LT-08117
Man patinka Borgeso mintis, kad sugalvojus idėją knygai nebūtina jos parašyti – juolab neturiu tam nei talento, nei laiko, – bet mintį kažkokiu būdu užfiksuoti verta. Tarkim, parašant šios neegzistuojančios knygos recenziją. Taigi, pabandysiu. Neseniai išleista nežinomo keliautojo knyga „LT-08117“ yra tiek kelionių gidas, tiek autoriaus kelionių įspūdžių knyga, kartais nuklystanti ir į gilesnius apmąstymus apie žmogaus būtį ar Lietuvos istoriją, bet tai nėra jos stiprioji pusė. Knygoje pasakojama apie kelionę į labai nedidelį kvartalą Žvėryne, kuris apibrėžiamas pašto indeksu LT-08117 ir kurį apima vos kelios gatvės: pusė Mickevičiaus, Vykinto, Liubarto ir koks trečdalis Birutės gatvės. Skaityti toliau…
Kalėdiniai sveikinimai senoviniu būdu
Vaikystėje pamenu, kad gruodžio mėnesį tėvai ir seneliai kone rituališkai pradėdavo didžiulio pažįstamų ir giminių sąrašo sudarymu: sąsiuvinyje per kelis puslapius nusidriekdavo sąrašas žmonių, kuriuos reikia pasveikinti su šventėmis. Kasmet būdavo perkama krūvelė atvirukų ir kelis vakarus suaugusieji leisdavo laiką juos pildant linkėjimais bei sveikinimais. Ne tokiems svarbiems kiek šabloniškais, artimiausiems – labiau asmeniškais, ten, kur į užsienį – su trumpomis žiniomis apie metų naujienas, ten, kur į Maskvą – ne su Kalėdomis, o tik su Naujaisiais. Skaityti toliau…
Knygų klubo sąrašas 2025-iesiems
Jau aštuntas kartas, kai gruodį susirenkame savo knygų klube išsirinkti, ką skaitysime kitais metais. 2024 metų sąrašas gavosi netikėtai geras – buvo nedaug nusivylimų ir žymiai daugiau atradimų. Pastebėjom, kad kiekvienais metais knygų sąrašą sudarom vis greičiau – pažįstam jau daug autorių, žinom ko norim ir kur norėtųsi sau mesti iššūkį. Taigi, knygų sąrašas 2025-iesiems bus šis: Sausis POEZIJA (laisvas pasirinkimas) Vasaris Kotryna Zylė „Mylimi kaulai“ Kovas Georgi Gospodinov „Laiko slėptuvė“ Balandis Jerome K. Skaityti toliau…
Valerijonas Balčiūnas - „Lietuvos kaimų žemės tvarkymas“
Kartais, visai netikėtai, net labai siauros srities knygos man suteikia daug skaitymo džiaugsmo. Taip nutiko ir su šia tarpukaryje, 1938 metais, išleista knyga apie Lietuvos žemės ūkio reformas. Paskaičius ją galvoje suvedžiau daug paskirų dalykų, kurie plaukiojo atskiromis žinių salomis: kodėl archyvuose tiek daug kaimų skirstymo viensėdžiais bylų, kodėl iš viso reikėjo gatvinius kaimus skirstyti į vienkiemius, kodėl Užnemunėje šis procesas prasidėjo anksčiau, kodėl buvo parceliuojami lenkų dvarininkų dvarai po nepriklausomybės paskelbimo ir pan. Skaityti toliau…
Du mėnesiai su Apple Watch
Prieš du mėnesius įsigijau išmanųjį laikrodį, tikėdamasis, kad tai sumažins mano priklausomybę nuo socialinių tinklų. Du mėnesiai – jau pakankamas laikas įsivertinti rezultatus. Laikas, kurį praleidžiu žiūrėdamas į telefono ekraną iš tiesų sumažėjo, bet ne tiek daug, kiek tikėjausi. Pirmosiomis savaitėmis priklausomybę nuo telefono valdyti sekėsi labai neblogai: vietoje kokių 3-4 valandų per dieną mano telefono vartojimas buvo sumažėjęs iki maždaug valandos. Jau jaučiau, kad nuolat tikrinti Facebook ar Twitter poreikio nebėra, labai retai tikrindavau, ar ko nors naujo nėra Mastodon tinkle, kuris dabar yra mano pagrindinis socialinis tinklas. Skaityti toliau…
Gabija Lunevičiūtė - „Vilniaus atminties punktyrai“
Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ galima laikyti savotišku gidu po tarpukario ir ankstyvojo pokario Vilnių. Knyga susideda iš keliolikos pokalbių su tuo metu Vilniuje gyvenusiais žmonėmis, tad istorija tampa labai asmeniška, bet kartu ir daug įdomesnė, intymesnė. Pasakojama ne vien apie miesto plėtrą, architektūrą, bet kartu ir apie jausmą, apie tai, kurios Vilniaus vietos šiems žmonėms kelia emociją. O kartu ir pradedi geriau įsivaizduoti paprasto (bet ir nepaprasto, nes kai kurie pašnekovai – tikrojo senojo elito atstovai) žmogaus gyvenimą ir aplinką: kokie buvo kaimynai, kur buvo galima nusipirkti silkių, kur buvo skanūs ledai, kur eiti buvo nejauku, ir kur galėjai būti iškeiksnotas, jei kalbi lietuviškai. Skaityti toliau…
NPS patikimumo simuliacija
Neseniai tinkle Mastodon kažkas užvedė kalbą apie Net Promoter Score (NPS) apklausas, tad prisiminiau seną idėją, kad reikėtų padaryti paprastą simuliaciją, kuri parodytų, koks šis rodiklis yra statistiškai nepatikimas. Priminsiu, kad NPS yra labai dažnai naudojamas rinkodaroje klientų pasitenkinimui matuoti, o jo idėja yra labai paprasta (tikriausiai dėl to jis ir yra toks populiarus): po kokios nors paslaugos suteikimo klientui užduodamas tik vienas trumpas klausimas „vertinant nuo 0 iki 10, kiek tikėtina, kad jūs rekomenduotumėte mus kitiems? Skaityti toliau…
Ellen Chivers Davies: A Wayfarer in Estonia, Latvia and Lithuania
Mėgstu pirkti senus kelionių gidus, nes juose visada galima sužinoti kokių nors keistų faktų ar įdomių istorijų. Neseniai įsigijau 1938 metais (pirmas leidimas 1937-aisiais metais) leistą britų keliautojos Ellen Chivers Davies kelionių gidą po Baltijos šalis: tikėjausi įdomybių, bet aprašymai žymiai viršijo lūkesčius. Baltijos šalys nupieštos tokia susižavėjimo kupina kalba, kad perskaitęs tekstus pats ten dabar noriu nukakti. Deja, kalbama apie tarpukario Estiją, Latviją ir Lietuvą, tad daug papročių ir įvairenybių jau pasikeitę. Skaityti toliau…
Duomenų analitikos sistemų principai
Norėjau vienoje vietoje lietuviškai susirašyti pagrindinius per savo patirtį išmoktus verslo analitikos sistemų (dashboards) principus, bet supratau, kad lietuvių kalboje net nėra vieno ir aiškaus termino dashboardams nusakyti. Verslo analitikos sistema? Duomenų analizės platforma? Na, ta vieta, kur einate žiūrėti visokių skaičiukų, kurie turėtų papasakoti kaip sekasi jūsų verslui (ir ne tik). Internete užklausus apie „dashboards design principles“ galima rasti daug visokių straipsnių ir patarimų, bet visgi ne su daugeliu galiu sutikti: iš dalies gal dėl to, kad rimtos verslo analitikos sistemos vartotojai yra žymiai labiau išprusę ir reiklūs nei eilinis internautas. Skaityti toliau…
Kelios mintys apie dirbtinį intelektą
Vasaros kryžiažodžio iššūkis paskatino išbandyti mokamą chatGPT versiją. Kadangi dirbtinio intelekto temomis anksčiau buvau gana atsargus, šį kartą stengiausi šią technologiją priimti su kuo mažiau išankstinių nuostatų. Tad kur dirbtinis intelektas man buvo naudingas ir kur jį toliau naudosiu ateityje? Nors teksto modeliai dažniausiai siejami su teksto generavimu, visgi manau, kad tam tikra prasme teksto generavimas yra pati silpniausia šių modelių vieta. GPT modeliai gali sklandžiai sugeneruoti rišlų tekstą atsakydami į klausimus, bet kūrybiškumo standartų jie neatitinka. Skaityti toliau…