Dar vieno analitiko svetainė
Petras Kudaras
Trupiniai
Pabandysiu idėją grįžti prie šio tinklaraščio ištakų, tad štai keletas minčių, kurios sukosi galvoje pastarosiomis dienomis:
Vienas iš įdomesnių atradimų – interneto svetainė, kurioje yra daugumos Lietuvos didmiesčių viešojo transporto maršrutų istorija. Tarkim, galima sužinoti, kad pirmasis troleibusų maršrutas Vilniuje pasibaigdavo ties Kazachstano ambasada (tuo metu Birutės g. 18 buvo Kino studija), yra žemėlapiai, tiksli maršruto keitimo chronologija, ir pan. Šis youtube filmukas paaiškino man, kas tie TikTok edits, ir kodėl jie tokie sėkmingi.
Skaityti toliau…
Man visada labai knieti į rankas paimti knygą, kurioje rašoma apie dalykus, kurių nei kiek neišmanau. Ši knyga – apie aštuonkojus. Rimtus mokslininkus ir biologijos mėgėjus ši knyga gal ir nuvils, nes ji parašyta labiau tokiems kaip mirtingiesiems kaip aš (paskaičius apžvalgas Goodreads‘uose galima pamanyti, jog knyga per daug paviršutinė, bet juk toks ir yra paprastų mokslo populiarinimo knygų tikslas). Suvalgiau per pusantros dienos, pasičepsėdamas.
Evoliuciškai mes nuo aštuonkojų skiriamės labai seniai – turime žymiai daugiau bendro su žuvimis, vėžliais ar paukščiais nei su jais.
Skaityti toliau…
Sekmadienis – puiki diena ilgiems skaitiniams. Šį kart labai džiaugiuosi, kad man po ranka pateko Misha Saul tinklalaidės apie Sakartvelo tekstas. Nors Sakartvelo (Gruzijoje) esu lankęsis ne vieną kartą ir ten man labai patiko, sužinojau daug naujų dalykų:
Sakartvelo pavadinimas kilęs nuo kartvelų, kurie yra gentis, gyvenusi aplink Tbilisį Sakartvelo yra kalbama keliasdešimt kalbų, ir jos visos visai tarpusavyje nesusijusios. Čia ne šiaip sau skirtumas tarp žemaičių ir aukštaičių, tai panašiau į skirtumus tarp portugalų ir rumunų.
Skaityti toliau…
Stephen Hough yra garsus pianistas, bet aš apie jį nieko nežinau, nes nelabai ką suprantu apie klasikinę muziką. O tai puiki priežastis paskaityti knygą, sudarytą iš jo internetinio dienoraščio įrašų: juk kuo tolimesnė sritis, tuo įdomiau sužinoti ką nors naujo.
Ne viskas man jo knygoje „Rough Ideas“ patiko, nes daug kur iš tiesų man trūko muzikinio išsilavinimo. Autorius nemažai laiko skiria kompozitorių kūrinių arba kokio nors garsaus menininko paveldui aptarti, nes man tiek kūriniai, tiek pavardės skamba panašiai artimai kaip Etiopijos parlamento batalijos – tiesiog neturiu reikiamo konteksto.
Skaityti toliau…
Dar viena produktyvumo knyga, kuri savyje sukergia viską, kas šiuo metu šioje srityje madingiausia: mindfulness, meditacija, _getting things done, flow _ ir pan. Kaip ir neblogai, bet kartu ir nelabai kas naujo: atleistina, jei tai būtų pirmoji perskaityta knyga šia tema, bet kadangi tokių priskaitęs esu keliasdešimt, tai nenustebino.
Kita vertus, vis tiek negaliu praeit pro tokias knygas ir nusiperku. Tikėtina, kad po keleto dešimtmečių atrodys gana keistai, kad produktyvumo temos yra vienos populiariausių, nors mūsų dėmesio trukmė vis trumpėja, o kuo toliau, tuo labiau mūsų produktyvumą žlugdo žvilgčiojimas į telefoną bei socialinius tinklus.
Skaityti toliau…
Neišeina iš galvos šiandien perskaitytas New York Times straipsnis. Skamba kiek utopiškai, bet, pasirodo, tokia realybė: kelioms minutėms palikus vieną keturmetį vaiką mašinoje JAV galima susilaukti realios kalėjimo bausmės. Keturmetis dar keturmečiu, bet teoriškai tokios bausmės kai kuriose valstijose galima susilaukti net jei vaikui devyni. Berods Lietuvoje vaiko palikti vieno negalima iki jam sueis šešeri, tik tikėtina, jog tokio įstatymo priežiūra ne tokia uoli: nubėgti iki parduotuvės gal dar pavyktų be „baudžiako“.
Skaityti toliau…
Šio ryto mano atradimas – fotografo Lino internetinis dienoraštis apie keliones po svečias šalis folin.lt. Jau seniai su tokiu pasimėgavimu ką nors skaičiau ir ganiau akis po užsienio gatvių ir žmonių vaizdus. Linas turi ne vien puikią fotografo akį, bet ir puikiai valdo klaviatūrą. Gaila tik kad RSS dienoraštyje nėra, tad neįmanoma jo prenumeruoti.
ATNAUJINIMAS: Visgi RSS šiame dienoraštyje egzistuoja!
New York Times rašo apie knygyną Škotijos Wigtown miestelyje, kurį kartu su antrame aukšte esančiu butu galima išsinuomoti per Airbnb. Norinčių bent savaitei tapti knygyno pardavėju yra tiek daug kad viskas rezervuota iki pat 2021 metų (kol kas tolimesnių rezervacijų Airbnb nepriima). Nors miestelyje gyvena tik apie tūkstantis gyventojų, jame yra net dvylika knygynų, parduodančių naudotas knygas. O turint tokį knygyną, kurį kiekvieną savaitę prižiūri naujas savininkas, įdomybių turėtų netrukti.
Retai taip būna, kad skaitant straipsnį atvimpa burna ir negali patikėti tuo, kas ten rašoma. Bet šis New Yorker straipsnis apie Japonijoje populiarią giminaičių nuomos paslaugą buvo būtent toks.
Nishida contacted Family Romance and placed an order for a wife and a daughter to join him for dinner. On the order form, he noted his daughter’s age, and his wife’s physique: five feet tall and a little plump. The cost was forty thousand yen, about three hundred and seventy dollars.
Skaityti toliau…
The Atlantic rašo apie Švedijos vagis:
As Sweden’s supply of banknotes continues to dwindle, criminals have shown new enthusiasm for the endangered-species black market, previously cornered by reptile wranglers and orchid thieves. Crimes involving protected species recently reached their highest level in a decade. A single great gray owl—known as the “phantom of the north”—now goes for 1 million kronor (about $120,000) on the dark web.
Švedija buvo pirmoji valstybė Europoje, kuri 1661-aisiais pradėjo spausdinti popierinius banknotus, o dabar joje popieriniai pinigai beveik nebenaudojami: manoma, kad grynaisiais atsiskaitoma tik 2 procentų sandorių.
Skaityti toliau…
Esu skaitęs visokių dalykų apie Šiaurės Korėją. Dažniausiai tai baisios ir liūdnos istorijos (kaip kad knygoje „Neturime ko pavydėti“) arba siurrealistiniai keliautojų po šią uždarą šalį pasakojimai. Smurtas, baimė dėl savo gyvybės, badas, nesuvokiama kančia ir smegenų plovimas. O štai šiandien užtikau vieną podcastą, kurio tekstas pateikė kiek kitokį požiūrį ir leido geriau suprasti, kas vyksta Šiaurės Korėjoje ir kuo iš tiesų gyvena jos piliečiai. Logikos jų politikoje daugiau nei gali pasirodyti iš pradžių.
Skaityti toliau…
Pirmas garsus vaiko klyksmas tik atėjus į pasaulį, nes žinai, kad nuo šiol viskas bus kitaip;
Pirma tylos minutė po kelių valandų klyksmo vaikui pagaliau užmigus, nes gal galėsi gauti akimirką atokvėpio;
Pirma plati vaiko šypsena vos ryte tave pamačius, nes ji nubraukia visą susikaupusį nuovargį ir bemiegę naktį;
Laisvas pusvalandis, kai vaikas dieną miega, nes galima vėl veikti tai, kas prieš buvimą tėčiu buvo visiškai įprasta;
Laisva minutė su žmona, kai vaikas miega ramiai ir nebesiveja buitis, nes galima tiesiog pabūti kartu nieko neveikiant;
Skaityti toliau…
Niekada iki šiol nenaudojau dplyr R paketo, tad norėjau pasižiūrėti, kaip jis veikia (o veikia jis tikrai patogiai!). Kadangi neseniai buvo paviešinti Vilniaus Viešojo Transporto vėlavimų duomenys, tai kaip tik šis duomenų rinkinys pasirodė tinkamas pasižaidimui. Kadangi tai labiau techninis galimybių bandymas, tai didelių įžvalgų ir neieškojau, nors visgi radau, kad privatūs vežėjai vėluoja žymiai rečiau nei VVT, troleibusai yra patikimesni nei autobusai, o savaitgaliais viešasis transportas yra punktualesnis (kuo nereiktų stebėtis – juk eismo mažiau).
Skaityti toliau…
Iš manęs vyno specialistas toks menkas, kad tikriausiai akluose testuose nesunkiai supainiočiau „Anykščių vyno“ serbentinį su prabangoku portugališku portu. Vyno aromatai, skoniai, poskoniai, vynuogės, taninai, spalvos ir branda man tokios pat tolimos sąvokos kaip nėrimo vąšeliu subtilybės ar keturtakčio variklio su turbina kompresija. Kitaip sakant, tikriausiai esu idealus vynų bandymų triušis.
Kolega Vaidas sugalvojo įdomų eksperimentą: surinkti (nevisai) atsitiktinę bendradarbių imtį ir jiems pasiūlyti paragauti keturių skirtingų vynų, kurių kainos skirtųsi nuo ~15 Lt iki ~100 Lt už butelį.
Skaityti toliau…
Prisipažinsiu, jog senovės romėnai mane nelabai domina. Jie ne tokie egzotiški kaip kitos senovės civilizacijos (kaip, tarkim, piramides statę senovės egiptiečiai, ar iš ėriukų kepenų buriantys Tarpupio gyventojai), ne tokie protingi kaip graikai (tą jie patys pripažino), bet kartu ir nebe tokie artimi kaip Viduramžių Europa. Bet užmatęs internetuose, jog prie šios knygos rankas yra prikišęs Aurelijus Katkevičius, nesusilaikiau jos nenusipirkęs.
Ir nesigailiu. Knygą pasičepsėdamas suvalgiau per keletą vakarų – būčiau neužtrukęs nė tiek, jeigu tik nebūtų užgriuvę kiti reikalai.
Skaityti toliau…
Prisipažinsiu, jog mėgstu atidėlioti darbus. Dažniausiai vietoje to, kad imčiau ir nuveikčiau ką nors naudingo, pasiduodu pagundai imti kokią nors knygą į rankas ir užsimiršti. Todėl beveik visada darbai, kurie labai nedega taip ir ramiai rusena kažkur giliai pasąmonėje, kol nepradeda apie save priminti paskutinę dieną prieš terminą, kai jau nebėra kaip nuo jų išsisukti. O kai kurie darbai iš vis lieka nenudirbti, nes jie neturi aiškaus deadlaino – tarkim dėl to kone keturi penktadaliai įrašų šiame dienoraštyje nepasiekia dienos šviesos, nes numiršta dar tik idėjų pavidale, amžinai laukdami tos dienos, kai prisiruošiu jas išplėsti ir išdėlioti.
Skaityti toliau…
Kovo mėnuo nebuvo toks derlingas perskaitytomis knygomis kaip norėtųsi, bet visgi kelias jų suskaičiau. Nors, kai pagalvoji, penkios knygos per mėnesį gal ir nėra labai mažai.
Mėnesį pradėjau Manto Dubausko knyga apie Snorą „Kaip pradanginti milijardą“, bet kadangi jau apie tai rašiau, tai nesiplėsiu: tiesiog nueikite, nusipirkite šią knygą ir perskaitykite. Patiks, jeigu bent kiek domitės šio banko žlugimo istorija.
Taipogi man patiko ir iš Pauliaus susižvejota Vlado Bumelio knyga „99%“ apie šio daug pasiekusio žmogaus (tai žmogus iš Sicor-Biotech) gyvenimo filosofiją.
Skaityti toliau…
Gerai pagalvojus, jų sukuriama ekonominė vertė nėra labai didelė: taip, verslo vadovams bei savininkams įdomu, kiek pelno uždirba jų kompanija, bet visgi didžiausia apskaitininkų darbo dalis tikriausiai yra susijusi su tuo, kad valstybė reikalauja, jog mokesčiai turėtų būti apskaičiuojami tiksliai ir be klaidų. Auditorių vertė gal kiek didesnė: jie leidžia patikrinti, ar galima pasitikėti apskaita ir pačiu verslu. Bet vėlgi, gerai pagalvojus, jeigu visuomenėje pilnai būtų galima pasitikėti kitais jos nariais, auditoriai būtų nereikalingi: tad ar jų gausa nesignalizuoja, jog visuomenėje per maža pasitikėjimo?
Skaityti toliau…
Šį savaitgalį, kaip įprasta, klajodamas po internetą, užtikau labai įdomų Anne Trubek straipsnį, kuriame siūloma nebemokyti vaikų rašyti: geriau tą laiką paskirti jų spausdinimo įgūdžiams gerinti. Idėja gana kontraversiška, ir vien ją išgirdus norisi pulti įrodinėti, jog ji niekam verta, tačiau perskaitęs straipsnį turiu pripažinti, jog argumentai įtikinami. Iš tiesų, nuo to laiko, kai baigiau universitetą, ranka tikriausiai esu prirašęs gal tik kokį sąsiuvinį ar du, kai tuo tarpu klaviatūra esu sumaigęs šimtus (o gal net ir daugiau!
Skaityti toliau…
Nežinau, kaip čia tiksliai CNN paskaičiavo, bet jie teigia, jog lietuviai ir brazilai turi daugiausiai laisvų dienų pasaulyje. Jei brazilai man iš tiesų asocijuojasi su saule, samba ir gyvenimu per daug sau nesukant galvos, tai lietuviai šioje kompanijoje gana sunkiai pritampa. Matyt čia tų laisvadienių Lietuvoje tiek daug dėl jau nebegaliojančio įstatymo, kuriuo būdavo perkėlinėjamos savaitgalį išpuolančios šventės į kitas darbo dienas. Visgi, mano nuomone, šis faktas apie lietuvių „darbštumą“ iškalbingas: kai tiek daug atostogaujama, vertė nekuriama – lietuvių darbo produktyvumas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
Skaityti toliau…
Šiandieną paskutinė darbo diena iki atostogų, tad nesusilaikiau neįdėjęs vieno filmuko iš Youtube. Viskas tvarkoje, tęskite darbus ir apsipirkinėjimą!
Buvau skaitęs Laimono Briedžio knygos recenziją žurnale The Economist, tad, pamatęs jo knygą, pardavinėjamą Dainų šventės metu, nedvejodamas ją įsigijau. Ir tikrai nesigailiu: knygoje pasakojama Vilniaus istorija labai įdomi, juolab, jog pasakojamas užsienio gyventojų, lankiusių Vilnių įvairiais laikais, požiūris į šį miestą.
Vilnius visą laiką buvo pakraštyje. Gal ne tiek pakraštyje, o kiek ties riba. Tai paskutinis vakarų Europos miestas, kuriame tvirtai įsišaknijusi katalikybė (ir vienas paskutiniųjų, į kurį buvo atnešta krikščionybė), už jo – vakarų pasauliui nebepriklausantys ortodoksai.
Skaityti toliau…
Šiandien pradėjo veikti nauja paieškos svetainė (kūrėjai ją vadina „apskaičiuojamų žinių duomenų baze“ – computational knowledge engine) [Wolfram|Alpha][1], kuri turėtų padėti atsakyti tokius klausimus kaip „[kokia tikimybė, kad 10 kartų metant monetą du kartus iškris herbas][2]?“, „[Kokia yra magnetinė deklinacija Trakuose][3]?“ ar „[Kiek futbolo stadionų galėtų tilpti Vatikane][4]?“. Ateityje WolframAlpha galėtų tapti tikrai naudingu įrankiu, bet kol kas joje sukauptos žinios gana ribotos. Ypač finansų ir ekonomikos srityje, kuri, dėl suprantamų priežasčių, mane domina labiausiai.
Skaityti toliau…
Šį ketvirtadienį į dienos šviesą iškilo tikriausiai didžiausia pasaulyje finansinė apgavystė: pasirodo, fondų valdytojas, buvęs NASDAQ biržos valdybos pirmininkas, Bernard Madoff iš tiesų neturi 50 milijardų JAV dolerių, kuriuos buvo jam patikėję investuotojai – visas jo investavimas tebuvo didžiulė finansinė piramidė. Apie šį žmogų iki praėjusio savaitgalio gal net nedaug kas žinojo: jo klientų tebuvo keletas dešimčių (bet tai reiškia, jog vidutinis klientas buvo investavęs virš milijardo JAV dolerių!).
Bernard Madoff siūlydavo investuoti tik ypač turtingiems klientams ir instituciniams investuotojams (fondų fondams) — jis buvo sukūręs išskirtinumo aurą, tad dažnai teisė investuoti į jo fondą buvo parduodama kaip privilegija.
Skaityti toliau…
Nobelio premijos laureatas ir New York Times apžvalgininkas Paul Krugman įdomiai pastebi:
Nafta yra neatsinaujinantis resursas (taigi, jos kiekis yra ribotas), o tai reiškia, jog jos **ne**išgavimas yra tam tikra investavimo forma. O tokia investavimo forma gali būti patraukli naftą išgaunančioms valstybėms tuo metu, kai naftos kainos yra didelės. Jei valstybė nenori vienu metu išleisti viso pinigų srauto, kuris generuojamas pardavinėjant naftą padidėjus jos paklausai (ir kainoms), ji gali rinktis iš trijų alternatyvų: investuoti gautas lėšas vidaus rinkoje, kur, tikėtina, jog ribinė grąža mažėjanti; investuoti lėšas užsienyje; arba „investuoti“ mažinant naftos gavybą ir taip mažinant pasiūlą…
Skaityti toliau…
Penktadienį pasaulio akcijų rinkos kilo taip stipriai, kad kai kurių akcijų kursai ėmė ir padvigubėjo. Ar krizė pasibaigė ir investuotojai suvokė, jog mūsų laukia šviesus rytojus? Anaiptol. Staigaus akcijų kilimo priežastis – draudimas Britanijoje, Rusijoje ir JAV (šioje šalyje taikomas tik finansinėms akcijoms) rinkos dalyviams pardavinėti skolintas akcijas (short). Kadangi tie, kas jau buvo pašortinę privalėjo kuo greičiau akcijas atpirkti – matėme standartinį panišką short squeeze.
Tiesą sakant, sunku suvokti, kodėl JAV ir Britanijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi tokių priemonių (Rusijoje niekas niekada nestebina).
Skaityti toliau…
Šiais neramiais finansų rinkoms laikais per vieną dieną atsitinka labai daug įvykių:
Vieną iš silpniausių finansavimo prasme, bet patį didžiausią Britanijos būsto paskolų teikėją Halifax Bank of Scotland (HBOS; turtas – virš 330 milijardų svarų) vyriausybė bando parduoti Lloyds TSB bankui. Nors dar vakar HBOS teigė, jog su finansavimu jam viskas gerai. Rusijos finansų rinkoje panika, antra diena iš eilės stabdoma prekyba RTS biržoje. Čia didžiausia problema yra repo sandoriai (už užstatytas akcijas teikiamos paskolos) — žymiai nukritus akcijų kainoms skolininkai paskolų grąžinti negali.
Skaityti toliau…
Čia ne klaida. Palūkanos tikrai šiek tiek per naktį paaugo.
Šiandien CNBC rašo:
Shares of UAL, the parent of United Airlines, were nearly wiped out Monday by a false rumor that the company was declaring bankruptcy.
The rumor was apparently sparked by the accidental republication of a four-year-old news story on the Web site of the Chicago Tribune newspaper. United Airlines subsequently told CNBC that the report is inaccurate.
The stock UAUA, which opened trading at $12.17 on the Nasdaq Monday, plummeted 99.
Skaityti toliau…
Daugelis tikriausiai žino, jog technine analize nesinaudoju ir į visą tą būrimą iš kavos tirščių žiūriu pakankamai skeptiškai. Grįžęs iš atostogų aptikau trijų mokslo žmonių iš Naujosios Zelandijos tyrimą, kuriuo jie nepatingėjo patikrinti net 5806 (!) įvairiausių techninės analizės spekuliavimo taisyklių 49 į MSCI indeksą įeinančių valstybių rinkose. Išvada: jeigu teisingai kontroliuosime kintamuosius dėl data-snooping bias, nei viena taisyklė nepadidino grąžos daugiau nei galima tikėtis iš paprasčiausio atsitiktinumo. Tiesa, kuo mažiau likvidžios rinkos, tuo didesni šansai techninei analizei, tačiau šis rezultatas nėra statistiškai stiprus.
Skaityti toliau…
Kartais akcijos krenta ir Pakistane Šiandien dužo Pakistano akcijų biržos langai, į pastatą buvo svaidomi gėlių vazonai, investuotojai protestavo ir degino išrašus iš sąskaitų. Kaip sakytų Dave Barry, I am not making this up. Investuotojai protestavo prieš tai, kad jau 15-ą dieną iš eilės krenta akcijų rinkos indeksas. Šią savaitę Pakistano vertybinių popierių komisija panaikino tam tikrus akcijų rinkos suvaržymus: buvo leista parduoti skolintas akcijas (short‘inti) bei buvo atsisakyta vieno procento akcijų kritimo per dieną ribos.
Skaityti toliau…
Šiandieną vienas mano skaitytojas paprašė jam atsiųsti nuorodų į užsienietiškus tinklaraščius apie ekonomiką ir investicijas. Štai mano sąrašas, kuris gal būt bus naudingas ir jums:
http://abnormalreturns.com/{.moz-txt-link-freetext} Kiekvieną dieną pateikia kokią dvidešimt nuorodų į įdomiausius straipsnius finansiniuose tinklaraščiuose. http://ftalphaville.ft.com/blog{.moz-txt-link-freetext} FT weblogas. Labai neblogas ir operatyvus. http://www.aleablog.com/{.moz-txt-link-freetext} Apie JAV finansų rinkas (ne vien equity). http://benmuse.typepad.com/ben_muse{.moz-txt-link-freetext} Bendrai apie ekonomiką, daugiausiai apie tarptautinę prekybą. http://cafehayek.typepad.com/hayek/{.moz-txt-link-freetext} Liberalus makroekonominis požiūris. http://www.cxoadvisory.com/blog/{.moz-txt-link-freetext} Detali statistinė investavimo stilių analizė. http://www.
Skaityti toliau…
Vienas nedidelis teisingas žingsnis Rusijos ekonominėje politikoje: sumažinti mokesčiai naftos gavybos kompanijoms. Išgautos naftos barelis nuo 2009-ųjų metų bus apmokestinamas $1.15 mažiau nei iki šiol.
Rusija iki šiol yra labai priklausoma nuo naftos ir dujų gavybos (pajamos iš šių išteklių sudaro apie 40 procentų Rusijos biudžeto), tačiau pastaraisiais metais galioję gamtinių išteklių mokesčiai visiškai neskatino kompanijų investuoti į naujų telkinių paieškas ir naujų gręžinių statybą. To pasekmė: naftos išgavimo apimtys Rusijoje šiuo metu beveik neauga.
Skaityti toliau…
Šiandieną naujoje Gario Kasparovo knygoje „Gyvenimas kaip žaidimas šachmatais“ perskaičiau neblogą mintį:
[…] Visada man atrodė neteisinga: kodėl gebėjimas atkakliai dirbti nelaikomas įgimtais gabumais? Mano požiūriu, pasakyti apie ką nors, kad „iššoko aukščiau bambos“, — labai abejotinas komplimentas. Jeigu žemo ūgio ir lėtas futbolininkas (pavyzdžiu, jaunas Maradona) treniruojasi daugiau už kitus ir galiausiai tampa ekstra klasės žaidėju, ar korektiška apie jį sakyti: „Nepaisant menkų įgimtų duomenų“? O galbūt jis tiesiog dešimteriopai kompensavo jų trūkumą kito talento pertekliumi?
Skaityti toliau…
Tarp visų tų neperskaitytų dalykų, kurie susikaupė kelionės į Maskvą metu, radau nuorodą į akademinį straipsnį (per Marginal Revolution) apie žmonių bendravimą. Įdomiausia, jog nustatyta, kad kuo žmogus daugiau išsilavinęs, tuo mažiau jis linkęs bendrauti su giminėmis ir draugais:
The results clearly show that the employment law reduced hours of work but there is no evidence that the extra hours went to increased social interactions. Although hours of work are not an important determinant of social interaction, human capital is found to be important.
Skaityti toliau…
Šiandien Brad Setser internetiniame dienoraštyje pateikia keletą faktų, kurie priverčia susimąstyti apie pokyčius, kurie vyksta finansiniame pasaulyje. Dar prieš kokius metus didieji pasaulio bankai patarinėjo kompanijoms didinti savo užsiskolinimo lygį (ar bent jau mažinti nuosavą kapitalą superkant savas akcijas) — dabar tiems patiems bankams striuka dėl per mažo nuosavo kapitalo santykio. Dar visai neseniai tų pačių bankų analitikai įrodinėjo, jog valstybinis kapitalas trukdo ekonomikos plėtrai, o dabar šių bankų didžiausiais akcininkais tapo įvairiausių besivystančių šalių valstybiniai fondai.
Skaityti toliau…
Senų senovėje žmonės nežinojo, ką reiškia sąvoka „atsitiktinumas“. Pasaulis buvo visiškai deterministinis; viskas, kas įvykdavo, turėjo savo priežastis. Senovinių žaidimų kauliukais baigtį nulemdavo ne tikimybių teorija, o dievai — jie spręsdavo, kurį žaidėją apdovanoti sėkme ir apipilti turtais. Vienintelis galimas rizikos valdymas tokiame pasaulyje tėra papildoma malda ir aukos dievams, kurios galėtų palenkti dievus į savo pusę.
Šiuolaikinis rizikos valdymas visiškai kitoks: pilnas matematinių statistinių modelių, galingų kompiuterių ir paprastiems mirtingiesiems nesuprantamų simbolių bei graikiškų raidžių.
Skaityti toliau…
Žurnalas Portfolio paskutiniame savo numeryje turi labai neblogą (ir ilgoką) straipsnį apie Rusiją ir jos energetikos politiką. Piešiamas vaizdas ganėtinai niūrus, bent jau vakariečių akimis, nors tas pats vaizdas iš Rusijos paprastam rusui neatrodo labai blogai — juk Rusija šiuo metu gyvena tikrai puikiai, lyginant su Jelcino laikais, o ir, atrodo, pasaulis pradeda vėl su Rusija skaitytis, tad galima tuo ir pasididžiuoti.
Didžiausia Rusijos problema tame, jog jos gerovė labai priklausoma nuo naftos ir dujų kainų: mokesčiai už šių gamtinių resursų gavybą ir eksportą sudaro 40 procentų Rusijos biudžeto.
Skaityti toliau…
Vakar teko vesti paskaitą spekuliantams apie diskontuotų pinigų srautų kompanijų vertinimo metodą (Asociacija „Spekuliantai“ rengia daug įvairių seminarų investavimo temomis). Tema sausoka, nuobodoka ir pilna skaičių bei techninių detalių, bet gal būt kam nors mano skaidrės bus naudingos. Nežinau, kiek ta paskaita buvo naudinga jos klausiusiems, bet aš jai besiruošdamas tikrai nemažai sužinojau ;)
Parsisiųsti skaidres.
Šios dienos „Verslo žinių“ pagrindinėje temoje įsivėlė klaida: visi mano cituojami žodžiai iš tiesų yra ne mano, o Andriaus Kubiliaus, paimti iš jo dienoraščio. Tiesiog buvo sumaišyta citatos autorystė. Visko pasitaiko.
Su Kubiliaus mintimis, kurios atspausdintos kaip mano, visgi galima sutikti, nors taip aštriai tikriausiai nebūčiau išsireiškęs — politika nėra mano stiprioji vieta :)
Atnaujinimas: prieinamas Verslo žinių straipsnis PDF formate.
Pažaiskime paprastą žaidimą: surenkime aukcioną, kurio nugalėtojui atiteks vienas litas, tik, skirtingai nuo įprasto aukciono, savo siūlomas kainas turės sumokėti ne tik nugalėtojas, bet ir antrą didžiausią pasiūlymą pateikęs dalyvis (nugalėtojui atiteks laimėtasis litas, o antroje vietoje likęs dalyvis negaus nieko).
Tarkime, jog pradžiai kas nors pasiūlo kokius 50 centų (moki 50 centų, o gauni visą litą — geras sandoris!), tada racionalu, jog kažkas kitas didins kainą, kol ji pasieks 99 centus.
Skaityti toliau…
Šios dienos Fortune užtikau labai įdomų straipsniuką apie tai, jog kuriamas naujas filtras interneto komentarams, kurio užduotis bus atsijoti nereikšmingus ir mažai prie intelektualaus diskurso prisidedančius žmonių pasisakymus (tokio filtro tikrai reikėtų vos ne kiekvienai masiškesnei interneto svetainei). Jeigu interneto svetainė naudojasi tokiu filtru, o joje bandai palikti nelabai prasmingą komentarą („OMG! First post!“), gausi pranešimą, jog tavo komentaras per mažai intelektualus, ir teks bandyti jį perfrazuoti kaip nors prasmingiau.
Skaityti toliau…
Net sunku surasti įtikinamų paaiškinimų, kodėl pastarąsias porą savaičių nieko neparašiau į šią svetainę, nors įspūdžių buvo nemažai — spalio mėnesį jau teko pabuvoti trejose konferencijose bei susitikimuose skirtingose valstybėse, gyvai pabendrauti su kokia penkiasdešimčia įvairiausių listinguojamų kompanijų vadovų. Apie vieną įspūdingesnių kelionių (tiesa, įspūdis visgi slogus, o ne optimistinis) jau rašė kolega Donatas. Konferencijų maratonas tuo dar nesibaigia: rytoj laukia kelionė į Serbiją, tad mano dienoraštis vėl gali būti primirštas kelioms dienoms.
Skaityti toliau…
Paskutinėmis dienomis JAV dolerio kursas, lyginant su kitomis šešiomis likvidžiausiomis valiutomis, nukrito į žemiausią tašką per 15 metų (šaltiniai: Bloomberg, FT). Nors JAV dolerio silpnėjimas dėl „deficitų dvynių“ jau buvo prognozuojamas seniai (bent jau pamenu tokias analitikų prognozes nuo 2004-ųjų — t.y. mano darbo finansų rinkose pradžios), visų mintys krypdavo į faktą, jog pasaulio centriniai bankai rezervus daugiausiai laiko būtent šia valiuta, o pinigams plaukiant į naftą parduodančias šalis bei Kiniją, dolerių paklausa iš tų šalių centrinių bankų turėtų didėti, ar bent jau labai nemažėti.
Skaityti toliau…
Vakar teko su kolega skaityti pranešimą „Verslo žinių“ konferencijoje investavimo klausimais. Kalbėjome apie tai, kaip išsirinkti į kokias kompanijas investuoti, į kokius kriterijus atsižvelgti, bei teigėme, jog visada visko nesuprognozuosi, tad reikia būti pasiruošus netikėtumams.
Pridedu dalį savo prezentacijos skaidrių, kuriose sudėjau šiek tiek informacijos apie įvairius finansinius rodiklius ir jų prasmę. Gal kam bus naudinga.
Tiems, kas norėtų dalyvauti rengiamame pirmajame Arnoldo (zudykreklama.lt) knygų klubo kavos gėrime, bet dar neturi knygos, apie kurią rugpjūčio 16 dieną diskutuosime, bei nenori išleisti 70+ nacionalinės valiutos vienetų: galiu jums paskolinti purpurinę karvę. Knyga labai lengvai skaitosi ir tėra tik poros šimtų puslapių, tad tikrai spėsite įveikti (užteks skaitymui paaukoti keletą valandų). Jeigu kas susidomėjote, palikite komentarą, susisieksiu su jumis elektroniniu paštu.
Noriu pasidalinti su vienu puikiu atradimu, kuris dabar kiekvieną dieną suvalgo apie penkias minutes mano laiko — video dienoraščiu Wallstrip (jeigu jį galima pavadinti video dienoraščiu). Užtikau jį tuomet, kai kažkur perskaičiau gandus, jog jį už 5 milijonus JAV dolerių ruošiasi pirkti televizijos kompanija CBS. Gandai pasitvirtino, ir Wallstrip iš tikrųjų buvo nupirktas CBS, nors sandorio vertė neskelbiama.
Wallstrip kiekvieną dieną pasirenka kokią nors akciją, kuria prekiaujama JAV ir kurios kaina šiuo metu, ar bent jau neseniai yra pasiekusi visų laikų rekordą.
Skaityti toliau…
Šios savaitės Economist rašo (straipsnio kopija, jeigu neprieinate), jog atakos prieš Estijos interneto svetaines iškėlė daug klausimų NATO generolams: dar nei viena NATO narė nebuvo puolama kibernetinėje erdvėje, tad neaišku kaip reikėtų traktuoti šiuos veiksmus. Jeigu būtų paleista raketa į komunikacijų centrą NATO valstybėje, tai vienareikšmiškai tai būtų traktuojama kaip karo veiksmas, bet kaip traktuoti internetines Denial of Service atakas? Ypač kai papildomo galvos skausmo prideda tai, jog labai sunku nustatyti iš kur jos koordinuojamos ir kas yra už jas atsakingas — dauguma atakų veikia per užkrėstus kompiuterius, kurių savininkai dažniausiai net nenutuokia, jog jų įranga naudojamasi piktais tikslais.
Skaityti toliau…
Gali atrodyti keistai, bet šalis, kurios akcijų indeksas šiemet auga sparčiausiai, yra Zimbabvė (rašo FT Alphaville). Taip, ta pati Zimbabvė, kurios diktatoriškojo prezidento Mugabės ekonominė politika privedė prie neregėtos krizės ir keturženklės infliacijos. Bet infliacija nevisiškai paaiškina tokį spartų akcijų brangimą: nuo metų pradžios Zimbabvės indeksas pakilo aštuonis šimtus procentų, o tai yra tris kartus daugiau nei Zimbabvės dolerio infliacijos rodiklis (nuo pernai metų sausio akcijų indeksas padidėjo kuklius keturis tūkstančius kartų).
Skaityti toliau…
Norėjau paprašyti pagalbos tų, kurie dirba finansų srityje. Mano mergina Indraja rašo magistrinį darbą tema „Rizikingų finansinių sprendimų sąryšis su juos priimančių darbuotojų gyvenimo kokybe, nerimastingumu ir pinigų kognityvinėmis schemomis“ (jeigu paprasčiau, tai apie tai, ką makleriams reiškia pinigai, ir kaip jų gyvenimo kokybę veikia darbe patiriamas stresas). Taigi, jeigu dirbate finansų srityje, gal galėtumėte paaukoti 10 minučių ir užpildyti Indrajos paruoštą anketą? Ačiū.
American.com rašo apie pokyčius Rusijos naftos gavybos sektoriuje: nacionalizavusi nemažą dalį šios pramonės, Rusija gali papjauti savo auksinę žąsį, nuo kurios nešamų pajamų Rusija yra labai priklausoma. 2004-aisiais metais pradėjusi savo naftos verslo nacionalizacijos kampaniją, Rusija pirmiausiai griebėsi Yukos, kuri buvo privesta prie bankroto, o jos įkūrėjas ir savininkas Chodorkovskis sėdi už grotų. Vėliau Gazprom nusipirko ir Sibneft. Per 2004-2005 metus valstybinės Rusijos kompanijos padidino savo gavybos dalį visoje Rusijos išgaunamoje naftoje nuo 10 iki 30 procentų.
Skaityti toliau…
Deloitte išleido tyrimo apie hedge fondų rizikos valdymą išvadas, kuriose teigiama, jog apie pusė fondų valdytojų net neskaičiuoja koks jų fonde yra skolintų ir nuosavų pinigų santykis (atsižvelgiant į visus išvestinius sandorius):
Half of all hedge funds don’t measure the amount of leverage they have embedded in assets such as forwards and derivatives, the report said. Further, 54 per cent of all hedge funds either don’t track liquidity or, of those that do, neglect to do stress-testing and correlation-testing.
Skaityti toliau…
Atradau akademinį tyrimą, kurio išvados pasirodė gana įdomios:
Researchers have shown women rate a man as more attractive after they’ve seen another woman smiling at him. By contrast, being a jealous bunch, male observers rate a man as less attractive after they’ve seen a woman smiling at him.
via BPS Research
Kitaip tariant, ne vien akcijų rinkoje galioja mąstymas, jog akcija gali būti verta daugiau, nes ir kiti ją gerai vertina (bandos jausmas nustelbia individualų mąstymą), panašiai gali galvoti žmonės ir rinkdamiesi partnerius.
Skaityti toliau…
Geriausias sakinys, kurį perskaičiau šiandien ryte:
There is nothing so dangerous as the pursuit of a rational investment policy in an irrational world.
— John Maynard Keynes
Finansų rinka yra tokia, kokia yra dėl dviejų priežasčių: fundamentalios kompanijų vertės (kurią lyg ir būtų įmanoma atrasti naudojant vien racionalius paskaičiavimus) ir investuotojų, kurie, būdami žmonės, nebūtinai elgiasi racionaliai, todėl ir kompanijos nebūtinai rinkoje kainuoja tiek, kiek jos vertos. Ignoruoti antrąjį – neracionalųjį – faktorių yra neprotinga.
Skaityti toliau…
Labiausiai verčiantis susimąstyti dalykas, kurį šį rytą perskaičiau buvo šios Clay Shirky mintys:
In school, the embrace of evidence is often taught as if it were a one-time revolution that has now been internalized by society. It hasn’t. The idea of evidence is consistently radical: Take nothing on faith. No authority is infallible. If you figure out a good way to test something, you can contradict hallowed figures with impunity.
Skaityti toliau…
Ir toliau tęsiant laimės ir turtingumo temą, šiandien bežiūrėdamas Barry Schwartz paskaitą nuklausiau įdomią mintį, kuri labiau susijusi su psichologija, o ne su ekonomika (beje, visa paskaita yra apie tai, jog didesnis pasirinkimas ne visada būna geriau – lyg ir priešingai ekonominei logikai). Ponas Schwartz teigia, jog neretai būna taip, jog skurde esantys žmonės būna laimingesni nei turtingi (na, ar bent jau praturtėję dažnai žvalgosi į praeitį ir dūsauja „kokie mes buvom tada laimingi, nors ir nieko neturėjom“), kadangi jie leisdami pinigus nedaug ko tikisi, tuo tarpu turtuoliai tikisi už pinigus nusipirkti beveik tobulybę: kai tai, ką gauni, pranoksta tavo lūkesčius, jautiesi laimingas, tad jei mažai ko tikiesi, tavo lūkesčius pranokti ir tave pradžiuginti nesunku.
Skaityti toliau…
Kaip visada, kalėdinis The Economist būna pilnas įdomių straipsnių, kuriuose rašoma ne vien apie ekonomiką ir politiką: per šias Kalėdas buvo galima pasiskaityti apie Čingischano istoriją, Rusijos orouostus, Puštūnų teisinę sistemą, kumpių gamybos tradicijas, džinus, kyšių etiketą ir t.t. Bet labiausiai man patikęs ir privertęs pamąstyti straipsnis buvo apie laimę, nagrinėjantis problemą, kodėl gerėjant pasaulio pragyvenimo lygiui, laimės kiekis nesikečia.
Pagal gyventojų apklausas, kuriomis bandoma išsiaiškinti, ar žmonės jaučiasi laimingi, vakaruose žmonės per 50 metų netapo laimingesni: jie jaučiasi tokie pat laimingi, kaip ir po antrojo pasaulinio karo, nepaisant to, jog ekonomika stipriai paaugo, atsirado naujų technologijų, ir šiaip, matuojant viską pinigais ir paprasčiausia perkamąja galia, žmonių gyvenimas turėtų būti bent jau keletą kartų geresnis nei prieš pusę amžiaus.
Skaityti toliau…
Prieš porą dienų rašiau apie tai, kad Kinijos Wuhan miesto savivaldybė planuoja pardavinėti gatvių pavadinimus, ir išreiškiau nuomonę, jog nematau tame nieko blogo, jeigu tokių sandorių metu būtų sukuriama vertė. Atrodo, jog visi komentatoriai gana skeptiškai žiūri į tokią idėją, tad tikriausiai reikėtų plačiau paaiškinti mano požiūrį į šią problemą.
Noriu pabrėžti, jog esu už šią idėją, jeigu, ir tik jeigu ji sukuria pridėtinę vertę, t.y. padidina visuomenės gerovę. Visuomenėje gerovė yra sukuriama (pagal Pareto efektyvumo apibrėžimą), jeigu sandorio vertė visoms šalims yra bent jau neneigiama: besireklamuojanti kompanija padidina pelną daugiau nei išleidžia už leidimą pervadinti gatvę, o visi gyventojai gauna daugiau naudos (pagerėja gatvės apšvietimas, įsteigiama daugiau mokyklų, arba tiesiog pinigai pašalpų pavidalu padalijami gyventojams) nei patiria kaštų (diskomforto jausmas, dokumentų keitimo kaštai, ir t.
Skaityti toliau…
Prancūzijos verslo dienraštis Les Echos rašo, jog Kinijos miestas Wuhan, turintis virš 8 milijonus gyventojų, ruošiasi pardavinėti gatvių, aikščių, tiltų ir pastatų pavadinimus. Toks sprendimas priimtas siekiant padidinti savivaldybės pajamas. Straipsnio autorius (nors originalų straipsnį apie šį įvykį rašė Kinijos žurnalistas, Les Echos taipogi šią žinią nušviečia neigimai) į tokius planus žiūri su pasibaisėjimu, jam jie atrodo iškreipta merkantilizmo išraiška. Be to, jo nuomone, savivaldybės turėtų ne pardavinėti „žmonių turtą“, o rūpintis ekonominės gerovės kūrimu.
Skaityti toliau…
Šiandien, sulaukęs 94 metų, mirė vienas žymiausių ekonomistų Miltonas Friedmanas. Jis labiausiai buvo žinomas kaip monetarizmo teorijų kūrėjas, gavęs už tai ir Nobelio ekonomikos premiją. Monetarizmas yra ekonomikos teorija, kuri teigia, jog egzistuoja labai glaudus ryšys tarp infliacijos ir pinigų kiekio rinkoje, ir kad geriausias būdas kovoti su infliacija yra sumažinti pinigų kiekį ekonomikoje pakeliant palūkanų normas. Friedmanas taipogi buvo liberalių ekonominių pažiūrų ir manė, jog valstybė neturėtų kištis į ekonomiką.
Skaityti toliau…
Pasirodo, posakis, jog sėkmę devyniasdešimčia procentų lemia darbas, ir tik dešimčia – talentas, yra daugmaž teisingas. Bent jau taip mano vis daugiau ir daugiau mokslininkų. Šiuo metu netgi manoma, jog reikėtų pamiršti tokias savokas kaip „genijus“ ar „talentas“, kadangi tikėtina, jog sėkmę pilnai lemia ne kas kitas, o darbas. Netgi didžiausi genijai, tokie kaip Mocartas, Niutonas ar Einšteinas, pasiekė savo viršūnę ne ko kito, o atkaklaus darbo pagalba. Dažniausiai daugiausiai pasiekė žmonės nebūtinai turi didžiausius intelekto koeficientus, tačiau jie turi puikius mokytojus, ir yra pasiryžę padėti labai daug pastangų savo tikslams pasiekti.
Skaityti toliau…
Pats mėgstamiausias žurnalas The Economist savo internetinėje svetainėje paleido savų žurnalistų pildomą internetinį dienoraštį (yra ir RSS). Kaip visada, daugelis dalykų, kurie ateina iš The Economist leidėjų, būna verti dėmesio.
Beieškodamas kokio nors lengvesnio skaitymo prancūzų kalba (su kolega stengiamės šiek tiek jos pramokti) laikraštyje Le Figaro aptikau įdomų straipsnį apie tai, jog hakeriai (emmm…ok, krekeriai, arba jei visiškai lietuviškai – programišiai) naudojasi birža siekdami atimti pinigus iš savo aukų ir sumėtyti savo pėdas. Schema labai paprasta, bet kartu ir įdomi tuo, jog atsekti, kur pradingsta pinigai, nėra taip jau lengva. Pirmiausia (tikriausiai per fišingą) gaunami aukos prisijungimo prie sąskaitos duomenys.
Skaityti toliau…
Viena įdomiausių minčių, kurias šiandien pavyko perskaityti buvo šis Aswath Damodaran pastebėjimas apie kompanijų vertinimo objektyvumą:
The bias in valuation starts with the companies we choose to value.
Taigi, vien dėl to, jog nusprendžiama įmonę įvertinti, šiam vertinimui suteikia subjektyvumo. Gal būt šią įmonę ruošiamasi parduoti, ir norima gauti kuo didesnę kainą, gal būt vertintojas perskaitė kokią nors įdomią naujieną apie kompaniją, kuri sukėlė jo susidomėjimą (ir kartu sukėlė teigiamus arba neigiamus jausmus kompanijos atžvilgiu ir t.
Skaityti toliau…
Prieš pusantros savaitės The Economist straipsnyje apie angeliškuosius investuotojus užtikau puikią citatą, kurioje pasakojama, ko vienas investicinis fondas tikisi iš įmonių vadovų:
In addition to expecting his entrepreneurs to apply sensible commercial disciplines, such as knowing their market, Mr Hommels looks for obsession in the people he backs. “If you talk to them about vacations, they must always find a way to bring the conversation back to the business,” he says.
Skaityti toliau…
Prieš kelias savaites staigiai pradėjusios mažėti gamtinių dujų kainos JAV užlenkė vieną nemažą rizikos fondą (hedge fund) Amaranth, kuris per savaitę sugebėjo prarasti 6 milijardus JAV dolerių.
Jeff Matthews cituoja knygą „When Genius Failed“, kurioje aprašomas didžiausio rizikos fondo LTCM žlugimas:
The most memorable part of Roger Lowenstein’s excellent book on the Long Term Capital Management debacle was when LTCM’s founder, John Meriwether, called a retired, street-wise, market-savvy ex-Bear Stearns confidant for advice.
Skaityti toliau…
Šįmet Estija buvo paskelbta ekonomiškai laisviausia šalis pasaulyje pagal State of the world Liberty indeksą. Lietuva liko gana aukštoje 16-oje vietoje, aplenkusi Austriją, Latviją, Vokietiją. Prancūzija tik 48-a, o paskutinę vietą užima Šiaurės Korėja.
NY Times ($, bet yra ir nemokamai) aprašo istoriją, kaip Estija tapo tokia liberali. Pasirodo, pirmasis Estijos premjeras Martas Laaras, kuris buvo muzikos mokytojas ir teturėjo 32 metus, buvo skaitęs tik vieną knygą apie ekonominę teoriją – Miltono Friedmano „Laisvę rinktis“.
Skaityti toliau…
Prisikaupė keletas nuorodų, kurios gal būt bus įdomios ne vien man.
Tim Harford, apie kurio knygą jau esu rašęs, labai paprastai ne ekonomistų kalba aiškina, kas yra diskriminavimas kainomis ir produktais.
Grafikas iš New York Times, vaizduojantis būsto kainas JAV. Per šimtą metų nebuvo tokio nekilnojamo turto kainų burbulo.
Morgan Stanley makroekonominių komentarų archyvas. Galima rasti visko: nuo Lenkijos BVP rodiklių komentarų iki JAV palūkanų prognozių.
Hugh užduoda klausimus Seth Godin.
Skaityti toliau…
Dažnai gaunu spamo, kuriame siūloma pirkti vieną ar kitą (dažniausiai bevertę) akciją: su „Pump and dump“ stiliaus finansinės apgavystės, kai akcijos kaina dirbtinai užkeliama, sudarant įspūdį, jog šį akcija „tik kyla“, nėra tokios jau naujos. Bet šiandien gavau visai kitokį pasiūlymą: pasirink akciją pats, ir mes ją užkelsim, tad nereikės turėti net savo boiler room. Kaip pasakytų Tyler Cowen – „Markets in Everything“, netgi nusikalstamoje veikloje nebebūtina, jog pats atliktum juodą darbą – ta puikiai gali atlikti „outsourcintas“ skambinimo centras.
Skaityti toliau…
The Economist šią savaitę turi puikų straipsnį (RP) apie tai, jog pasaulio žaliavų kainos gali būti per daug dirbtinai išpūstos, o metalai bei nafta fundamentaliai turėtų kainuoti žymiai mažiau nei dabar. Spekuliacinių fondų investicijos į žaliavų rinką padidėjo nuo 3 milijardų dolerių 2000-aisiais iki 90 milijardų dolerių pernai metais, o prekyba žaliavomis tarp 2001 ir 2005 metų padvigubėjo.
Kai kurie analitikai mano, jog žaliavų brangimas yra labai logiškas, nes pasaulio ekonomika pateko į „super-ciklą“, kurio metu žaliavos turi brangti žymiai daugiau ir ilgiau nei rodo pastarųjų dešimtmečių istorija – anksčiau žaliavų brangimas visada baigdavosi labai liūdnai, kai jos imdavo staigiai pigti, o žaliavų gavyba užsiimančios kompanijos likdavo su dideliais nuostoliais.
Skaityti toliau…
Financial Times paskelbė 500 didžiausių pasaulyje kompanijų sąrašą. Esant didelėms naftos kainoms visiškai nenuostabu, jog sąrašo viršuje dominuoja naftos kompanijos. Tačiau kas prieš 20 metų galėjo pagalvoti, jog dešimta didžiausia kompanija pasaulyje bus iš buvusios Sovietų sąjungos, tuo tarpu Amerikos korporacijų simbolis General Motors nepateks netgi į penkišimtuką? Tiesa, Gazprom visgi nėra tik kompanija, ji gali būti ir politinis ginklas.
Via New Economist.
The Economist (R$) rašo, jog dangoraižiai dažniausiai užbaigiami statyti būtent tuo metu, kai biurų nuomos rinkoje pradeda mažėti paklausa ir artėja ekonomikos krizė. Chrysler dangoraižis buvo pabaigtas statyti tuo metu, kai Niujorko birža patyrė 1929-ųjų metų paniką, Empire State – tuo metu, kai 1934-aisiais siautė didžioji depresija (dėl to, kad ketvirtis šio pastato patalpų ilgą laiką buvo neišnuomotos, jis buvo pravardžiuojamas „Empty State building“). Akademiniai tyrimai irgi rodo, jog aukščiausi XX-o amžiaus pastatai Amerikoje būdavo pabaigiami statyti būtent tada, kai JAV ekonomika ruošdavosi smigti žemyn.
Skaityti toliau…
Šiandien užtikau man labiausiai iki šiol patikusį atsakymą į klausimą, kada žmogus gali būti laikomas turtingu:
You know you are rich when more money won’t change where you live, what you eat, what you drive or who you sleep with.
Žinai, jog esi turtingas tuomet, kai turint daugiau pinigų nekeistum savo gyvenamosios vietos, savo dietos, mašinos ar partnerio.
Pagal šį turtingumo apibrėžimą turbūt ne tiek jau mažai įprastai skurdžiais laikomų žmonių neišsivysčiusiose valstybėse pasirodytų esą gana turtingi, nes jie moka džiaugtis tuo ką turi.
Skaityti toliau…
Viename New York Times straipsnyje rašoma, jog genijų nebūna – jais tampama per sunkų ir atkaklų darbą (RR). Mokslininkas Eriksonas įsitikinęs, jog angliška patarlė „practice makes perfect“ yra teisinga. Jo tyrimai rodo, kad jeigu žmogus labai stengiasi, jis gali viską pasiekti ir tam nereikia jokių išskirtinių talentų. Tiesa, žmogui lengviausia stengtis siekti kokių nors rezultatų toje srityje, kuri jam patinka. Jeigu žmogus mėgsta programavimą, jis natūraliai tam skirs daugiau laiko ir dėmesio, todėl gal ir atrodys, jog jis turi „įgimtą programavimo talentą“.
Skaityti toliau…
Kadangi šiandien spaudos laisvės diena, užtikau keletą nuorodų, susijusių su šia proga.
John McMillan ir Pablo Zoido savo straipsnyje How to Subvert Democracy: Montesinos in Peru teigia, jog sunkiausia yra papirkti žiniasklaidą. Kai valstybės pareigūnams ir genčių vadams reikėdavo tik nedidelių kyšių, pakeisti televizijos kanalo nuomonę prireikė šimto kartų didesnės sumos nei bet kuriam teisėjui. Autoriai daro išvadą, kad labiausiai demokratiją ir teisybę Peru saugo žiniasklaida, nes kitos institucijos yra tiesiog per daug lengvai nuperkamos.
Skaityti toliau…
Keletas pastarųjų dienų straipsnių, kurie patraukė mano akį:
Mano kolega Donatas užduoda vertą diskusijų klausimą apie socialiai atsakingą (bet politinį) investavimą. Manyje giliai gyvenantis liberalistas lyg ir nemato nieko blogo investicijose į Rusiją – net jeigu šiomis investicijomis skatinama Rusijos galia, kuri vėliau gali atsisukti prieš pačius investuotojus, tai nereiškia, jog investuoti į Rusiją nereikėtų. Tiesiog darant investicinį sprendimą reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog galų gale tų investicijų grąžos teikiamais privalumais gali ir nepasinaudoti, nes Rusija bus per daug galinga, kad kažką paliktų ir „smulkiesiems investuotojams iš Vakarų“.
Skaityti toliau…
Šiandien Wall Street Journal rašo apie tai, jog šalys, kurios leidžia laisvą kapitalo judėjimą, auga žymiai greičiau nei tos valstybės, kurios yra uždaros. Tai šiuo metu yra labai aktuali tema, nes pasaulyje pastaruoju metu vis tampa populiaresnė nacionalinio protekcionizmo idėja: JAV kilo skandalas, kai jos uostus norėjo nupirkti Dubajaus kompanija, prancūzai neleido užsieniečiams pirkti komunalinių paslaugų tiekėjos, tie patys prancūzai ir liuksemburgiečiai šnairuoja į indo valdomą plieno gamintoją Mittal Steel, kuris bando perimti Arcelor, o vos prieš kelias dienas ir Kroatijos vyriausybė teigė, jog farmacijos kompanija Pliva yra jų nacionalinis perlas, kurio gal nereiktų atiduoti į užsieniečių rankas.
Skaityti toliau…
Econbrowser šiandien primena, jog didėjant JAV realioms palūkanų normoms, pinigų srautai, kurie anksčiau būdavo nukreipti į besivystančias rinkas, grįžta į JAV, o tai sukelia finansinių krizių tikimybę besivystančių šalių ekonomikose. Kadangi pastaruoju metu JAV didino palūkanų normas, ir maždaug prieš metus jos vėl tapo teigiamos (skaičiuojant realias palūkanų normas), galima tikėtis, jog besivystančiose šalyse vėl galima tikėtis krizių, kurių jau nebuvo keletą metų.
Pastaruoju metu apie galimas krizes kalbama vis dažniau, o tam pagrindo turi ir ypač dideli JAV deficitai, aukštos naftos bei kitų žaliavų kainos, pasauliniai nekilnojamo turto burbulai ir kiti dalykai.
Skaityti toliau…
Harvard business Review rašo:
In one study I conducted, subjects answered different sets of questions about American history. Before answering some of the questions, they could get advice on the correct answer from another subject whom they knew was no more expert than they were. In one version of the experiment, people could get advice for free, while in another version, they paid for it. When they paid for advice, people tended to give it more credence than it warranted—driven, I suspect, by a combination of sunk-cost bias and the nearly instinctual belief that cost and quality are linked.
Skaityti toliau…
Seniai jau čia berašiau: buvau atostogauti (pirmą kartą gyvenime slidinėjau kalnuose, bet čia kita istorija), o po to visą savaitę stengiausi atsigriebti skaitydamas rinkų apžvalgas ir stengdamasis pasivyti jų pulsą.
Šiandien užtikau pas Seth Godin jo darytos prezentacijos Google video įrašą. Viskas, ką Seth mano apie šiuolaikinį marketingą suspausta į mažiau nei valandą: violetinės karvės, permission marketing, flipping the funnel, idėjų virusai ir istorijų pardavinėjimas.
The Economist rašo apie Daniel C. Dennett knygą „Breaking the Spell: Religion as a Natural Phenomenon“, kurioje siūloma religijas studijuoti kaip galima objektyviau. Pati idėja atrodo yra labai paprasta, bet visgi mūsų įsitikinimai ir vertybės sunkiai leidžia objektyviai priimti kitų religijų papročius, jais nesibjaurint. Užtenka perskaityti sekančią pastraipą, kad suvoktum, kodėl mes nesuprantame musulmonų, o jie nesupranta mūsų:
[…]Daniel Dennett teasingly asks his readers whether they have heard of a people called the Yahuuz.
Skaityti toliau…
BNS rašo (via Delfi):
Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojams tikriausiai bus uždrausta dalyvauti rizikinguose pensijų fonduose. Toks klausimas šią savaitę bus svarstomas Seimo Socialinių ir darbo reikalų komitete. Manoma, kad toks draudimas apsaugotų vyresnio amžiaus žmones, kad išėję į pensiją jie neliktų be duonos kąsnio, rašo dienraštis „Klaipėda“.
„Norime apsaugoti gyventojus, kad šie, visą gyvenimą kaupę pinigus sotesnei pensijai, likus keleriems metams iki išsvajotojo poilsio nedalyvautų rizikinguose fonduose“, – sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Skaityti toliau…
Einšteino reliatyvumo teorijos teigia, jog laikas yra reliatyvus: jeigu žmogus būtų įsodintas į kosminį laivą, kuris skristų beveik šviesos greičiu, jam atrodytų, jog kelionė truko gal tik kokius metus, kai Žemėje jau bus praėjęs gal ir koks tūkstantmetis. Tyler Cowen klausia, kokios turėtų būti palūkanų normos tokioje ekonomikoje, kurioje būtų įmanoma pasinaudoti šiuo faktu? O kokia turėtų būtų palūkanų norma kosminio laivo viduje? Ir ar jei norime turėti visiškai apibendrintą finansų teoriją, kuri veiktų ne vien Žemėje, ar nevertėtų kalbant apie palūkanų normas atsižvelgti ir į skolininko/tojo greitį?
Skaityti toliau…
Business Week rašo, jog Merrill Lynch paskaičiavimais, Kinijoje yra apie 300000 milijonierių, o Goldman Sachs mano, jog po dešimtmečio Kinija bus didžiausia prabangos prekių rinka pasaulyje, aplenksianti JAV ir Japoniją. Kiniečiai – tai ne vien milijardas varguolių darbininkų, gaminančių pigias prekes VP Market tinklui.
Visas sausio mėnesio Harvard Business Review numeris skirtas sprendimų priėmimo temai. Sprendimų priėmimas yra labai svarbus versle (svarbiau už tai gal tik gali būti sprendimų įgyvendinimas ;) ir su juo susiduriama kiekvieną darbo dieną, tačiau nepaisant to sprendimų priėmimo procese neišvengiama daugybės klaidų. Apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, ir kaip jų išvengti, rašoma straipsnyje „The Hidden Traps of Decision Making“.
Taip jau yra, kad mes labai daug reikšmės suteikiame pirmai informacijai, kurią sužinome apie mus dominantį klausimą – kitaip tariant, pirmas mūsų susidarytas įspūdis apie problemą mums atrodo pats teisingiausias.
Skaityti toliau…
Hugh savo dienoraštyje turi patį juokingiausią anekdotą apie blondinę. Dar ir dabar šitai rašydamas šypsausi. Labai subtilu ir geekiška.
The Economist rašo apie mobilaus ryšio rinką Somalyje:
SOMALIA does not spring to mind as a good place to do business, but in telecoms at least it has something to teach the world. A call from a Somali mobile phone is generally cheaper and clearer than a call from anywhere else in Africa. The trick is the lack of regulation. Somalia has had no government since 1991. It was cut off for a while, but then private mobile companies moved in and found that the collapsed state provided a curious competitive advantage.
Skaityti toliau…
MIT ekonomistas Jonathan Gruber savo moksliniame straipsnyje teigia, jog religingesni žmonės gauna geresnį išsilavinimą, rečiau skiriasi ir uždirba daugiau pajamų (via The Economist). Teigiama, jog dvigubai dažniau bažnyčioje apsilankantys žmonės uždirba apie 10 procentų daugiau pajamų. Tiesa, nors koreliacinis ryšys ir nustatytas, bet juk žinoma, kad koreliacija nereiškia priežastingumo: gali būti, jog į bažnyčią eina darbštesni žmonės, kurie dėl to ir gauna didesnius atlyginimus.
Bet racionlaių reiškinio paaiškinimų irgi gali būti: aktyviai dalyvaujantys bažnyčios veikloje žmonės suranda naujų pažinčių, kurios gali būti naudingos darant verslą ar kopiant karjeros laiptais, o taipogi religija bei tikėjimas mažina stresą, tad religingi žmonės gali būti produktyvesni.
Skaityti toliau…
Per paskutinę savaitę prisikaupė nemažai nuorodų, kurios gal būt bus naudingos ir kitiems. Išmokau gerbti ir mylėti del.icio.us, tad jos ne taip lengvai pasimeta.
Pradedant nuo Getting Things Done temos, užtikau nemažai alternatyvų savo ToDo sąrašams: voo2do, Remember The Milk bei TaskFreak. Kol kas vis dar naudojuosi offline įrankiu, bet visai norėčiau pereiti prie webinio varianto.
Pastaruoju metu tenka daryti kai kuriuos ekonometrijos darbus universitetui, tad man buvo naudingas šis Software for Economists puslapis, o taipogi ir eViews programėlė.
Skaityti toliau…
The Economist šiandien rašo apie prieš Soros’ą nukreiptas atakas Respublikoje. Straipsnyje teigiama, jog filantropas padėjo išaiškinti korupcijos atvejus, susijusius su Europos sąjungos parama, o tai galėjo kai kuriuos ir suerzinti. Be to, kai kaltinama Vakarų kišimusi į vietinę politiką, žmonės pradeda pamiršti Rusijos baimę – panašiai Soros’as buvo atakuojamas ir Ukrainoje bei Gruzijoje. Straipsno išvada teigia, jog Lietuva vis dar nėra tokia atvira visuomenė, kokios norėtų Soros’as:
Mr Soros is winding down his efforts in the richer parts of the post-communist world, where the “open societies” that he favours seem to be thriving.
Skaityti toliau…
Iki šiol lyg ir manoma, jog Skandinavijos šalys yra geras pavyzdys, kaip galima vienu metu turėti ir paternalistinę valstybę, besirūpinančią socialine gerove, ir rinkos ekonomiką. Dažniausiai Skandinavijos šalys laikomos vienomis turtingiausių, ir jų pavyzdys lyg ir rodo, jog socializmas gali būti labai naudingas. Bet ne viskas taip gražu, kaip teigia Martin De Vlieghere, Paul Vreymans ir Willy De Wit – didžiųjų Skandinavijos ekonomikų efektyvumas tėra mitas:
However, despite Bruegel, distorted academic studies and the European media’s praise, the efficiency of the major Scandinavian economies is a myth.
Skaityti toliau…
Tyler Cowen savo dienoraštyje verčia pamąstyti, kas būtų, jeigu staiga visų žmonių paklausos funkcijos būtų ne besileidžiančios žemyn, o kylančios aukštyn. Visuomenė subyrėtų, bet kaip tas byrėjimas įvyktų?
Derek Lowe rašo:
With all the headlines in recent years about dangerous prescription drug side effects, many people must be wondering what happened to the days of safe, reliable medicines. Where are the new drugs that can get the job done safely? Where are the new aspirin, penicillin, acetaminophen?
As a drug discovery researcher, I can tell you something that might sound crazy: many of these older drugs would have a hard time getting approved today.
Skaityti toliau…
Dar tik prieš kelias dienas Google pristatė statistikos analizavimo paslaugą Google Analytics, o jau šiandien išleista ir naujas produktas, kuris kažkuo primena wiki – Google Base. Berods Google tikisi, jog tai taps didžiausia duomenų baze pasaulyje. Washington Post mano, jog šis produktas gali sunaikinti vietinės reikšmės skelbimų svetaines, atimti rinkos dalį iš eBay. Įdomiausia tai, jog su Google Base nebereikės kurti savo svetainių ir paskui laukti, kol Google jas indeksuos – dabar galima duomenis suvesti tiesiai į Google ir dar nurodyti kokiais raktiniais žodžiais tie duomenys turėtų būti pasiekti.
Skaityti toliau…
Vienas iš paskutinių NBER mokslinių straipsnių teigia tai, ką ir buvo galima įtarti – mikriukų vairuotojai vairuoja žymiai pavojingiau nei kiti viešojo transporto darbuotojai. Straipsnis lygina dvi vairuotojų kategorijas Santjage: vieni vairuotojai gauna stabilų atlyginimą, o kitiems mokama pagal pervežtus keleivius. Tie vairuotojai, kurie gauna atlyginimą pagal pervežtų keleivių skaičių, stengiasi daugiau — paskaičiuota, kad tokių mikriukų keleiviai transporto laukia apie 10 procentų trumpiau, nei tų, kurių vairuotojai gauna stabilų atlyginimą.
Skaityti toliau…
Įsivaizduokime, jog galime rinktis iš dviejų galimybių: septynių uncijų ledų porcijos, kuri sudėta į penkių uncijų indelį (t.y. ledai „su kaupu“), ir aštuonių uncijų ledų porcijos, kuri sudėta į dešimties uncijų indelį (t.y. atrodo, jog jis nepilnas). Objektyviai svarstant, didesnis indelis yra geresnis, nes jame daugiau ledų, bet Christopher Hsee atliktas tyrimas (su registracija :/ ) teigia, jog dauguma žmonių linkę rinktis pirmąjį variantą, jeigu tik abi porcijos nėra sudėtos viena šalia kitos.
Skaityti toliau…
Nelabai seniai nusipirkau mašiną (ir vairuotojo teises ne per seniausiai išsilaikiau). Savaime suprantama, mašina ne nauja, ir jos niekaip negalėčiau pavadinti investicine preke, nes iš jos nesitikiu jokios investicijų grąžos — priešingai, ji tik reikalauja papildomų lėšų benzinui, tepalams ir t.t. Kitaip tariant, automobilis tikrai yra vartojimo prekė. Bet taip yra ne visur: pasirodo Afganistane naudotos mašinos yra naudojamos investicijoms. Tokia situacija susiklostė karo metu, kai pirkti žemę ar kitą nekilnojamą turtą tapo pavojinga (nes privačios nuosavybės teisės karo metu būna sunkiai saugomos), o kadangi bankų sistemos Afganistane irgi nelabai yra, tai grynus pinigus žmonės investuoja pirkdami mašinas.
Skaityti toliau…
Google išleido dar vieną puikų produktą, kuris atrodo žymiai geriau nei visi kiti konkurentai – Google Analytics. Svetainių lankomumo analizė tapo žymiai paprastesne ir tobulesne. Via Seth Godin.
Prisimenu, skaitant apie Warren Buffett, tarp jo valdomų kompanijų buvau pastebėjęs labai nemažai vietinių laikraščių. Ponas Buffett į juos investavo, nes jo nuomone, tai paprastas verslas, kuris gal būt ir neturi didelių augimo galimybių, bet vis tiek yra be galo reikalingas vietinei bendruomenei, nes tai yra pagrindinis vietinių verslų reklamos kanalas. Taigi, vietiniai laikraščiai atitinka Buffett‘o investavimo principus: jie turi nemažą monopolinę galią vietos rinkoje (nes vietinių laikraščių, kurie leidžiami viename mieste, būna nedaug), tai paprastas verslas, užtikrinantis ganėtinai stabilias pajamas, ir dažniausiai tai pigus verslas, nes laikraščių leidyba nėra ta „seksuali“ ekonomikos šaka, kuri šiame interneto amžiuje sukeltų didelį investuotojų susidomėjimą.
Skaityti toliau…
Niekada nieko nesu skaitęs apie Lotynų Amerikos revoliucijas ir jų vadus, tad nieko iki šiol nežinojau ir apie Che Guevara, kurio veidas dažnai puošia visokiausius marškinėlius ir sienas grafiti pavidalu. Vienas straipsnis šiek tiek davė man žinių apie šį revoliucionierių ir kartu privertė su straipsnio autoriais stebėtis, kodėl jo kultas šiuolaikinėje kapitalistinėje visuomenėje toks madingas.
The Economist šią savaitę rašo ir apie Baltijos valstybes: straipsnyje, pavadintame „Baltic blues“ atkreipiamas dėmesys į pastaruoju metu Baltijos šalyse vis aštrėjančią problemą – darbuotojų trūkumą. The Economist nuomone, ši problema susidarė dėl to, jog pastaruoju metu itin sparčiai augo daug darbo resursų reikalaujančios pramonės šakos (kaip kad statyba), kurios ir suvalgė visą esamą darbuotojų pasiūlą.
Tiesa, oficiali statistika apie darbuotojų stygių nelabai ką sako, bet paaiškinimas įtikinantis:
Officially, unemployment is still around 8% in all three countries.
Skaityti toliau…
Econbrowser turi labai paprastą ir įdomų straipsniuką apie tai, kodėl sparčiai didėjant Brent naftos kainai ne tokios geros kokybės naftos kainos nepakilo iki tokių pačių aukštumų. Tam pasitarnavo trys pagrindiniai faktoriai: mažėjanti geros kokybės naftos pasiūla (OPEC išgaunama nafta kuo toliau tampa vis prastesnės kokybės ir sieringesnė, o aukščiausios kokybės naftos išgaunama vis mažiau), didėjanti geros kokybės naftos paklausa (ne vien dėl bendro naftos produktų paklausos padidėjimo, bet dar kartu ir dėl to, jog nemažai išsivysčiusių valstybių pradėjo taikyti griežtesnius ekologinius reikalavimus kurui, o tokį kurą pagaminti yra lengviau iš aukštos kokybės naftos) bei naftos perdirbimo gamyklų nepritaikymas prastesnės kokybės naftai (tam, kad naftos perdirbimo gamykla galėtų perdirbti prastesnės kokybės naftą, jai neretai reikia daug investicijų ir laiko).
Skaityti toliau…
Šios savaitės The Economist turi stebėtinai daug įdomių straipsnių apie Didžiąją Britaniją, kurie patraukė mano dėmesį. Vienas iš jų teigia, jog britams labai trūksta įkvepiančios istorijos, kuri galėtų žadinti jų patriotizmą ir leistų didžiuotis savąja tauta. Juk kitos Europos šalys turėjo kokius nors išlaisvinimo judėjimus, kurie nuvertė nuo valdžios užsienio okupantus, ar bent jau surengė kokią visai neblogą revoliuciją, kur pakeitė valdžią, tuo tarpu Britanijoje dauguma nacionalinių simbolių tėra karalienės Viktorijos laikų farsas: štai pavyzdžiui Britanijos Parlamentas, nors ir apgaubtas gotika kvepiančia žmogaus laisvių idėja, tėra tik kūrinys, sukurtas praėjus nemažai laiko po laisvųjų idėjų Vašingtone sugalvojimo.
Skaityti toliau…
Derek Sivers labai taikliai parašė, jog idėjos pačios savaime tėra tik daugiklis (šiek tiek anksčiau esu šia tema citavęs ir Seth Godin).
Man idėjos yra nieko nevertos, jeigu jos neįgyventinamos. Jos tėra daugiklis. Įgyvendinimas yra vertas milijonų.
Paaiškinimas:
BLOGA IDĖJA = -1
SILPNA IDĖJA = 1
PUSĖTINA IDĖJA = 5
GERA IDĖJA = 10
PUIKI IDĖJA = 15
TOBULA IDĖJA = 20
JOKIO ĮGYVENDINIMO = $1
SILPNAS ĮGYVENDINIMAS = $1000
Skaityti toliau…
Žymusis fizikas Richard Feynman buvo susidūręs su itin įdomia problema: kodėl bandant sulaužyti nevirtus spagečius, jei lūžta ne vienoje vietoje, o bent keliose vietose tuo pačiu metu? Pasirodo, šis fizikas vienerius pietus su savo kolega nieko ir neveikė, o tik laužė spagečius. Bet dabar ši mokslo mįslė jau atrodo yra išspręsta: du fizikai įminė šią paslaptį ir atrado, jog lūžtant spagečiui, jame susidaro lūžio bangos, dėl kurių plitimo spagetis lūžta ir kitose vietose.
Skaityti toliau…
Čekijos dienraštis Prague Monitor teigia, jog Prahoje tampa vis sunkiau parduoti naujos statybos butus – dabar nauji butai gali būti neparduoti net apie pusantrų metų. Beje, Prahoje butų kainos apie 15-20 procentų didesnės nei Vilniuje. Įdomu, ar mūsų rinka irgi gali ateityje tai patirti? (nekilnojamo turto srityje esu visai žalias ir savo nuomonės apie šią rinką visai neturiu ;)
New York Times turi įdomų Freakonomics autorių straipsnį apie paskutinių dešimtmečių kokaino vartojimą (reikalinga nemokama registracija). Pasirodo, jog nuo devintojo dešimtmečio, kai šis narkotikas buvo itin populiarus, jo vartojimas sumažėjo tik 30 procentų, tačiau su šio narkotiko vartojimu susijęs smurtas beveik visiškai išnyko. Straipsnio autoriai siūlo ekonomisto paaiškinimą: kokaino kainos sumažėjo maždaug 75 procentais nuo savo brangiausių laikų. Kainos sumažėjimas labiausiai siejamas su kokaino vartotojų struktūros pokyčiais: jauni žmonės suprato, kad šis narkotikas yra labai pavojingas, tad nauji narkomanai renkasi kitas narkotikų rūšis.
Skaityti toliau…
The Economist šią savaitę viena pagrindinių savo temų pasirinko juodaodžių padėtį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Cituojama statistika tikrai stebina: vienas iš trijų juodųjų vyriškių kažkuriuo savo gyvenimo momentu pabuvos kalėjime (baltieji vyrai į kalėjimą patenka penkis kartus rečiau), juodaodžių žmogžudžių yra apie septynis kartu daugiau nei baltaodžių (tiesa, juodųjų nužudytųjų irgi žymiai daugiau) ir panašiai. Didžioji dalis šių problemų kyla ne iš to, kad judieji yra juodi ar kaip nors kitaip mąsto, tiesiog dauguma juodųjų turi labai mažą išsilavinimą, gyvena skurde, o jų aplinka jų neskatina ko nors siekti – žurnale rašoma, jog juodaodžiai vaikai, kurie gauna gerus pažymius yra niekinami ir skriaudžiami bendraamžių, o juodieji bent du kartus dažniau iškrenta iš universitetų, net jeigu iki ten ir prisikasa.
Skaityti toliau…
Heh, ir vėl netikėtai atpratau nuo savo dienoraščio pildymo. Per šį laiką gal labai daug nieko ir neįvyko – tik šalimais atsikraustė dirbti Marius (ne, jis dirbs programuotoju, o ne analitiku).
O štai čia visai neblogas puslapiukas, kuriame galima pasižaisti su virtualiomis ekonomikomis, pavaldyti Didžiąją Britaniją arba netgi visą kiaulių fermą (via finbank).
Keletas pabirų iš interneto:
Straipsnis iš Cristian Science Monitor apie rašytojo Salman Rushdie gyvenimą po to, kai jam buvo atšauktas musulmonų fatwa prakeiksmas. The Economist straipsnis apie tai, jog kylančios nekilnojamo turto kainos skatina žmones jaustis turtingesniais (nors jie ir neparduoda savo butų ar namų), o tai skatina jų didesnį išlaidavimą. Interviu su Kirgiztano „eks-princese“ (rusiškai) Hugh Macleoid pristato naują puikų weblogą, kuris pildomas profesionalaus juvelyro. Be viso to, šiandien dar įvyko keletas sprogimų Londone, Kinija revalvavo juanį, ir Hermis perpirko Kitron.
Skaityti toliau…
Grįžus iš atostogų kol kas dar sunkoka įeiti į seną darbinį ritmą: elektroninio pašto dėžutės pilnos laiškų, o ant stalo susikaupė neskaitytos spaudos ir žurnalų šūsnys.
Internete aptikau gan įdomų tyrimą apie įvairių skaičių populiarumą svetainėse. Pasirodo, kad apvalūs skaičiai yra žymiai populiaresni nei neapvalūs, o taipogi žymiai didesniu populiarumu išsiskiria skaičiai 212, 486, 911, 1040, 1492, 1776, 68040 ir 90210 – daugiausiai dėl telefono numerių, įžymių metų, kompiuterių architektūros kodų ar pašto indeksų.
Skaityti toliau…
Senuose Wall Street Journal užtikau straipsnį apie jau gerus 20 metus besitęsiantį pokštą roko koncertuose: nesvarbu kas groja, visada atsiranda žiūrovų, kurie reikalauja pagroti dainą „Free Bird“, kurią šiaip jau originaliai atliko Lynyrd Skynyrd gūdžiais 1973 metais.
Viskas prasidėjo turbūt tuo, kad Lynyrd Skynyrd daina Free Bird yra labai mėgstama, o be to ir labai ilga (trunka apie 14 minučių). Vieną dieną įtakingas Čikagos radijo darbuotojas fanams pasiūlė vieno atlikėjo, nesusijusio su Lynyrd Skynyrd, koncerte reikalauti, jog būtų sugrota daina Free Bird.
Skaityti toliau…
The Economist šią savaitę viena svarbiausių temų pasirinko Kinijos kompanijų invaziją į JAV. Šiomis dienomis Kinijos naftos kompanija CNOOC (China National Offshore Oil Company) pareiškė norą pirkti vidutinio dydžio JAV naftos bendrovę Unocal, už kompanijos akcijas pasiūlydama 18,5 milijardo JAV dolerių, arba visais 2 milijardais dolerių daugiau nei už šią kompaniją siūlė JAV naftos kompanija Chevron. Tai nėra vienintelis Kinijos kompanijų pirkinys: visai neseniai IBM pardavė savo asmeninių kompiuterių verslą Kinijos kompanijai Lenovo, o vieną didžiausių JAV buitinės technikos gamintojų Maytag, kuriai priklauso ir dulkių siurblių prekinis ženklas Hoover ruošiasi perimti Kinijos buitinės technikos gamintoja Haier.
Skaityti toliau…
Užtikau dar vieną naują Google technologiją, kurią pamatęs tesugebėjau pasakyti „oho!“ – Google Earth. Tai programėlė, kurioje panaudotos visos Google Keyhole technologijos galimybės: naudojantis pele galima naviguoti po visą žemės rutulį, matant bet kurios pasaulio dalies satelitines nuotraukas, o kai kurių iš jų raiška tokia didelė, jog galima pamatyti gatvėse važiuojančias mašinas. Tiesa, su Lietuva ne taip smagu, tačiau raiška vis tiek ganėtinai didelė, jog beveik galima atpažinti atskirus namus.
Skaityti toliau…
Šiandieną Didžiosios Britanijos akcijų rinkoje pasirodė nauja kompanija – PartyGaming, kuri užsiima internetinių lošimų organizavimu, ir kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra pokeris. Ši Gibraltare registruota kompanija uždirba tikrai nemažus pinigus: pernai metais ji gavo 602 milijonus JAV dolerių pajamų ir uždirbo 350 milijonus grynojo pelno, o šiemet tikimasi, jog ji uždirbs pusę milijardo dolerių (apie tai rašo BusinessWeek).
Įdomu tai, kad internetinis pokeris tampa kai kurių žmonių vieninteliu darbu ir pragyvenimo šaltiniu, nes pokeris yra gana matematinis žaidimas, kuriame galima nesunkiai laimėti prieš nepatyrusius žaidėjus, kurie mano, jog žaisti (ir laimėti) pokerį yra visai nesunku.
Skaityti toliau…
Andy Lester, vienas iš pasaulinio lygio Perl programuotojų užduoda klausimą „kokia buvo tavo didžiausia su programavimu ar sistemų administravimu susijusi klaida?“ ir svarbiausia, ko ji tavęs išmokė? Nors jau pats nebeužsiimu programavimais ir administravimais, bet vis dar pamenu vieną pamoką, kurią išmokau kažką ne taip pakeitęs serverio konfigūracijoje: po to teko praleisti vos ne pusę nakties atstatinėjant duomenis ir taisant klaidą. Dabar prieš lendant prie serverio ar tvarkant kokį nors seniai matytą kodą visada užduodu sau klausimą, kas bus, jeigu mano pertvarkymai ką nors sugadins – ar turiu atsargines duomenų kopijas, ar sugebėsiu jas greitai ir efektyviai atstatyti ir ar iš viso esu įsitikinęs, jog žinau ką darau.
Skaityti toliau…
Pasirodo, Didžiojoje Britanijoje laikraščių perkamumas pastaraisiais mėnesiais padidėjo, nes britus krečia nauja karštligė: sudoku. Laikraščiai savo kryžiažodžių ir kitokių galvosūkių skiltyse pradėjo spausdinti sudoku galvosūkius.
Galvosūkio esmė yra labai paprasta: jis susideda iš 9×9 skaičių matricos, kuri dar yra padalinta į 3×3 submatricas. Į langelius reikia surašyti skaičius taip, kad kiekvienoje eilutėje, kiekviename stulpelyje ir kiekvienoje submatricoje nebūtų vienodų skaičių. Tam tikri pradiniai skaičiai jau būna surašyti, tad viską reikia atlikti pasitelkus logiką.
Skaityti toliau…
Prisiskaičiau labai daug visokių straipsnių apie motyvaciją, apie tai kaip tvarkyti savo laiką, kaip nusistatinėti tikslus, ir svarbiausia, kaip juos įgyvendinti. Peržvelgiau prieš pusmetį nusistatytus tikslus, susijusius su šia svetaine – grauduma. Tik moblogas sutvarkytas, o jau pusė metų praėjo. Na, po visų motyvacinių straipsnių dabar jau vėl esu pasiryžęs viską keisti (tik vat neaišku kiek tas pasiryžimas gyvuos).
Norint užsimotyvuoti, skaityti čia, čia, čia, čia.
Visą savaitę kantriai konspektavausi viską, kas man užkliuvo skaitant įvairiausią spaudą, weblogus, svetaines ir šiaip bileką. Pasikūriau čia savo nešiojamajame kompiuteryje Movable Type, kuri man tikrai patiko (ne vien dėl to, kad rašyta Perlu ;), ir tikiuosi, kad toks konspektavimasis taps mano įpročiu, nes jis man naudingas, kai noriu surasti tai, ką kažkur mačiau ar girdėjau prieš kelias savaites.
Taigi, pradedant nuo kompiuterastijų, labai nustebau atradęs, jog žymusis Perlo programuotojas Simon Cozens metė programavimus ir tapo misionieriumi.
Skaityti toliau…
Šios savaitės Economist‘e radau puikų straipsnį, pagaliau glaustai išdėsčiusį situaciją su Kinijos valiuta juaniu. Apie šią valiutą kalbama labai dažnai, bet niekad taip ir nebuvau susidaręs pilno vaizdo apie tikrąją situaciją, o dabar lyg visos dėlionės detalės susidėliojo į savo vietas.
Kinijos juanis yra jau 10 metų pririštas prie JAV dolerio kursu 8,28 juaniai už dolerį. Manoma, kad šiuo metu šis valiutos kursas yra maždaug 15-40 procentų mažesnis (t.y. juanis yra dirbtinai nuvertintas prieš dolerį), o tai leidžia dar papildomai atpiginti ir taip pigų Kinijos eksportą.
Skaityti toliau…
Šios savaitės BusinessWeek pagrindinė tema yra valstybė, kuri yra pasaulio technologijų ekonomikos centras. Šioje valstybėje pagaminama 70 procentų pasaulio procesorių plokščių, 72 procentai pasaulio nešiojamų kompiuterių, 79 procentai delninių kompiuterių, 83 procentai bevielio tinklo įrangos, 68 procentai LCD monitorių, 33 procentai serverių ir dar daug daug ko. Ši valstybė yra Kinijos kaimynė, o pačios Kinijos teigimu – tiesiog Kinijos teritorija. Ši valstybė yra Taivanas. Nedidelė sala, kurios BVP žmogui rodiklis yra 12 kartų didesnis nei Kinijos, sugebėjo per nepilnus porą dešimtmečių labai sėkmingai įsitvirtinti pasaulinėje informacinių technologijų rinkoje.
Skaityti toliau…
Seth Godin rašo, jog jeigu nori pagauti savo sėkmę verslo pasaulyje, tereikia išsiaiškinti, kas yra daroma „visada“ ir daryti visiškai priešingai. Štai pavyzdžiui „dantų pasta visada būna tūbelėse“ arba „skambinant viršininkui visada atsiliepia sekretorė“. Kodėl nesugalvojus dantų pastos dėžutėje arba pačiam neatsiliepus į visus skambučius asmeniškai?
Problema tame, kad kaip rašė berods tas pats Seth Godin, idėjų niekada netrūksta, nes sugalvoti idėją yra labai paprasta. Netgi sugalvoti labai gerą idėją yra nesunku.
Skaityti toliau…
Atradau nuorodą į 101 Zen istoriją, kurią ir skubu čia idėti, kad pats paskui nepamirščiau visų tų istorijų iki galo perskaityti.
The Economist rašo apie tai, koks yra mažmenininkės Wal-Mart požiūris į profesines sąjungas: jeigu tik tokia susikuria, parduotuvė uždaroma. O dar sako, kad VP Market yra evil :)
Time has not tempered Wal-Mart”s hatred of organised labour. On February 9th, the firm said that it would close the first of its stores anywhere in North America to unionise. Officially, the store, at Jonquiere, a town some 400km (250 miles) north-east of Montreal, is shutting for economic reasons.
Skaityti toliau…
Visai neseniai užtikau vieno sėkmingiausių pasaulio investuotojų Warren Buffett investavimo principų rinkinį, kuris tinka ir šiaip gyvenime:
Būk dėkingas Būk patikimas Būk etiškas ir teisingas Investuok į tai, ką supranti Daryk tai, kas tau labai patinka Labai paprastos taisyklės, kurios sukrovė jam milijardus. Ypač ignoruojama yra pirmoji taisyklė: reiktų man dažniau irgi sakyti „ačiū“. Ačiū, kad lankotės ;)
Trumpas pastebėjimas: The Economist, kurį paskutinįjį pusmetį religingai skaitau (lygiai taip religingai, kaip seniau skaitydavau Slashdot), pasakoja apie Robert Scoble, kuris yra weblogeris ir Microsoft darbuotojas. The economist netgi teigia, kad po 10 metų weblogai pakeis tradicinius pranešimus spaudai. Įdomu, kurgi nueis tie korporacijų dienoraščiai.
Kaip jau turbūt visi seniai žino, frazė „Dolskis mirė“ yra užgrobta Googlėje lietuviškosios blogosferos. Todėl šiandien paėmus į rankas „Kauno dieną“ mano dėmesį patraukė straipsnis apie būtent šią asmenybę, kurios mirtį trimituoja internetiniai dienoraščiai. Pasirodo, jis buvo žydas, kalbėjęs daug kalbų, vieno aktoriaus teatro pradininkas, linksminęs Rusijos publiką, ir tik gyvenimo pabaigoje atvykęs į Kauną, kur pirmasis pradėjo dainuoti lietuviškai, per pusę metų išmokęs mūsų kalbą. Labai gerbtina asmenybė, kurio kapą reikės kada nors prie progos aplankyti, juolab, kad jis nuo mano namų nepilnai per kilometrą.
Skaityti toliau…
Kaip ir tikėjausi, praleisti naktį kine peržiūrint apie 400 geriausių pasaulio reklamų, buvo puiki idėja. Sunku visgi būtų pasakyti, kas mano nuomone padaro reklamą gerą, nors pagalvojus, kokias visgi reklamas iš vakar nakties prisimenu, galiu išskirti tris svarbiausius bruožus: originalumą (Evian, Peugeot, Levi’s), įtikinamumą (UNICEF ir ypač Greenpeace) ir memetiką (Budweiser whassaaaap?!).
Dar norėčiau kažką labai protingo parašyti apie tai, kad memetika yra labai susijusi su internetu ir laisvesniu idėjų dalinimusi visame pasaulyje, bet akys merkiasi, rankos tiesiasi apkabinti pagalvę, o mintyse skraidžioja jūrų kiaulytės ir rateliu šoka voveriukai.
Skaityti toliau…
Taip būna tik Amerikoje. Vaikštai sau žmogus tarp supermarketo lentynų, ieškai kur kokį pigesnį batoną ar bent jau juodos duonos kampą rasti, ir staiga prie tavęs priėjusi moteriškė pašnibžda, jog tu esi labai panašus į tą vyriškį, kuris švelniai į ją kas rytą žvelgia nuo tirpios kavos skardinės. Tada prisimeni, kad prieš 15 metų kažkada nesėkmingai dalyvavai fotosesijoje, už kurią tau sumokėjo tik tiek, kiek buvo vertas tavo sugaištas laikas — varganus 250 dolerių, o tavo šiltumu ir kavos aromatu dvelkiančia nuotrauka taip niekas ir nepasinaudojo.
Skaityti toliau…
JAV Merilendo universiteto mokslininkai atrado, jog žinios apie įsilaužimus į kompanijų kompiuterinius tinklus sumažina šių kompanijų akcijų kainą rinkoje maždaug 5 procentais. Mano nuomone, tuo visai nereiktų stebėtis, nes biržoje akcijų kainas neigiamai veikia bet kokios blogos naujienos apie bendroves, nes jos reiškia, jog kompanija ateityje gali tikėtis mažesnio pelno. Gal būt įdomesnė šio tiriamojo dabro išvada yra ta, kad investuotojai (o gal tiksliau būtų galima sakyti „spekuliantai“) išmoko atskirti įsilaužimus, kuriuose nuteka konfidenciali įmonės informacija nuo paprasto virusų protrūkio ar svetainės sudarkymo, ir įmonės akcijų kainos biržoje reaguoja tik tada, kai įsilaužimas yra pakankamai rimtas.
Skaityti toliau…
Šiandien Verslo žinios paskyrė gerus šešis puslapius nagrinėdami partijų rinkimines programas. Labiausiai įstrigo ši Darbo partijos rinkiminė tezė:
Žemės ūkio gamyba neturi užgožti žmogaus. Jo problemos ir rūpesčiai yra aukščiau. Atlyginimas žemdirbiams už darbą turi būti teisingas ir pagrįstas realiomis sąnaudomis.
Laisvosios rinkos instituto komentaras:
Ūkininkavimas – tarsi kultūrinis projektas, kuris vertingas pats savaime, neatsižvelgiant į tai, ar kam nors reikia pagamintų produktų.
Kaip pirštu į akį.
Šiandien žurnale The economist radau gana įdomų straipsniuką apie turtingų vaikų rūpinimąsi tėvais:
Using data from the British Household Panel Survey, Mr Ermisch shows that affluent parents are slightly more likely to supply offspring with money and help with child-rearing than poor parents. But success seems to have precisely the opposite effect on children. The mere possesion of a university degree makes children 20% less likely to phone their mothers regularly, and more than 50% less likely to pay them a visit.
Skaityti toliau…
Pastarosiomis dienomis sklando gana įdomūs gandai, susiję su Microsoft korporacija. Tiesa, įdomūs gandai sklando visada, kai tik kalbama apie didelius pinigus, o čia kalbama ne apie šiaip didelius pinigus, o apie milžiniškus pinigus. Problema, su kuria susiduria Microsoft, yra didžiulis kiekis grynųjų pinigų, bei trumpalaikių investicijų, kurių niekaip nesugalvojama kaip racionaliau panaudoti. Šiuo metu Microsoft turi šiek tiek daugiau nei 50 milijardų laisvų amerikoniškų dolerių, kurie sėdi banko sąskaitose, ir kurie laukia nesulaukia, kada būtų galima juos išeisti į apyvartą.
Skaityti toliau…
Šios dienos pasibastymai po internetą nebuvo labai ilgi, tad nelabai ko ir prižvejojau. Visgi dirbau ir dariau Finastos savaitinę apžvalgą, kurią darant galima pažymėti, jog šią savaitę akcijų rinkose nieko ypatingo neįvyko, išskyrus tai jog buvo užfiksuoti kei dideli tiesioginiai sandoriai. Na, dar euras labai stipriai nuvažiavo žemyn dolerio atžvilgiu ir pradėjo kilti Lietuvos telekomo akcijų kaina.
Tarp darbų ir mokslų šiuo metu kartais paskaitinėju knygą Liar’s Poker, kuri yra apie kietų obligacijų prekiautojų Wall Street’e gyvenimą prieš 20 metų.
Skaityti toliau…
Šiandien sumaniau, kad reiktų pasikonspektuoti tai ką sužinau per dieną ir kokios naujienos užkliūna už mano akių. Tad štai šios dienos konspektas (apvalytas nuo konfidencialių duomenų ;)
Dienos pradžia – Slashdot. Skaitant antraštes sudomino idėja apie atvirą priėjimą prie mokslinių straipsnių. Šiaip aš galvojau, kad priėjimas prie mokslinės medžiagos ir taip yra ganėtinai atviras, tik reikia mokėti už mokslinių žurnalų prenumeratą. Juk taip vadinamas „peer review“ yra labai stiprus mokslinėje bendruomenėje?
Skaityti toliau…
Šią savaitę būtų galima sakyti, jog akcijų rinkoje karaliavo meškos, jei tik iš vis tai būtų galima pavadinti rinka ir karaliavimu. Turbūt kalti briedžiai.
Tim Bunce nurodė vieną labai įdomų straipsniuką apie Google sistemą, apie jos bylų, operacines sistemas, geležį ir panašiai. Įdomūs pasiskaitymai. Dar į temą: Google-watch bei Google-watch-watch.
Šiandien vėl pradėjo eiti virtinėmis virusai į mano darbo pašto dėžutę. Tik šįkart iš labai įdomių adresų, kaip kad rolandas.paksas@lrs.lt. Įdomu čia aš toks vienas išskirtinis ar čia visus taip ponas prezidentas pagerbia? Na, logų nerodysiu, kaip sakant „in order to protect the guilty“, nes iš jų aiškus ir kaltininkas.
Atviras kodas Lietuvai kovo 26 dieną organizuoja susitikimus dėstytojams ir studentams su vienu iš MySQL kompanijos įkūrėjų David Axmark. Susitikimai vyks Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultete 13 bei 15 valandomis ir juose ypač kviečiami dalyvauti PHP programuotojai. Išsamesnė informacija AKL puslapyje.
Keletas naujienų iš naujų versijų pasaulio: ką tik išleistas Perl 5.005_04. Tai labai senas perlas, tačiau jei kartais sėdite prie senų dinozaurų, tai atsinaujinimas nepakenks. Daugiausia šioje versijoje yra klaidų pataisymai, bei pritaikymai naujesniems kompiliatoriams.
Kita, įdomesnė naujiena, yra Subversion 1.0 išleidimas. Subversion yra bylų versijų kontrolės sistema, kuri ruošiasi pakeisti CVS. Subversion išsprendžia problemas,
nuo kurių kenčia CVS – ji palaiko bylų pervadinimą, direktorijų struktūros pokyčius, dvejetaines bylas, metaduomenų pokyčius ir t.
Skaityti toliau…
Happy unimaginative, consumer-oriented and entirely arbitrary, manipulative & shallow interpretation of romance day!
– http://www.meish.org/vd/
Bent jau pasirašiau skriptuką, kuris vis spausdina į konsolę „myliu tave, moxliuk!“.
perl -le 'print q[Myliu tave, moxliuk!] while 1'
Taigi visi trimituoja, kad Microsoft Windows 2000 ir NT4.0 kodas laisvai platinamas internete. Lietuvišką naujieną apie tai galima rasti
OMNI portale (ir delfyje). Įdomu, kad lietuviška naujiena omnyje ir delfyje skiriasi labai nedaug ir omnyje yra paliktas labai įdomus angliško termino lines of code vertimas:
“Microsoft” teigimu, jos operacinių sistemų “Windows NT” ir “Windows 2000” pirminio kodo kopijos buvo platinamos internetu, tačiau tose kopijose buvo mažytė milijonus brūkšnių turinčio kodo, naudojamo pagrindiniams jos produktams kurti, dalis.
Skaityti toliau…
Prie pietų stalo, sėdėdamas „Čili“ picerijoje ir belaukdamas kada man atneš ką nors pavalgyti, papildžiau santrumpų sąrašą. Be to sudėjau jį į YAML formatą, kad būtų jį lengviau parsisiuntus panaudoti.
MyDoom.C virusas (na, nevisai virusas… kirminas) atrodo paplito visai nemažai, ko pasekoje microsoft.com dingo iš interneto nuo per didelio srauto (duomenys iš Netcraft). MyDoom.C yra įdomus tuo, kad jis neplinta elektroniniu paštu, o taikosi jau į užkrėstus MyDoom.A ir MyDoom.B kompiuterius per atidarytą 3127 prievadą ir perpragramuoja šią zombių armiją naujam taikiniui. Įdomus posūkis.
Tantek Çelik nurodė man XFN, kuris gali būti alternatyva FOAF. Abiejais šiais formatais yra nurodomi ryšiai tarp draugų ir pažįstamų (kaip sakant socialinis tinklas be jokios specializuotos svetainės – vienas iš semantinio tinklo pritaikymų). FOAF problema yra tame, kad juo galima nurodyti tik kad tu pažįsti žmogų, tuo tarpu XFN pagalba galima šį „pažinojimo“ lygį apibūdinti žymiai geriau – gal tas pažįstamas yra bendradarbis arba tavo mergina, galbūt jį esi sutikęs, o gal tik esi apie jį girdėjęs.
Skaityti toliau…
Pirma, keletas naujienų iš PHP srities. Viena iš jų yra specialiai PHP konferencijai skirtas konkursas, kurio metu reikia parašyti kuo geresnę programą, žaidžiančią „kartuves“. Visas bendravimas vyksta per XML, tad manau jog galima rašyti sprendimus bet kokia kalba (na, šiaip tai konferencija apie PHP, bet…)
Kita naujiena irgi gana įdomi – pradėta PHP perrašinėti su Java. Tiksliau vietoj yacc naudojamas Javinis produktas SableCC. Platesnis paaiškinimas čia, o parsisiųsti šį daiktą galima iš http://www.
Skaityti toliau…
Teko užeiti į Microsoft Lietuva svetainę, mat norėjau išsiaiškinti licenzijavimo tvarką ir panašius dalykus. Tiesa, svetainė nevisai veikia su mozilla (bent jau licenzijavimo tvarką sužinoti man sunkiai pavyko), bet tai smulkmena – labiau nustebino puslapis Kontaktams, kuriame su keturiomis klaidomis (na, bent jau su viena, jei neskaičiuosime lietuvybės trūkumo) užrašytas Microsoft Lietuva biuro gatvės pavadinimas: „Seiminyskiu“. Keista, bet neradau elektroninio pašto adreso, tad atrodo jog negaliu apie šią klaidą pranešti pačiai Microsoft.
Skaityti toliau…
OK, apie orkut jau turbūt rašė visi pasaulio dienoraštininkai ir dar po kokius penkis kartus, bet vat vis knieti ir man sudaryti sąrašiuką, ko man ten trūksta.
Lietuviškų rašmenų palaikymo. Labai keista, kad nors ir visa svetainė yra daryta UTF-8 koduote (bent jau siunčiamos tokios antraštės), tačiau visuose įrašuose lietuviški rašmenys yra supaprastinami iki lotyniškų (pasilieka tik „š“ ir „ž“, tad darau prielaidą, jog viskas supaprastinama iki ASCII).
RDF/RSS/FOAF. Būtų labai gerai, jei būtų galima stebėti bendruomenių forumus, draugų sąrašus ir kitką per įprastus XML standartus.
Skaityti toliau…
Vakar pagaliau baigėsi kai kurie deadlainai, o šios savaitės pradžioje baigėsi ir sesija, tad galima šiek tiek ramiau grįžti į internetinį pasaulį. Ta proga krūva nuorodų:
CSS hacks and filters – daugelio CSS gudrybių rinkinys vienoje vietoje (su labai naudinga lentele, rodančia kokiose naršyklėse jos (ne)veikia) Mezzoblue – wanted: CMS – Dave ieško geros turinio valdymo sistemos, ir gauna
daug labai naudingų atsakymų. Web Services Project roles – IBM mano, jog web servisams sukurti reikia viso kaimo darbuotojų.
Skaityti toliau…
Visai neseniai Google paleido testavimui naują socialinių tinklų sistemą testavimui ir pavadino ją orkut. Socialiniai tinklai tai tokie dalykai, kuriuose susidarai savo draugų sąrašą, o šie draugai savus sąrašus ir t.t. Paskui per šitą susipynusį draugysčių tinklą lengva ieškotis naujų draugų ir pažįstamų. Pirmas toks populiarus tinklas buvo Friendster.
Labai įdomu, kad orkut nėra prieinamas visiems, į jį turi būti pakviestas (panašiai kaip seniau buvo su LiveJournal). Tokia taktika kompanijos naudojasi dažniausiai tam, kad pradžioje nereikėtų didelių serverio resursų (bent jau tokia turbūt realiausia hipotezė).
Skaityti toliau…
Na štai, baigėsi 2003-ieji metai, ir visas internetas jau visą savaitę ūžia pateikdamas visokius praeitų metų geriausių, didžiausių, greičiausių ir dar visokių „-iausių“ sąrašus. Bent jau paskutinėmis 2003-ųjų metų dienomis du trečdaliai Slashdot naujienų buvo apie vienokius ar kitokius metų geriausiųjų sąrašus ir apdovanojimus. Užtat aptikau labai gerą svetainę kur visi tie sąrašai pateikti vienoje vietoje – jei labai knieti sužinoti kokios pernai metais buvo geriausios Oreill’y knygos, ar geriausi metų filmai, ar bjauriausi žmonės televizijoje apsilankykite adresu http://www.
Skaityti toliau…
Dar viena naujiena iš Perl pasaulio svetainėje http://use.perl.org:
žodis „Perl“ įtrauktas į Oksfordo anglų kalbos žodyną. Įraše sakoma, jog nereiktų rašyti PERL, kad Perl yra kalbos pavadinimas, o perl – interpretatoriaus, kad pirmą kartą žodis oficialiai panaudotas Larry Wall Usenet žinutėje 1987 metų gegužės 13 dieną.
Acme::Apache::Werewolf yra naujas ir labai naudingas Perlo modulis, kuris leidžia apsaugoti Apache serverio direktorijas nuo vilkolakių. io modulio pagalba galima uždrausti priėjimą prie Apache direktorijų mėnulio pilnaties metu, tereikia į httpd.conf įrašyti:
<Directory /fullmoon> PerlAccessHandler Acme::Apache::Werewolf PerlSetVar MoonLength 4 </Directory> Tris kart valio CPAN, nes dabar mano Apachei nebaisūs jokie vilkolakiai.
Kai sėdi prie kompo ir žaidi tokius žaidimus. Labai addictive. Rekordas – 17.
Štai radau projektėlį Top Gun SSH ir jo dėka turiu savo Palme ssh, tad galiu prisijungti prie serverio ir ten naudotis Perlu ;) Štai nuotrauka kaip viskas atrodo.
Tiesą sakant, truputį net svaigsta galva pagalvojus kokios čia technologijos veikia kol signalas nukeliauja iš Palmo iki serverio. Pirmiausia per infraraudonuosius spindulius jis keliauja iki mobilaus telefono, ten paskui per GPRS keliauja iki bazinės Omnitel stoties, po to dar bilekokiais tinklais iki Omnitel serverio, tada patenka į Internetą, paskui per krūvą maršrutizatorių pasiekia mano serverį.
Skaityti toliau…
Pastarosiomis dienomis internete sklando šis tekstas:
Aoccdrnig to a rscheearch at an Elingsh uinervtisy, it deosn’t mttaer in waht oredr the ltteers in a wrod are, the olny iprmoetnt tihng is taht frist and lsat ltteer is at the rghit pclae. The rset can be a toatl mses and you can sitll raed it wouthit a porbelm. Tihs is bcuseae we do not raed ervey lteter by it slef but the wrod as a wlohe.
Skaityti toliau…
Prieš eidamas pietauti vėl noriu išsikrauti ir uždaryti keletą Mozillos tabų, tad štai kas juose šiandien yra:
Kompiuterastizmai: PHP licencija pripažinta atitinkanti atviro kodo standartus. Matyt jie ten negali GPL licencijuotis, nes per daug su Zend susiję. Weblogas apie RSS – aptikau berašydamas laišką OMNI prašydamas jų įdėti RSS naujienas. Oreilly straipsnis apie RSS – irgi prie to pačio. Ar RSS gali pakeisti el. pašto naujienas? – čia būtent nuoroda į tą straipsnį apie kurį jau rašiau Making Absolute, Relative – išsamūs paaiškinimai kaip naudoti CSS absoliutų ir reliatyvų pozicionavimą.
Skaityti toliau…
Per simplebits.com radau labai įdomią svetainę, verčiančią susimąstyti ir trimituojančią frazę „internet is shit“. Pagrindinė idėja tame, jog praleidžiame internete per daug laiko, kai galėtume tą laiką praleisti darydami realius dalykus. Internetas nėra visuotinis. Jie žmogaus neranda Google tai nereiškia jog jis neegzistuoja. Internetas mus per daug užvaldė.
Labai įdomi citata:
“If I can operate Google, I can find anything… Google, combined with Wi-Fi, is a little bit like God. God is wireless, God is everywhere and God sees and knows everything.
Skaityti toliau…
Per security@konf.lt gavau nuorodą į tokią keistą svetainę http://timand.narod.ru/, kurioje rašoma, kad autorius gali laisvai pavogti priėjimą prie www.one.lt bei Vilniaus Banko. Kaip to įrodymas duodami keletas slaptažodžių bei ekrano nuotraukų.
Nežinau, ar tikėt tuo kas ten parašyta. Juolab, kad abejonių kelia labai daug dalykų:
Baisiai laužyta ir prasta anglų kalba. Na, gal tai specialus apsimetinėjimas ir panašiai, bet sunkiai galiu patikėt, kad žmogus, pakankamai metų praleidęs prie kompiuterio nemokėtų normaliai rišliai angliškai rašyt (na blogiausiu atveju galėjo parašyt M3 0Wnz j00) Šantažas ir pinigų prašymas.
Skaityti toliau…
#php kanale nuspręsta, kad reikia balsavimo dėl sugėrimo vietos. Parašykite komentaruose kas esat už ką, po savaitės kokios pagal rezultatus nuspręsim kur visgi eiti. Aišku neblogai būtų ir argumentus išgirsti (o gal koks yra labai fainas kabakas, o mes nieko nežinom?)
UNIX haters handbook dabar galima parsisiųsti nemokamai PDF formate. Įdomūs ir juokingi skaitiniai, rašyti prieš nemažai metų (beje, tas PDF hostinamas Microsoft serveryje ;). Mėgstamiausia ištrauka: „Unix was not designed for the Mac“ (hmmm… kaip ten su MacOSX?) ir šis priedas apie tai kad Unix ir C buvo
sukurti kaip pasityčiojimas:
„In an announcement that has stunned the computer industry, Ken Thompson, Dennis Ritchie, and Brian Kernighan admitted that the Unix operating system and C programming language created by them is an elaborate April Fools prank kept alive for more than 20 years.
Skaityti toliau…
Beskaitinėdamas Perlo mailing listus atradau įdomų straipsniuką apie Warnock‘o dilemą. Jos esmė tokia: „Jei kas nors parašo ką nors webloge, mailing liste ar forume, ir niekas neatsako, kokia to priežastis?“. Ar viskas buvo parašyta taip puikiai ir išsamiai, kad nieko nebegalima pridurti (nebent tik „jo, aš irgi taip manau“)? Ar tai ką parašei yra visiška nesamonė, į kurią net neverta kreipti dėmesio?
Ši problema panaši į tą seną kaip pasaulis filosofinę problemą „Ar sklinda garsas, jei medis griūna miške, kur niekas to garso negali išgirsti?
Skaityti toliau…
Įdomus ir linksmas (na, kai kuriem… kitiem reikia stipriai susirūpinti) straipsniukas apie tai kaip lengva išvilioti iš darbuotojų slaptažodžius. Pasirodo, 90% žmonių pasako savo slaptažodžius jei jūsų paklausi labai sukto klausimo, kaip kad “koks jūsų slaptažodis?“. Negana to, jie dar paaiškina šio slaptažodžio kilmę ir išpasakoja kitas kompanijos paslaptis.
Nagi, nagi… O koks jūsų slaptažodis? ;)
.NET nebėra. Tiesa, jis nemirė (kad ir kaip ten visiems būtų gaila), o buvo pervadintas į Microsoft Server System. Priežastis: marketingo specialistams šis pavadinimas nebepatinka. Programos yra ne viskas. Pavadinimas yra viskas. Plačiau apie tai c|net straipsnyje.
wired.com turi puikų puikų straipsnį apie Google. Pasirodo Google gauna apie 260 milijonų užklausų per dieną. Tai čia išeitų po 3000 užklausų per sekundę.
Vienas įdomiausių dalykų — pasirodo internete stipriai galima jausti paros metą. Vienu metu Amerikos studentai ieško informacijos mokslo klausimais, o kitu metu…
Tautiečiai pasirodo ganėtinai išradingi. Pasirodė Flash žaidimas apie Paksą. Einu bandyt taiklios rankos ;)
Vyksta RSA konferencija, tad visuose portaluose mirgėte marga straipsniai apie ją. Turbūt geriausias aprašymas yra ZDNet svetainėje. Imkit ir skaitykit :)
wired.com aprašinėja tai, kas bus po WiFi. Belaidės technologijos visur: bevieliai asmeniniai tinklai, ultraplačiajuostis ryšys ir panašiai.. Na, man reiktų pirma to pačio WiFi pauostyt…
Na va… Pasirodė žinios apie tai, kad visų mylimas Irako informacijos ministras nusižudė pasikardamas praėjus vos keletui valandų po to kai sąjungininkai paėmė Bagdadą. O gaila žmogaus…
Galima sakyt netyčia atradau nemokamą MySQL ir PostgreSQL palaikymą. Teko ne kartą išgirst nusiskundimų, kad niekur nėra nemokamų duomenų bazių palaikymo, bet matyt kas ieško, tas randa. Tad kol dar visi lietuviai neatrado freesql.org reikia skubėti ;)
Na duomenų bazė skirtingame hoste nėra pats geriausias sprendimas, ypač kai tas duombazės serveris sėdi kažkur kitam Europos gale. Bet mokymuisi ir eksperimentams tai visai neblogai. Be to, juk NEMOKAMA! :)
Phoenix ir Minotaur gavo naujus vardus. Nuo šiol naršyklė vadinsis Firebird, o pašto klientas — Thunderbird.
Šitas pervadinimas susijęs su tuo, kad Phoenix BIOS’ų gamintojas paprašė gerbti jo prekinį ženklą… Bet nauji vardai tai irgi ne originalūs — egzistuoja gi Pontiac Firebird ir Ford Thunderbird. Ar tik nereikės dar kartą pervadinti?
Tik vakar buvo išleistas naujasis Pentium 3 GHz procesorius su 800MHz FSB. Jau šiandien jo išleidimas sustabdomas, nes atsirado “nenumatytų veiklos anomalijų”. Plačiau apie tai šiuose forumuose.
Šios dienos kompiuterijos naujienose dominavo naujo Intel procesoriaus pristatymas. Turbūt nebuvo nei vienos bent kiek save gerbiančios kompiuterijos svetainės, kuri nevardintų šio procesoriaus pliusų bei minusų. Na, bet tokie procesoriai iki Lietuvos dar turbūt keliaus porą mėnesių, o kai ir atkeliaus, abejoju ar visi puls juos graibstyti — Tie magiški skaičiukai, reikškiantys procesoriaus dažnį turi vis mažiau ir mažiau įtakos renkantis kompiuterį (Ech, vat ši svetainė veikia iš 10 kartų silpnesnio serverio… ir ką — didelių problemų kaip ir nėra)
Skaityti toliau…
Prieš porą savaičių pasirodė straipsniai apie tai kaip Microsoft planuoja pavyti ir aplenkti (kai kur net buvo minimas žodis “nupirkti”) Google. Tiesą sakant aš tai palaikiau balandžio pirmosios pokštu. Bet atrodo šios kalbos netyla.
Bet kuo gi galima aplenkti Google? Viena silpniausių šio paieškos variklio vietų — naujienų indeksavimas. Kai pasaulyje įvyksta kas nors svarbaus, visi puola ieškoti informacijos internete, tačiau Google šią informaciją dažniausiai suranda ir indeksuoja tik po dienos-kitos.
Skaityti toliau…
Irako informacijos ministras Mohamedas Saidas al-Sahafas tapo interneto žvaigžde. Ir nėra čia ko stebėtis – juk jo tokia pavergianti šypsena bei tokie pilni optimizmo žodžiai. Jau tankams riedant Bagdado gatvėmis jis drąsiai rėžė, kad amerikonai bus sutriuškinti. Bet turbūt pati geriausia jo sentencija buvo „Our initial assessment is that they [Americans] will all die.“ Tiesą sakant man tas ministras irgi patiko. Tobulai vykdantis savo pareigą su tokia pašaipa apie „kvailą priešą, kuris ką tik pateko į spąstus“ jis neretai prajuokindavo ir mane ir mano draugus.
Skaityti toliau…