Malagos antikvariniai knygynai
Besilankant Ispanijoje, Malagoje, pasižymėjau keturis knygynus ir antikvariatus. Mapas y Compania (Calle Compañía, 33). Gražus knygynas su gražiomis knygomis, kurios mane tikrai būtų pavilioję, jeigu būtų ne ispaniškos. Antikvaro čia nėra, bet yra gražių gaublių, kompasų ir kitokių keistų įrenginių, kurie puikiai tiktų mėgstantiems keliauti dovanoms. Beveik nusipirkau gražias žirkles. Bet knygos tik naujos ir ispaniškos. Antonio Mateos (Calle Esparteros, 11). Tikras standartinis antikvarinis knygynas su tikru pagyvenusiu savininku, kuris viską žino apie knygas. Skaityti toliau…
Ką veikiu darbe. Pirmokės akimis.
Kartais pirmokės dukros namų darbai priverčia pasukti galvą. Reikėjo jai pasaulio pažinimo pamokai paklausti tėvų, ką jie veikia darbe. Klausimas paprastas, bet jam reikia ir paprasto, pirmokui suprantamo atsakymo. Suaugusiems sakau, kad programuoju duomenų bazes. Nors ir tai jau supaprastinta tiesa: pats programavimas tik nedidelė darbo dalis, nes prieš programuojant reikia išsiaiškinti, ką reikia suprogramuoti. Pirmokui nelabai suprantamas ir pats „duomenų bazių“ terminas. Kažkokie duomenys, kažkokie skaičiai, kažkokie grafikai ir paveiksliukai. Skaityti toliau…
Skaitytų knygų sąrašas
Jau beveik 20 metų užsirašau, kurias knygas esu perskaitęs. Nuo 2004-ųjų metų susikaupė beveik tūkstantis! Visą tą sąrašą sudėti į vieną vieną yra šiek tiek darbo, bet bent jau tam kartui supildžiau viską, ką esu perskaitęs nuo 2012-ųjų. Jas bus galima pasiekti ir per nuorodą pagrindiniame svetainės meniu.
Tadeusz Katelbach: „Atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką. 2 tomas. Slaptai“
Perskaičiau ir antrąją Tadeusz Katelbach knygos dalį (pirmąją dalį apžvelgiau prieš kelias savaites), kurioje sudėtos slaptos ataskaitos apie autoriaus žvalgybinę veiklą: su kuo ir kada susitiko, apie ką šnekėjo, kokios nuotaikos sklandė tarpukario Lietuvoje ir pan. Antroji dalis ne tiek įdomi, nors tikriausiai vertingesnė istoriniu požiūriu: daug įvykių, pokalbių, bet tokiam paprastam skaitytojui kaip aš – per smulkūs ir per daug nuobodūs, nes kartojasi. Nors gal tai irgi geras įspūdis: Katelbachas gyveno Kaune kone ketveris metus, bet niekas per tą laiką Lietuvos-Lenkijos santykiuose taip iš esmės ir nepasikeitė, jie arba stagnavo, arba blogėjo. Skaityti toliau…
Trupiniai #2
Kelios savaitės buvo labai įtemptos tiek darbe, tiek šeimoje: sergant jauniausiajam trūksta miego, bet darbai (ypač netikėtai užgriuvę) nelaukia. Visgi, čia keletas per pastarąsias savaites prisikaupusių trupinių: Bartosz Ciechanowski turi puikią svetainę, kurioje kartas nuo karto įdeda vaizdingą interaktyvų įrašą, kuriame išsamiai paaiškina kokį nors dalyką. Paskutinis jo įrašas apie aerodinamiką ir kaip veikia sparnas irgi nenuvilia. Vienoje Reddit diskusijoje buvo aptariama mintis, kad kuo daugiau visko sužinai, tuo labiau esi demotyvuotas ką nors pats kurti: Skaityti toliau…
Norbertas Černiauskas - „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“
Nelabai seniai išleista Norberto Černiausko knyga apie paskutinę Lietuvos 1940-ųjų metų vasarą sukėlė daug minčių ir emocijų. Joje rašyta apie tai, kuo gyveno paprasti, ir ne tokie paprasti Lietuvos žmonės, apie ką diskutavo politikai, kokios problemos buvo aktyviai gvildenamos. Knyga parašyta taip, lyg didžiulis karo debesis lyg ir kybo padangėje, bet daugelis užsiėmę visai kitais dalykais. Ukrainos karo kontekste tai buvo labai įtaigi knyga: gal ir mes gyvename paskutinę savo nepriklausomos Lietuvos vasarą ir tiesiog to nepastebime? Skaityti toliau…
Marija Drėmaitė: „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940“
Vienas iš pastarosios Knygų mugės pirkinių buvo Marijos Drėmaitės surinktas straipsnių apie tarpukario Kauno architektūrą rinkinys „Optimizmo architektūra“. Kadangi užaugau Kaune, tai tema labai artima. Knygoje labai daug nuotraukų ir iliustracijų, pasakojimai ne per daug moksliški, tad ši knyga turėtų patikti kiekvienam besidominčiam Kauno architektūros istorija. Kaunas, netikėtai tapęs Laikinąja Sostine, buvo neišvaizdus provincijos miestas. Pradžioje vis dar buvo tikimasi greitai atgauti Vilnių, tad pirmąjį dešimtmetį nebuvo skubama investuoti į Kauno infrastruktūrą. Skaityti toliau…
Kelios mintys apie dirbtinį intelektą
Užtikau gerą komentarą, kuris gana gerai atspindi mano paties nuomonę apie dirbtinį intelektą: I suspect the people talking about using AI as a complement to learning will be grossly disappointed for two reasons. The first is that it will be harder to motivate people to learn things, especially basic things. The analogy here is with the calculator. If you ask most kids today, they’d tell you that they don’t see much reason to be proficient at arithmetic because calculators can do this for them. Skaityti toliau…
Tadeusz Katelbach: „Atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“
Prieš beveik pusę metų skaičiau tarpukarinio „Lietuvos Aido“ korespondento Valentino Gustainio knygą apie Lenkiją. Dėl Vilniaus krašto problemos tarp Lietuvos ir Lenkijos tvyrant šaltajam karui buvo nuspręsta apsikeisti žurnalistais, kurie galėtų gyventi kitoje konfliktuojančių valstybių sienos pusėje ir stebėti, aprašinėti nuotaikas bei politines realijas, o tikrovėje – vykdyti ir žvalgybinį darbą. Valentinas Gustainis kelis metus praleido Varšuvoje, o Tadeusz Katelbach beveik ketverius metus gyveno Kaune. Pernai metų pabaigoje Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dviem tomais – „Atvirai“ bei „Slaptai“ - išleido Tadeusz Katelbach viešų straipsnių bei slaptesnių raportų rinkinį apie Lietuvą ir jos politiką. Skaityti toliau…
Pokyčiai dienoraštyje
Prieš 17 metų ir dvi dienas perkrausčiau šį tinklaraštį į Wordpress platformą. Per tą laiką Wordpress man tarnavo visai neblogai, nors pastaruoju metu jaučiau, kad jis kiek apkerpėjęs: per tuos metus prisirinko nemažai naudojamų įskiepių (o kai kurie jų jau nebepalaikomi), keisti kažką daugiau nei paprastą tekstą darėsi sudėtinga. Pasiryžau minimalizmo vardan pereiti prie žymiai paprastesnės sistemos ir per kiek daugiau nei per savaitę sukėliau visus savo senus įrašus į paprastą HTML, generuojamą hugo. Skaityti toliau…