Treji karo metai
Rytoj sueina lygiai treji metai nuo pilno Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, nors karas ten vyksta jau nuo 2014-ųjų. Pirmosios savaitės kvepėjo nerimu, tyliai aptarinėjamais planais, ką darysim karo Lietuvoje atveju ir atsargų kaupimu. Bet nuo pat pradžių buvo (ir vis dar yra!) ir ryžto bei noro padėti, prisidėti – perkant medikamentus, dronus (pačioje karo pradžioje tai buvo visiška naujovė, ir kiekvienas kinų gamybos dronas atrodė aukso vertės), remiant pabėgėlius ir jų šeimas. Skaityti toliau…
Nežinomo geradėjo svarba
Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus, pagal moksleivių mainų programą besimokant paskutinėse mokyklos klasėse Anglijoje, man nutiko giliai atmintyje įstrigęs įvykis. Po metų studijų jau turėjau grįžti namo, tačiau mokykla man pasiūlė nemokamai mokslus pas juos pabaigti iki galo. Tuo pačiu atsirado anoniminis geradėjas, kuris pasiryžo man smulkioms gyvenimo išlaidoms suteikti stipendiją, bet tik su sąlyga, kad jis išliks nežinioje. Prisimenu ne tiek patį džiaugsmą gavus papildomų lėšų, o tą didžiulį pokytį savo požiūryje į aplinką, kurią šis veiksmas sukėlė: į absoliučiai visus žmones savo kelyje pradėjau žiūrėti kaip į galimus savo geradarius. Skaityti toliau…
Johnathan Haidt: The Anxious Generation
Šeimoje mes ganėtinai griežti vaikams ekranų ribojimo klausimu: kartais gali pasirodyti, kad vaikus auginame drevėje, nepažįstančius šiuolaikinio internetinio gyvenimo. Psichologo Johnathan Haidt knyga „The Anxious Generation“ aiškia argumentų kalba sudėliojo tai, ko pats negalėjau aiškiai išreikšti (nors, tikiu, kad tai gali būti ir dalis mano „confirmation bias“, tad visada įdomu argumentuotai padiskutuoti su protingais oponentais). Knygoje rašoma apie tai, kad šiuolaikinė vaikų karta yra žymiai nelaimingesnė nei anksčiau buvusios: jie dažniau serga depresija, dažniau jaučiasi vieniši, dažniau žudosi. Skaityti toliau…
LT-08117
Man patinka Borgeso mintis, kad sugalvojus idėją knygai nebūtina jos parašyti – juolab neturiu tam nei talento, nei laiko, – bet mintį kažkokiu būdu užfiksuoti verta. Tarkim, parašant šios neegzistuojančios knygos recenziją. Taigi, pabandysiu. Neseniai išleista nežinomo keliautojo knyga „LT-08117“ yra tiek kelionių gidas, tiek autoriaus kelionių įspūdžių knyga, kartais nuklystanti ir į gilesnius apmąstymus apie žmogaus būtį ar Lietuvos istoriją, bet tai nėra jos stiprioji pusė. Knygoje pasakojama apie kelionę į labai nedidelį kvartalą Žvėryne, kuris apibrėžiamas pašto indeksu LT-08117 ir kurį apima vos kelios gatvės: pusė Mickevičiaus, Vykinto, Liubarto ir koks trečdalis Birutės gatvės. Skaityti toliau…
Kalėdiniai sveikinimai senoviniu būdu
Vaikystėje pamenu, kad gruodžio mėnesį tėvai ir seneliai kone rituališkai pradėdavo didžiulio pažįstamų ir giminių sąrašo sudarymu: sąsiuvinyje per kelis puslapius nusidriekdavo sąrašas žmonių, kuriuos reikia pasveikinti su šventėmis. Kasmet būdavo perkama krūvelė atvirukų ir kelis vakarus suaugusieji leisdavo laiką juos pildant linkėjimais bei sveikinimais. Ne tokiems svarbiems kiek šabloniškais, artimiausiems – labiau asmeniškais, ten, kur į užsienį – su trumpomis žiniomis apie metų naujienas, ten, kur į Maskvą – ne su Kalėdomis, o tik su Naujaisiais. Skaityti toliau…
Knygų klubo sąrašas 2025-iesiems
Jau aštuntas kartas, kai gruodį susirenkame savo knygų klube išsirinkti, ką skaitysime kitais metais. 2024 metų sąrašas gavosi netikėtai geras – buvo nedaug nusivylimų ir žymiai daugiau atradimų. Pastebėjom, kad kiekvienais metais knygų sąrašą sudarom vis greičiau – pažįstam jau daug autorių, žinom ko norim ir kur norėtųsi sau mesti iššūkį. Taigi, knygų sąrašas 2025-iesiems bus šis: Sausis POEZIJA (laisvas pasirinkimas) Vasaris Kotryna Zylė „Mylimi kaulai“ Kovas Georgi Gospodinov „Laiko slėptuvė“ Balandis Jerome K. Skaityti toliau…
Valerijonas Balčiūnas - „Lietuvos kaimų žemės tvarkymas“
Kartais, visai netikėtai, net labai siauros srities knygos man suteikia daug skaitymo džiaugsmo. Taip nutiko ir su šia tarpukaryje, 1938 metais, išleista knyga apie Lietuvos žemės ūkio reformas. Paskaičius ją galvoje suvedžiau daug paskirų dalykų, kurie plaukiojo atskiromis žinių salomis: kodėl archyvuose tiek daug kaimų skirstymo viensėdžiais bylų, kodėl iš viso reikėjo gatvinius kaimus skirstyti į vienkiemius, kodėl Užnemunėje šis procesas prasidėjo anksčiau, kodėl buvo parceliuojami lenkų dvarininkų dvarai po nepriklausomybės paskelbimo ir pan. Skaityti toliau…
Du mėnesiai su Apple Watch
Prieš du mėnesius įsigijau išmanųjį laikrodį, tikėdamasis, kad tai sumažins mano priklausomybę nuo socialinių tinklų. Du mėnesiai – jau pakankamas laikas įsivertinti rezultatus. Laikas, kurį praleidžiu žiūrėdamas į telefono ekraną iš tiesų sumažėjo, bet ne tiek daug, kiek tikėjausi. Pirmosiomis savaitėmis priklausomybę nuo telefono valdyti sekėsi labai neblogai: vietoje kokių 3-4 valandų per dieną mano telefono vartojimas buvo sumažėjęs iki maždaug valandos. Jau jaučiau, kad nuolat tikrinti Facebook ar Twitter poreikio nebėra, labai retai tikrindavau, ar ko nors naujo nėra Mastodon tinkle, kuris dabar yra mano pagrindinis socialinis tinklas. Skaityti toliau…
Gabija Lunevičiūtė - „Vilniaus atminties punktyrai“
Gabijos Lunevičiūtės knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ galima laikyti savotišku gidu po tarpukario ir ankstyvojo pokario Vilnių. Knyga susideda iš keliolikos pokalbių su tuo metu Vilniuje gyvenusiais žmonėmis, tad istorija tampa labai asmeniška, bet kartu ir daug įdomesnė, intymesnė. Pasakojama ne vien apie miesto plėtrą, architektūrą, bet kartu ir apie jausmą, apie tai, kurios Vilniaus vietos šiems žmonėms kelia emociją. O kartu ir pradedi geriau įsivaizduoti paprasto (bet ir nepaprasto, nes kai kurie pašnekovai – tikrojo senojo elito atstovai) žmogaus gyvenimą ir aplinką: kokie buvo kaimynai, kur buvo galima nusipirkti silkių, kur buvo skanūs ledai, kur eiti buvo nejauku, ir kur galėjai būti iškeiksnotas, jei kalbi lietuviškai. Skaityti toliau…
NPS patikimumo simuliacija
Neseniai tinkle Mastodon kažkas užvedė kalbą apie Net Promoter Score (NPS) apklausas, tad prisiminiau seną idėją, kad reikėtų padaryti paprastą simuliaciją, kuri parodytų, koks šis rodiklis yra statistiškai nepatikimas. Priminsiu, kad NPS yra labai dažnai naudojamas rinkodaroje klientų pasitenkinimui matuoti, o jo idėja yra labai paprasta (tikriausiai dėl to jis ir yra toks populiarus): po kokios nors paslaugos suteikimo klientui užduodamas tik vienas trumpas klausimas „vertinant nuo 0 iki 10, kiek tikėtina, kad jūs rekomenduotumėte mus kitiems? Skaityti toliau…