Chimamanda Ngozi Adichie - „Americanah“
2021-aisiais metais knygų klube skaitėme Chimamandos Ngozi Adichie knygą „Pusė geltonos saulės" – man labai patiko. Knyga „Americanah" kiek kitokia: joje mažiau istorinio pasakojimo, o daugiau smulkių pastebėjimų apie rasizmą JAV ir Nigerijos kultūros detalių. Pasakojama apie pagrindinę veikėją iš Nigerijos, kuri persikelia gyventi į JAV, prisitaiko prie naujo gyvenimo ir vėliau grįžta į Nigeriją, kur po ilgo laiko praleisto užsienyje ji pati jau jaučiasi kiek svetima. Pagrindinė knygos tema – JAV rasizmo apmąstymas juodaodės, bet ne amerikonės, akimis. Skaityti toliau…
29 Šekspyro sonetas
Sausio mėnuo Knygų klube yra skirtas poezijai, todėl tinkamų eilėraščių pradedu ieškoti jau nuo rudens pradžios. Poezijos paieška man vis dar nėra lengvas darbas, tačiau pastebiu, kad ji pamažu tampa mano reguliarių skaitymų dalimi. Lentynose daugėja poezijos rinktinių, „Literatūroje ir mene" nebepraverčiu naujų autorių kūrybos, o kartais net vietoj muzikos YouTube ieškau poezijos deklamavimo įrašų. Netgi socialinių tinklų algoritmai tai pastebi ir retkarčiais pasiūlo ką nors įdomaus. Taip ir prieš mano akis pateko Judi Dench deklamuojamas Šekspyro 29-asis sonetas. Skaityti toliau…
Knygų klubo sąrašas 2026-iesiems
Šiemet jau devintas kartas, kai buvome susirinkę išrinkti knygų klubo sąrašo kitiems metams. Prisipažinsiu, ne viską šiais metais perskaičiau: kai ką buvau skaitęs seniau, su kai kuo teko labai sunkiai pakovoti (Faulkneris visgi ne mano jėgoms), iki kai kurių knygų tiesiog neliko laiko prisėsti. Bet buvo ir labai labai patikusių: į mylimų knygų lentyną dėčiau Kotryną Zylę, Umberto Eco ir Gėtę. Kitų metų sąrašą sudarinėjom kiek kitais principais. Kiekvienas turėjo teisę pasiūlyti savo norimą knygą, kurios gal vis nepavykdavo „parduoti“ kitiems ankstesniais metais. Skaityti toliau…
Rusėniški šriftai ir klaviatūros
Šį rugsėjį sugalvojau grįžti į Vilniaus Universitetą – užsirašiau laisvuoju klausytoju Istorijos Fakultete ir su bakaluro studijų trečiakursiais lankysiu LDK kalbų kursą, kuriame mokysiuosi šifruoti rusėnų kalbos rankraščius. Tiesą pasakius, rusėnų kalba ir raštu susidomėjau tada, kai aukcione įsigijau 1624 metų dokumentą, kuriame minima Kauno vaznio (teismo pareigūno) pavardė, panaši į manąją. Dokumentas rašytas pusiau rusėniškai, pusiau lenkiškai, kaip kad buvo įprasta tuo metu (rusėnų kalba atliko tam tikrą „šablono“ arba „oficialaus blanko“ funkciją). Skaityti toliau…
Keturios naktys Suomijoje
Rugpjūčio pradžioje su vaikais keliavau po Baltijos šalis, o tuo metu Rūta atostogavo Škotijoje. Per Žolinę atėjo laikas ir mano paties atokvėpiui: galėjau vykti kur tik panorėjęs, bet labiausiai norėjosi ramybės bei laiko sau, lėto buvimo be jokių planų ir sąrašo, kur ką reikia aplankyti ar pamatyti. Prieš ketverius metus, COVID karantinų laikotarpiu, su šeima automobiliu keliavome į Trolių Mumių parką Suomijoje ir vienai nakčiai buvo apsistoję antikvariniais baldais apstatytame dvare apie 120 km į šiaurę nuo Helsinkio. Skaityti toliau…
Liu Cixin - „Trijų kūnų problema“
Buvau apie šią kinų rašytojo Liu Cixin knygą girdėjęs daug gerų atsiliepimų, nors, paskaičius mano paties pažįstamų apžvalgas Goodreads platformoje, neatrodo, kad ji patiko visiems. Visgi surizikavau paimti knygą į skaitymo kelionę Suomijon. Patiko. Daug kas knygai priekaištauja dėl „medinių“ veikėjų ir sustabarėjusios kalbos, nors man atrodo, kad Saulius Tomas Kondrotas savo darbą atliko gerai ir kalbai priekaištų neturiu. Tiesa, kai kurios knygos dalys man nebuvo labai įdomios – technologiniai aspektai mane domina mažiausiai. Skaityti toliau…
Kelionė mašina po Baltijos šalis su dviem vaikais
Kadangi jaunėlis sūnus jau kiek paaugo ir netgi gali pasakyti keliasdešimt žodžių, šiemet nusprendžiau, kad jau galima pasiryžti tam tikrai avantiūrai: žmoną išleidom savaitei pailsėti į Škotiją, o mes trise (tėtis, devynmetė dukra ir ką tik porą metų sulaukęs sūnus) leidomės į kelionę mašina po Baltijos šalis. Praleidome dvi naktis Rygoje, dvi – Pärnu Estijoje, grįžome pro Biržus namo į Vilnių. Viso 1300 km per šešias dienas. Keletas bendrų pastebėjimų Per dieną galima važiuoti kokias 3 valandas, jeigu teisingai susidėlioja pietų miegas. Skaityti toliau…
Mark B. Smith: „The Russia Anxiety“
Kartais noriu sau mesti tam tikrą iššūkį, tad pasirenku paskaityti knygą, kuri visiškai prieštarautų mano pasaulio suvokimui. Taip nusipirkau Mark B. Smith knygą „The Russia Anxiety“, kurioje aiškinama, kad Rusija yra tokia pati kaip visos europietiškos valstybės, tik vakarai turi kažkokį keistą stereotipinį nusistatymą prieš ją. Rusija niekam nekelia grėsmės, o tik tėra isteriškų Rusijos nekenčiančių Rytų europiečių nuomonės įkaitė: visokie ten disidentai bei Baltijos šalių gyventojai šmeižia rusus vakariečiams juos piešdami kaip baubus. Skaityti toliau…
Pastebėjimai išjautus kodą su DI (vibecoding)
Šią savaitę nemažai laiko paskyriau visokiems dirbtinio intelekto įrankiams nagrinėtis. Įsidiegiau Claude Code ir Gemini CLI. Aiškinausi, kaip prijungti prie LLM modelių kitus (savo asmeninių sistemų) duomenų šaltinius. Tyrinėjau agentus. Pirmas dalykas, kurį parašiau vien tik DI įrankiais buvo nedidelė sistema savo sąskaitų apskaitymui. Sekėsi gana neblogai, problema standartinė (tam tikra CRUD aplikacija su web sąsaja). Kadangi daug norų dėl dizaino neturėjau, tai ir atrodo gana pakenčiamai, savo funkciją atlieka. Kita vertus, po trečio ar ketvirto vakaro atsirado tam tikras programavimo nuovargis ir jau pradėjo lįsti tam tikros techninės skolos: tarkim sugalvojus pakeisti lentelių stilių paaiškėjo, kad joms skirtingose aplikacijos vietose naudojami ne tie patys komponentai – vienur DI ima ir pakeičia, o kitur lieka po senovei. Skaityti toliau…
Orlando Figes: Natasha's Dance
Ši stora Orlando Figes knyga apie Rusijos kultūros istoriją buvo verta viso jai skirto laiko – o kadangi puslapių ir joje minimų detalių labai daug, tai ir laiko prie jos praleidau nemažai. Iš karto galiu teigti, kad visgi tokios apimties knygoje ne visur autoriui pavyko išvengti netikslumų ir susipainiojimų, bet bendras nupieštas paveikslas labai naudingas. Rusija nuo pat Petro Pirmojo laikų kultūriškai yra dvilypė: joje vis kovoja Europietiškos srovės su senesne, Azijos kultūra (tiek vietinių slavų, dar iš pagonių laikų atneštais kultūros elementais, tiek mongolų, tiek įvairiausių Rusijos tautų papročiais). Skaityti toliau…