Dar vieno analitiko svetainė
Petras Kudaras
Įrašai su žyme „vilnius“
Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ galima laikyti savotišku gidu po tarpukario ir ankstyvojo pokario Vilnių. Knyga susideda iš keliolikos pokalbių su tuo metu Vilniuje gyvenusiais žmonėmis, tad istorija tampa labai asmeniška, bet kartu ir daug įdomesnė, intymesnė. Pasakojama ne vien apie miesto plėtrą, architektūrą, bet kartu ir apie jausmą, apie tai, kurios Vilniaus vietos šiems žmonėms kelia emociją. O kartu ir pradedi geriau įsivaizduoti paprasto (bet ir nepaprasto, nes kai kurie pašnekovai – tikrojo senojo elito atstovai) žmogaus gyvenimą ir aplinką: kokie buvo kaimynai, kur buvo galima nusipirkti silkių, kur buvo skanūs ledai, kur eiti buvo nejauku, ir kur galėjai būti iškeiksnotas, jei kalbi lietuviškai.
Skaityti toliau…
Vakar kartu su draugais (ir su vežimėlyje sėdinčiu, bet labai norinčiu visur praktikuotis naujai išmoktą vaikščiojimo įgūdį sūnumi) dalyvavau istoriko Norberto Černiausko vedamame pasivaikščiojime po Pavilnį. Buvo labai įdomu, nes kalbėta ne tiek apie konkrečias detales, bet apie patį gyvenimą Pavilnyje, jo identitetą.
Pats Pavilnys nuo seno buvo labiausiai žinomas kaip kalnuotų miškų kraštas. Čia mėgo rinktis slaptosios studentų organizacijos (Filaretai, Filomatai, Šubravcai), jiems gūdžios tų vietų girios priminė idealizuotą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį.
Skaityti toliau…
Šiandieną Facebooke buvo gausiai dalijamasi „senojo Paupio rajono“ vaizdais. Įspūdingos purvo upės, gilios provėžos, skurdūs žmonės, mediniai sukrypę namai, kaminų gausa. Viskas atrodo dar įtikinamiau, nes nuotraukas lydėjo ir tekstas, kuriuo irgi beveik galima patikėti. Štai ekrano vaizdas:
Facebooko įrašo ekrano nuotrauka Tiesa, labiau patyrusiai akiai jau iš karto matosi, kad kažkas čia ne taip. Vaizdas per daug užryškintas, nenatūraliai kontrastingas, bet gal tai tiesiog Photoshopo manipuliacijos. Gatvių stilių galima pažinti, bet tiksliai identifikuoti – ne.
Skaityti toliau…
Pradėsiu nuo to, kad pirmoji šios knygos dalis man patiko. Patiko ir „100 istorinių Vilniaus reliktų“. Tikėjausi, kad patiks ir antroji dalis, bet čia laukė nusivylimas. Knygai labai pritrūko redaktoriaus, nueita į per dideles smulkmenas vos ne apie tai, kas kuriam asmeninio namo kambaryje kada darė remontą ar pirko sofą – neįdomu. Per daug išsiplėsta, aprėptos man neimponuojančios asmenybės: tame gal ir nebūtų nieko blogo, bet tiesiog tikėjausi visiškai ne to.
Skaityti toliau…
Šiek tiek gaila, kad Romain Gary „Aušros pažadas“ nepateko į mūsų klubo knygų sąrašą 2021-iesiems, nes šio Vilniuje augusio rašytojo autobiografiją norėjau perskaitęs aptarti su klubiokais. Viena, kad tai žymus rašytojas, kurio nieko nebuvau skaitęs, kita, kad visgi ši knyga kažkiek apie Vilnių, o trečia – turėjo būti įdomu paskaityti apie mamos ir sūnaus santykius. Tad, nors ir knyga nepateko į sąrašą, ėmiausi ją perskaityti dar šiemet.
Romain Gary ne tik kad pateisino lūkesčius, bet juos pilnai pranoko.
Skaityti toliau…
Jurgio Kunčino „Tūla“ turbūt būtų galima priskirti prie moderniosios lietuvių klasikos, ji iš tiesų kažkiek panaši į Gavelio „Vilniaus pokerį“. Gal man net artimesnė, nes joje rašoma apie Užupį, Filaretus ir tuos kelis namus Malūnų gatvėje, aplink kuriuos praleidau nemažai laiko: o kai pasakojama apie tas vietas, kur kiekvienas akmuo artimai pažįstamas, tai nori ar nenori, bet knyga įtraukia. Panašiai buvo ir su pirmąja „Silva Rerum“ – ją irgi skaičiau dėl vienuolyno, kuriame kaip tik tuo metu dirbau, aprašymo.
Skaityti toliau…
Suvalgiau šią storoką knygą per dvi dienas. Ne visos dalys buvo labai įdomios, kai ką norėjosi praleisti, bet Vilniaus gyvenimas XIX amžiaus pradžioje atsiskleidė ryškiomis spalvomis. Josefas Frankas – garsus austrų kilmės gydytojas, pakviestas į dėstyti medicinos į Vilniaus Universitetą. Į Vilnių jis atvyko kartu su savo tėvu, dar žymesniu gydytoju, kuris Vilniuje užsibuvo tik labai trumpai, mat jam greitai buvo pasiūlyta kraustytis į Peterburgą ir tapti asmeniniu caro šeimos gydytoju.
Skaityti toliau…
Nežinau už kokius nuopelnus, bet šią savaitę buvau pakviestas prisijungti prie Europos judrumo savaitės (European Mobility Week) akcijos #ditchyourkeys ir ištisas septynias dienas atsisakyti savo automobilio. Tiesa, tam kad šis iššūkis nebūtų labai sudėtingas, akcijos rėmėjai Uber, Vilniaus Viešasis Transportas, Cyclocity, Citybee bei Spark suteikė galimybę šiomis dienomis jų paslaugomis naudotis nemokamai – tad per šią savaitę galėjau išbandyti visokiausius judėjimo po Vilnių būdus, kuriais iki šiol nesinaudojau.
Už Vilniaus ribų šiomis dienomis neplanavau niekur vykti, o pasižiūrėjęs į savo judėjimo istoriją, supratau, kad mano geografija buvo ganėtinai ribota: visą laiką maliausi tarp namų Lazdynuose, senamiesčio ir dviejų klientų biurų.
Skaityti toliau…
Niekada iki šiol nenaudojau dplyr R paketo, tad norėjau pasižiūrėti, kaip jis veikia (o veikia jis tikrai patogiai!). Kadangi neseniai buvo paviešinti Vilniaus Viešojo Transporto vėlavimų duomenys, tai kaip tik šis duomenų rinkinys pasirodė tinkamas pasižaidimui. Kadangi tai labiau techninis galimybių bandymas, tai didelių įžvalgų ir neieškojau, nors visgi radau, kad privatūs vežėjai vėluoja žymiai rečiau nei VVT, troleibusai yra patikimesni nei autobusai, o savaitgaliais viešasis transportas yra punktualesnis (kuo nereiktų stebėtis – juk eismo mažiau).
Skaityti toliau…
Vakar sėdėdamas kasdieniame Vilniaus kamštyje ir prisiminęs ryte skaitytą straipsnį apie paskutines vizualizacijos madas sugalvojau pabraižyti kelionės trukmių žemėlapį: gal čia tik man taip prastokai sekasi, kad tenka keliauti iš Lazdynų į Žirmūnų pabaigą. Per Google Maps API programiniu būdu gana nesunkiai galima išsitraukti planuojamą kelionės trukmę tarp kelių taškų (juos galima nurodyti ir geografinėmis koordinatėmis), tada duomenis sudėti į duomenų bazę ir su Tableau įvairiomis spalvomis perkelti ant žemėlapio. Žemėlapyje vaizduojama kelionės trukmė nuo Jonažolių gatvės Lazdynuose – pasirinkau savo namų atskaitos tašką: kuo žaliau, tuo kelionės trukmė trumpesnė, o kuo raudoniau, tuo keliauti teks ilgiau.
Skaityti toliau…