, baigiant istorija ir klasikiniais Antikos tekstais.

Knygoje pasakojama ir kita istorija apie Timbuktu. 2012-aisiais metais miestą užėmė Al-Qaedos sukilėliai, kurie ėmėsi griauti senuosius kapus, mat šie neatitiko jų griežtų islamiškų pažiūrų (kapai neturi būti garbinami, tad ir paminklai kapinėse negali būti aukštesni nei delnas). Kilo grėsmė, kad jie imsis naikinti ir Timbuktu rankraščius, juk kai kurie iš jų gali pasirodyti eretiški. Knygoje pasakojama, kaip šiuos rankraščius ėmėsi gelbėti vietiniai „knygnešiai“: su Vakarų valstybių ambasadų pagalba, rankraščiai buvo slapta gabenami į Bamaką, Malio sostinę. Tiesa, istorija kelia ir klausimų, nes pinigų (ir rankraščių) niekas taip iki galo ir nesuskaičiavo, niekas nežino, kiek jų iš tiesų nuėjo kyšiams, ar atsirado kieno nors kišenėse. Juk operacija turėjo būti itin slapta, net pinigų donorai apie ją negalėjo visko žinoti. Lengvai galima įsivaizduoti, kad tokia operacija prisidengus galima buvo lengvai pasinaudoti vakariečių naivumu: pinigų reikia jau šįvakar, nes rytoj girdėjau Al-Qaeda ims rankraščius naikinti, duok kuo daugiau ir nieko neklausinėk. Rezultatas visgi geras – rankraščiai buvo išsaugoti, pasaulio paveldas išgelbėtas, gal tik kiek sutaupyt buvo galima.

Jei ką domina, knygą galiu padovanoti.

Žymės: