Czesław Miłosz - „Pavergtas protas“
„Pavergtas protas“ yra labai svarbi Česlovo Milošo esė apie intelektualus, likusius sovietų okupuotuose kraštuose, parašyta jam pasitraukus į vakarus. Knygoje paaiškinama, kokiu būdu intelektualais susitaikė su savo padėtimi, kaip jie buvo „nupirkti“: rašytojai visgi buvo privilegijuota kasta, jiems buvo teikiama daug nuolaidų, suteikiamos geresnės gyvenimo sąlygos, leidžiama daug daugiau. Už tai tik reikėjo kartais pašlovinti Sovietus, parašyti apie šviesų rytojų, užgniaužti savo maištą ir, galų gale, po truputį, po truputį pakeisti savo mąstymą: gal tie sovietai ir nėra tokie baisūs. Skaityti toliau…
Protinis nutukimas
Įdomi mintis: šiuolaikinė mūsų priklausomybė nuo interneto yra panaši į proto nutukimą. Taip, kaip mes nuolat persivalgom cukraus arba šlamštmaisčio, taip ir internete mes nuolat persivartojam niekam nenaudingo turinio, už tai gaudami tik trumpą pasitenkinimo akimirką. Senais laikais maisto trūko, tad pilvui pasotinti ir išgyventi mums tiko bet kokios kalorijos; ir kuo saldesnės – tuo geriau. Vėliau išmokome maistą gaminti pigiai ir gausiai, bet noras apsivalgyti neišnyko, tad padaugėjo viršsvorio problemų. Skaityti toliau…
Roberto Calasso - „The Book of All Books“
Biblija – labai svarbi knyga, ant kurios idėjų stovi vakarų civilizacija. Vis dar turiu tikslą ją visą perskaityti, bet tikriausiai šiemet jau to nebespėsiu: su visu Senuoju Testamentu ir paaiškinimais tarpukarinis vyskupo Skrivecko leidimas užima pusę lentynos (visgi 6 tomai!). Užtat prieš mėnesį baigiau skaityti Roberto Calasso knygą apie Senąjį Testamentą su šios knygos istorijų interpretacijomis. Buvo labai įdomu ir labai daug sužinojau naujo, net jei ir iki šiol galvojau, kad beveik visas Biblijos istorijas esu ne kartą girdėjęs. Skaityti toliau…
Madeleine Miller - „Achilo giesmė“
Prieš penkeris metus skaičiau Madeleine Miller knygą „Kirkė“ ir ji man labai patiko. „Kirkėje“ pasakojama „Odisėjos“ epizodai, tik iš moteriškosios, Kirkės, pusės. Panašiai ir „Achilo giesmėje“: čia pasakojama apie „Ilijados“ įvykius ir herojus, bet Patroklo akimis. Kadangi „Ilijada“ mane labai sužavėjo, tai šia knyga irgi nenusivyliau. Juolab, kad skaičiau ją kelionės į Graikiją metu. Tiesa, tam, kad „Achilo giesmė“ nebūtų perdėm nuobodi, tikriausiai reikia būti skaičius Ilijadą. Visas knygos įdomumas tame, kad joje pateikiama daug istorijų, kurios paaiškina tam tikrus Ilijados įvykius, pasakojimas dėl to darosi žymiai sudėtingesnis ir įdomesnis. Skaityti toliau…
Trumpa kelionė į Graikiją
Šį savaitgalį buvau pakviestas dalyvauti draugo vestuvėse Graikijoje, tad pasinaudojau šia proga apsidairyti ir Atėnų antikvariatuose. Senų knygų pardavėjų Atėnuose nemažai, apėjau turbūt kone dvidešimt, tačiau jie daugiausiai užsiima keliasdešimties metų senumo graikiškomis knygomis. Iki antikvaro labai toli. Kaip suprantu, yra ir keletas rimtesnių, tik jų darbo laikas gana savotiškas: tai dirba tik keletą valandų per dieną, tai tik kelias dienas per savaitę, arba galima juos rasti tik anksti ryte, arba tik vėlai vakare. Skaityti toliau…
Marija Drėmaitė ir kiti: „Jūs gaunate butą“
Skaitant šią kolektyvinę monografiją apie sovietmečio gyvenamąją architektūrą mane pagavo toks keistas jausmas: supratau, jog jos tikslinė auditorija jau nebe aš, o žymiai jausnesnės kartos, kurios gal jau net nelabai įsivaizduoja, kokios buvo nekilnojamo turto tendencijos sovietmečiu. Jaunajai kartai tikra egzotika turėtų būti buto gavimo procedūros, kooperatinių butų statybos, medžiagų kombinavimas sodo namelių lipdymui ir kiti iki skausmo pažįstami (nors aš pats per jaunas, kad man pačiam tuo reikėjo rūpintis) dalykai. Skaityti toliau…
Mantas Adomėnas: „Moneta & Labirintas II“
Metų pradžioje Manto Adomėno „Moneta & Labirintas“ kritikų ir skaitytojų buvo sutikta su daug pagyrų, gyriau ją ir aš. Ne kasdien Lietuvoje romaną išleidžia daug mokslo ragavęs, daug pasaulio matęs eruditas. Knygų mugėje buvo pristatyta antroji romano dalis, tačiau kritikai ir skaitytojai pritilo, pagyrų girdisi vis mažiau. Iš tiesų, man antroji dalis pasirodė žymiai silpnesnė, skubota, jai būtų nepakenkęs pabrandinimas ir kietesnis redagavimas. O ir bendras antrosios dalies įspūdis žymiai prastesnis. Skaityti toliau…
Lietuvos vietovardžių žemėlapis
Prieš aštuonerius metus esu daręs Lietuvos toponimų žemėlapį, kuriame pavaizdavau skirtingos darybos kaimų ir miestelių pavadinimus. Praėjusią savaitę daug dėmesio susilaukė interaktyvus Robin Wilson Britanijos vietovardžių žemėlapis, tad padariau tokį patį Lietuvos vietovardžiams. Pradžioje galvojau, kad duomenis bus nesunku gauti iš oficialios vietovardžių duomenų bazės, kurioje yra ne vien tik kaimų ir miestelių pavadinimai, bet, deja, normalaus programonio priėjimo prie duomenų nelabai yra. O ir tai kas yra nepateikta su GPS koordinatėmis, tad mano tikslams tai netiko. Skaityti toliau…
Andrew Wilson - „Belarus: The Last European Dictatorship“
Nelabai seniai esu skaitęs vienintelę (?) lietuvišką Baltarusijos istoriją, kurioje gana gerai paaiškinamos skirtingos lietuvių ir gudų istorikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interpretacijos. Bet visgi tai požiūris iš Lietuvos, tad nusprendžiau paskaityti ir vakarų istorikų požiūrį į Baltarusijos ištakas. Knyga buvo labai įdomi, bet daugiausiai ne dėl senosios istorijos, o dėl to, kad daugiau nei pusę jos sudaro šiuoliakinių Aliaksandro Lukašenkos laikų aprašymas. Andrew Wilson labai daug ties senais ir ginčytinais įvykiais nesikoncentruoja – galų gale ne tiek ir svarbu, ar Algirdas su Gediminu buvo lietuviai ar litvinai. Skaityti toliau…
Romėniški skaičiai datose
Skaitant senus rankraščius dažnai galima pastebėti, jog datų formatai per amžius labai keitėsi. Su lotynų kalba raštuose išnyko mėnesių santrumpos 7bris (septembris - rugsėjis), 8bris (octobris - spalis), 9bris (novembris - lapkritis) ir 10bris (decembris - gruodis). Beveik niekas nebenaudoja romėniškų skaičių mėnesiams žymėti, nors dar prieš keliasdešimt metų bent jau pašto datų spauduose datos buvo žymimos 1990.III.11 formatu. Su kompiuterių populiarėjimu romėniški skaičiai nunyko ir dabar juos jau retokai sutiksi datose. Skaityti toliau…