Dar vieno analitiko svetainė
Petras Kudaras
Įrašai su žyme „meta“
Įrašo rankraštis Galėčiau pradėti įrašą žodžiais „senokai nerašiau", bet nepradėsiu. Esu taip daręs jau ne kartą savo internetinio dienoraščio istorijoje. Visada tam buvo pasiteisinimų: užgriuvo gyvenimas, tam tikras rašymo bodulys, prasmės paieškos, ar tiesiog idėjų tuštuma, iš kurios niekaip negali išgraibyti teksto, kuriuo būtų verta dalintis.
Šį kartą jausmas kitoks: teksto generavimas tapo dirbtinio intelekto sfera, tekstas tapo masinės gamybos produktu, kurio ir taip visur per daug. Kai gamyba atpinga, gaminiai tampa standartizuoti, vienodai efektyviai pigūs, funkcionalūs, bet be sielos, be malonumo.
Skaityti toliau…
Pažvelgus į šio tinklaraščio įrašų dažnumą galima padaryti labai tikslias išvadas apie mano užimtumą gyvenime: kuo daugiau rūpesčių ir reikalų, tuo rečiau ką nors parašau. Gal šiais dirbtinio intelekto laikais rašymas jau ir yra tapęs tam tikra atgyvena (pilnų tekstų nebelabai kas rašo, visi užsiima tik „promptų“ kūryba), bet man jis visgi yra vienas svarbiausių mąstymo būdų. Tik išdėstydamas mintis raštu, jas sugebu iki galo įsisavinti, išgryninti, tik užrašytos jos įgauna apčiuopiamą pavidalą.
Skaityti toliau…
Jau beveik 20 metų užsirašau, kurias knygas esu perskaitęs. Nuo 2004-ųjų metų susikaupė beveik tūkstantis! Visą tą sąrašą sudėti į vieną vieną yra šiek tiek darbo, bet bent jau tam kartui supildžiau viską, ką esu perskaitęs nuo 2012-ųjų. Jas bus galima pasiekti ir per nuorodą pagrindiniame svetainės meniu.
Prieš 17 metų ir dvi dienas perkrausčiau šį tinklaraštį į Wordpress platformą. Per tą laiką Wordpress man tarnavo visai neblogai, nors pastaruoju metu jaučiau, kad jis kiek apkerpėjęs: per tuos metus prisirinko nemažai naudojamų įskiepių (o kai kurie jų jau nebepalaikomi), keisti kažką daugiau nei paprastą tekstą darėsi sudėtinga. Pasiryžau minimalizmo vardan pereiti prie žymiai paprastesnės sistemos ir per kiek daugiau nei per savaitę sukėliau visus savo senus įrašus į paprastą HTML, generuojamą hugo.
Skaityti toliau…
Vienoje iš savo esė dar prieš antrąjį pasaulinį karą George Orwell rašė, jog jam neduoda ramybės viena mintis: kuo daugiau pasaulyje technologinio progreso ir masinės medijos, tuo mažiau vidutinis žmogus ką nors kuria. Dar prieš šimtą metų, kai kiekviename bute nebuvo radijo, žmonės atėję į svečius vienas kitą linksmindavo: grodavo pianinu, dainuodavo, deklamuodavo eilėraščius, gal būt net patys ką nors sueiliuodavo. Dažniausiai tai nebūdavo labai geros kokybės eilės, dainuodami irgi nusidainuodavo, nebūtinai pataikydavo į natas, bet kone kiekvienas stengdavosi ir bent kažkiek tobulėdavo.
Skaityti toliau…