Dar vieno analitiko svetainė

Petras Kudaras

Įrašai

Visi dienoraščio įrašai

Lietuviško interneto kultūra

Vakar skaitydamas Facebook srautą vienoje lietuviškoje grupėje užtikau labia paprastą, matyt naujoko, klausimą apie pirmąsias lietuviškas Biblijas ir kaip jas įsigyti. Akivaizdu, kad klausėjas gal ne itin daug ką žino ir pats klausimas gal skamba keistokai – pagal visas lietuviškas tradicijas jis sulaukė visokiausių pašiepiančių atsakymų. „Matyt Bretkūno vertimo iš 16 amžiaus ieškai“, „Ar bent žinai kada kas buvo išleista, kvailus klausimus užduodi“ ir panašiai. Deja, tai lietuviškų grupių įpročiai, visi kažkaip nori pasirodyti kietesni už kitus ir nebepamena, kad patys kažkada buvo tokie patys naujokai, kurie uždavinėjo keistus ir kvailus klausimus. Skaityti toliau…

Malagos antikvariniai knygynai

Besilankant Ispanijoje, Malagoje, pasižymėjau keturis knygynus ir antikvariatus. Mapas y Compania (Calle Compañía, 33). Gražus knygynas su gražiomis knygomis, kurios mane tikrai būtų pavilioję, jeigu būtų ne ispaniškos. Antikvaro čia nėra, bet yra gražių gaublių, kompasų ir kitokių keistų įrenginių, kurie puikiai tiktų mėgstantiems keliauti dovanoms. Beveik nusipirkau gražias žirkles. Bet knygos tik naujos ir ispaniškos. Antonio Mateos (Calle Esparteros, 11). Tikras standartinis antikvarinis knygynas su tikru pagyvenusiu savininku, kuris viską žino apie knygas. Skaityti toliau…

Ką veikiu darbe. Pirmokės akimis.

Kartais pirmokės dukros namų darbai priverčia pasukti galvą. Reikėjo jai pasaulio pažinimo pamokai paklausti tėvų, ką jie veikia darbe. Klausimas paprastas, bet jam reikia ir paprasto, pirmokui suprantamo atsakymo. Suaugusiems sakau, kad programuoju duomenų bazes. Nors ir tai jau supaprastinta tiesa: pats programavimas tik nedidelė darbo dalis, nes prieš programuojant reikia išsiaiškinti, ką reikia suprogramuoti. Pirmokui nelabai suprantamas ir pats „duomenų bazių“ terminas. Kažkokie duomenys, kažkokie skaičiai, kažkokie grafikai ir paveiksliukai. Skaityti toliau…

Skaitytų knygų sąrašas

Jau beveik 20 metų užsirašau, kurias knygas esu perskaitęs. Nuo 2004-ųjų metų susikaupė beveik tūkstantis! Visą tą sąrašą sudėti į vieną vieną yra šiek tiek darbo, bet bent jau tam kartui supildžiau viską, ką esu perskaitęs nuo 2012-ųjų. Jas bus galima pasiekti ir per nuorodą pagrindiniame svetainės meniu.

Tadeusz Katelbach: „Atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką. 2 tomas. Slaptai“

Perskaičiau ir antrąją Tadeusz Katelbach knygos dalį (pirmąją dalį apžvelgiau prieš kelias savaites), kurioje sudėtos slaptos ataskaitos apie autoriaus žvalgybinę veiklą: su kuo ir kada susitiko, apie ką šnekėjo, kokios nuotaikos sklandė tarpukario Lietuvoje ir pan. Antroji dalis ne tiek įdomi, nors tikriausiai vertingesnė istoriniu požiūriu: daug įvykių, pokalbių, bet tokiam paprastam skaitytojui kaip aš – per smulkūs ir per daug nuobodūs, nes kartojasi. Nors gal tai irgi geras įspūdis: Katelbachas gyveno Kaune kone ketveris metus, bet niekas per tą laiką Lietuvos-Lenkijos santykiuose taip iš esmės ir nepasikeitė, jie arba stagnavo, arba blogėjo. Skaityti toliau…

Trupiniai #2

Kelios savaitės buvo labai įtemptos tiek darbe, tiek šeimoje: sergant jauniausiajam trūksta miego, bet darbai (ypač netikėtai užgriuvę) nelaukia. Visgi, čia keletas per pastarąsias savaites prisikaupusių trupinių: Bartosz Ciechanowski turi puikią svetainę, kurioje kartas nuo karto įdeda vaizdingą interaktyvų įrašą, kuriame išsamiai paaiškina kokį nors dalyką. Paskutinis jo įrašas apie aerodinamiką ir kaip veikia sparnas irgi nenuvilia. Vienoje Reddit diskusijoje buvo aptariama mintis, kad kuo daugiau visko sužinai, tuo labiau esi demotyvuotas ką nors pats kurti: Skaityti toliau…

Norbertas Černiauskas - „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“

Nelabai seniai išleista Norberto Černiausko knyga apie paskutinę Lietuvos 1940-ųjų metų vasarą sukėlė daug minčių ir emocijų. Joje rašyta apie tai, kuo gyveno paprasti, ir ne tokie paprasti Lietuvos žmonės, apie ką diskutavo politikai, kokios problemos buvo aktyviai gvildenamos. Knyga parašyta taip, lyg didžiulis karo debesis lyg ir kybo padangėje, bet daugelis užsiėmę visai kitais dalykais. Ukrainos karo kontekste tai buvo labai įtaigi knyga: gal ir mes gyvename paskutinę savo nepriklausomos Lietuvos vasarą ir tiesiog to nepastebime? Skaityti toliau…

Marija Drėmaitė: „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940“

Vienas iš pastarosios Knygų mugės pirkinių buvo Marijos Drėmaitės surinktas straipsnių apie tarpukario Kauno architektūrą rinkinys „Optimizmo architektūra“. Kadangi užaugau Kaune, tai tema labai artima. Knygoje labai daug nuotraukų ir iliustracijų, pasakojimai ne per daug moksliški, tad ši knyga turėtų patikti kiekvienam besidominčiam Kauno architektūros istorija. Kaunas, netikėtai tapęs Laikinąja Sostine, buvo neišvaizdus provincijos miestas. Pradžioje vis dar buvo tikimasi greitai atgauti Vilnių, tad pirmąjį dešimtmetį nebuvo skubama investuoti į Kauno infrastruktūrą. Skaityti toliau…

Kelios mintys apie dirbtinį intelektą

Užtikau gerą komentarą, kuris gana gerai atspindi mano paties nuomonę apie dirbtinį intelektą: I suspect the people talking about using AI as a complement to learning will be grossly disappointed for two reasons. The first is that it will be harder to motivate people to learn things, especially basic things. The analogy here is with the calculator. If you ask most kids today, they’d tell you that they don’t see much reason to be proficient at arithmetic because calculators can do this for them. Skaityti toliau…

Tadeusz Katelbach: „Atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“

Prieš beveik pusę metų skaičiau tarpukarinio „Lietuvos Aido“ korespondento Valentino Gustainio knygą apie Lenkiją. Dėl Vilniaus krašto problemos tarp Lietuvos ir Lenkijos tvyrant šaltajam karui buvo nuspręsta apsikeisti žurnalistais, kurie galėtų gyventi kitoje konfliktuojančių valstybių sienos pusėje ir stebėti, aprašinėti nuotaikas bei politines realijas, o tikrovėje – vykdyti ir žvalgybinį darbą. Valentinas Gustainis kelis metus praleido Varšuvoje, o Tadeusz Katelbach beveik ketverius metus gyveno Kaune. Pernai metų pabaigoje Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dviem tomais – „Atvirai“ bei „Slaptai“ - išleido Tadeusz Katelbach viešų straipsnių bei slaptesnių raportų rinkinį apie Lietuvą ir jos politiką. Skaityti toliau…

Pokyčiai dienoraštyje

Prieš 17 metų ir dvi dienas perkrausčiau šį tinklaraštį į Wordpress platformą. Per tą laiką Wordpress man tarnavo visai neblogai, nors pastaruoju metu jaučiau, kad jis kiek apkerpėjęs: per tuos metus prisirinko nemažai naudojamų įskiepių (o kai kurie jų jau nebepalaikomi), keisti kažką daugiau nei paprastą tekstą darėsi sudėtinga. Pasiryžau minimalizmo vardan pereiti prie žymiai paprastesnės sistemos ir per kiek daugiau nei per savaitę sukėliau visus savo senus įrašus į paprastą HTML, generuojamą hugo. Skaityti toliau…

Trupiniai #1

Pabandysiu idėją grįžti prie šio tinklaraščio ištakų, tad štai keletas minčių, kurios sukosi galvoje pastarosiomis dienomis: Vienas iš įdomesnių atradimų – interneto svetainė, kurioje yra daugumos Lietuvos didmiesčių viešojo transporto maršrutų istorija. Tarkim, galima sužinoti, kad pirmasis troleibusų maršrutas Vilniuje pasibaigdavo ties Kazachstano ambasada (tuo metu Birutės g. 18 buvo Kino studija), yra žemėlapiai, tiksli maršruto keitimo chronologija, ir pan. Šis youtube filmukas paaiškino man, kas tie TikTok edits, ir kodėl jie tokie sėkmingi. Skaityti toliau…

Senasis tinklaraščių pasaulis dar šiek tiek gyvas

Praėjusį savaitgalį kažkas užrodė tinklaraščių nuorodų svetainę ooh.directory ir aš keletą valandų praleidau juos skaitydamas. Keli tinklaraščiai gal kiek ir buvo pažįstami nuo senų senų weblogų laikų, bet dauguma buvo tiesiog paprastų žmonių dienoraščiai, su įrašais apie tai, kas jiems užkliuvo internete, ką įdomaus perskaitė, ką išsikepė, išmoko ar ką pagalvojo. Tikrieji interneto dienoraščiai, rašomi daugiausiai sau, o ne kažkokiai menamai publikai, su nedaug savicenzūros, nesistengiant sulaukti kuo daugiau komentarų ar reakcijų socialiniuose tinkluose. Skaityti toliau…

Charles Dickens – „The Pickwick Papers“

Tai pirmasis Čarlzo Dikenso kūrinys, dalimis spausdintas žurnaluose ir pelnęs jam rašytojo šlovę – tuo metu jam buvo 24 metai. Šią knygą turiu įsigijęs nuo mokyklos laikų, tad jau daugiau nei ketvirtį amžiaus ji yra mano „ruošiuosi perskaityti“ knygų sąraše, bet taip iki šiol ir nesu jos įveikęs. Bandžiau kelis kartus. Pagaliau pabaigiau, bet didelio įspūdžio, priešingai nei 1830-ųjų publikai, ši knyga nepadarė. Nesakyčiau, kad knyga perdėm nuobodi, joje yra nuotaikingų pasakojimų: ji suręsta lyg būtų poros šimtų metų senumo serialas. Skaityti toliau…

Mantas Adomėnas – „Moneta & labirintas“

Intelektualių romanų Lietuvoje ne tiek jau daug, o šis labai intelektualus, vietomis net per daug. Parašytas įtraukiančiai, įdomiai, nušviečiantis ir paliečiantis daug įdomių nesenų Lietuvos įvykių, daug papasakojantis apie šnipų teoriją ir praktiką. Tiesa, kartais atrodo, kad Mantas Adomėnas į knygą norėjo sudėti visą savo per gyvenimą sukauptą erudiciją, pilnai su nuorodomis į visas savo perskaitytas knygas ir filosofijos studijose nagrinėtus teologus. Kaip kažkas jau sakė, kas leidžiama Umberto Eco Jupiteriui, nebūtinai leidžiama Manto Adomėno jaučiui. Skaityti toliau…

Michael Pye – „Antwerp. The Glory Years“

Ši trumpa knygelė apie Antverpeno gyvenimą 16 amžiuje galėtų būti kiek geriau suplanuota: atskiri skyriai pasakoja nelabai susijusias istorijas, kai kurios jų net iškrenta iš bendro miesto paveikslo. Bet visa šių istorijų mišrainė sudaro gana įdomų vaizdą: Antverpenas tuo metu buvo ne vien vienas svarbiausių prekybos miestų Europoje, bet ir mokslo, reformacijos, knygų spausdinimo centras. Tiesa, man pritrūko gilesnio supratimo, kodėl iškilo būtent Antverpenas, kaip jis nukonkuravo Briūgę ir kitus Habsburgų Nyderlandų miestus: matyt padėjo itin liberali miesto religinė politika (žydų beveik nepersekiojo, svarbu, kad jie oficialiai „atsiverstų“, nesvarbu, ar realiai jie po to gyveno krikščioniškai), didele vertybe buvo laikomas pelno siekimas (reali valdžia buvo pirklių rankose), nuosekliai buvo kovojama už muitų ir mokesčių mažinimą ir pan. Skaityti toliau…

Arthur Lee Humphreys – „The Private Library“

Ši knyga išleista 1897 metais, bet ją skaitant atrodo, kad joje rašoma apie žymiai senesnį pasaulį. Tai nedidelės apimties knygelė, kurioje surašyti patarimai, kaip tvarkyti savo asmeninę biblioteką ir kaip kolekcionuoti knygas. Tik tikslinis skaitytojas yra tipinis Viktorijos laikų anglų lordas, gyvenantis užmiesčio dvare su būriu tarnų, tad patarimai šiems laikams skamba labai egzotiškai. Knygoje aptariama, kokio rūmų ploto reikės jūsų bibliotekai (nedidelėms pradedančiųjų knygų mylėtojų kolekcijoms užtenka keleto kambarių, nebūtina statyti atskiro flango), kaip knygas įrišti (geriausia pasirinkti savo mėgstamas odos spalvas – kai kurie mėgėjai knygas skirtinga riša pagal temą: tarkim rausva oda apie religiją, žalsva apie istoriją ir panašiai), aptariama, kas yra geras knygos leidimas (turėtų būtinai būti neapkarpytas, kad galėtum tinkamai įsirišti pagal savo pomėgius, ant gero popieriaus), patariama, kokias knygas duoti skaityti rūmų damoms (moterims tinka mažesnio formato knygos, kad tilptų į rankinuką ir ne taip vargintų ranką). Skaityti toliau…

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta: „Mažasis o. Seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“

Manau, tai viena iš labiausiai išpopuliarėjusių neseniai išleistų mokslinių monografijų Lietuvoje. Daug kas minėjo recenzijose, apie ją nemažai kur buvo rašoma, ir tai galima suprasti, nes tema – viliojanti ir pikantiška, tad kaip gi smalsumas nenugalės. Perskaičius knygą nemažai ką sužinojau – visgi rašoma apie mano tėvų kartą, kurioje intymūs dalykai buvo tabu, tad apie tai informacijos ne kažinkiek. Turbūt įdomiausias buvo pirmasis skyrius apie kūno nuogumo ir erotikos vaizdavimą tuometinėje žiniasklaidoje: kas buvo leidžiama, kur buvo ribos, kaip jos kito. Skaityti toliau…

Servantesas – „Don Kichotas“

Pamenu, kad paskutinėse klasėse Don Kichoto skaitymas man gana prailgo: puslapių daug, o atrodo, kad ten vis tas pats per tą patį. Kai šiemet vėl skaičiau Don Kichotą, tas jausmas kartais grįždavo, ypač pirmojoje dalyje. Tačiau antroji dalis maloniai nustebino ir drąsiai galiu šį kūrinį vadinti puikiai išlaikiusiu laiko egzaminą šedevru. Don Kichotas yra meistriška riterių romanų parodija, ir nors ji rašyta XVII amžiaus pradžioje, galėtum ją vadinti net labai modernia. Skaityti toliau…

Chylinskio Biblija

Kartais istorijos apie knygas būna ne ką mažiau įdomios už pačius spaudinius. Tokia man pasirodė Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos istorija, į kurią mane nuvedė trumpas jos paminėjimas Česlavo Milošo ir Jerzy Giedroyco laiškuose: ten Milošas rašo, jog girdėjęs, kad lenkai išleido transkribuotą šios Biblijos leidimą ir klausiąs Giedroyco, ar šis neturi egzemplioriaus. Pastarasis atrašo, kad vieną turi, bet čia tokia retenybė, kad galės tik Milošui jį iš rankų parodyt, niekaip kitaip neskolinsiąs. Skaityti toliau…

William Dalrymple – „The Anarchy. The East India Company, Corporate Violence, and the Pillage of an Empire“

Nesu daug skaitęs apie Indiją ir jos nukariavimą, galvoje įstrigę tik keli faktai apie tai, kad britai sugebėjo ją valdyti labai efektyviai, mažomis valdininkų pajėgomis. Tad ši knyga buvo puikus istorinių žinių spragų užpildymas. Iš tiesų, Indijos nukariavimas ypatingas tuo, kad jis įvyko ne britų valstybės, o privačios britų kompanijos East India Company pastangomis. Pradžioje ši kompanija buvo sukurta prekybai su rytų šalimis, tik jai ne itin sekėsi, mat konkurentų buvo daug: olandai Indonezijoje, prancūzai toje pačioje Indijoje, portugalai Goa ir t. Skaityti toliau…

Poezija knygų klube, 2024

Jau ketvirti metai, kai pirmas metų knygų klubo susitikimas skiriamas poezijai. Mėgstame save įsprausti į nepatogų kampą ir imamės skaityti dalykus, kurių šiaip normaliai matyt neimtume į rankas, tad klubo repertuare atsirado vietos ir eilėms. Pirmieji metai buvo labai nejaukūs: poezijos tuo metu visiškai neskaičiau, nemačiau joje prasmės. Eilėraščio pasirinkimas buvo labai sunkus darbas, ir, galų gale, paskutinėmis dienomis ką nors šiaip ne taip pasirinkdavau. Bet, su eilėraščiais, matyt, yra kaip su alyvuogėmis: pradžioje nesupranti jų skonio, raukaisi, o po to, metams bėgant, jos darosi vis skanesnės ir įdomesnės. Skaityti toliau…

Metinė skaitymo apžvalga ir tikslai 2024-iesiems

2023-ieji skaitymo prasme buvo patys produktyviausi metai mano gyvenime – likus keletui dienų iki metų pabaigos, mano perskaitytų knygų sąraše yra 76 knygos. Paminėsiu tik keletą, kurios man labai patiko: Džonatanas Swiftas – „Guliverio kelionės“. Juokinga satyra, bet su giliomis mintimis; klasika, kuri anaiptol nėra vien tik vaikiškos istorijos. Joshua Foer – „Moonwalking with Einstein“. Labai gera knyga apie tai, kaip veikia mūsų atmintis. Alma Braziūnienė – „Bibliofilija kaip asmenybės raiška: Kazio Varnelio biblioteka“. Skaityti toliau…

Knygų klubo sąrašas 2024-iesiems

Gruodžio mėnuo tradiciškai yra metas, kai savo knygų klube susitinkame susidėlioti knygų sąrašo artimiausiems metams. Vakarykštis metų skaitinių planavimas – jau septintas1. Prieš dvejus metus viskas taip keistai sutapo, kad buvome į skaitinių sąrašą įtraukę daug knygų karo tema – o po kelių mėnesių driokstelėjo Rusijos-Ukrainos karas ir skaityti knygas karo tema, kuri ir taip nuolat nepaliko mūsų galvų buvo labai sunku. Tad pernai metų sąrašas buvo žymiai lengvesnis, nebe toks rimtas. Skaityti toliau…

Dvi knygos apie Kiniją

Taip jau gavosi, kad kolegai rekomendavus Michael Schuman knygą apie Kiniją „Superpower Interrupted: the Chinese History of the World“ (kuri, beje, neseniai išleista ir lietuviškai pavadinimu „Supervalstybė grįžta“) knygyne paėmiau ir Kissingerio knygą „On China“. Pradėjau skaityti vieną, ėmiausi ir kitos – ir jos viena kitą puikiai papildė. Gal tik Kissingerio knyga silpnesnė, per daug joje autoriaus savigyros ir susireikšminimo, nesunku paskęsti realių susitikimų detalėse (kurios, aišku, įdomios istorikams, bet nebūtinai tokiems temos naujokams kaip aš pats). Skaityti toliau…

Antroji Kauno istorijos dalis

Prieš daugiau nei dešimtį metų skaičiau pirmąją Zigmanto Kiaupos Kauno istorijos dalį, kuri jau tapusi retenybe. Šiemet išleista ir antroji knygos dalis, kurioje aprašomas Kauno gyvenimas iki 1795-ųjų metų. Matyt per tą dešimtmetį pripratau prie mokslinių monografijų ir akademinis knygos stilius jau nebekliūna – gal net kaip tik, joje trūksta detalesnės įvykių chronologijos ir originalių dokumentų vertimų, kiek daugiau norėtųsi ir bendresnio konteksto, kas dedasi valstybėje. Na, bet man niekad neįtiksi : ) Skaityti toliau…

Danutė Kalinauskaitė – „Baltieji prieš juoduosius“

Debiutinis Danutės Kalinauskaitės romanas aptarinėjamas ir giriamas kone kiekvienoje recenzijoje, o taip lietuvių autoriams nutinka ne dažnai. O ypač, jei tai tik debiutas. Smalsumo vedamas perskaičiau šią knygą ir aš. Vietomis labai patiko, vietomis kažko pritrūko: visgi tai ne visai vientisas romanas, o trumpų paveikslų ir pasakojimų rinkinys, suvertas į vieną vėrinį. Ne kiekvienas šio vėrinio karoliukas vienodai blizga, ne kiekvienas savo vietoje, nors didžioji dalis – tikros puošmenos. Knygos mintis pasirodė gal kiek per pritempta, bet matyt tai atleistina, nes knygoje ji galų gale ne tokia ir svarbi: niekas ir nesupaisys to geneologinio medžio, taip ir neaišku kaip ten su tuo palikimu – tai tik pretekstas įvairių žmonių portretams. Skaityti toliau…

James Barr – „A Line in the Sand“

Izraelio ir Palestinos tema vėl aktuali, tad knygyne nesusilaikiau nepaėmęs knygos apie šį regioną. „A Line in the Sand“ yra apie laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų, kai griuvusios Osmanų imperijos liekanas įtakos zonomis pasidalino dvi beveik visada priešiškos imperijos – Prancūzija ir Anglija. Britų politikas Mark Sykes ir prancūzų diplomatas Francois Georges-Picot slapta susitarė nuo Haifos dabartiniame Izraelyje iki Kirkuko dabartiniame Irake nubrėžti liniją – viskas į šiaurę (Sirija, Libanas ir dalis teritorijų, kurios dabar Turkijoje) bus Prancūzijos įtakoje, viskas į pietus (Irakas, Jordanija, Palestina ir Izraelis) – Anglijos. Skaityti toliau…

Charlie English – „The Book Smugglers of Timbuktu“

Šią knygą pirkau tiek dėl meilės istorijoms apie knygas, tiek dėl pačio Timbuktu – tolimo, egzotiško ir legendomis apipinto miesto Malyje. Miesto, kurį europiečiai pasiekė tik devyniolikto amžiaus pabaigoje, mat keliauti reikėjo per musulmonų kraštus per Sacharą arba per sunkiai įveikiamas šalis palei Nigerio upę. Nors visų vaizduotėje jis buvo piešiamas aukso stogais ir pasakiškais turtais, keliautojai likdavo nusivylę: iš praeities didybės telikę tik keletas smėliu pustomų žymesnių pastatų ir krūvos rankraščių. Skaityti toliau…

Ilfas ir Petrovas – „Dvylika kėdžių“

Lapkričio mėnesio mūsų knygų klubo knyga – visiems iki skausmo pažįstama „Dvylika kėdžių“. Esu ją keletą kartų skaitęs paauglystėje, esu matęs filmus, esu kiekvieną juokingą frazę girdėjęs iš pažįstamų ne vieną dešimtį kartų, gal tik dabar jau nebe taip dažnai kaip prieš dvidešimtį metų. „Dvylika kėdžių“ yra vyresniosios kartos kultūrinis fenomenas, o tokį statusą įgyja tik išskirtiniai kūriniai. Bet, kita vertus, mano galvoje „Dvylikos kėdžių“ juokai turi ir kitokį atspalvį: paskutiniaisiais metais (ar dešimtmečiais) juos girdėjau tik iš tų žmonių, kurie atrodo kažkiek vis dar užstrigę sovietijoje. Skaityti toliau…

Lietuvos ir Lenkijos miškai XIX amžiaus škoto akimis

Prieš kelias savaites vėl lankiausi Londone, o tai puiki proga apsilankyti knygų antikvariatuose. Šį kartą užsukau į pačiame centre esantį Sotherans, apie kurį perskaičiau nuotaikingoje buvusio darbuotojo knygoje apie šį keistą verslą. Apsilankymas atsipirko – kokią ketvirtį valandos pabendravau su kelionių skyriaus pardavėju, kuris buvo kupinas įvairiausių faktų ir galėjo kalbėtis bet kuria, kad ir labiausiai nišine tema: nuo Belovežo girios, Lietuvos karaimų, prieš dešimtį metų pas Abraomą iškeliavusio Londone gyvenusio žydo, kuris specializavosi antikvarinių kortų kaladžių prekyba iki pirmosios spaustuvės Mauricijuje, žymaus anglų aktoriaus John Gielgud šeimos šaknų nuo Gelgaudiškio bei Rytų Europos masonų įtakos knygų leidybai Peterburge XVIII amžiaus viduryje. Skaityti toliau…

Paskutiniu metu perskaitytos knygos

Liepos viduryje gimė sūnus, tad, nors perskaitytų knygų gyvenime nesumažėjo (kaip tik, jam užmigus glėbyje, atsiranda papildomo laiko skaityti elektronines knygas), labai aptirpo laikas knygų apžvalgoms. O vis tiek norisi pasižymėti bent trumpas pastabas apie tai, ką perskaičiau. Colleen McCollough – „Erškėčių paukščiai“ Buvome išsirinkę šią knygą knygų klubui kaip klasikinį meilės romaną namų šeimininkėms. Tekstas atitiko lūkesčius, kurie buvo itin žemi: tikėjausi „Santa Barbaros“, ją ir gavau. Veikėjai labai plokšti, nors uždraustos meilės tema matyt visada populiari. Skaityti toliau…

Christine Marie Petto: „When France was King of Cartography“

Šiek tiek domiuosi senais žemėlapiais, šiek tiek mėgėjiškai juos kolekcionuoju, tad natūralu, kad mane traukia ir knygos apie juos. Nebepamenu, kur radau nuorodą į Christine Marie Petto monografiją apie 17-18 amžiaus Prancūzijos žemėlapių sudarytojus, bet ši jos knyga gana ilgai buvo mano norimų perskaityti knygų sąraše. Vien dėl to, kad niekur neradau jos įsigyti pigiau nei už kokį €100. Bet, praėjus kokiems penkeriems metams, radau kur šią knygą įsigyti už padoresnę kainą. Skaityti toliau…

Mūsų aplinka pilkesnė nei prieš 15 metų

Ar pastebėjote, kad interjero dizaine per pastaruosius 15-20 metų visai dingo spalvos ir viskas tapo tik vienodai pilka ir rusva? Na, bent jau man taip pasirodė, tad pagalvojau šią hipotezę patikrinti: paėmiau svetainėje interjeras.lt publikuotų privačių būstų interjerų nuotraukas ir iš jų ištraukiau dominuojančias spalvas. Lyginant 2007-2010 ir 2021-uosius metus iš tiesų galima matyti užslinkusią pilkumą. Tiesa, gal šiek tiek spalvų gal jau grįžta, 2022-ieji buvo kiek spalvingesni, nors tipinis šiuolaikinis interjeras lyg vienu kirviu tašytas. Skaityti toliau…

Merlin Sheldrake – „Raizgus gyvenimas“

Mokslo populiarinimo knygų esu kiek atsikandęs, bet gal tik dėl to, jog vis užtaikydavau už ne itin geros. O štai „Raizgus gyvenimas“ apie grybus labai patiko, nes atvėrė langą į ypatingą ir mažai pažįstamą grybų pasaulį. Ne taip kaip gyvūnai ar augalai, grybai tyrėjų dėmesio gauna mažokai, todėl ir nedaug dar visko apie juos suprantame. O grybų karalystė labai plati: nuo įvairiausių mielių iki šiukšles valgančių pelėsių, nuo psichiką veikiančių stebuklingųjų grybukų iki kerpių, kurios, pasirodo, yra dumblių ir grybų simbiozės darinys. Skaityti toliau…

Ką sužinojau žmonai pirkdamas XVIII amžiaus knygą apie gėles

1771 metais leistos knygos yra beveik pigesnės, nei leistos 2023-aisiais (£35). Paveiksliukai ne tokie gražūs, bet viršeliai iš tikros odos. Tiesa, odai reikia atnaujinimo. Apklausus penkis kurjerius, vienos knygos transportavimas iš Didžiosios Britanijos gali kainuoti nuo £30 iki… £230! XVIII amžiaus anglų kalba yra lengviau įskaitoma nei XX amžiaus pradžios lietuvių kalba. Kažkaip maždaug šimto metų senumo lietuviškas knygas skaityti sunkiau nei 250 metų senumo angliškas – nežinomų žodžių beveik nepasitaiko, ko nepasakysi apie lietuvišką tekstą (tuometinėje lietuvių kalboje daug daugiau džiazo, iki galo ji dar nebuvo norminė) Žmonai labiausiai patinka pelargonijos, rožės ir jurginai. Skaityti toliau…

Henry Norman – „All the Russias“

Kai Romos antikvariate man pasiūlė įsigyti 1914-aisiais leistą kelionių po Rusiją įspūdžių knygą, pirmiausia, aišku, žiūrėjau į turinį – ar rašoma čia kas apie Lietuvą? Yra vos keli sakiniai, minimi tik Kybartai (tuo metu – Virbalis, rusiškai Veržbolovo), kurie buvo pagrindiniai vartai traukiniu atvykstantiems į Rusiją iš Vakarų Europos. Autorius labai nesidairydamas po Lietuvą iš karto judėjo į Sankt Peterburgą, tad ilgai galvojau ar visgi verta šią knygą paimti. Bet visgi paėmiau. Skaityti toliau…

Oliver Darkshire: „Once Upon a Tome“

Antikvarinių knygų pardavėjų pasakojimais, lygiai kaip bjaurieji ančiukai išauga į auksines žąsis, taip ir paprasti knygų mėgėjai kartais tampa retų knygų kolekcininkais. Sunku pilnai paaiškinti to priežastis, bet ta pirmykštė kolekcininko aistra matyt tyliai ir nematomai rusena kone kiekviename knygas mylinčiame žmoguje, kol vieną visai atsitiktinę apniukusią dieną jis padaro lemtingą sprendimą po kurio kelio atgal jau nebebus – jis nusiperka seną antikvarinę knygą. Vėliau būtinai seks dar daug kitų žingsnių šiuo keliu, kurio pabaigoje galima pamatyti jau devyniasdešimt metų sulaukusį, per knygas nebegalintį išeiti iš savo kambario vienišą knygų kolekcininką, kuris nuolat skundžiasi, kad jo vaikai ir anūkai visiškai nevertina jo visą gyvenimą rinktos Bibliotekos. Skaityti toliau…

Valdas Rakutis. „Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“

Knyga išleista labai gražiai, jos kalba paprasta ir populiari, bet, deja, tekstui ir mintims kokybės trūksta. Ši knyga man panaši į istorijos pamokas mokykloje: faktai veja faktus, įvykiai pasakojami be didesnio konteksto, su toli vedančiomis (nebūtinai teisingomis) išvadomis, bet nesuteikia tikro istorijos suvokimo. Autoriui istorijos gylio dažnai pritrūksta, istorinės asmenybės visiškai netikėtai keičia savo pažiūras, veikėjai matuojami XX amžiaus anachronistiniu tautiškumo požiūriu. Su priežasčių trūkumu tekste sutinka net pats autorius: Skaityti toliau…

Neal Ascherson: „Black Sea. Coasts and Conquests. From Pericles to Putin“

Radau šią knygą kažkuriame Londono knygyne, berods kelionių skyriuje, tad tikėjausi kažko lengvesnio, bet tai pralenkė mano lūkesčius. Jau pradėjus skaityti šią knygą, pamačiau, kad ji yra ir Timothy Snyder Ukrainos istorijos paskaitų ciklo privalomų skaitinių sąraše. Ši knyga duoda labai gerą pagrindą besidomintiems Juodosios jūros regionu, joje labai daug vietos skiriama senovės Graikijai, persams, Bizantijai, skitams, sarmatams, slavams ir osmanams, totoriams, abchazams, mingrelams ir laziams, pasakojama apie civilizacijų skirtumus ir susidūrimus. Skaityti toliau…

Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas – „Pranešėjas ir Prezidentas“

Davidonytės ir Pancerovo naujoje knygoje apie prezidentą Nausėdą skandalo mažokai: didžioji dalis įtartinų faktų sekantiems Lietuvos politinį gyvenimą ir taip jau viešai žinoma. Klausimai apie Nausėdos rinkimų kampanijos finansus buvo keliami dar rinkimų metu (atsakymai liko pilkame šešėlyje, o daugiau niekas neturėjo politinės valios ten knaisiotis), prezidento asmeniškumai politinėse kovose (Dulkio, Linkevičiaus, Karoblio atvejai) irgi visiems buvo kaip ant delno. Istorija su Valstybės Saugumo Departamentu, kai VSD pareigūnai vykdė žmonių „tikrinimo“ paslaugas taip pažeisdami daugelio asmenų teisę į privatumą paprasto piliečio asmens Gitano Nausėdos naudai gal kiek mažiau žinoma, bet jeigu joje daug tiesos, tai ji labiau inkriminuoja VSD vadovą Darių Jauniškį, o ne patį Nausėdą. Skaityti toliau…

Džonatanas Sviftas – „Guliverio kelionės“

Vaikystėje „Guliverio kelionės“ prilygo Baronui Miunhauzenui: siureali ir linksma pasaka, bet nieko labai ypatingo. Pernai metais net kelis kartus akis užkliuvo už užuominų, jog Džonatanas Sviftas laikomas vienu geriausių britų rašytojų, ištobulinusių politinės satyros žanrą (kadangi XVIII amžiaus pamfletininkai kaip tik buvo aukštumoje, tai – ypatingas pagyros ženklas). To vedamas, labai norėjau dar kartą perskaityti „Guliverio keliones“ suaugusiojo akimis. Ir šį kartą originalia kalba. Kadangi dar Londone nusipirkau Džonatano Svifto laiškų ir dienoraščių knygelę, mano pažintis su Guliveriu ir jo kūrėju tapo kiek gilesnė nei iš pradžių tikėjausi. Skaityti toliau…

Ciceronas apie gedulą ir paguodą

Gruodžio pirmosiomis dienomis mirė mano tėtis, tad mintys apie gedulą man – vis dar aktuali tema. Knygyne pamatęs nedidelę Cicerono knygelę „How to Grieve“, nesusilaikiau jos nepaėmęs. Iš tiesų, tai ne Cicerono rašyta knyga, jos istorija kiek painesnė. Mirus Cicerono dukrai, jis jos labai gedėjo, bet, per kelias savaites, viską gerai apsvarstęs, sugebėjo filosofijos pagalba save įtikinti, kad liūdėti nėra ko. Sakoma, kad vien logikos ir racionalių argumentų dėka jam pavyko save ištraukti iš gilaus liūdesio (o kai kas gal ir sakytų – depresijos). Skaityti toliau…

Ar šiuolaikinis dirbtinis intelektas jau padarė proveržį?

1726 metais Džonatanas Swiftas išleido savo populiariausią knygą „Guliverio kelionės“, kurioje buvo aprašoma ir kelionė į skraidančią salą Laputą. Salos gyventojai – labai protingi, bet nelabai tikrame gyvenime besigaudantys mokslininkai, kurie vis prigalvoja visokiausių keistenybių, turinčių visiems palengvinti gyvenimą. Vienas toks išradimas yra milžiniška mašina su daugybe ratų ant kurių pritvirtintos lentelės su įvairiausiais žodžiais, paimtais iš išradėjo jaunystės užrašų: patempus virvelę tie ratai sukasi ir žodžiai susidėlioja daug maž atsitiktine tvarka į sakinius. Skaityti toliau…

Darius Pocevičius: „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944-1990. II dalis“

Pradėsiu nuo to, kad pirmoji šios knygos dalis man patiko. Patiko ir „100 istorinių Vilniaus reliktų“. Tikėjausi, kad patiks ir antroji dalis, bet čia laukė nusivylimas. Knygai labai pritrūko redaktoriaus, nueita į per dideles smulkmenas vos ne apie tai, kas kuriam asmeninio namo kambaryje kada darė remontą ar pirko sofą – neįdomu. Per daug išsiplėsta, aprėptos man neimponuojančios asmenybės: tame gal ir nebūtų nieko blogo, bet tiesiog tikėjausi visiškai ne to. Skaityti toliau…

Joshua Foer – „Moonwalking with Einstein“

Pasisekė man šiemet su pirma šių metų knyga: „Moonwalking with Einstein“ duočiau geriausius įvertinimus. Pradžioje ši knyga turėjo būti tiesiog autoriaus žurnalistinis straipsnis apie atminties varžybas, bet tema autorių tiek įtraukė, kad po metų jis pats tapo JAV atminties čempionu. Iš teksto irgi matosi, kad autorius į temą įsigyveno giliai ir rašė ne šiaip iš pareigos: knygoje sutiksi įvairių veikėjų, kuriuos daug kas laiko genijais (bet jie nebūtinai tokie yra!), šarlatanų, verslininkų, siekiančių parduoti stebuklingą atmintį (kaip kad knygų apie atmintį populiarintojas Tony Buzan, kurio knygą pasirodo skaičiau dar 2005-aisiais), mokslininkų ir filosofų. Skaityti toliau…

Džonatano Svifto pasižadėjimai sau senatvėje

Vasario mėnesį knygų klube skaitysime Džonatano Svifto „Guliverio keliones“, tad ta proga skaitau jo laiškus ir užrašus. 1699 metais, būdamas 32 metų amžiaus, jis sudarė pasižadėjimų sau sąrašą. Beveik po kiekvienu punktu ir aš pasirašyčiau (išskyrus tą, kur kalbama apie vaikus). Kai aš būsiu senas: Nesituoksiu su jauna moterimi Neieškosiu jaunuomenės kompanijos, nebent jiems patiems to tikrai norėtųsi Nebūsiu irzlus, surūgęs ar įtarus Neniekinsiu tuometinių manierų, juokų, madų, žmonių, karų ir t. Skaityti toliau…

Poezija Knygų klube, 2023

Jau ketverius metus Knygų klube sausio mėnesį susirenkame prie vyno taurės vienas su kitu pasidalinti patikusiais eilėraščiais. Viskas prasidėjo nuo minties, kad su poezija dauguma iš mūsų beveik nedraugauja, nei jos mėgstam, nei suprantam, bet gal jau laikas ją prisijaukinti. Prisipažinsiu, ketveri metai jau šiek tiek naudos duoda: per tą laiką sugebėjau rasti mėgstamų poetų ir jų eilių. Su šiuolaikine poezija dar nesusigyvenau, bet žiūrėk, praeis dar koks dešimtmetis ir pradėsiu mėgautis verlibru, niekada nežinai. Skaityti toliau…

Knygų klubo sąrašas 2023-iesiems

Metų pabaiga skriejo ir praskriejo. Per visus reikalus ir įvykius niekaip neradau laiko parašyti, ką išsirinkome skaityti Knygų klube 2023-iaisiais, o jau šeštą kartą gruodžio mėnesį susirinkome su vyno taure susidėlioti kitų metų skaitymo planų. Kadangi metai buvo sunkūs ir esame nuvarginti karo temos (taip jau sutapo, kad pernai ir Knygų klubo sąraše buvo nemažai knygų apie karą, nors sąrašą sudarinėjant karu kvepėjo dar nelabai stipriai), šiemet rinkomės linksmesnius kūrinius. Tikėkimės, kad tai išpranašaus ir žymiai linksmesnius naujuosius metus. Skaityti toliau…

Jeb Blount – „Fanatical Prospecting“

Knygos apie pardavimus gal nevisai mano tema, bet ši visai patiko. Pagrindinė mintis labai paprasta: pardavimuose nėra jokios stebuklingos formulės, viskas pasiekiama per kruviną darbą. No grind – no shine. Jei nuobodžiai neblizginsi, tai ir nežibės. Knygoje daug dėmesio skiriama šaltiems skambučiams: sakoma, kad jie visgi veikia, nors natūralu, kad bet koks pardavėjas bando jų išvengti. Tačiau pardavėjui telefonas yra pati efektyviausia darbo priemonė – per valandą galima pasiekti keliasdešimt potencialių klientų ir bent jau užmesti meškeres. Skaityti toliau…

Ralph Keyes: „The Courage to Write. How Writers Transcend Fear“

Ne, aš niekada nenorėjau rašyti knygų ir neplanuoju to daryti. Bet ši knyga apie rašymo procesą atvėrė akis: šis darbas labai sunkus. Viena dažniausių ir didžiausių žmonių baimių yra viešas kalbėjimas. Knygų rašymas – tai tas pats viešas kalbėjimas, bet žymiai didesnei auditorijai. Tik dar be teisės pasitaisyti ar pasiaiškinti, jei matai, kad publika tavęs nesupranta – kas užrašyta ant popieriaus, amžinai liks jame įspausta. Todėl psichologiškai rašytojų duona labai sunki: visada jautiesi, jog gali būti nesuprastas, bijai apsikvailinti, bijai ką nors įžeisti, supykdyti ir panašiai. Skaityti toliau…

Gregory Clark: „The Son Also Rises“

Gregory Clark knygoje analizuoja pavardžių paplitimą įvairiose socialinėse klasėse ir daro išvadą, kad žmonija yra labai mažai socialiai mobili. Kitaip tariant, mažai šansų, kad skurde gyvenanti šeima per kelias kartais prisikas prie elito: priešingai, teigiama, kad dar ir dabar Britanijos elite žymiai daugiau žmonių su Normanų aukštuomenės pavardėmis nei būtų galima tikėtis (nors nuo normanų užkariavimo praėjo beveik tūkstantis metų). Tarp universitetų studentų galima matyti žymiai daugiau žmonių su pavardėmis, kurias buvo galima sutikti universitetų sąrašuose prieš tris ar keturis šimtus metų. Skaityti toliau…

Amia Srinavasan: „The Right to Sex“

Šeši straipsniai apie šiuolaikinį feminizmą ir požiūrį į problemas, susijusias su seksu / lytiškumu: apie incelus (involuntary celibates – tie, kurie norėtų sekso, bet jo negauna, ir dėl to būna pikti ant visuomenės), apie pornografiją, apie prostituciją, apie tai, ar profesorius gali įsimylėti studentę ir pan. Nepasakyčiau, kad šiomis temomis turėjau stiprią nuomonę, o perskaičius knygoje išdėstytus argumentus už ir prieš, tuo labiau stiprios nuomonės neturiu. tiesiog, tai labai sudėtingos problemos, neišsprendžiamos paprastais būdais. Skaityti toliau…

C.J.Chivers – „The Gun. The Story of the AK-47“

Kalašnikovo automato istorija apipinta legendomis: tai sakoma, kad jis yra vogta vokiško automato kopija, tai kad jis nusižiūrėtas nuo kitų konstruktorių dizainų. Visur yra dalelytė tiesos: automatiniai ginklai Sovietų Sąjungoje nebuvo vieno žmogaus kūrybos vaisius, prie jo brėžinių prisidėjo daug inžinierių. O kadangi Sovietų Sąjungoje nebuvo tokio dalyko, kaip akylai saugomi patentai ir autorinės teisės, Kalašnikovo automatas buvo tobulinamas remiantis daugelio instruktorių idėjomis. Ir nebūtinai vien sovietinių. Kad ir kaip ten būtų, Kalašnikovo automato dizaino principai labai skyrėsi nuo kitų automatinių ginklų: Kalašnikovas turėjo būti paprastai surenkamas, su didelėmis tolerancijos ribomis, nebūtinai taiklus, bet pakankamai galingas, kad būtų efektyvus keleto šimtų metrų atstumu. Skaityti toliau…

Ross King. „The Bookseller of Florence“.

Kadangi knygos man labai labai patinka, tai „The Bookseller of Florence“ pataikė į dešimtuką: Ross King parašė labai gerą ir įdomų darbą apie penkiolikto amžiaus Florencijos leidėjus. Knygoje begalės pasakojimų apie tai, kaip buvo gaminamos rankraštinės knygos, kas buvo jų pirkėjai, kas jas iliustruodavo, kokios buvo leidėjų maržos (nedidelės) ir kas buvo bestseleriai (be įprastinių religinių knygų išpopuliarėjo Platonas ir kiti Antikos filosofai). Kiekvienas knygos skyrius skaitėsi kaip saldainis tokiam kaip man istorijos mėgėjui. Skaityti toliau…

Kažkada dainavo visi, o dabar tik profesionalai

Once men sang together round a table in chorus; now one man sings alone, for the absurd reason that he can sing better – G.K. Chesterton Vakar kažkur internetuose perskaičiau šią G.K. Čestertono citatą ir ji manęs nepalieka. Seniau žmonės sėdėdavo aplink stalą ir visi choru dainuodavo, o dabar dainuoja tik vienas, ir vien tik dėl absurdiškos priežasties, kad jis dainuoja geriau. Originalus šios citatos kontekstas gal kiek kitoks nei įsivaizdavau (G. Skaityti toliau…

Sandra Bernotaitė. „Akys chimeros“.

Sandros Bernotaitės knygos tema ganėtinai nišinė: vieną 1939 metų vasaros dieną Lietuvos rašytojus aplanko svečiai iš Lenkijos ir ta proga jie visi garlaiviu plaukia Nemunu. Nors eiliniam skaitytojui ne visi niuansai gal bus pagaunami (tikrai nežinojau apie kokias nors poetų intrigas ar jų buvusį gyvenimą ir nuotykius), bet tarpukario Lietuvos vaizdas nupieštas talentingai. Su visomis aktualijomis, kivirčais, politinėmis pažiūromis, požiūriu į lenkus, komunizmą. Knygoje labai patiko kasdienių detalių gausa, gyvenimo paveikslas kaip tik ir susideda iš tokių smulkmenų. Skaityti toliau…

Viltė Migonytė-Petrulienė. Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario Lietuvoje.

Džiugu, kad mokslinės monografijos išleidžiamos patraukliai sumaketuotos, su daugybe brėžinių, iliustracijų ir nuotraukų. Gal kiek gaila, kad tekstas vis tiek gana moksliškas ir bus patrauklus tik siaurokam ratui: moksliniai darbai turi savo specifinę struktūrą ir kalbą. Tiesa, net ir moksliniu požiūriu galima rasti pastabų: informacijos ir faktų daug, bet vaizdas gana paviršutinis, išvadų mažoka, galima pasigesti kažkokios sistemiškumo. Na, gal tik man taip pasirodė, juk nesu nei architektūros, nei urbanistikos specialistas. Skaityti toliau…

Rolf Dobelli: Stop Reading the News. A Manifesto for Happier, Calmer and Wiser Life

Šis trumpas manifestas kiek per radikalus: ne kiekvienas turėtų imti ir visiškai nustoti domėtis žiniomis, bet jį paskaičius yra apie ką pagalvoti. Iš tiesų, naujienų portalai ir žinių srautas sukelia be galo daug nerimo, žinios šiais laikais yra tam, kad šokiruotų, o ne informuotų. Kiekvieną dieną žiniasklaidoje perskaitome begalę naujienų, ir tik labai labai menka jų dalis iš tiesų yra mums aktuali. Kažkuris politikas kažką pasakė, kažkas su kažkuo susitiko, kažkokia įžymybė kažkur apsilankė, kažkur toli įvyko kažkokia nelaimė, buvo sunaikintas dar vienas tankas, dar kartą buvo pagrasinta Europai, akcijų kainos kažkiek pasikeitė, palūkanos padidėjo, bulvių kainos kiek nukrito, Akmenės rajone gimė trynukai, Švenčionyse kažkas kažką subadė peiliu. Skaityti toliau…

Neil Taylor: Estonia. A Modern History.

Moderniosios Estijos istorija nėra labai ilga, tad ir knygos apie ją nepasižymi storumu. Bet paskaityti buvo įdomu, juolab, kad knygų išskirtinai apie Estiją man suprantamomis kalbomis nėra daug. Berods, čia pirma angliškai leista knyga apie Estijos istoriją per kone penkiasdešimtmetį. Mūsų kelias su Estija labai panašus, tad skaitant knygą gal labiau kreipi dėmesį į skirtumus, nes apie juos ne tiek daug žinai. Man buvo nauja tai, kad Estijoje (daugiausia salose) tarpukariu gyveno nemaža švedų bendruomenė, o tuo tarpu žydų buvo labai mažai. Skaityti toliau…

Robert J. Blackham. „The Soul of the City. London’s Livery Companies.“

Kažkada labai seniai, kai Londone lankiausi gal dar tik kokį antrą kartą gyvenime, užtikau jame prašmatnų senovinį pastatą. Nebepamenu tiksliai kurį, tik prisimenu, kad ant jo buvo lentelė su užrašu „London Livery Company“. Iš išvaizdos atrodė panašiau į kokią nuo nepamenamų laikų veikiančią įtakingą broliją nei į kompanijos ofisą, o ir pats pavadinimas pasirodė keistokas: negi tikrai jie siuva tarnams uniformas? Tik vėliau sužinojau, kad „Livery Company“ Londone vadinamos nuo viduramžių veikiančios amatininkų gildijos. Skaityti toliau…

David Crystal: How Language Works

Ši knyga iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai nuobodi – parašyta ji vadovėliškai, sausokai. Bet ją perskaičius atsiveria gilus ir ryškus kalbų pasaulis, visai kitoks nei mums apie jį mokė mokykloje ar bandė suformuoti kalbos komisija. Kalbų pasaulis be galo įvairus ir įdomus, jame tiek daug keistenybių. Ir jame nėra frazės „negalima taip sakyti“: kalbą kuria ne kalbos komisija, o žmonių kultūra. Nesikeičia tik negyvos kalbos, kuriomis jau daugiau niekas nebešneka. Skaityti toliau…

Kelionė po Škotiją

Prieš kelias dienas grįžome iš kelionės po Škotiją. Buvo šaltoka (+13C prastomis dienomis, +17C geromis), lietinga, bet visai neblogai. Rugpjūčio vidurys Škotijos šiaurėje pasitiko žydinčiais viržiais ir tvido spalvos kalnais; pievos nebuvo taip įmirkę, kaip aną kartą balandžio mėnesį, kai vos žengus žingsnį nuo asfalto susmigdavai iki kulniukų pelkėtame vandenyje. O ir elnių bandos jau pradėję leistis nuo viršukalnių, tad jų daug galima sutikti palei siaurus keliukus vakaro prieblandoje. Gerai, kad keliukai tokie siauri, kad įsibėgėti nėra kur – nėra ir šanso, kad bėgdamas per kelią elnias įšoks pro mašinos langą. Skaityti toliau…

Kajsa Norman: „Sweden’s Dark Soul: The Unraveling of an Utopia“

Dar viena knyga, kurią pirkau kelionei į Švediją. Tamsoka ir baisoka: švedė žurnalistė piešia nelabai patrauklų Švedijos paveikslą, kuriame tolerancija tik deklaruojama, o imigrantų problemos sušluojamos po kilimėliu. Daug rašoma apie švedų visuomenę ir jos vertybes, apie tai, kad istoriškai švedai nemėgdavo išsišokėlių, buvo itin vertinama lygybė, visi buvo „kirpti pagal vieną matą“. Švediškas būdas kovoti su kitokiais – juos išmesti iš bendruomenės, išsišokėliai ignoruojami. Iš pažiūros švedai save laiko labai tolerantiškais, tad kitaip besielgiantys nebus viešai drausminami, jiems nebus priekaištaujama, tiesiog jie visur susidurs su diskriminacija. Skaityti toliau…

Daniel Lieberman: Exercised. The Science of Physical Activity, Rest and Health.

Turiu pripažinti, kad šią knygą pirkau Londone tuoj po diskusijos su bičiuliu apie tai, ar blogai, jei žmogus nesportuoja. Jei tiksliau, kolega teigė, jog jei žmogui pradėjo augti pilvas, jį reiktų sugėdinti ir priversti sportuoti, o man tokia taktika pasirodė visiškai nepriimtina: jeigu žmogus sau gerai jaučiasi, kodėl jam reikia ieškoti problemų? Ar čia ne visuomenės psichologinis smurtas, kai stengiamasi, kad visi nuolat bėgiotų ir sportuotų, visi vienodai gražiai lieknai atrodytų ir visi vienodai gražiai save kankintų dietomis bei prakaito upėmis? Skaityti toliau…

The People vs Tech: How the Internet is Killing Democracy

Nors knyga rašyta dar visai neseniai – 2019-aisiais, bet pastarieji keli metai buvo tiek permainingi, kad ji jau atrodo kiek senstelėjusi. Pagrindinės problemos, apie kurias rašoma knygoje, vis dar aktualios, bet per trejus metus technologijų pasaulyje daug kas gali apsiversti: duomenų rinkimas apie vartotojus niekur nedingo, bet GDPR visus privertė pasitempti, Facebook vartotojų kiekis pradėjo kristi, Bitcoino bei kriptovaliutų žadama naujoji utopija netapo kūnu. Gali būti, jog Trumpo rinkimų kampanija ir Brexit buvo duomenų technologijų pikas. Skaityti toliau…

Knygos kelionėms

Londono Marylebone rajone yra toks knygynas Daunt books – senas, gražiu interjeru, su istorija. Tokie man labai patinka: kas kartą lankantis Londone ilgoms valandoms pradingstu tarp lentynų ir kelionės pabaigoje neretai tenka pirktis papildomą bagažą įsigytoms knygoms parsigabenti. Daunt books ypatingas tuo, kad jis skirtas keliautojams. Knygos čia sudėliotos pagal šalis, tad tereikia susirasti krašto, į kurį keliausi, lentyną ir galėsi sužinoti begales dalykų apie savo kelionės tikslą. Tarkim Baltijos šalių skyriuje rasi ne vien tik Lonely Planet gidus, bet ir Žečpospolitos istoriją, Jurgio Kunčino „Tūlos“ anglišką vertimą, Adomo Mickevičiaus dramas, estišką Kalevalą, Livonijos ordino istoriją ar knygų apie tremtį. Skaityti toliau…

Stephen Few: „Show Me the Numbers“

Nors ši knyga išleista prieš maždaug dešimtį metų, ji išlieka vienas geriausių grafikų bei lentelių dizaino vadovėlių. Joje viskas paprastai paaiškinta su galybe pavyzdžių, ir, kas labai svarbu, viskas puikiai pritaikoma. Autorius teigia, kad visi pavyzdžiai jo knygoje daryti Exceliu, bet knygoje kalbama apie principus, o ne apie technines detales, tad knygoje išdėstytos žinios pravers kiekvienam. People who can’t tell their stories in understandable ways are either naive (unaware of the world outside of their own small spheres), lazy (unwilling to craft the story in familiar terms), full of themselves (more interested in impressing than communicating), unskilled in the use of everyday language, or just don’t understand their stories well enough to tell them clearly. Skaityti toliau…

Colin Thubron: „The Amur River: Between Russia and China“

Man labai patinka tokios kelionių knygos, kuriose aprašomi turistams beveik neįdomūs pasaulio užkampiai. Ypač jeigu kelionės įspūdžiai pasakojami daugiausiai dėmesio kreipiant ne tiek į gamtos vaizdus ar buitines sąlygas, o į pokalbius su žmonėmis, regiono istoriją ir nuotaikas. Tokiose knygose visiškai netrūksta turistinių nuotraukų (visoje knygoje rasime tik vieną kelionės žemėlapį ir jokių paveiksliukų) ar kvapą gniaužiančių gamtos aprašymų: užtenka meistriškai detalaus pasakojimo ir jautiesi jau pažįstantis tą aprašomą pasaulio kampelį. Skaityti toliau…

John Dickie: „The Craft. How the Freemasons Made the Modern World“

Sakyčiau, ši nelabai seniai pasirodžiusi John Dickie knyga apie laisvuosius mūrininkus yra viena išsamiausių ir objektyviausių, kurias skaičiau (o skaičiau bent keletą). Knygoje labai nuodugniai, remiantis istoriniais šaltiniais, pasakojama laisvųjų mūrininkų istorija įvairiose šalyse, daugiausiai dėmesio skiriant ne tiek jų ritualams, ar vertybėms, o labiau politinėms peripetijoms, kurių sūkuriuose ne visada laisviesiems mūrininkams pavykdavo laikytis savo principo į politiką nesivelti. Kaip tik atvirkščiai – tarkim Italijos atveju ložė P2 buvo tapusi korupcijos įrankiu: narystė ložėje užtikrindavo, kad reikalai judės. Skaityti toliau…

Vladimir Nabokov: „Pnin“

Džiaugiuosi, kad į šių metų Knygų klubo sąrašą pateko ši Vladimiro Nabokovo knyga. O dar labiau džiaugiuosi, jog ją skaičiau angliškai, taip, kaip originaliai ji ir parašyta. Knyga nedidukė, bet ją skaitydamas mėgavausi jos tekstu, skaičiau lėtai, ne kiek tikėdamasis veiksmo atomazgos, kiek gėrėdamasis žodžių žaismų, kartais mintyse pakartodamas stipriu rusišku akcentu tariamas angliškas frazes. Inteligentiško rusų emigranto tartis, naudojamos amerikono ausiai keistos gramatinės formos ar senamadiški, ne iš gyvos kalbos, o iš vadovėlių išmokti žodžiai – paveikslas nupieštas tiesiog tobulai. Skaityti toliau…

John Lewis-Stempel: „The Sheep’s Tale“

Kaip gal ir nieko labai ypatingo, bet tai knyga, kurioje aiškiai matosi autoriaus aistra tiek avims, tiek rašymui: nedidukė trumpų pasakojimų kolekcija apie avių auginimą Britanijoje. Panašiai kaip internetinis dienoraštis su keleto pastraipų įrašais ir vis nauja istorija apie avių gyvenimą. Autorius jau ketvirtį amžiaus augina avis ir matosi, kad tikrai myli savo darbą: kiekviena avis turi ne vien vardą, jis pažįsta kiekvienos augintinės charakterį, prisimena jų gyvenimo istorijas ir sugeba jas įkvepiančiai papasakoti. Skaityti toliau…

„The Best British Travel Writing of the 21st Century“

Šis maždaug trisdešimties straipsnių apie keliones rinkinys buvo mano kelių mano dienų desertas: vis laukdavau progos, kada galėsiu patogiai atsisėsti su knyga rankose ant sofos ir nusikelti vis į kitą pasaulio kraštą. Šiuose straipsniuose nėra jokių patarimų keliaujantiems, jokių lankytinų vietų sąrašų ar rekomendacijų: geriausi kelionių aprašymai yra tie, kurie talentingai atskleidžia kelionės jausmą ir nuotaikas. Net nesvarbu ar keliaujama į tolimą egzotišką šalį, ar tyrinėjama savo gyvenamo rajono aplinka, nesvarbu, ar pro akis prabėga tūkstančiai spalvotų nematytų vaizdų, ar aprašomi naktiniame traukinyje keliaujantys žmonės – svarbiausia yra jausmas. Skaityti toliau…

Serhii Plokhy – „Lost Kingdom: A History of Russian Nationalism from Ivan the Great to Vladimir Putin“

Turbūt ne mane vieną nustebino Vladimiro Putino vasario 24-osios dienos kalba, kurioje jis teigė, jog Ukraina niekada nebuvo normali valstybė, ji tik pasiklydusi Rusios (ne Rusijos!) dalis, todėl ukrainiečius, kaip šeimos narius, reikia išgelbėti nuo vakarų ir nacių įtakos. Serhii Plokhy knyga apie Rusijos nacionalizmo istoriją tvarkingai daug ką sudėlioja į lentynėles – nereikėjo Putino pareiškimais stebėtis, jie ilgos tradicijos tąsa. Istoriškai Rusija save tapatinasi su Rusia – jau tūkstantį metų vienaip ar kitaip gyvuojančiu slavų genčių politiniu vienetu. Skaityti toliau…

Eliot Higgins: „We Are Bellingcat“

Šiais laikais internete tiek daug visokių duomenų šaltinių, kad bet kuris paprastas žmogus, apsiginklavęs IT žiniomis ir kantrybe gali nuveikti ne ką mažiau nei slaptosios tarnybos su plačiu agentų tinklu. Visi pastarojo dešimtmečio ginkluoti konfliktai buvo filmuojami nesuskaičiuojamų tūkstančių telefonų, begalės medžiagos patekdavo į socialinius tinklus ar pokalbių programėles – visą šią informaciją bet kas gali lyginti su žemėlapių duomenimis, palydovų nuotraukomis, gali matyti, kokie ginklai buvo naudojami, kas šaudė, kas dalyvavo, kas nukentėjo, kas darė nusikaltimus žmonijai. Skaityti toliau…

Peter Godfrey-Smith: „Other Minds“

Man visada labai knieti į rankas paimti knygą, kurioje rašoma apie dalykus, kurių nei kiek neišmanau. Ši knyga – apie aštuonkojus. Rimtus mokslininkus ir biologijos mėgėjus ši knyga gal ir nuvils, nes ji parašyta labiau tokiems kaip mirtingiesiems kaip aš (paskaičius apžvalgas Goodreads‘uose galima pamanyti, jog knyga per daug paviršutinė, bet juk toks ir yra paprastų mokslo populiarinimo knygų tikslas). Suvalgiau per pusantros dienos, pasičepsėdamas. Evoliuciškai mes nuo aštuonkojų skiriamės labai seniai – turime žymiai daugiau bendro su žuvimis, vėžliais ar paukščiais nei su jais. Skaityti toliau…

Shane O’Mara „In Praise of Walking“

Paskutinėmis 2020-ųjų metų dienomis supratau, jog karantino metu užsisėdėjau namie ir beveik nebejudu. Tada nusprendžiau trūks-plyš, bet kiekvieną dieną nueiti bent jau po 5 tūkstančius žingsnių. Žingsnių kiekis neambicingas, bet jį pasiekti kiekvieną dieną – gana nelengvas iššūkis. Kartais lyja, kartais tingisi, kartais šiaip nėra nuotaikos, bet jau daugiau nei 400 dienų savo tikslą pasiekiau. Sunkiausia buvo izoliuojantis sergant COVID: į lauką išeiti negali, o penkis tūkstančius žingsnių suvaikščioti bute sukant ratus aplink stalą ar migruojant tarp kambarių nelengva. Skaityti toliau…

Romas Treinys – „Dziedas“

Sunku šią knygą vertinti vienu matu – galėtum sakyti, kad neišpasakytai skani, tik iki galo neišmaišyta ir vietomis prėska, su nuobodžiais grumzuliukais. Jei būtų vien pasakojimas apie Plunksnelę ir Dzūkijos kaimus – „Dziedas“ būtų viena labiausiai man patikusių šiuolaikinių lietuviškų knygų. Tačiau dalys apie senesnius laikus – ne tokios ryškios, labiau mėgėjiškos, nedarančios įspūdžio, tad net nežinau, kaip šią knygą vertinti kaip visumą. Gal tiesiog pritrūko gero redaktoriaus? Deja, nesužinosime, nes autorius jau miręs. Skaityti toliau…

Mėnuo be socialinių tinklų

Praėjo mėnuo nuo paskutinio apsilankymo Facebooke. Tą laiką nesilankiau ir Instagrame, per šį mėnesį perskaičiau tik kelis Twitterio threadus, į kuriuos mane gana netikėtai nuvedė nuorodos internete. Pirmas kelias dienas buvo šiek tiek sunku – bent jau iki tol, kol šių programėlių neišsitryniau iš pagrindinio telefono ekrano. Buvo susiformavę tokie nevaldomi įpročiai, kad bet kurią nuobodulio akimirką instinktyviai griebdavau telefoną ir atsidarydavau Facebook naujienų srautą: užteko, kad Facebook neliktų pagrindiniame ekrane, kad šis įprotis apmalštų. Skaityti toliau…

Alex Storozynsky: „The Peasant Prince. Thaddeus Kosciuszko and the Age of Revolution“

Kadangi neseniai lankiausi Valdovų rūmų parodoje, skirtai 1791 metų gegužės 3-iosios konstitucijai, vis daugiau turiu noro paskaityti ką nors apie to meto Lietuvos istoriją. XVIII amžiaus pabaiga Abiejų Tautų Respublikai trimis padalinimais pasibaigė tragiškai, tačiau įvykiai tuo metu klostėsi dramatiškai, ir, drąsiai galima teigti, jog net ir būdama politiškai silpna, Respublika buvo viena progresyviausių to meto valstybių pasaulyje. Mūsų Konstitucija užtikrino plačias laisves (nors ir nenuėjo taip toli, kaip norėjo Tadas Kosciuška — baudžiava vis dar nebuvo panaikinta) ir buvo priimta beveik be kraujo praliejimo: galima sakyti, kad Prancūzų revoliucijos idėjos pas mus atėjo taikiai, tik, deja, jos buvo nepalankios išorės priešams, kurie turėjo kitų planų. Skaityti toliau…

Egidijus Aleksandravičius: „Adamkus“

Kai Vagos knygyno populiariausių naujų knygų dešimtuke pamačiau naują Egidijaus Aleksandravičiaus knygą apie Valdą Adamkų, ilgai svarstyti nereikėjo: domino tiek rašytojo, tiek biografijos herojaus asmenybės, tad nenuostabu, kad iš knygos tikėjausi nemažai. Deja, ji tapo metų nusivylimu. Negalėčiau jos pavadinti niekaip kitaip kaip Adamkaus hagiografija, šventojo gyvenimo aprašymu. Esu skaitęs paties Valdo Adamkaus dienoraščius – jie žymiai labiau savikritiški, žmogiški, arčiau realybės, geriau atskleidžiantys prezidento asmenybę. Juk visi klysta, visi turi silpnumo akimirkų, ir ne viskas gyvenime būna tik teigiama. Skaityti toliau…

Olga Tokarczuk – „Varyk savo arklą per mirusių kaulus“

Och, sunku net rasti taiklų žodį, kuriuo galėčiau apibūdinti Olgos Tokarčiuk knygą „Varyk savo arklą per mirusių kaulus“ (pavadinimas, beje, yra Viljamo Bleiko citata). Angliškai sakyčiau quirky. Čia ta gerąja prasme, kur viskas kažkaip nuostabiai keista ir žavinga, kur nuolat tenka stebėtis, dyvytis ir su didžiausiu malonumu versti lapą po lapo. Knygos pagrindinė herojė – keistoka pagyvenusi vienišė, gyvenanti kaime. Nepaisant to, kad ji linkusi į horoskopus – ji nutapyta taip meistriškai, kad su ja susitapatini labai lengva. Skaityti toliau…

Knygų klubo sąrašas 2022-iesiems

Jau penktą gruodį iš eilės susirenkame prie vyno taurės sudaryti sąrašą knygų, kurias klube skaitysime kitais metais. Kartu aptarėme ir šiais metais skaitytas knygas: daugiausiai įspūdžių paliko Prustas (nors ir nebūtinai vien malonių – ne kiekvienam lengva prisijaukinti „Prarastojo laiko beieškant“) bei „Amžinybės fjordo pranašai“. Mane šiemet labiausiai nuvylė „Vernonas Subuteksas“, bet per daug iš anksto buvau užkėlęs lūkesčius. Jau trečius metus sausio mėnesį susitiksime tam, kad pasidalintume patikusia poezija. Negaliu pasakyti, kad poezija man tapo artima, tačiau dabar bent jau perskaitau eilėraščius publikuojamus literatūrinėje spaudoje. Skaityti toliau…

Egill Bjarnason: „How Iceland Changed the World: The Big History of a Small Island“

Kartais reikia skaityti ilgas ir išnašomis apkarstytas rimtų istorikų knygas, o kartais pakanka paprastos ir nuotaikingos žurnalisto knygelės apie šalies istoriją. Sunkios knygos apie Islandijos viduramžių politines intrigas bei būtovės verpetus matyt neįveikčiau, o štai keli šimtai puslapių lengvo skaitalo – pats tas keliems rudens vakarams. Islandija – labai maža šalis. Ypač – gyventojų kiekiu, nes joje gyvena tiek, kiek pusėje Vilniaus. Tačiau pasaulio istorijoje Islandija pasižymėjo ne kartą: islandai pirmieji iš europiečių atrado Ameriką, jie pirmieji iš Šiaurės šalių užrašė legendas ir sagas, nuo 930-ųjų metų turi savo parlamentą, suorganizavo garsiausiais Šaltojo karo šachmatų varžybas tarp Fišerio ir Spaskio, pirmieji išsirinko moterį į prezidentes, pirmieji pripažino Lietuvos nepriklausomybę (deja, šis faktas knygoje nepaminėtas). Skaityti toliau…

Mėnesio atostogos nuo socialinių tinklų

Vienoje iš savo esė dar prieš antrąjį pasaulinį karą George Orwell rašė, jog jam neduoda ramybės viena mintis: kuo daugiau pasaulyje technologinio progreso ir masinės medijos, tuo mažiau vidutinis žmogus ką nors kuria. Dar prieš šimtą metų, kai kiekviename bute nebuvo radijo, žmonės atėję į svečius vienas kitą linksmindavo: grodavo pianinu, dainuodavo, deklamuodavo eilėraščius, gal būt net patys ką nors sueiliuodavo. Dažniausiai tai nebūdavo labai geros kokybės eilės, dainuodami irgi nusidainuodavo, nebūtinai pataikydavo į natas, bet kone kiekvienas stengdavosi ir bent kažkiek tobulėdavo. Skaityti toliau…

Roberto Bolaño – „2666“

Šį storą storą romaną į rankas paėmiau dėl labai gerų atsiliepimų. Ją rekomendavo ir pažįstami, kurių nuomonę apie knygas labai gerbiu, ir pasaulinio garso literatūros kritikai. Sako, kad šis magnum opus autoriui turėjo atnešti Nobelio literatūros premiją (nors, tiesa, romanas buvo išleistas jau po mirties, o mirusiems Nobeliai neteikiami: matyt negyvėliai premijomis nepakankamai džiaugtųsi). Bet man jis pasirodė toks vidutiniškas. Vietomis kaip ir neblogas, vietomis kaip ir stipriai nuobodokas, vietomis neišbaigtas, vietomis per mažai redaguotas, o apskritai – ganėtinai ištęstas ir ganėtinai apie nieką. Skaityti toliau…

Geriausia knyga apie Lietuvos-Lenkijos istoriją

Jau nepamenu, kur pamačiau šios knygos rekomendaciją, bet ji pasiteisino su kaupu. Roberto Frosto „The Oxford History of Poland-Lithuania Volume I: The Making of the Polish-Lithuanian Union, 1385-1569“ yra itin išsamus darbas apie Lietuvos ir Lenkijos istoriją iki pat Liublino Unijos. Šiame penkių šimtų puslapių tome surašyti ne vien tik istoriniai faktai ir datos, bet ir pateikiama informacija apie tai, kaip šiuos faktus interpretuoja vieni ar kiti istorikai. Tai, galima sakyti, atvėrė man visai kitą pasaulį: natūralu, kad Lietuvos istorija mokykloje dėstoma remiantis Lietuvos istorikų požiūriu, o apie kitus požiūrius Baltarusijoje ar Lenkijoje geriausiu atveju išgirsti tik tiek, kad „jie savinasi Lietuvos istoriją ir viską fabrikuoja“. Skaityti toliau…

Vieneri metai skaitymo

Prieš keletą dienų suėjo lygiai metai, kai laikausi tradicijos kiekvieną dieną bent po valandą skaityti kokią nors knygą. Pernykštis karantinas ganėtinai stipriai smogė į galvą ir rudeniop pastebėjau, jog vis daugiau laiko prašvaistau „skrolindamas“ socialinius tinklus vietoje to, kad daryčiau tai, kas man iš tiesų patinka. Per tokius įpročius visai nelikdavo laiko mano aistrai knygoms, jas nukonkuruodavo „šlamštiniai skaitiniai“ telefone: juk Facebook srautas visada po ranka ir jam nereikia jokio prisiruošimo. Skaityti toliau…

Antanas Šilkūnas – „Laimės trupiniai“

Kai koks pažįstamas išleidžia knygą, o ypač, jei ta knyga debiutinė, imiesi ją skaityti su tam tikru nerimu: nors ir labai džiaugiesi, kad tam pažįstamam pavyko tapti autoriumi, bet baiminiesi, kad knygą teks pabaigti kiek „iš mandagumo“, prisivertus. Juk knygą skaitai ne todėl, kad apie ją sužinojai įžymių kritikų recenzijose ar matei ją klasikos sąrašuose – ji tavo rankose tik todėl, kad kada vėl sutikęs savo pažįstamą autorių galėtum jį pagirti ir paglostyti jo savimeilę. Skaityti toliau…

Daiva Šeškauskaitė „Erotika tautosakoje“

Seniai seniai, prieš gerą dvidešimtmetį, Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakulteto pirmakursiams, būdavo dėstomas kursas „Mokslinių tyrimų pagrindai“. Apie mokslinius tyrimus ten nieko mokoma nebuvo, tačiau ištisą semestrą ar du į galvas buvo griežtai įkalami šablonai, kaip turi atrodyti bet koks mokslinis darbas: turi būti turinys, literatūros sąrašas su ne mažiau nei X citatų (bet pageidautina ir ne daugiau nei Y), turi būti suformuluoti darbo tikslas ir uždaviniai, kokiu šriftu tokį darbą reiktų rašyti, kokius tarpus tarp eilučių palikti ir pan. Skaityti toliau…

Ayn Rand – „Šaltinis“

Prieš keliolika metų esu skaitęs Ayn Rand labiausiai vertinamą kūrinį „Atlantas atsitiesė“ („Atlas Shrugged“). Knyga padarė gana gilų įspūdį: tuo metu buvau 25-erių metų jaunuolis, gyvenome ekonominio pakilimo metais (skaičiau berods 2007-aisiais), jaučiausi be galo svarbiu, talentingu ir neklystančiu, tad buvo lengva susitapatinti su pagrindiniais jos veikėjais. Tiesą pasakius, iki galo knygos ir nepabaigiau – įveikiau gal du trečdalius iš beveik 1200 puslapių, bet svarbiausiais vietas pakartotinai skaičiau bent po kelis kartus. Skaityti toliau…

James Stevens Curl: „Making Dystopia“

Gal architektūros studijas krimtusiems ši knyga ir nepaliks didžiulio įspūdžio, bet man ji buvo labai vertinga. Joje išsamiai, su daugybe pavyzdžių (išnašų joje ne šimtai, o tūkstančiai!) pasakojama paskutinio šimtmečio architektūros istorija: modernizmo iškilimas, šiuolaikinės architektūros tendencijos ir panašiai. Taip, knyga turbūt neobjektyvi, nes joje labai aiškiai išsakomas brutalizmo, modernizmo ir panašių madų absurdas. Bet jei patiko Jane Jacobs „The Death and Life of Great American Cities“, tai tikrai patiks ir ši knyga. Skaityti toliau…

Kristina Sabaliauskaitė. Petro imperatorė, 2 knyga.

Pirmoji „Petro imperatorės“ dalis man nelabai patiko. Antroji pasirodė kiek geresnė, nors „Silva Rerum“ ir neperspjovė. Galbūt mano vertinimas nelabai teisingas: lyginant su lietuvių literatūra, Sabaliauskaitės kūrinys apie Rusiją tikrai geras, bet pasauliniame kontekste link Nobelio netrauktų tolokai. Apie Rusiją geriausiai rašo patys rusai, tuo tarpu Sabaliauskaitės kūryba panaši į vaikščiojimą po muziejų: daug daiktų ir papročių aprašymų, bet visgi nepalieka jausmas, kad tų daiktų savininkų siela taip ir liko neatskleista, paviršutinė. Skaityti toliau…

Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio. III tomas. 1984-1990.

Prieš keletą dienų pabaigiau ir paskutinįjį, trečiąjį, Juozo Baltušio dienoraščių tomą. Laukiau šio trečiojo tomo, nes jis liečia itin svarbius Lietuvai įvykius, kuriuose Baltušis užėmė atsargią poziciją ir nepalaikė nepriklausomos Lietuvos idėjos. Na, gal ne tiek kad nepalaikė, o tiesiog ja netikėjo. Jo įsitikinimu, nepriklausoma Lietuva nėra įmanoma, kadangi gyvename stiprių ir galingų valstybių interesų zonoje, tad neišvengiamai mums reikia glaustis prie vienos ar prie kitos. Rusai ne tokie protingi kaip mes, tad geriau su jais – bent jau pergudrauti juos galima ir papirkti visokiausiais skilandžiais. Skaityti toliau…

Andrei Miroshnichenko: „Man as Media. The Emancipation of Authorship“

Geriausias būdas pajausti, kokiu kosminiu greičiu viskas keičiasi internete – paskaityti prieš kokius aštuonerius metus išleistą knygą apie socialinius tinklus, internetinius dienoraščius ir „pilietinę žiniasklaidą“. Per nepilną dešimtmetį viskas taip apsisuko 180 laipsnių kampu, kad net nesitiki, jog galėjome būti tokie naivūs. Bet buvome: pamenu, jog mano paties požiūris į internetinius dienoraščius ir žiniasklaidą buvo labai panašus į autoriaus. Galvojome, kad žiniasklaidos beveik nebereikės, visas žinias gausime iš weblogų, ateis galas korupcijai, nes pasišventę piliečiai apie viską aprašys savo internetinėse svetainėse. Skaityti toliau…

Ilgas skaitinys apie Sakartvelo

Sekmadienis – puiki diena ilgiems skaitiniams. Šį kart labai džiaugiuosi, kad man po ranka pateko Misha Saul tinklalaidės apie Sakartvelo tekstas. Nors Sakartvelo (Gruzijoje) esu lankęsis ne vieną kartą ir ten man labai patiko, sužinojau daug naujų dalykų: Sakartvelo pavadinimas kilęs nuo kartvelų, kurie yra gentis, gyvenusi aplink Tbilisį Sakartvelo yra kalbama keliasdešimt kalbų, ir jos visos visai tarpusavyje nesusijusios. Čia ne šiaip sau skirtumas tarp žemaičių ir aukštaičių, tai panašiau į skirtumus tarp portugalų ir rumunų. Skaityti toliau…

Matas Šalčius: „Svečiuose pas 40 tautų“

Šį sutrumpintą knygos leidimą, pasirodžiusį paskutiniais sovietiniais metais, prisimenu iš vaikystės. Pamenu, jog varčiau šią storoką knygą ir žavėjausi jos pasakojimais – tiesa, taip jos niekada ir nepabaigiau, mat dešimties nesulaukusiam jaunuoliui nuotykių ten buvo per mažai. Nukonkuravo ją indėnų istorijos. Ir štai šiemet ją pagaliau įveikiau visą. Matas Šalčius buvo garsus tarpukario Lietuvos keliautojas, kartu su Antanu Poška motociklu išsiruošęs į rainių (tigrų) tėvynę – Indiją. Pakeliui su Poška susipyko tiek, kad jo net savo knygoje nemini – jų keliai išsiskyrė Irane. Skaityti toliau…

Keith Thomas: „Religion and the Decline of Magic“

Šį 2003-ųjų knygos leidimą netikėtai užtikau viename Londone naudotų knygų knygyne (pirmasis leidimas išleistas prieš pusę amžiaus, 1971-aisiais). Nors po kelių šimtų puslapių ją buvau užmetęs ir prireikė kone dviejų metų jai įveikti – labai ja džiaugiuosi. Sužinojau daug naujo apie XVI ir XVII amžiaus Anglijos prietarus, raganystes, astrologiją, būrimus ir panašius dalykus. Ši knyga – išsami to laikmečio studija, su begale faktų, nutikimų, teismų aprašymų, su nuodugnia analize, kodėl magija buvo populiari, kokį vaidmenį ji vaidino kasdieniniame gyvenime, koks buvo požiūris į ją ir kodėl ji vėliau nublanko. Skaityti toliau…

Kim Leine: „Amžinybės fjordo pranašai“

Šią knygą perskaičiau prieš kokį mėnesį, ir tik dabar prisėdau ją aprašyti: aptarėme ją šiandien Knygų klube. Knyga lyg ir patiko, bet iki šedevro netraukė, nors gal tai per daug užkeltų lūkesčių įtaka. Kaip ir kiekviename šiuolaikiniame romane, mėšlo, įvairiausių kūno skysčių, vaizdingų prievartos scenų čia netrūksta. Tai išraiškingos dekoracijos, kurios tikrai traukia dėmesį, bet kartais atrodo, kad po jomis taip nieko giliau ir nėra. Visa tai šokiruoja, bet perskaitai – ir galvoji, o kokia buvo to prasmė? Skaityti toliau…

Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio. II tomas. 1976-1983.

Pagaliau įveikiau antrąjį Juozo Baltušio dienoraščių tomą. Kaip ir tikėjausi, šis kiek nuobodokas – matosi, kad net pačiam autoriui buvo nelengva jį prisiversti rašyti: 1982-ieji metai beveik visai nepildyti. Atrodo, kad su senatve išsikvėpė ir kūrybinės galios (nors ir anksčiau rašyti sunkiai sekdavosi, nes viską nustelbdavo susitikimai ir išgėrimai su skaitytojais), išblėso meilė meilužei Daliai, beliko tik buitiniai reikalai, konfliktai šeimoje, protekcijos ir paaštrėjęs antisemitizmas. Akivaizdi senatvė. Tiesa, senatvė kažkiek nugludina ir aštresnius kampus, o gal tiesiog nebelieka tiek daug energijos vidinėms rašytojų rietenoms. Skaityti toliau…

Poezija Knygų klube: Percy Bysshe Shelley „Ozimandijas“

Jau tapusi tokia tradicija, kad sausio mėnesį knygų klube paskiriame poezijos skaitymams. Pamenu, jog pernai buvo sunku pasirinkti ką skaityti – poeziją jaukinausi labai sunkiai. Šiemet buvo kiek lengviau: jau nuo pat gruodžio pradžios buvau nusprendęs skaityti anglų poeto Percy Shelley sonetą „Ozimandijas“ (graikiškai – Ramzis), tik teko kiek pavargti, kol radau lietuvišką jo vertimą. Pasirodo, kažkada seniai jį yra vertęs Aleksys Churginas, tačiau vertimas ganėtinai silpnai atskleidžia angliško teksto didybę. Skaityti toliau…

Richard Mabey: „The Cabaret of Plants“

Jei gerai pamenu, tai šią knygą kažkuriame Londono knygyne pagriebiau dėl viršelio ir iliustracijų – atrodė, jog turėtų būti visai įdomu paskaityti kažką gana lengvo apie botaniką. Tekstai iš tiesų lengvi ir gražūs, bet gylio juose visgi mažokai. Na, ar bent jau tikėjausi daugiau. Knygoje yra beveik trisdešimt skyrių apie įvairius augalus ir kuo jie ypatingi. Kažkiek trupinių apie jų biologiją, gyvenseną, bet daugiau apie tai, kuo jie svarbūs kultūriškai: kukmedžiai yra neabejotinas Anglijos bažnyčių šventorių medis, ąžuolai vertinami dėl tvirtybės (ir anaiptol ne dėl to, kad sugeba nugyventi tokį ilgą amžių – čia kukmedis arba alyvmedis laimi be didelės kovos), orchidėjos tapę populiariausiomis kambarinėmis gėlėmis, gigantiškoji viktorija yra pačiu gražiausiu augalu ir panašiai. Skaityti toliau…

Mūrininkų vertybės duomenų sistemoms

Skaitant Diana Darke knygos skyrių apie viduramžių mūrininkų gildijas man įstrigo jų deklaruojamos vertybės, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi statyboje. Geras statinys turi būti gražus, tvirtas ir patogus. Kaip suprantu, šias vertybes perėmė ir vėlesnieji laisvieji mūrininkai, kurie fizinių akmenų jau nebetašė. Šių raštuose teisingas gyvenimas irgi stovi ant trijų kolonų: grožio, stiprybės ir išminties. Dirbu su įvairiausiomis duomenų sistemomis, duomenų bazėmis ir jų analize. Tai ganėtinai toli iki viduramžių katedrų statybos, bet kažkiek panašumo stipriai prisimerkus įžiūrėti galima: tai sudėtingos sistemos, kurias ne vienerius metus kuria ištisos komandos žmonių, ir nebūtinai pagal vieną aiškų nekintamai patvirtintą detalųjį planą. Skaityti toliau…

Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970-1975.

Ne vienas, kuris šią knygą laikė rankose, iš karto pasakys – ją tiesiogine prasme sunku skaityti. 1250+ puslapių tomas yra itin nepatogus. Žmona antrąjį ir trečiąjį tomus, kurie tokių pat apimčių, naudoja kaip jogos kalades. Nors irgi sako, kad nelabai tinkami. Sunku skaityti ir dėl to, kad Baltušio kalba tokia primityvi ir vienoda. Tie patys šabloniniai išsireiškimai, tos pačios pasikartojančios temos. Per tuos šešerius metus, kuriuos apima pirmasis tomas, nelabai kas ir įvyko. Skaityti toliau…

Diana Darke. Stealing from the Saracens. How Islamic Architecture Shaped Europe.

Pirma šiemet užbaigta knyga – apie architektūros istoriją. Labai gražiai išleista, su daug iliustracijų, be kurių ši knyga prarastų didžiąją dalį savo žavesio. Knygoje teigiama, kad pagrindiniai Europos architektūros elementai, katedrų dizainas ir statybos technologijos yra nusižiūrėtos iš Islamo pasaulio. Tam pateikiama begalės pavyzdžių, atrodo, jog visa gotika yra nusižiūrėta nuo Islamo architektūros: aštrios arkos, „mauriškos“ arkos, špiliai – minaretų imitacija ir panašiai. Iš tiesų, iki Kryžiaus žygių į Jeruzalę, arabų architektai buvo žymiai labiau pažengę (tarkim štai taip atrodo 715 metais Umajadų dinastijos statyta didžioji mečetė Damaske). Skaityti toliau…

Duonos laužymas per pakylėjimą

Kartais taip būna, kad perskaitai knygą, ir kokia nors viena jos ganėtinai smulki ir neesminė idėja prilimpa prie tavęs ir nepaleidžia dar kelias savaites. Taip vis manęs nepalieka Stephen Hough knygos skyrelis apie šv. Mišių Eucharistiją – na, žinote, apie tą esminę pakylėjimo vietą, kai aukštyn iškeliama Ostija ir sakoma „Tai yra mano kūnas“ ir tada – BAM! – duona virsta Kristaus kūnu. Po minutės iškeliama vyno taurė, sakoma „Tai yra mano kraujas“ ir vėl – BAM! Skaityti toliau…

Sūduvos Suvalkijos istorija

Paėmus į rankas bet kurią tarpukariu leistą moksliškesnę knygą nuolat stebiuosi kalbos aiškumu ir paprastumu. Nėra ten sureikšmintų frazių ir tarptautinių mokslinių terminų, nepasakojama apie tai kaip „feodalinės struktūros vystymąsi įtakojo aristokratijos įsigalėjimas“, o rašoma žymiai arčiau žemės: „karalius norėjo didinti savo turtus, bet pats nebeįstengė visko sužiūrėt, tad davė patikimiems draugams mainais į mokesčius pavaldyt dalį savo žemių“. Tas kalbos aiškumas ir paprastumas nejučia verčia manyti, kad tarpukario tyrinėtojai visgi žymiai arčiau prisikasę prie daiktų esmės nei dabartiniai habilituoti daktarai, apsikaišę triaukščiais specifiniais terminais ir labai sumaniai iš visiškai neesminių smulkmenų galintys pripiešti keletą knygų, bet taip jomis nieko ir nepasakyti. Skaityti toliau…

Rimvydas Petrauskas: „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“

Šioje knygoje glaustai (o kitaip ir negalėtų būti, nes kiekvienai giminei pilnai aprašyti prireiktų ne vienos knygos) aprašomos pagrindinių kilmingųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos. Rimvydas Petrauskas rašo ne sausai, tad skaitai ne kaip formalų mokslinį darbą, o labiau kaip grožinę knygą. Jei tik nepradedi painiotis tarp šimtų paminėtų vardų ir pavardžių. Knygoje yra aprašytos ne vien tik gerai žinomos pavardės – Radvilos, Sapiegos, Pacai, bet ir senesnės, tačiau anksčiau išnykę giminės: Kęstutaičiai, Manvydai, Alšėniškiai… Buvo įdomu, kad giminės gana dažnai „išnykdavo“, nes giminės nariais buvo laikomi tik vienos šeimos asmenys. Skaityti toliau…

Stephen Hough: „Rough Ideas“

Stephen Hough yra garsus pianistas, bet aš apie jį nieko nežinau, nes nelabai ką suprantu apie klasikinę muziką. O tai puiki priežastis paskaityti knygą, sudarytą iš jo internetinio dienoraščio įrašų: juk kuo tolimesnė sritis, tuo įdomiau sužinoti ką nors naujo. Ne viskas man jo knygoje „Rough Ideas“ patiko, nes daug kur iš tiesų man trūko muzikinio išsilavinimo. Autorius nemažai laiko skiria kompozitorių kūrinių arba kokio nors garsaus menininko paveldui aptarti, nes man tiek kūriniai, tiek pavardės skamba panašiai artimai kaip Etiopijos parlamento batalijos – tiesiog neturiu reikiamo konteksto. Skaityti toliau…

Romain Gary – „Aušros pažadas“

Šiek tiek gaila, kad Romain Gary „Aušros pažadas“ nepateko į mūsų klubo knygų sąrašą 2021-iesiems, nes šio Vilniuje augusio rašytojo autobiografiją norėjau perskaitęs aptarti su klubiokais. Viena, kad tai žymus rašytojas, kurio nieko nebuvau skaitęs, kita, kad visgi ši knyga kažkiek apie Vilnių, o trečia – turėjo būti įdomu paskaityti apie mamos ir sūnaus santykius. Tad, nors ir knyga nepateko į sąrašą, ėmiausi ją perskaityti dar šiemet. Romain Gary ne tik kad pateisino lūkesčius, bet juos pilnai pranoko. Skaityti toliau…

Ingvaras Butautas: „Anapus futbolo aikštės“

Mane žavi knygos, kuriose rašoma apie dalykus, kurie man visai nepažįstami. Vilniaus „Žalgirio“ ultros Ingvaro Butauto pasakojimas apie futbolo aistruolių gyvenimą nuo pat sovietinių laikų iki šių dienų šį kriterijų atitinka su kaupu: apie sportą visiškai nieko nenutuokiu, o apie sirgalių muštynes gal tik kokį kartą puse ausies esu girdėjęs per žinias. Futbolo chuliganai man iki šiol buvo tik kažkoks tolimas Turkijos ar Anglijos reiškinys, net ir kur nors ant Vilniaus sienų užpurkštas užrašas „Pietų IV“ reiškė tiek pat kiek ir „Solomon“. Skaityti toliau…

Knygų klubo sąrašas 2021-iesiems

Kaip ir kiekvienais metais, gruodžio mėnesį prie vyno taurės susidėliojame mūsų knygų klubo knygų sąrašą kitiems metams. Kartu tai būna proga aptarti metus ir pabendrauti įvairesnėmis temomis. Aišku, šiemet susitikimas dėl karantino kiek kitoks, bet susitikti su vyno taure nuotoliniu būdu irgi galima. Pernai metais išbandėme idėją sausio mėnesį paskirti poezijos skaitymams: prisipažinsiu, kol kas poezijos neprisijaukinau ir sausio vis dar laukiu su šiokiu tokiu nerimu. Bet tradiciją tęsime ir tikiu, kad kada nors užtiksiu ir man patinkančius poetus. Skaityti toliau…

Christopher Wylie: „Mindf*ck: Inside Cambridge Analytica’s Plot to Break the World“

Kaip tik JAV rinkimų metu pasitaikiusi po ranka knyga apie „Cambridge Analytica“ buvo labai į temą. Gal iš knygos tikėjausi šiek tiek daugiau nei gavau, bet tikrai nenusivyliau – perskaičius susidaro įdomus vaizdelis apie šiuolaikinius socialinius tinklus, renkamus duomenis, duomenų mokslą ir juodąsias viešųjų ryšių technologijas, propagandą. Nemažai kam „Cambridge Analytica“ pavadinimas asocijuojasi tik su neteisėtu Facebook duomenų panaudojimu rinkimų kampanijoms, bet manau, kad esmė ne čia: jei duomenų šaltinis bus ne Facebook, atsiras kažkas kitas, jei ne „Cambridge Analytica“ – bus kokia nors anoniminė trolių ferma Peterburge. Skaityti toliau…

John Barry – „The Great Influenza“

John Barry knyga apie didžiąją 1918-1919 metų gripo epidemiją mano skaitomų knygų sąraše atsirado Bill Gates rekomendacijos dėka. Iš ties, tai labai išsamus darbas, kuriame aprašoma ne vien tik pandemijos eiga, bet ir visas kontekstas: tuo metu vis dar vyko pirmasis pasaulinis karas, tuo metu medicinos žinios buvo gana ribotos, tuo metu buvo daroma daug klaidų, kurių šiuo metu tikriausiai būtų galima išvengti. Bet skaičiau ją sunkiai, nes joje man buvo per daug dėmesio JAV medicinai, institutams, akademijoms ir šiaip, tai knyga apie JAV – nemažai teksto tiesiog buvo neaktualus ir neįdomus, nors vis vyliausi, kad bus palyginta ne vien skirtingų Amerikos miestų kova su pandemija, bet ir kitų šalių patirtis. Skaityti toliau…

„Psychology of Money“ – pati geriausia knyga apie asmeninius finansus

Šiais laikais ilgų knygų beveik niekas neskaito, tad autorius Morgan Housel iš pat pradžių veda prie reikalo: knyga bus trumpa ir prie reikalo. Trumpai, drūtai, aiškiai ir be užuolankų paaiškinama kaip asmeninius su finansais susijusius sprendimus veikia psichologija ir kodėl dažniausiai tie finansų sprendimai nebūna optimalūs, jeigu juos vertinsime tik pagal finansų teoriją. Ir tame nieko blogo, nes reikia suvokti, jog visas gyvenimas nėra vien tik finansai ir turto ar pajamų maksimizavimas: mes ne kokie robotai, kurių tikslas numirti su kuo didesniais skaičiais banko sąskaitoje. Skaityti toliau…

Carl Bergstrom, Jevin West: „Calling Bullshit“

Ši knyga – neblogas kritinio mąstymo vadovėlis, kurį vertėtų perskaityti kiekvienam analitikui ar šiaip sveiko proto dar nepraradusiam žmogui. Dabartiniame „fake news“ ir netikinčių mokslu pasaulyje išlaikyti kritinį mąstymą yra ypač svarbu: jei tik neabejodamas priimsi visokias nesąmones, kurios sklinda socialiniais tinklais ar žiniasklaidoje, greitai įtikėsi visokiomis keisčiausiomis sąmokslo teorijomis ir driežažmogiais. Knygoje aprašoma daug įvairių pavyzdžių, kai visiškai nepagrįsti teiginiai gali skambėti autoritetingai. Jei kas pasakys, jog kairiarankiai suvalgo žymiai mažiau apelsinų nei dešiniarankiai, (visiškai išgalvotas faktas, kurį ką tik sukūriau) tikriausiai nepatikėsite, bet jei kas teigs, jog britų mokslininkai, ANOVA metodu tirdami kairiarankius nustatė, jog su F=4. Skaityti toliau…

Joanne McNeil – Lurking: How a Person Became a User

Praėjo jau savaitė nuo to momento, kai baigiau skaityti šią knygą. Skaitėsi lengvai ir įdomiai: daug pažįstamos interneto bei socialinių tinklų istorijos, kuri žadina švelnius nostalgiškus prisiminimus. Kaip viskas tada buvo fainai: draugavom su nepažįstamais, keitėmės nuomonėmis, eidavom į mytus, nebuvo jokių trolių ir influencerių. Iš tiesų, internetinis bendravimas nuo to laiko pasikeitė neatpažįstamai. Net jei ir prie Facebook, Reddit ir Instagram praleidžiu nemažai laiko, ten nekuriu beveik jokio turinio ir komentarų – tapau tikrasis lurkeris. Skaityti toliau…

John Kampfner – „Why Germans Do It Better“

Į šios visiškai šviežios knygos pavadinimą nereikėtų kreipti labai daug dėmesio: ji rašyta Jungtinės Karalystės skaitytojui ir retkarčiais nuklysta į vokiečių lyginimą su britais – o šiems vis dar svarbu atrodyti pranašesniems už germanus („ne tam mes du pasaulinius karus prieš vokiečius laimėjom, kad jie čia mums Europos Sąjungos taisykles primetinėtų!“). John Kampfner knyga yra labai geras ir išsamus vadovas po šiuolaikines Vokietijos vertybes, politiką ir vietą pasaulyje, tai tiesiog būtina knyga tiems, kas nori suprasti šią šalį ir kuo ji gyvena. Skaityti toliau…

John Steinbeck: „Rūstybės kekės“

Seniai neskaičiau tokios emociškai sunkios knygos. Ne, meluoju. Nesu gyvenime skaitęs tokios emociškai sunkios knygos. Tokios, kur paskaitęs kokį dešimtį puslapių turi padėti ją į šalį, atsidusti ir imti skaityti ką nors paprastesnio ir ne tokio skaudaus. Tarkim, ką nors apie karą. „Rūstybės kekės“ lietuviškai išleistos tik vieną kartą, 1947-aisiais. Dėl man neaiškių priežasčių naujesnio jos leidimo nėra, nors pastaruoju metu išverstos ir šviežiai išleistos beveik visos kitos Steinbeko knygos. Knygos tema – didžiosios depresijos skurdas ir sunkus migrantų gyvenimas keliaujant į svajonių valstiją Kaliforniją, kur tikrai turėtų būti darbo. Skaityti toliau…

Kaip surikiuota jūsų namų biblioteka?

Šiandieną Twitteryje pamačiau gerą Simon Kuestenmacher klausimą: kaip surikiuota jūsų namų biblioteka? How to sort your books? It’s by “personal significance” for me with a bit of stacked thrown in between… – Simon Kuestenmacher (@simongerman600) Dažniausiai knygas laikiau maždaug sudėliotas pagal žanrą, nors laikui bėgant įsiveldavo vis daugiau chaoso. Na, ir šiaip, knygos vis turėjo polinkį nenumaldomai daugintis, kol neatsirado tradicija maždaug apie Kalėdas išdalinti knygas, kurių turbūt antrą kartą neskaitysi. Skaityti toliau…

Min Jin Lee – „Pačinko“

Mano stiliaus knyga: ilgas korėjiečių šeimos epas, besitęsiantis nuo 1910-ųjų iki pat 1990-ųjų, besidriekiantis per kelias šalis ir kelias skirtingas santvarkas. O visas pasakojimas sudėliotas Japonijos ir Korėjos istoriniame kontekste, apie kurį, prisipažinsiu, ne daug žinojau. Kaip ir nežinojau, kad korėjiečiai Japonijoje laikomi antrarūšiais žmonėmis, tikriausiai užsiimančiais nelegalia veikla (iš dalies dažnai taip ir yra: ir tenka klausti, ar taip neatsitinka dėl to, kad tiesiog legali veikla jiems neprieinama). Knygoje labai daug temų: ir Korėjos identitetas, ir korėjietiškas charakteris, ir susiskaldymas tarp Šiaurės ir Pietų, kuris dažnai turi tiek prasmės kiek jos turėtų susiskaldymas tarp Raseinių ir Tauragės rajonų, ir žmonių be tėvynės tema, ir noras būti gerbiamam, noras kažko siekti, bet kartu nesugebėjimas paleisti savo praeities. Skaityti toliau…

James Cortada IBM istorija

James Cortada dirbo IBM berods 45-erius metus ir, išėjęs į pensiją, parašė virš septynių šimtų puslapių knygą apie šios kompanijos istoriją. Nemanau, kad „IBM: The Rise and Fall and Reinvention of a Global Icon“ pretenduoja būti labai objektyvi – tai žvilgsnis į IBM ilgamečio darbuotojo akimis, be didelės kritikos, daugiausia tik su nuomonėmis „iš vidaus“. Tad nereikia stebėtis, jog kompanija piešiama beveik vien tik teigiamomis spalvomis: inovacijų lyderė, technologijų etalonas ir panašiai. Skaityti toliau…

Kur Lietuvoje tolimiausia iki ežero?

Kartais būna taip, kad kažkur netyčia nugirsti kokią minties nuotrupą ir po to ji vis tavęs nepalieka. Taip ir man nutiko: prieš kokį pusmetį ar net metus kažkas kažkur paklausė, kaip būtų galima sužinoti, kur yra artimiausias ežeras. Pagalvojau, kad atsakymą nesunku surasti šiek tiek pakračius atvirus geografinius ežerų duomenis. Bet tada pradėjo kirbėti nauja mintis: o kuri Lietuvos vieta yra toliausiai iki bet kokio ežero? Aišku, bėgo mėnesiai, programuoti nesiėmiau, bet klausimas vis tiek niežtėjo. Skaityti toliau…

Kelios mintys apie Baltarusiją

Kaip ir daugelis, stebiu, kas dedasi Baltarusijoje – socialinis Lukašenkos kontraktas su tauta baigėsi, meilės nebeliko, rinkimus klastoti tapo sudėtingiau. Ne pačią mažiausią rolę šiuose įvykiuose suvaidino ir COVID: virusas atnešė ekonominius sunkumus, o prasta valdžios reakcija jį suvaldant perpildė kantrybės taurę. Virusas geopolitikoje dar gali atnešti nemažai pokyčių. Vienur tai perauga į neramumus, kitur – į naujas ambicijas, tikintis, kad pasaulis užsiėmęs kitais reikalais ir nesureaguos. 2020-ieji gali būti panašaus lūžio metai kaip 2008-ieji. Skaityti toliau…

Stefan Zweig: Vakarykštis pasaulis

Jei kam nors iš tėvų kartos užsimeni, kad skaitai Stefano Zweigo knygą, jie kaip mat ima suprantamai linkčioti galvomis – „taip, taip, žinom tokį, daug esu skaitęs“. Pasirodo, tai tarpukariu buvo kone populiariausias Europos rašytojas, nors dabartinei kartai jis beveik negirdėtas. Aš pats jo nieko nesu skaitęs, net ir pavardė buvo mažai žinoma. Zweigo „Vakarykštis pasaulis“ labai gerai atskleidžia intelektualų gyvenimą ir nuotaikas Europoje nuo 1900-ųjų iki pat Antrojo pasaulinio karo. Skaityti toliau…

Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika.

Na taip, ši 1326-aisiais metais rašyta knyga tikrai ne kiekvienam: joje begalė mūšių aprašymų ir beveik lietuviškai skambančių vietovių pavadinimų, bet jos nerekomenduočiau atsitiktiniam skaitytojui, nebent jis fanatiškai domisi šių kraštų viduramžių istorija. Perskaitęs Prūsijos žemės kroniką sužinojau: Prūsai gyveno nuo pat Vyslos iki Nemuno (beveik nuo Gdansko iki Gardino) Sūduviai buvo laikomi prūsų gentimi Dauguma kryžiuočių-prūsų karo mūšių buvo tiesiog kaimų bei pilių deginimas ir plėšimas – kariuomenės atvirame lauke susikaudavo ne taip jau ir dažnai Neretai tie „mūšiai“ – tai saujelė vyrų, netikėtai puolančių baliavojantį kaimą Prūsai ir baltų gentys stipriai gėrė jau prieš 700 metų, tad tiek Valančiaus, tiek Verygos kova tėra pūtimas prieš vėją: Jiems rodosi, jog svečią būsią nepakankamai pamylėję, jeigu jis negersiąs iki apsvaigimo. Skaityti toliau…

Philip Augar: „The Bank That Lived a Little“

Kažkaip vasara – ne knygų skaitymo metas, bet ši knyga apie vilniečiams žinomą britų banką Barclays grąžino mane į kasdienio skaitymo ritmą. Perskaičiau stebėtinai greitai, nors kitos, dar anksčiau pradėtos knygos vis dar dūla ant spintelės. Kad ir kaip mums Barclays vardas primena pirmąsias itin stambias investicijas į Lietuvos paslaugų sektorių, apie tai knygoje nieko nerasime: operacijų skyriaus perkėlimai tiesiog neįdomu ir ne tiek jau svarbu. Barclays turėjo žymiai daugiau problemų. Skaityti toliau…

Philippa Perry: „The Book You Wish Your Parents Have Read“

Pirkau šią knygą dėl labai gerų vertinimų, bet, švelniai tariant, nusivyliau. O gal ne tiek nusivyliau, bet kažkaip nesutapo mano ir autorės požiūris ir filosofija. Knygoje galima rasti gerų patarimų apie vaikų auklėjimą ir jų emocinio intelekto ugdymą, bet jie kažkaip man buvo užgožti pirmojo skyriaus pagrindinės minties: jei su vaiku neturi kantrybės tai tikriausiai čia tavo vaikystės trauma, nes tėvai tavimi tinkamai nesirūpino. O jei manai, kad vaikystės traumos neturi, tai tik bėgi nuo savo psichologinių problemų ir nedrįsti sau to pripažinti – žodžiu, tau reiktų psichologinės pagalbos. Skaityti toliau…

Suzy Hansen: „Notes on a Foreign Country: An American Abroad in a Post-American World“

Iš tiesų nusipirkau šią knygą manydamas, kad tai knyga apie Turkiją JAV piliečio akimis. Na, ji kažkiek apie Turkiją, bet labiausiai apie pačią JAV. Autorė nemažai laiko gyveno Stambule, keliavo po Egiptą, Afganistaną, Iraką, ir šioje knygoje aprašė, ką šių šalių gyventojai mano apie Jungtines Amerikos Valstijas. Kaip galima nuspėti, galvoja jie ne per daug pozityviai, nors dar prieš kokį pusšimtį metų į amerikonus žiūrėjo su entuziazmu akyse. Anti-Americanism is not some bitter mental disorder inflamed by conspiracy theories and misplaced furies and envy. Skaityti toliau…

George Orwell: „1984“

1998-siais metais, būdamas vienuoliktoje klasėje, dvejiems metams išvykau mokytis į Angliją, ir pirma knyga, kurią mokytojai man primygtinai siūlė perskaityti buvo Orvelo „1984“. Pamenu, kad man ji padarė nemenką įspūdį: Tarybų Sąjunga dar buvo labai šviežias prisiminimas, tad jaučiausi gerai pažįstąs tikrąjį tos knygos pasaulį. Na, kai kurie dalykai gal kiek per daug fantastiški (tai, kad galima sekti tave per televizorių, kad nuolat galima perrašyti istorinius laikraščius, ir niekas to nepastebi ir pan. Skaityti toliau…

Ar ofisas vis dar reikalingas?

Pastarąsias dešimtį dienų dirbau ne iš namų. Dirbau ir ne iš ofiso: daugiau nei savaitei persikėliau į pajūrį. Darbo ritmas nuo to visai nepasikeitė, rutina išliko ta pati. Atsikelti prieš aštuonias, pasidarius kavos perskaityti elektroninį paštą, žiaumojant sumuštinį atnaujinti vienos ar kitos sistemos duomenis ar parašyti vieną kitą lengvesnę duomenų bazės užklausą. Po to įprastiniai dienos skambučiai su klientais, darbas, darbas, darbas, pietų pertraukėlė ir vėl darbas. Ir tada, jau kokią 18 valandą, galima kiek atsipūsti, nueiti prie jūros, pavakarieniauti, paskaityti knygą. Skaityti toliau…

Jenny Odell: „How To Do Nothing“

Prisipažįstu, kad mane suviliojo pavadinimas ir labai geras reitingas Goodreads svetainėje: tikėjausi lengvos kone self-help stiliaus knygos apie skaitmeninę detoksikaciją, kažko panašaus į Cal Newport rašinius. Gavau kiek daugiau, bet labiau klausimais nei atsakymais. „How to Do Nothing“ galima rasti daug filosofijos apie individualizmą, išsiskyrimą nuo minios, nepasidavimą laiko tėkmei. daug vietos apmąstymams, kodėl reikia daryti taip kaip visi, ar nevertėtų sustoti ir giliau apmąstyti prasmę vietoje automatinio skrolinimo per socialinių tinklų naujienas, ar gal tiesiog atsijungti nuo minios gamtoje. Skaityti toliau…

Hooman Majd – „The Ayatollah Begs to Differ“

Labiausiai gaila, kad ši knyga rašyta prieš daugiau nei dešimtmetį, 2008-aisias. Nors tikriausiai iraniečių mąstymas nuo to laiko nepasikeitė, bet politiniai vėjai kažkiek kinta net ir pačiame Irane: kaip tik buvo aprašomas laikas, kai prezidentą Khatamį pakeitė Ahmedinedžadas, o šis jau septyneri metai kaip nebe prezidentas. Bet galų gale tai ne taip svarbu, nes pagrindinė galia ne prezidento, o religinio lyderio Ali Khomenei rankose. Autorius Hooman Majd yra JAV gyvenantis iranietis (persas), kurio tėvas dar šacho laikais buvo ambasadorius. Skaityti toliau…

Ar visada reikia maksimizuoti pelną?

Prieš keletą metų esu rašęs apie tai, jog versle galima greitai nuvažiuoti į šoną, jei per daug rimtai pradedi žiūrėti į visokias verslo metrikas: Nereikia pamiršti, jog visas metrikas galima apgauti: vien jau rodiklio pasirinkimas gali lemti keistus organizacijos kultūros pokyčius. Ekonomisto Goodhart’o dėsnis teigia, jog metrikos nustoja būti efektyvios vos tik jos tampa tikslu, kurį reikia pasiekti. Kai tik kažkas siekdamas suvaldyti bankų riziką apriboja kapitalo pakankamumo rodiklį, randama būdų paskolas paversti obligacijomis (o šios kapitalo pakankamumo formulėje traktuojamos atlaidžiau). Skaityti toliau…

Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda“

Kaip ir kitos literatūros Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygos, tai (atrodo) stipriai redaguotos, labai jautrios, skaudžios ir asmeniškos žmonių papasakotos istorijos. Šį kartą – tų, kurie išgyveno Černobylį, matė mirtį, baimę, priverstinį iškraustymą, aplinkinių skausmą, sisteminį fatalizmą ir gal ne iki galo sugebėjo suprasti, kas yra radiacija. Jeigu serialas „Černobylis“ labiau atskleidė valdžios ir „sistemos“ problemas – norą slėpti, nepripažinti klaidų ir pan – tai šioje knygoje to maža. Paprasti žmonės dažniausiai kalba apie savo paprastus gyvenimus, apie tai, kad valdžia neleidžia jiems grįžti namo ir aiškina apie kažkokią sunkiai suvokiamą radiaciją. Skaityti toliau…

Jurgis Kunčinas „Tūla“

Jurgio Kunčino „Tūla“ turbūt būtų galima priskirti prie moderniosios lietuvių klasikos, ji iš tiesų kažkiek panaši į Gavelio „Vilniaus pokerį“. Gal man net artimesnė, nes joje rašoma apie Užupį, Filaretus ir tuos kelis namus Malūnų gatvėje, aplink kuriuos praleidau nemažai laiko: o kai pasakojama apie tas vietas, kur kiekvienas akmuo artimai pažįstamas, tai nori ar nenori, bet knyga įtraukia. Panašiai buvo ir su pirmąja „Silva Rerum“ – ją irgi skaičiau dėl vienuolyno, kuriame kaip tik tuo metu dirbau, aprašymo. Skaityti toliau…

Portugalija sausio mėnesį

Turbūt visgi ne pats geriausias pasirinkimas į Portugaliją važiuoti sausio mėnesį: nors ir šilčiau nei Lietuvoje, bet šlapoka ir vėjuota. Net ir gatvėse tuštoka, nedaug kas rymo lauko kavinėse, tam tikras žiemos sąstingis. Bet labai norėjosi atostogų, o Portugalija – viena iš nedaugelio Europos šalių, kur dar nesu įkėlęs kojos. Lisabona Tiek Lisabona, tiek Porto, tiek Sintra kalvotos. Lipi aukštyn, lipi žemyn, ir vėl aukštyn žemyn. Nusilesi bevaikščiodamas, tada pro turistų srautus įlipi į senovišką tramvajų ir vėl važiuoji aukštyn žemyn. Skaityti toliau…

Adomas Mickevičius: lenkų tautos knygos

Ėjo 1832-ieji metai, ir, tuoj po nepavykusio 1830-ųjų sukilimo, Paryžiuje buvo išleista Adomo Mickevičiaus brošiūra „Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos“. Pernai ji pirmą kartą išleista lietuvių kalba. Visai nesvarbu, kad knygoje kalbama apie lenkų tautą – Adomo Mickevičiaus ir tų laikų suvokimu lenkai buvo visi Abiejų Tautų Respublikos gyventojai, nesvarbu kokia kalba jie kalbėtų. Šiai lenkų tautai Mickevičius priskiria Mesijo vaidmenį – tai tyriausia tauta, kuri visada didžiausia vertybe laikė laisvę (tereikia prisiminti „liberum veto“ ir vyravusį požiūrį, jog niekas mums čia nenurodinės), tad per savo idėjas ji laisvę atneš ir kitoms pasaulio tautoms. Skaityti toliau…

Kelionės dervišo apsiaustu

Nepasakyčiau, kad Isambard Wilkinson knyga „Travels in a Dervish Cloak“ būtų kažkuo ypatingai sužavėjusi, bet kažkiek Pakistano gyvenimą visgi nušvietė. Autorius buvo Daily Telegraph karo žurnalistas ir Pakistane gyveno kelis metus, nors jo ryšys su šia šalimi žymiai senesnis: jo močiutė gyveno ten dar Britų valdymo laikais, ir kasmet vykdavo pas įtakingą draugę atostogų. Pakistanas – labai nevienalytė šalis, susidedanti iš keletos regionų, kuriuose galioja savi įstatymai ir papročiai, karaliauja vietiniai karaliukai, ir nebūtinai klauso centrinės valdžios (ir dažnai priešingai, net su ja kovoja). Skaityti toliau…

Kodėl mes miegame

Gerai, prisipažinsiu: nuo tada kai perskaičiau šią knygą mano žmona jau pradėjo vadinti sektantu ir vis nedrąsiai klausinėja ar nenusprendžiau tapti veganu ar imtis dar kokių radikalesnių pokyčių. Neslėpsiu, tai labai įtaigi knyga apie miego svarbą. Pradėjau eiti žymiai anksčiau miegoti ir sumažinau savo kavos vartojimo įpročius: kasnakt miegu kone valanda ilgiau nei anksčiau. Matthew Walker knyga „Why We Sleep“ detaliai, remdamasi begale mokslinių tyrimų, išaiškina, ką mums duoda miegas, ir kodėl labai labai svarbu kiekvieną naktį gerai išsimiegoti. Skaityti toliau…

Olga Tokarczuk: „Bėgūnai“

Olga Tokarcuk už knygą „Bėgūnai“ yra gavusi tarptautinę Man Booker premiją, o ir pati neseniai tapo Nobelio literatūros premijos laureate, tad negalėjau susivaldyti ir perskaičiau ją žymiai anksčiau nei planavome knygų klube. Knygos vienijanti tema – keliavimas, ir jo metu sutikti žmonės, kelionių filosofija ir psichologija. Daugiau nei šimtas pastebėjimų, istorijų, tikras malonaus skaitymo lobynas. Daug netikėtų atradimų, daug kur reikia stabtelti pagalvoti: gal ne taip įtaigu kaip Borges, bet kažkuo panašu. Skaityti toliau…

Poezija Knygų klube

Šį vakarą buvo pirmas metų Knygų klubo susitikimas, o jį netradiciškai paskyrėme ne kokios nors skaitytos knygos aptarimui, o poezijai: kiekvienas turėjome pasirinkti bet kokį patikusį eilėraštį. Neslėpsiu, buvo sunkoka pasirinkti, nes su poezija nelabai draugauju. Jau prieš savaitę vis galvoje krebždėjo nerimas, ką reikės deklamuoti. Kartas nuo karto pavartydavau senųjų poetų knygas, paieškodavau eilėraščių internete. Gal Kiplingas? Juk jo „Jeigu“ toks teisingas. Ne, per daug senamadiškas, kažkiek pageltęs, kaip Viktorijos laikmečio knygų puslapiai. Skaityti toliau…

Pradingusios Europos karalystės

Šios knygos jau šiemet tikriausiai nebespėsiu perskaityti, nors liko gal tik keliasdešimt puslapių, tačiau ji patenka į šiemet geriausių skaitytų knygų dešimtuką. Ypač tuo, kiek ją skaitydamas sužinojau naujo. Istoriko Norman Davies knygą „Vanished Kingdoms“ užtikau kažkuriame nenaujų knygų knygynėlyje Londone ir nusipirkau vien dėl to, kad joje yra vienas (bene išsamiausias) skyrius apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Knyga stora ir rimta: tai penkiolikos skirtingų, nebeegzistuojančių Europos valstybių istorijos (tiesa, „nebeegzistuojančių“ gal kiek naudojamas laisvokai – rašoma ir apie Airiją, ir apie LDK, kurios vis dar gyvuoja panašiais vardais, bet jau kaip respublikos. Skaityti toliau…

Knygų klubo sąrašas 2020-iesiems

Jau yra tapusi tradicija, kad gruodžio mėnesį prie vyno taurės susidėliojame Knygų klubo knygų sąrašą kitiems metams. Atrodo, kad šiemet labai daug tikrai klasikinių knygų, kurias, nors ir esu skaitęs prieš kokį dešimtmetį, bet vėl bus įdomu paimti į rankas – dažnai taip būna, kad augant gyvenimo patirčiai, tas pačias knygas matai visai kitoje šviesoje. Šiemet išbandysime ir dar vieną naujovę. Kadangi mėgstame įtraukti į sąrašą tokių žanrų kurių patys vargu ar prisiverstume skaityti, šiemet atėjo eilė poezijai. Skaityti toliau…

Čia ne propaganda

Naujoje Peter Pomerantsev knygoje „This is NOT Propaganda: Adventures in the War Against Reality“ rašoma: Glastnost metu atrodė, jog tiesa visus išlaisvins. Diktatoriai taip jos bijojo, kad stengėsi tiesą užgniaužti. Bet kažkas radikaliai pasikeitė. Dar niekada nebuvo tiek galimybių prieiti prie tiek daug informacijos ir faktų, bet atrodo, jog jie prarado savo galią. Nieko naujo tame, kad politikai meluoja, bet naujoviška tai, jog jie net su pasididžiavimu stengiasi parodyti, jog jiems visai nesvarbu, ar jie kalba tiesą ar ne. Skaityti toliau…

Kaip miršta demokratijos

Tuoj po „Kabinetas 339“ ėmiausi skaityti Steven Levitsky ir Daniel Ziblatt knygą „How Democracies Die: What history Reveals about Our Future“. Nors knyga daugiausiai apie JAV reikalus ir Donaldą Trumpą, bet natūralu, kad nuolat sau uždavinėjau klausimus ir apie mūsų jauną demokratiją. Peržvelgdami daug istorinių pavyzdžių (Hitleris, Musolinis, Pinočetas, daugelis Lotynų Amerikos diktatūrų, dabartinė Lenkija ir Vengrija, Turkija ir pan) autoriai pastebi, jog dažniausiai civilizuotose šalyse diktatūros atsiranda ne per labai aiškų valstybės perversmą, kai valdžia vieną naktį užgrobiama jėga – dažniausiai diktatoriai išrenkami demokratiniu būdu. Skaityti toliau…

Kabinetas 339

Nepaisant to, kad daugelis dalykų jau ne kartą skaityti internetinėje žiniasklaidoje, tai labai svarbi knyga šiuolaikinei tiriamajai žiniasklaidai. Kruopščiai, detalė po detalės sudokumentuotas tyrimų prieš Skvernelį procesas atskleidžia žurnalistų darbo kasdienybę, o kartu ir paaiškina daug dalykų, kurie tuo metu atrodė keistoki: ypač buvo įdomu sužinoti staigaus žurnalisto Černiausko pasitraukimo priežastis ir užkulisius. Interesų grupės, šantažas, ciniška politika, asmeninė nauda, žaidimai po kilimu, informatoriai, įtampa, išdavystės – čia visko yra. Skaityti toliau…

Arabiška laiko zona

Pasirodo, jog iki 1968-ųjų metų Saudo Arabijoje buvo naudojamas labai senas ir keistas laiko zonos nustatymo metodas: para buvo suskirstyta į 24 valandas, tačiau jų trukmė kiekvieną dieną keisdavosi. Tik saulei nusileidus laikrodžiai būdavo iš nustatomi ties nuliu ir prasidėdavo naktis, kuri tęsdavosi iki saulėtekio. Naktis, kaip ir diena, buvo padalinta į dvylika lygių dalių: žiemą nakties valandos gaudavosi kiek ilgesnės nei vasarą. Ši sistema ne tokia jau ir nepraktiška: saulei leidžiantis visada muedzinas kviečia maldai, tad tai ir laikas, kai visi pasitikslina savo laikrodžius. Skaityti toliau…

Haruki Murakami „Avies medžioklė“

Pasirodo, pirmą kartą „Avies medžioklę“ perskaičiau 2010-aisiais. Matyt, nepaliko didelio įspūdžio, nes nelabai net tą faktą prisimenu. Net įrašo šiame dienoraštyje apie ją neradau. Prieš keletą savaičių skaičiau šią knygą antrą kartą, mat šiandien ją turėjome aptarinėti knygų klube. Pradinė reakcija buvo „meh“, bet visgi mintims kiek susitupėjus, vertinčiau ją gana pakenčiamai. Murakami populiarumas vis dar man nesuprantamas (kaip ir beje, kitiems knygų klubo nariams) – knygos gylis lėkštokas, nors tarp visų klaidinančių bei netikėtų labirinto posūkių tikriausiai galima įžvelgti daug ką. Skaityti toliau…

Lietuvos totoriai XIX amžiuje

2000-aisias metais pradėjau studijuoti Vilniaus Universitete ir pirmaisias metais turėjome išklausyti kursą, pavadinimu „Mokslinių tyrimų pagrindai“. Nebepamenu, kas jį dėstė, bet tai buvo griežta standžiai suveržtų į rėmus apipelijusių klišių mokykla: moksliniame darbe privaloma literatūros apžvalga su ne mažiau kaip keliasdešimt išnašų (viena išnaša – vienas sakinys apie ją, tad pakakdavo perskaityti literatūros šaltinio santrauką), būtina vartoti sukaulėjusią nevaizdžią formaliąją kalbą, ir, pageidautina, bent keletą kartų kiekviename puslapyje įvelti žodį „problematika“. Skaityti toliau…

Erika Fatland: „Sovietistan“. Kelionės po Vidurinę Aziją.

Post-sovietiniais vidurinės Azijos „stanais“ domiuosi gana epizodiškai: kažkada seniai (2005-aisiais) kelis mėnesius atidžiai teko sekti jų naujienas, nes po Tulpių revoliucijos jie galėjo tapti nauja įdomia investicijų kryptimi. Deja, tai užgeso su Andižano skerdynėmis. Tada vėliau, praėjus penkeriems metams, skaičiau Paul Bergne knygą apie Tadžikistano istoriją „The Birth of Tajikistan“. Pamenu tik tiek, kad tie kraštai buvo labai atsilikę, ir bent jau kažkiek sovietai už ausų juos tempė į šviesą. Bent jau skaityti kai kuriuos išmokino. Skaityti toliau…

Loreta Anilionytė – „O kas po to?“

Apie Loretą Anilionytę sužinojau gana atsitiktinai, skaitinėdamas komentarus apie nediduką lietuviškos literatūros skandaliuką, nuraibuliavusį internete, kai naujausia Sabaliauskaitės knyga „Petro imperatorė“ nebuvo nominuota kokiai tai premijai. Kažkas komentaruose teigė, jog Sabaliauskaitė gana primityvi rašytoja, ir jai visai ne vieta lietuviškų rašytojų žvaigždyne, ypač kai yra tokių rašytojų kaip Anilionytė. Kadangi šią pavardę išgirdau pirmą kartą, pasigooglinau, susiradau jos knygą senų knygų svetainėje ir nusipirkau. Na, perskaičius „O kas po to?“ gal jo nelaikyčiau pačiu stipriausiu visų laikų lietuvišku romanu, bet šarmo jame yra nemažai. Skaityti toliau…

Osmaniškas 1803 metų Lietuvos-Lenkijos žemėlapis

Kai paskutinį kartą buvau Stambule, kažkuriame antikvariate užtikau keletą Osmanų imperijos laikais leistų žemėlapių. Išmarginti arabiškais rašmenimis, bet su pažįstamomis krantų linijomis – savotiškai užburianti egzotika. Pasidomėjau, gal buvo kada išleistas ir Lietuvos žemėlapis: ir iš tiesų, internete radau, jog tokio būta. Lietuvos-Lenkijos žemėlapis pasirodė jau pačiame pirmame musulmoniškame pasaulyje vakarų maniera išleistame atlase Cedid Atlas Tercümesi. Lietuva-Lenkija (Lechistanas) 1803 metų Osmanų žemėlapyje Naivu būtų ieškoti kur įsigyti šio žemėlapio originalą, mat, pasirodo, buvo išleista tik 50 šio atlaso kopijų. Skaityti toliau…

Beribė žodžio laisvė tėra techno-utopija

Seniai seniai, kai prieš daugiau nei penkiolika metų pradėjau rašyti šį tinklaraštį, buvo tikima, kad internetas suteiks galimybių visiems laisvai reikšti savo nuomonę, išnyks cenzūra, bet kuris žmogus galės išsilaisvinti iš masinės medijos tironijos. Kuo daugiau galimybių reikštis „paprastam žmogui“ (nes juk mes tokiais save laikėme – tinklaraštininkai ne kokie žurnalistai su darbuotojo pažymėjimais ir leidimais patekti ten, kur ne visiems lengva įkišti nosį!) – tuo daugiau demokratijos. Laisvas žodis, kad ir koks ir atrodytų kvailas, buvo vienareikšmiškai laikomas teigiamu dalyku. Skaityti toliau…

Lenkija: šalis kažkur mėnulyje

Vienas iš paskutinių nusisekusių laimikių, netikėtai surastas atsitiktiniame dėvėtų knygų knygyne Londone, buvo Michael Moran knyga „A Country in the Moon: Travels in Search of the Heart of Poland“. Iš skaitytojų atsiliepimų ji neatrodo puiki knyga, bet man ji kažkaip sugebėjo pataikyti į dešimtuką: pasirodė tobulas 90-ųjų postsovietinės erdvės paveikslas paprasto vakariečio akimis, dažnai persmelktas Žečpospolitos romantizavimu ir istoriniais pasakojimais apie Šopeną, lenkų (ir lietuvių) didikus, jų laisvės troškimą, ekscesus, keistenybes ir pan. Skaityti toliau…

Nesitikėkite atsikratyti knygų

Būtent taip vadinasi Umberto Eco ir Jean Claude Carriere pokalbių apie knygas knyga. Du intelektualai, knygų kolekcionieriai, įdomiai kalbasi apie knygų reikšmę, ar jos išnyks, kas jose juos žavi, pasakoja apie savo knygų kolekcijas (kiekvienas turi keliasdešimt tūkstančių knygų biblioteką), kokias knygas pasilieka, kurių ieško įsigyti ir pan. Visai įdomus pafilosofavimas, pasakojimai apie inkunabulus (knygas, išleistas nuo Gutenbergo Biblijos iki 1500-ųjų), kokios knygos išlieka iki mūsų, o kokios – ne, ir panašiai. Skaityti toliau…

Ką rinkčiausi duomenų ūkyje

Kuo didesnis klientas, tuo mažiau laisvės technologijų pasirinkimui – dažniausiai dirbi tais įrankiais, kurie jau naudojami organizacijos viduje. Naujų programavimo kalbų, operacinių sistemų ar duomenų bazių klientams nesinori, nes kažkam organizacijos viduje tas naujas technologijas reikės prižiūrėti. Jei visas tavo lėktuvų parkas sudarytas iš Airbusų, įsigyti vieną Boeingą „pažaidimui“ nelabai protinga. Tačiau kartais sveika pagalvoti, kokias technologijas rinktumeisi, jeigu viską darytum nuo nulio. Duomenų bazė Anksčiau buvau pratęs dirbti su MySQL – greita, paprasta, lengva administruoti. Skaityti toliau…

Adam Kay – „Dabar tau skaudės“

Gydytojų darbas sunkus. Nežmoniškai sunkus. Budėjimai, viršvalandžiai, stresas, graužatis, kad ne viską iki galo padarei tam, kad išgelbėtum gyvybę, maži pinigai (nors su tuo gal ir galima ginčytis – tiesiog pinigai maži, jei dirbama vien tik valstybiniame sektoriuje), nuovargis, ilgi studijų metai. Kraujas, mirtys, skausmas. Tam reikia pasišventimo. Adam Kay knyga yra juokingų (ir šokiruojančių) pasakojimų apie gydytojo rezidento darbą rinkinys, ir jis tikrai puikiai valdo klaviatūrą. Deja, to negalėčiau pasakyti apie lietuvišką vertimą, nes jis tikrai daugelyje vietų trukdė skaityti. Skaityti toliau…

Kristina Sabaliauskaitė – „Petro imperatorė“

Antrosios Rusijos imperatoriaus Petro I-ojo žmonos Martos Skowronskos istorija tikrai įdomi: tėvai lyg nuo Minsko (nors iki galo to niekas negali įrodyti), augusi Latvijoje Baltijos vokiečių šeimoje, karo su švedais metu paimta į nelaisvę, sekso vergė, tampa caro meiluže ir galų gale – imperatoriene (tiesa, valdo tik porą metų). Neraštinga pelenė „iš Vakarų“, pakilusi iki carienės. Išraitytų ilgųjų Sabaliauskaitės sakinių šioje knygoje nėra – visgi tai pačios Martos pasakojimas, o ji kalba neįmantriai, reikalui esant ir nusikeikdama. Skaityti toliau…

Česlovas Milošas – „Isos slėnis“

Šiek tiek gėda, kai Nobelio literatūros premijos laureatas užaugęs Lietuvoje, o aš nesu skaitęs jokios jo kūrybos. Spragą užtaisiau, bet gana sunkokai. „Isos slėnis“ – tai tarpukario Lietuvos kaimas Milošo vaikystės akimis. Su ryškiais personažais, suskilusia visuomene, dar ne iki galo išvarytais velniais. Dvare augantis ir labiau lenkas nei lietuvis berniukas sunkiai ieško savo vietos: nei jis gali didžiuotis savo šeima, kuri net savo šlėktišką išdidumą baigia prarasti, nei savo pasiekimais medžioklėje. Skaityti toliau…

Machine learning’o projektuose sunkiausia ne techninė dalis

Buvęs LinkedIn duomenų analitikas Peter Skomoroch konferencijoje Strata skaitė neblogą pranešimą apie tai, kas sunkiausia įgyvendinant machine learning ar dirbtinio intelekto projektus. Ne, ne techninės kliūtys. Sunkiausia tai, kad labai sunku tokius projektus tiksliai suplanuoti ir subiudžetuoti – o ir jų nauda dažnai sunkiai įvelkama į skaičius (kvantifikuojama). Didelei korporacijai, kurioje visi įpratę IT projektus vykdyti griežtai subiudžetuotais projektais (nesvarbu, kad dauguma jų tuos biudžetus vis tiek ryškiai perlipa), sunku suprasti, jog beveik neįmanoma suprognozuoti, ar veiks algoritmas ar ne, bei kiek laiko užtruks jį ištreniruoti. Skaityti toliau…

Duomenys nebūtinai sukuria daug verslo vertės

Šiandien užtikau gerą straipsnį apie tokį požiūrį, su kuriuo, deja, gana dažnai susiduriu kompanijose: reikia surinkti kuo daugiau duomenų, viską bet kaip sudėti į duomenų bazę ir iš to vis tiek gausis kas nors gero. Na, žinai, gi ten machine learning, dirbtinis intelektas, visa kita gi šiais laikais. Svarbu duomenų būtų. Didesnėse kompanijose tai dažnai galima suprasti: pinigų projektams kaip ir yra, norisi užsidėti varnelę, kad „kažką darai su dirbtiniu intelektu“, net jei ir nieko nesigaus, tai bent jau bandysi. Skaityti toliau…

Kaip galvoja prancūzai

Galvojau, kad ši knyga bus lengvesnė, nes tikėjausi kažko panašaus į Kate Fox knygą „Watching the English“. Sudhir Haareesingh „How the French Think: An Affectionate Portrait of an Intellectual People“ pasirodo gana sunkiai kramtomas tomas apie prancūzų filosofinę mintį bei jų mąstymo šablonus. Prasibrovus pro gana sudėtingą, kone akademinę kalbą, įdomių įžvalgų knygoje tikrai galima rasti. Prancūzai piešiami kaip gilūs intelektualai, bet kartu ir kontrastingai priešinami su anglo-saksiškaja minties mokykla: britai ar amerikonai žymiai praktiškesni, jiems labiau svarbios ne patrauklios filosofinės utopinės konstrukcijos, o tai, kas veikia realybėje. Skaityti toliau…

Goldman Sachs pardavimų principai

Neseniai perskaitytoje Goldman Sachs istorijoje man užkliuvo vieno iš jų vadovų suformuluotos taisyklės pardavėjams. Jomis Goldman Sachs bankas vadovavosi tuo metu, kai stengėsi įeiti į Europos rinką: aštuoniasdešimtaisiais jie Europoje tebuvo mažai kam žinoma amerikiečių kompanija, visiškai be klientų ir be jokios įvykdytų sandorių istorijos. Taisyklės šios: Negaišk laiko stengdamasis atvesti klientą, kurio šiaip jau ir nelabai nori turėti. Dažniausiai sprendžia vadovas, o ne vidurinės grandies vadybininkas. Ar pažįsti tą vadovą? Skaityti toliau…

Robertas Luisas Stivensonas Samoa salose

Ši Joseph Farell knyga apima dvi man neįprastas temas: škotų rašytojo Roberto Luiso Stivensono, kuris žymus tuo, kad parašė „Lobių salą“ gyvenimą bei atokių Ramiojo vandenyno Samoa salų istoriją. Pasirodo, ieškodamas geresnio klimato savo sveikatai taisyti, rašytojas daug plaukiojo po Ramųjį vandenyną ir galų gale nusprendė apsistoti Samoa salose, kuriose iki pat mirties pragyveno ketverius metus. Vietiniams gyventojams jis labai patiko, iki šiol jis ten labai gerbiamas, jo name įrengtas muziejus, o kapavietė iš pagarbos slepiama – atvykęs į Samoa salas Stivensonas labai kritiškai vertino JAV, Vokietijos bei Britanijos politiką Samoa atžvilgiu, tapo kone Samoa tautos patriarchu, nes nuolat žiūrėjo jų interesų. Skaityti toliau…

David Sedaris: „Naked“

Šią knygą radau naujai atrastame Joe Sandoe knygyne Londone: tas trijų aukštų suspaustas knygynėlis kimšte prikimštas įvairiausių įdomių knygų. Viskas sugrūsta nugarėlėmis į pirkėją, tad esi priverstas jas traukioti, vartyti ir nepajauti, kad jau į krepšį susirinkai tiek keistenybių, kad kelionei namo teks pirktis naują lagaminą. Taip ir turi atrodyti idealus knygynas. Tad naršant po lengvesnių skaitalų skyrių pastebėjau, kad jame yra gal penkerios David Sedaris knygos. Apie šį humoro rašytoją nieko nebuvau girdėjęs, tad nusipirkau vieną jo knygą paragavimui. Skaityti toliau…

Charles D. Ellis: „The Partnership“

Skaičiau šią knygą keturis mėnesius. Nors ne. Pradėjau ją skaityti dar prieš dešimtmetį, vos tik jai išėjus. Tuomet jos nepabaigiau – buvo krizė, buvo kitų reikalų, o šis storas veikalas reikalavo daug dedikacijos: šiemet teko pradėti jį iš naujo. Po dešimtmečio įspūdžiai apie Goldman Sachs ir pačią finansų industriją kiek pasikeitę, nors knyga vis tiek patiko. The Partnership yra knyga apie vieno (pačio) garsiausio investicinio banko Goldman Sachs istoriją. Joje išsamiai rašoma apie taip, kaip buvo kuriamos vienos ar kitos verslo linijos, kokiais principais buvo vadovaujamasi, kaip jiems pavyko įeiti į vieną ar kitą rinką ir panašiai. Skaityti toliau…

„O ką aš šiandien išmokau?“ ir kitos tobulėjimo taisyklės

Pastaruosius kelis mėnesius surijo darbai. Daug bėgimo, vertimosi per galvą, kartais ir be rezultato. Ar bent jau be tokio, kuriuo norėtum didžiuotis. Knygoms nebelikę laiko, viską pasiglemžę kiti reikalai. Tad tikriausiai pats laikas kiek sustoti. Vakar skaitant įvairius internetinius dienoraščius, užstrigo Tyler Cowen mintis: norint tobulėti, reikia kasdien savęs paklausti, ko šiandien išmokai naujo. Kai užsisuki rutinoje, kartais vien užtenka sau užduotį šį klausimą ir jis neblogai sustato viską į vietas: jei diena iš dienos nieko naujo neišmoksti gal jau laikas kažką keisti ar bent jau tuos pačius dalykus daryti kažkiek kitaip. Skaityti toliau…

Duomenų bazių testavimas

Prieš keletą dienų užtikau patikusį straipsnį apie automatizuotus duomenų bazių testus. Programiniam kodui jau senokai tapo įprastinė praktika rašyti testus, bet duomenų bazių struktūra testuojama ne visada. Tiesa, gerai sutvarkytoje duomenų bazėje įmanoma sudėti daug saugiklių: stulpeliams uždėti apribojimus, išorinius raktus ir panašiai, tačiau bendras požiūris į duomenų teisingumą bei validumą vis tiek reikalingas. Autorius siūlo duomenis testuoti trijose vietose: pirminių šaltinių lygyje, tik juos sukėlus į duomenų bazę ir jau po verslo logikos transformacijų. Skaityti toliau…

Rožės monitoringas su Raspberry

Noriu pasigirti: žmonos paskatintas pirmą kartą su Raspberry Pi nuveikiau kažką sudėtingesnio nei vien tik pajungiau prie jo kamerą. Jai paklausus, ar nebūtų įmanoma sukonstruoti kokio nors prietaiso, stebinčio rožės dirvos temperatūrą, suėmė savotiškas azartas, ir jau kitą dieną stovėjau prie visiškai neaiškių daiktų kupinos vitrinos elektronikos komponentų parduotuvėje. Kažkokie sensoriai, laidukai, mikroschemos, montažinės dėžutės, rezistoriai ir kiti ten parduodami dalykai – nieko nesuprantu, nieko nežinau. Ar čia man reikia to, ar kito, ar skiriasi kuo DHT-22 nuo DHT-11, kokių ir kiek man reikia rezistorių (o jų iš vis pasirodo reikia? Skaityti toliau…

Pilietybės išsaugojimo referendumas – negaliu apsispręsti

Prisipažinsiu, kad likus tik gerai savaitei iki referendumo dėl pilietybės išsaugojimo vis dar nesu iki galo apsisprendęs kaip balsuoti. Referendumo intencijos tikriausiai geros, bet įgyvendinimas kelia klausimų, ir nesijaučiu iki galo užtikrintas, kad visi iki galo į juos rimtai žiūri. Lyg ir būčiau linkęs pilietybės išsaugojimui pritarti, bet jaučiu kažkokią keistą abejonę – lyg su džiaugsmu balsuočiau už elektroninio balsavimo įteisinimą iki galo nesuprasdamas jo rizikų (jeigu ką, tai esu stipriai „prieš“ elektroninį balsavimą), o tik vertindamas intencijas. Skaityti toliau…

Madeline Miller: „Circe“

Senovės graikų mitologijos mėgėjams ši knyga – tikras skanumynas. Na, bent jau antroji jos pusė, kai jau pagaliau nimfa Kirkė susitinka su Odisėju. Per pirmąją knygos pusę stūmiausi ne taip greitai, nes atrodė, jog rašytoja skuba papasakoti absoliučiai visus graikų mitus, kuriuose minima Kirkė: Prometėjo, atnešusio žmonėms ugnį, Ikaro, pakilusio per arti saulės, Minotauro, uždaryto labirinte, Scilės, rijusios jūreivius, istorijos. Net nelabai aišku, kokią tai turi reikšmę Kirkės personažui – herojai ir pasakojimai per daug greitai keičia vienas kitą, o knyga pradeda panašėti į vadovėlį. Skaityti toliau…

Rūta Oginskaitė. „Gib a kuk. Žvilgtelėk“

Perskaičius Kanovičiaus „Miestelio romansą“, žmona tuoj pat nupirko ir Rūtos Oginskaitės pokalbių su Kanovičių šeimyna knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk“. Kadangi Kanovičius man buvo visiškai naujas atradimas, tai ir šioje knygoje radau daug ko naujo – pasirodo, jis labai produktyvus rašytojas, scenaristas ir netgi poetas. Daug girdėtų kūrinių pavadinimų nebuvau su juo susiejęs, o pasirodo, kad jo rankos prie jų daug prisidėję („Niekas nenorėjo mirti“, „Nusišypsok, mums, viešpatie“, …). Kuklus, inteligentiškas, nesusireikšminęs: pokalbiuose jaučiasi platus apsiskaitymas ir nuoširdi šiluma. Skaityti toliau…

Will Storr: The Science of Storytelling

Istorija turi prasidėti kažkuo šiek tiek keistu, tam kad užkabintų nuo pat pirmo sakinio. Laikrodis mušė tryliktą valandą. Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip. Tada supažindinama su pagrindiniu veikėju – jis turi būti lengva pamėgti, jo bruožai turi būti tiek žmogiški, kad skaitytojui su juo būtų lengva susitapatinti. Kiekviena istorija – pagrindinio veikėjo transformacija. Gal jis turi kokią keistą savybę ar įsitikinimą, gal kitokį požiūrio tašką. Skaityti toliau…

Tai kaip gi ten su tuo VILIBOR’u buvo?

Daug diskusijų sukeliančius Stasio Jakeliūno teiginius, jog bankai finansų krizės metu galimai manipuliavo VILIBOR, jau esu nagrinėjęs sename sename mano įraše apie VILIBOR fiktyvumą. Čia koncentruota mano nuomonė apie VILIBOR klausimus ir kas kaltas dėl krizės. Ar VILIBOR fiktyvus? Juk nevyko jokie VILIBOR sandoriai! Taip, tai tiesa, kad tarpbankinis skolinimasis 6 mėnesių trukmei galima sakyti nevyko. Bet tai nereiškia, kad šios palūkanos laužtos iš piršto, nes sandoriai kitose rinkose, kurios turėtų atkartoti tas pačias palūkanų normas iš tiesų realiai vyko – ir jų palūkanos nesiskiria nuo VILIBOR. Skaityti toliau…

Nick Bostrom: „Superintelligence“

Kai perskaičiau Max Tegmark’o „Life 3.0“, buvau piktas – tema įdomi ir aktuali, bet skaitai ir supranti, kad autoriui kompetencijos dirbtinio intelekto klausimais mažokai. Tad ėmiausi Nick Bostromo knygos „Superintelligence“, nes ją dauguma laiko žymiai rimtesne. Šioje knygoje esminiai skyriai yra patys pirmieji, kuriuose diskutuojama apie tai, kada (ir ar iš vis) įmanoma pasiekti dirbtinio intelekto sprogimą: kada jau turėsime tokį dirbtinį intelektą, kuris pats besimokydamas mus aplenks savo protu. Visi kalbinti ekspertai teigė, jog arba po kokio šimtmečio, arba niekada. Skaityti toliau…

Joseph Frank: Vilnius XIX amžiuje. Atsiminimai

Suvalgiau šią storoką knygą per dvi dienas. Ne visos dalys buvo labai įdomios, kai ką norėjosi praleisti, bet Vilniaus gyvenimas XIX amžiaus pradžioje atsiskleidė ryškiomis spalvomis. Josefas Frankas – garsus austrų kilmės gydytojas, pakviestas į dėstyti medicinos į Vilniaus Universitetą. Į Vilnių jis atvyko kartu su savo tėvu, dar žymesniu gydytoju, kuris Vilniuje užsibuvo tik labai trumpai, mat jam greitai buvo pasiūlyta kraustytis į Peterburgą ir tapti asmeniniu caro šeimos gydytoju. Skaityti toliau…

Grigorijus Kanovičius: „Miestelio romansas“

Pasirodo, mano galvoje gajus stereotipas: jeigu knyga apie žydus, tai būtinai apie Holokaustą. Skaitai ir lauki, kada jau ten prasidės baisybės. Spėlioji, kas išgyvens, o kas ne. Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansas“ buvo kitoks: kažkiek antrasis pasaulinis karas paliestas, bet didžioji knygos vertybė yra gražiai išpieštas tarpukario Lietuvos žydiško miestelio Jonavos gyvenimas. Šiuose Kanovičiaus vaikystės prisiminimuose telpa labai daug: ir žydiška pasaulėžiūra, ir tautos išmintis, ir požiūrio į politiką, pinigus, vietą pasaulyje skirtumai. Skaityti toliau…

Miglė Anušauskaitė: „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“

Apie Greimą ir jo semiotikos teorijas nelabai ką iki šiol esu girdėjęs, ir, jei ne šie komiksai, tikriausiai ir toliau nieko nebūčiau žinojęs. Na, gal ir viena ausim apie tai, kad lyg ir teoriškai jis kažką panašaus veikė kaip Umberto Eco: tyrinėjo visokias tekstus ir ieškojo gilių prasmės ženklų. Lietuviškam komiksui papasakoti ką nors prasmingo tokia sunkia semiotikos tema yra nemenkas iššūkis, ir Miglė su juo puikiai susidorojo. Komiksas smagus ir įdomus, praryjamas per vieną trumpą vakarą. Skaityti toliau…

Nicholas Reeves – „Akhenaten: Egypt’s False Prophet“

Dar mokyklos laikais turėjau tam tikrą obsesiją Senovės Egiptui. Faraonai atrodė tokie dieviški, tiek toli pažengę, lyginant su kaimynais, tiek daug pasiekę civilizacijoje ir kultūroje. Sąsiuvinyje paišydavausi hieroglifus ir skaitydavau visas knygas, kur tik buvo minimas Egiptas. Turbūt pati mįslingiausia asmenybė Senovės Egipto istorijoje yra faraonas Achetatonas: jis kone pirmasis, nustūmęs visus senuosius dievus, perėjo prie monoteizmo. Amonas Ra ir visas dievų panteonas liko senojoje sostinėje, o Achetatonas ėmėsi kurti Atono kultą – nuo šiol vienintelis dievas turėjo būti saulė Atonas ir jo įsikūnijimas pasaulyje pats faraonas (ir jo karalienė Nefertitė). Skaityti toliau…

Umberto Eco – „Faith in Fakes: Travels in Hyperreality“

Tai jau trečia mano skaityta Umberto Eco esė knyga. Prieš dešimtmetį skaičiau „How to Travel with Salmon“ – tuo metu patiko; prieš pusantrų – „Pape Satan Aleppe“ – gal ir nieko, o ši – ne itin užkabino. Kai kuriuos straipsnius suskaičiau visai su malonumu, bet kai kuriems man pritrūko jėgų reikiamai stipriai sukaupti dėmesį: visgi man labiausiai limpa arba jo labiau moksliškesnės knygos („Atviras kūrinys“, „Tobulos kalbos paieškos Europoje“), arba grožinė literatūra: 1970-aisiais rašytuose komentaruose Italijos publicistikoje pilnai nepagaunu kultūrinio konteksto (na, žinau, kas buvo Aldo Moro ir raudonosios brigados, bet toks jausmas, kad you had to be there), o giliame intelektualiniame diskurse jaučiuosi silpnas skęstantis plaukikas. Skaityti toliau…

Robert Byron: „The Road to Oxiana“

1933-iaisiais anglas Robert Byron išsiruošė į beveik metus trukusią kelionę į po Iraną ir šiaurės Afganistaną, ten kur teka upė Amudarja, graikiškai vadinta Oksu (todėl ir „kelias į Oksianą“). Šios kelionės dienoraštis tapo kone pirmąja tokia nusisekusia kelionių knyga pasaulyje, ir neveltui. Knygoje daug humoro, aštrių posakių, pastebėjimų apie politiką, persų bei afganų gyvenimo būdą, o ir pati kelionė ne ka prastesnė už geriausias „Top Gear“ serijas. Tik autorius keliauja po svetimas ir jau tuo metu pavojingas šalis be didelės palaikymo komandos, vis įveikdamas gamtos stichijas, nepatiklius valdininkus, ir kitokias kliūtis. Skaityti toliau…

Ar jums tikrai reikia besimokančių (machine learning) sistemų?

„Žiūrėk, turim duomenų, gal galėtumėt ką nors padaryt su machine learning ar dirbtiniu intelektu? Juk čia gi dabar ateitis“ – labai dažnas šiuolaikinis prašymas iš potencialių klientų. Neretai pasirodo, kad realių problemų sprendimui nereikia nei gudrių algoritmų, nei dirbtinio intelekto: didžioji vertė iš duomenų išspaudžiama žymiai paprastesnėmis priemonėmis, vien tik sutvarkius duomenis ar pasinaudojant senais gerais statistikos įrankiais. Kita vertus, logistinės regresijos terminai panašiai kaip ir bet kokios diskusijos apie neuroninius tinklus: nei apie vienus, nei apie kitus nedaug kas girdėjęs. Skaityti toliau…

Hermann Hesse: „Stiklo karoliukų žaidimas“

Iki kai kurių knygų reikia priaugti. Hesės „Stiklo karoliukus“ net kelis kartus bandžiau įveikti prieš kokį dešimt-penkioliką metų, bet vis nesėkmingai: lėtas, nuobodokas pasakojimas, beveik niekas knygoje nevyksta, nuobodu. O štai šiemet perskaičiau su didžiuliu malonumu – subrendau tiek, kad knygoje dėstoma gyvenimo filosofija bei lėta ir rami jos tėkmė kaip tik pataikė į dešimtuką. Knygoje piešiamas žaidimų magistro Knechto („tarno“) paveikslas – kone idealaus lyderio istorija: darbštus, netrokštantis valdžios žmogus, nesimėgaujantis galia, kuklus, protingas, džiugiai prisiimantis likimo naštą. Skaityti toliau…

Tara Westover: „Apšviestoji“

Ši knyga labai patiko žmonai ir uošvei, o be to ją labai rekomendavo Bill Gates – žodžiu, ji lengvai pateko į šiemet būtinų perskaityti knygų sąrašą. Patiko, bet visgi ne taip, kaip pernai skaityta „Hillbilly Elegy“: gal sunkiau buvo identifikuotis su heroje, gal kartais per daug kai kas atrodė perspausta ir sutirštinta, gal sunku buvo suprasti, ar čia sisteminė visuomenės problema, ar tiesiog Tarai taip nepasisekė, kad gavo tokius tėvus su psichinėmis ligomis. Skaityti toliau…

Marina Abramovič: „Walk Through Walls“

Autobiografija visada lieka autobiografija – kai kurie dalykai atrodo pagražinti, gal kas ir nutylėta, kas nors pašviesinta, sušvelninta, bet galų gale tai atspindi autoriaus požiūrį į savo nueitą kelią. Marina Abramovič – viena garsiausių performansų menininkių pasaulyje, tikra performansų „močiutė“, ne kartą plėtusi šio žanro ribas ir ne kartą šokiravusi žiūrovus. Nors Marina ir stengiasi save nupiešti kaip itin stiprią asmenybę, kuri gali visur „eiti kiaurai sienas“ bei viską nugalėti, artodo, kad tai kartu ir sulaužyta siela: privilegijuota vaikystė aštuonių kambarių bute (kas Jugoslaviško socializmo realybėje yra neįtikėtina prabanga) tarp nuolat konfliktuojančių tėvų, savęs žalojimas, žaidimai su mirtimi, fatalizmas. Skaityti toliau…

Johann Hari: „Lost Connections“

Šią knygą nusipirkau per Ezra Klein podcastą išgirdęs interviu su jos autoriumi. Johann Hari populiariai ir aiškiai susistemino šiuolaikines mokslines žinias apie depresiją ir jos priežastis. Ir nors žinios apie depresiją nėra tai, kas man šiuo metu itin aktualu, bet bendri pastebėjimai apie tai, kas žmones daro laimingus, pasirodė intriguojantys. Pasirodo, JAV (o gal ir Lietuvoje, nesu tuo tikras) vis dar labai populiaru depresiją gydyti antidepresantais: vyrauja požiūris, kad depresija tai tiesiog kažkas chemiškai ne visai tvarkingai susidėlioję paciento smegenyse, o tą lengviausia išspręsti atstatant cheminį balansą. Skaityti toliau…

Lietuviai – antri mažiausiai dosnūs pasaulyje

Praėjusią savaitę sužinojau mane sukrėtusį faktą: Lietuva pagal dosnumą pasaulyje užima 155 vietą iš 156 šalių. Mes mažiau dosnūs už skurstančiuosius Afrikoje (nors to gal ir galima tikėtis), mažiau dalinamės nei stereotipinės diktatorių valdomos ir socialinės atskirties krečiamos šalys, turime mažiau atjautos net už atbukusią post-sovietinę erdvę. Lenkiame tik graikus, kurie jau gerą dešimtmetį murkdosi finansinėje baloje. Šis faktas man ypač užstrigo, nes kaip tik skaitau Johann Hari knygą „Lost Connections“ apie tikrąsias depresijos priežastis: šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad kuo žmogus daugiau padeda kitiems, kuo jis yra dosnesnis ir kuo jis daugiau dėmesio bei laiko skiria kitiems žmonėms, tuo jis būna laimingesnis. Skaityti toliau…

Mark Twain, Charles Warner: „The Gilded Age“

Paauksuotas amžius – toks laikotarpis JAV istorijoje, kur viskas lyg ir tviska auksu, bet giliau pakapsčius tikro aukso rasi nedaug. XIX amžiaus pabaigą ir laikus po JAV pilietinio karo vaizduojantis Marko Tveno bei Charles Warner’io romanas buvo toks įtaigus, jog davė pavadinimą ištisai erai. Nepasakyčiau, kad ši knyga skaitėsi lengvai ir maloniai: nemanau, kad tai aukščiausi Marko Tveno literatūriniai pasiekimai. Tačiau to meto dvasia atskleista labai neblogai. Lygiai kaip ir kai kurie dabartinės JAV politikos bruožai: lobizmas, korupcija, valstybės lėšų švaistymas savo politinei galiai bei finansinei gerovei kurti. Skaityti toliau…

John D. Caputo. „Truth“

Kaip ir dauguma filosofijos knygų, ši nebuvo pati lengviausia, ir kai kuriuos puslapius turėjau versti įtempęs smegenis bei valią. Bet, nepaisant to, šis gana trumpas pasakojimas apie tai, kaip keitėsi tiesos sąvoka filosofijos istorijoje man patiko. Patiko dar ir todėl, kad gana aiškiai išdėstė skirtumą tarp modernistinio ir post-modernistinio požiūrio į pasaulį: modernizmas linkęs viską sudėti į atskirus stalčiukus, sukaterogizuoti, priskirti baltai arba juodai. Post-modernizmas dažnai perlenkia lazdą į kitą pusę: nieko nėra absoliutaus, viskas priklauso nuo požiūrio taško, yra tik pilkų atspalvių spektras. Skaityti toliau…

Neapdorotų duomenų nebūna

Yra toks gana gajus mitas, kad turint „žalius“ neapdorotus duomenis, galima nesunkiai padaryti objektyvias išvadas – juk neapdoroti duomenys turėtų kalbėti už save, jie neturėtų būti „sutepti“ šališkos žmogiškos nuomonės bei išankstinių nusistatymų. Kuo daugiau neapdorotų duomenų, tuo objektyvesnės išvados. Deja, visiškai neapdorotų duomenų nebūna. Jau pats faktas, kad kažkas juos rinko, reiškia, kad kažkas padarė sprendimą jais domėtis: o kodėl rinko būtent taip, o ne kitaip? Kodėl rinko tokius, o ne anokius? Skaityti toliau…

Lewis Carroll: The Annotated Alice

Pirmoji šių metų Knygų klubo knyga pasitaikė trumpa ir lengva – pasirinkome skaityti Lewis Carroll „Alisą stebuklų šalyje“. Kadangi ne kartą ją esu lietuviškai skaitęs vaikystėje, ėmiausi išsamesnio varianto: originalios angliškos Alisos su visais paaiškinimais ir anotacijomis. Paaiškinimai pravertė. Knygų klubo vertinimai buvo gana nevienareikšmiai: vieniems Alisoje per daug nesąmonių ir per mažai prasmės, kitiems ji per daug vaikiška, tretiems ji dvelkia vaikystės nostalgijos kvapu, dar kitiems tai tiesiog crazy knyga, ir net neaišku ar tinkanti vaikams. Skaityti toliau…

2019-ųjų tikslas: daugiau asmeninio bendravimo

Žvelgiant į 2018-ųjų tikslus, visus juos įvykdžiau su kaupu. Perskaičiau rekordiškai daug knygų (64!), uždirbau kiek daugiau pajamų nei tikėjausi, nustojau skelbti savo dienoraščio įrašus Facebooke ir tai vėl atgaivino mano internetinį dienoraštį. Tiek žodžių, kiek prirašiau pernai, nebuvau sumaigęs nuo pat 2009-ųjų. Ir svarbiausia, kad vėl pradėjau rašyti sau, o ne nematomai auditorijai – tai leidžia man geriau susidėlioti savo paties mintis, nesukant galvos ar kam nors jos įdomios ar ne. Skaityti toliau…

Varlam Shalamov: „Kolyma Tales“

Solženicyno (kiek nustebau, kai pamačiau kaip rašoma jo pavardė lietuviškai) „Gulago archipelago“ nesu skaitęs, bet bent jau esu apie ją girdėjęs. Varlamo Šalamovo „Kolymos istorijų“ nebuvau nei skaitęs, nei apie jas girdėjęs. Tiesą sakant, ir labiau nei aš skaitančiam vakarų pasauliui autorius visai nežinomas, bet Tyler Cowen iš marginalrevolution.com šios knygos anglišką leidimą laiko viena geriausių šių metų skaitinių. Neklydo. Įspūdinga. „Kolymos istorijos“ yra trumpi pasakojimai apie tremtį ir priverstinį darbą aukso kasyklose tolimojoje Šiaurėje, Magadano apylinkėse. Skaityti toliau…

Roberto Calasso: „The Ruin of Kasch“

Net nežinau, kaip apibūdinti šią knygą. Net nežinau, ar ji man patiko, nes stūmiausi per ją sunkokai. Daug filosofijos, daug faktų, daug istorijos, kurią neretai sunku suprasti: žiūrėk, kažkur mintis pabėgo ir nebesupranti, apie ką čia skaitai. Ir kai jau galvoji, kad nebeverta kankintis, užčiuopi kažką fundamentalaus: apie garbę, apie pasiaukojimą, apie Prancūzijos revoliuciją, apie tai, kuo skiriasi teisė nuo tvarkos, apie post-modernizmą, marksizmą ir liberalizmą, kurie lipdyti iš to paties molio, nes abu tikisi išlaisvinti žmogų, apie Upanišadas, apie Antikos filosofus. Skaityti toliau…

Max Tegmark – „Life 3.0“

Jau senokai skaitoma knyga mane taip erzino: nuolat norėjosi su autoriumi nesutikti ir nurašyti jį kaip nieko nesuprantantį naivų hipsterį. Paviršutiniškas tekstas, pilnas gal ir įdomių, bet dažniausiai visiškai neesminių pastebėjimų, užteptas riebiu sluoksniu autoriaus sutiktų žymių žmonių pavardžių. Buvimas fiziku visai neužtikrina, jog supranti dirbtinio intelekto problemas, juolab, kad jos daugiau filosofinės / humanitarinės, o ne iš tiksliųjų mokslų srities. Nors ir tiksliųjų mokslų problemos knygoje nušviestos skurdokai. Aišku, visai nepadeda ir tai, kad mano paties nuomonė apie dirbtinį intelektą labai skiriasi nuo autoriaus, bet būtent todėl ir noriu geriau suprasti Bostromo, Kurzweilo ir kitų požiūrį, kad tuoj tuoj pasaulį užvalgyt superprotingas dirbtinis intelektas. Skaityti toliau…

Knygų klubo sąrašas 2019-iesiems

Susidėliojome kitų metų knygų klubo skaitinių sąrašą. Gavosi toks ganėtinai snobiškas, jei nekreiptumėm dėmesio į Murakami. Sausis Lewis Carroll „Alisa stebuklų šalyje“ Vasaris Hermann Hesse „Stiklo karoliukų žaidimas“ Kovas Grigorijus Kanovičius „Miestelio romansas“ Balandis John Williams „Stouneris“ Gegužė Guzel Yakhina „Zuleicha atmerkia akis“ Birželis Julian Barnes „Laiko triukšmas“ Liepa William Gibson „Neuromancer“ Rugpjūtis ATOSTOGOS Rugsėjis Česlovas Milošas „Isos slėnis“ Spalis Boris Pasternak „Daktaras Živaga“ Lapkritis Haruki Murakami „Avies medžioklė“ Gruodis Virginia Woolf „Ponia Delovėj“ Iš viso buvo pasiūlyta virš šimto knygų, pilnas sąrašas šiame Google Sheets dokumente. Skaityti toliau…

Fredrick Backman – „Gyveno kartą Uvė“

Viena iš rekomenduotų knygų kitų metų knygų klubo sąrašui buvo „Gyveno kartą Uvė“. Knyga apie bambeklį senuką, nepatenkintą visu pasauliu, ir vis besiruošiantį nusižudyti, bet per visokius trukdžius ir jį „biesinančius“ žmones nesugebantį to padaryti. Galų gale jis visgi suranda gyvenimo prasmę, nors aplink vien kretinai ir nieko neišmanantys kvailiai. Knygą suvalgiau labai greitai, ji su geru humoru, bet, aišku, nesunkiai nuspėjama. Kaip lengvam skaitymui – itin geras pasirinkimas. Pasirodo, Scanoramoje buvo rodomas ir pagal šią knygą statytas filmas – turėtų būti nebloga vakaro pramoga. Skaityti toliau…

Pietauji be telefono – vaikai valgo nemokamai

Fatherly rašo: Parents who give up their phones during dinner will be rewarded with free meals for their kids at one U.K.-based restaurant chain. For the first week of December, Frankie & Benny’s is running its “no-phone zone” campaign in an attempt to improve family interactions at the dinner table. – Fatherly.com Lankantis restorane, tėvai galės palikti telefonus specialiose dėžutėse; po apsilankymo telefonai bus grąžinti, o vaikų suvalgyti patiekalai bus neįtraukti į sąskaitą. Skaityti toliau…

Ką rekomenduotumėte perskaityti kitais metais?

Už kelių savaičių planuosime savo knygų klubo skaitinių sąrašą, tad prašau jūsų pagalbos: gal galite rekomenduoti savo mėgstamą grožinės literatūros knygą, kurią vertėtų perskaityti? Stengiamės kiekvienais metais įtraukti ir tokių žanrų knygų, kurių gal patys savo noru ir nepaimtume į rankas – tai padeda plėsti literatūrinį akiratį ir neužsivelti tik vieno autoriaus knygose. Būtų gerai, jei knyga būtų išleista lietuviškai, bet nieko tokio, jeigu yra tik angliškas leidimas. Labai tinka ir visiška klasika, kuriai mokykloje neliko deramo laiko – visiems patiko Dostojevskis, nors Iliadą pamėgau gal tik aš vienas. Skaityti toliau…

Sovietų kapitalas vis dar subsidijuoja Rytų Europą

Šiandien perskaičiau įdomią mintį: In Moscow, renting an one bedroom is ~$400/mo. There are a lot of jobs in public sector or small business which pay around $400/mo. How do people manage on that kind of salary? You guessed it right, they’re homeowners, so they pay $50 in utilities and they’re all set. So you can say that a lot of jobs are still subsidized by late USSR’s construction boom. Skaityti toliau…

Tim Birkhead. The Wisdom of Birds. An Illustrated History of Ornithology

Šią knygą nusipirko žmona, nes ji domisi senovinėmis graviūromis – o paukščių graviūros ypač gražios. Tik graviūrų knygoje buvo kiek mažiau nei tikėtasi (nesupraskite neteisingai, jų tikrai nemažai, bet visgi joje yra ir gana daug teksto), tad knyga pateko į mano rankas. Kadangi kartas nuo karto man patinka perskaityti knygą apie tai, ko visiškai nenutuokiu, ornitologijos istorija puikiai tiko. Apie paukščius tikrai nieko iki tol nežinojau. O knyga buvo tikrai įdomi: tiek dėl to, ką galima sužinoti apie paukščius, tiek apie pačią mokslo istoriją. Skaityti toliau…

Geriausias konkurencinis pranašumas skaičiais neišmatuojamas

Keletas gerų minčių iš David Perell Twitterio apie marketingą ir verslo metrikas: The invention of the spreadsheet transformed marketing and corporate decision making. We’re over-reliant on numbers and metrics. We assume that only what we can measure is real and everything that is real can be measured. One writer calls this the Arithmocracy: a powerful left-brained administrative caste which attaches importance only to things which can be expressed in numerical terms or on a chart. Skaityti toliau…

Ką perskaičiau spalį

Taip jau išpuolė, kad spalį teko daug skraidyti darbo reikalais, o tai reiškia, kad lėktuvuose turėjau nemažai laiko skaitymui. Be jau minėtos „Hyperfocus“ suskaičiau dar šešias knygas. Brandon Sanderson – „The Final Empire“ Šią pirmą Mistborn serijos knygą skaitėme knygų klube – tai buvo dar vienas bandymas susipažinti su fantazy stiliumi. Iki galo šio stiliaus kol kas neprisijaukinau, nors visgi skaičiau sunkiai atsitraukdamas. Netgi apibūdinčiau šią knygą kaip guilty pleasure: atrodo, ją perskaitęs ne daug kuo praturtėji, bet vis tiek skaitai kaip kokį junk food. Skaityti toliau…

Chris Bailey. „Hyperfocus“

Dar viena produktyvumo knyga, kuri savyje sukergia viską, kas šiuo metu šioje srityje madingiausia: mindfulness, meditacija, _getting things done, flow _ ir pan. Kaip ir neblogai, bet kartu ir nelabai kas naujo: atleistina, jei tai būtų pirmoji perskaityta knyga šia tema, bet kadangi tokių priskaitęs esu keliasdešimt, tai nenustebino. Kita vertus, vis tiek negaliu praeit pro tokias knygas ir nusiperku. Tikėtina, kad po keleto dešimtmečių atrodys gana keistai, kad produktyvumo temos yra vienos populiariausių, nors mūsų dėmesio trukmė vis trumpėja, o kuo toliau, tuo labiau mūsų produktyvumą žlugdo žvilgčiojimas į telefoną bei socialinius tinklus. Skaityti toliau…

Tamara Shopsin: „Stupid Arbitrary Goal“

Pasirodo, Niujorke yra žymus kišenės dydžio restoranas Shopsin’s, kuris gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį. Deja, jo įkūrėjas šiais metais mirė, o ši jo dukters knyga yra istorijų ir prisiminimų rinkinys apie jį patį ir jo žymųjį restoraną. O restoranas žymus visai ne tuo, kad ten dirba aukščiausio lygio virėjai ar baltomis pirštinėmis vilkintys padavėjai – priešingai, jame visada galėjai rasti išsidrėbusį rajono keistuolį, būti apšauktas, kad nežinai ko nori ir „išbanintas“ dėl to, kad kur nors parašei šio restorano apžvalgą (net ir labai teigiamą! Skaityti toliau…

Adam Zamoyski. „Poland: A History“

Pasiskaityti apie Lenkijos istoriją mane privertė šis dienoraščio įrašas: penkiolikto amžiaus Lenkija buvo neregėtai liberali. Konkrečiai ši Zamoyskio knyga yra kiek atnaujinta versija, bet senosios istorijos puslapiai tikriausiai ne tiek daug pasikeitė. Iš tiesų, dabartinėmis akimis žiūrint Lenkija (o kartu ir Lietuva) buvo labai liberalios: be religinės laisvės tikriausiai net negalėtų būti Lietuvos valstybės. Didieji kunigaikščiai privalėjo toleruoti stačiatikius, nes jie sudarė didžiausią LDK gyventojų dalį, tačiau religinė tolerancija tuo nesibaigė. Skaityti toliau…

Norma Stevens. „Avedon. Something Personal“

Kartais oro uoste man patinka nusipirkti knygą iš tokios srities, apie kurią nieko nežinau: mados fotografija tikrai šį kriterijų puikiai atitinka. Richard Avedon buvo vienas garsiausių mados fotografų, dirbęs turbūt su visomis įžymybėmis, modeliais ir mados žurnalais. Avedon fotografijos stilius tikrai išskirtinis: jis vienas pirmųjų fotoportretus darė baltame fone. Pasirodo, ir jo fotografavimo procesas buvo kiek neįprastas: daugiau dėmesio pačiam modeliui, gana nedaug kadrų, daug energijos ir noro atskleisti modelio asmenybę. Skaityti toliau…

Katherine Ormerod: „Why Social Media is Ruining Your Life“

Su šia knyga kiek apsigavau: per kažkurį podcastą kažką nugirdęs apie populiarią knygą apie blogą socialinių tinklų įtaką iki galo neįsidėmėjau nei pavadinimo, nei autorės. Tad knygyne pamatęs kažką panašaus, griebiau nuo lentynos ir per daug nesigilinęs, nusipirkau. Gavau ne visai tai, ko tikėjausi, bet visgi buvo verta. Tiesa, gal daugiau dėl keliamų klausimų bei problemų, nei dėl siūlomų sprendimų, kurie pasirodė ganėtinai naivoki ir per daug paviršutiniški. Nors tikėjausi knygos apie nuomonių radikalizaciją, trolinimą, fake news bei buką turinį, gavau knygą apie tas man ganėtinai menkai pažįstamas problemas, kurias socialiniai tinklai kelia moterims ir merginoms: ir tai buvo tikrai nemenkas išėjimas už mano burbulo ribų. Skaityti toliau…

Vytautas Plečkaitis: Masonai. Laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą

Ši nedidukė Vytauto Plečkaičio knygelė nupiešia gana išsamų laisvosios mūrininkijos paveikslą XX amžiaus pradžios Lietuvoje. Tuo metu ložių buvo gana nedaug, o ir laisvųjų mūrininkų priskaičiuojama tik keliasdešimt (pateikiama apie trisdešimt žinomų pavardžių), tačiau, atrodo, jog jų įtaka visgi buvo labai nemenka. Tarp 1918 metų vasario 16-osios aktą pasirašiusiųjų net ketvirtadalis buvo masonai: ši nedidelė, bet tikrai glaudi bendrija vienijo itin įtakingus to meto visuomenininkus (ir netgi porą visuomeninink_ių!_) bei valstybininkus. Skaityti toliau…

Jane Jacobs: the Death and Life of Great American Cities

Tiesą pasakius, man draugas rekomendavo ne šią Jane Jacobs knygą: sakė, reikia būtinai perskaityti jos „Systems of Survival“. Vis dar skaitau, stumiuosi, bet be didelio džiaugsmo. Užtat pasigooglinus apie pačią autorę ir kitas jos knygas internetai buvo vieningi: labiausiai dėmesio verta jos knyga apie miestų planavimą. Ir iš tiesų – oho! Internetai neklydo, tai labai stipri knyga. Parašyta 1962-aisiais, kai miestuose mašinos dar pilnai nekaraliavo, nors užimdavo vis svarbesnes pozicijas. Per daugiau nei penkiasdešimt metų nuėjome dar toliau: be mašinų savo miesto gyvenimo neįsivaizduojame. Skaityti toliau…

Knyga apie musulmoniškas skyrybas. Talaq, talaq, talaq.

Nebepamenu, iš kur ši knyga atsirado mano skaitytinų knygų sąraše: gal ji šmėkštelėjo skaitomų interneto dienoraščių įrašuose, o gal ją pamačiau Goodreads sraute. Matyt užkliuvo tai, kad šia tema nieko nesu skaitęs, ir nieko apie tai nenutuokiu. Jei knygą vertinti pagal šį kriterijų, tai ji tikrai gera, nes sužinojau tikrai daug. Tiems, kam ši tema nenauja, knygoje klius daug kas: ji pasikartojanti, ganėtinai vienpusė ir joje trūksta gylio. Talaq – musulmonų vyrų teisė išsiskirti su žmona, paprasčiausiai pasakant, kad jis jos atsisako. Skaityti toliau…

Esther Perel: Mating in Captivity

Dar visai neseniai perskaičiau labai gerą Esther Perel knygą apie neištikimybę „State of Affairs“ – ji labai gerai viską sudėliojo į vietas ir leido į santykius (bei neištikimybę) pažvelgti labai racionaliai. „Mating in Captivity“ – ankstesnė šios porų psichologės knyga apie porų seksualinį gyvenimą: ne paslaptis, kad fejerverkai ganėtinai greitai išblėsta, atsiranda rutina, kasdienybė, o seksas tampa prėskas, mechaniškas, iš pareigos. Pasirodo, geram seksui intymumas nepadeda, o priešingai – trukdo. To priežastis gana logiška: kuo labiau esi artimas su žmogumi, tuo labiau bijai jį prarasti. Skaityti toliau…

Walter Scheidel: The Great Leveler

Tai viena iš tų knygų, kuri taip įtikina savo idėjomis, kad ją perskaitęs į pasaulį žiūri jau kitomis akimis: tie, kas trokšta kuo mažesnės pajamų (ar turto) nelygybės pradeda atrodyti nieko nesuprantančiais naivuoliais. Pagrindinė knygos tezė – jeigu tik gyvename gerais laikais, nelygybė visada didėja. Augant ekonomikai ir nesant milžiniškų sukrėtimų, pajamų bei turto nelygybė istoriškai augdavo beveik be išimčių. O ir tos išimtys buvo gana trumpalaikės ir išskirtinės: gal tik tam tikri istorijos etapai Senovės Graikijoje pažeidžia šią taisyklę. Skaityti toliau…

Įsitraukimo metrikos veda klaidingu keliu

Jau prieš gerą pusmetį rašiau, kad kuo toliau, tuo labiau nesu patenkintas socialiniais tinklais: nors ir turiu išugdytą įprotį turint laisvą minutę įsijungti Facebook ar Instagram, retokai ten randu ką nors įdomaus. Dauguma istorijų tapę vienodos ir nebeįdomios, o Instagram nuotraukos atrodo lyg gamintos pagal vieną klišę. Jei netikite, užeikite į @insta_repeat profilį. Kodėl taip nutiko? Kodėl vis kompulsyviai norisi maigyti telefoną ir prasukti dar, ir dar, ir dar, ir dar vieną ekraną „turinio“ ir vis tiek nesijausi pasisotinusiu? Skaityti toliau…

Išsamiai apie fotografijos kompoziciją

Zenit-E, prieš dešimtmetį baigusi galioti nespalvota juosta Užtikau labai išsamų gerą straipsnį apie fotografijos kompoziciją: aiškų, su daug pavyzdžių, bet kartu ir gana trumpą bei neištęstą. Dar prieš keletą metų fotografija visai nesidomėjau, bet perskaičius vieną knygą apie kompoziciją mano nuotraukos pagerėjo keliariopai – ir ne vien tik dėl to, kad nuo tol sąmoningai stengiuosi į kadrą sutalpinti visas galūnes ir nenukirsti fotografuojamų subjektų galvų: kelių valandų investicija į pagrindinių principų supratimą atsipirko su kaupu. Skaityti toliau…

Giovanni Boccaccio: Dekameronas

Keturiolikto amžiaus viduryje Florencijoje rašytas šimto suaugėliškų pasakų (arba pasakojimų) rinkinys mane kankino gana ilgai – įveikiau jį ne iš pirmo karto. Bet tos Dekamerono istorijos puikiai atskleidžia tuometinį gyvenimą: ir jis anaiptol nebuvo davatkiškas, liūdnas ar perdėm tamsuoliškas. Kūno malonumai, neištikimybė, gošbumas, veidmainystė – tai to meto ydos, bet jomis nebūtinai bjaurimasi. Tiesiog, tokia žmogaus prigimtis, ir apie ją galima sudėti begalę juokingų (ar ne itin) istorijų. Daugumą istorijų Giovanni Boccaccio sugalvojo ne pats, jos sutinkamos ir senesniuose šaltiniuose. Skaityti toliau…

Palikai kelioms minutėms keturmetį? Gali gauti kalėjimo

Neišeina iš galvos šiandien perskaitytas New York Times straipsnis. Skamba kiek utopiškai, bet, pasirodo, tokia realybė: kelioms minutėms palikus vieną keturmetį vaiką mašinoje JAV galima susilaukti realios kalėjimo bausmės. Keturmetis dar keturmečiu, bet teoriškai tokios bausmės kai kuriose valstijose galima susilaukti net jei vaikui devyni. Berods Lietuvoje vaiko palikti vieno negalima iki jam sueis šešeri, tik tikėtina, jog tokio įstatymo priežiūra ne tokia uoli: nubėgti iki parduotuvės gal dar pavyktų be „baudžiako“. Skaityti toliau…

Tomas Manas: Budenbrokai

Nebuvau skaitęs jokio Tomo Mano romano, o jau kad pradėti, tai nuo žymiausio kūrinio, dėl kurio jis užsidirbo Nobelio literatūros premiją. „Budenbrokai“ – storas Šiaurės Vokietijos pirklių Budenbrokų šeimos žlugimo epas, apimantis keturias kartas ir ryškiai pateikiantis devyniolikto amžiaus vidurio nuotaikas. Nors tai laikas, kai mažėjo visos aristokratijos svarba, o visuomenės pokyčiai tapo labai greiti (tuo metu visur buvo naikinama baudžiava, o technologinis progresas ėmė vis stipriai įgauti pagreitį), Budenbrokų šeimoje tai vaidino gana antraeilę rolę. Skaityti toliau…

Aro kelionė po Islandiją

Pasidedu šią nuorodą (ir nuotrauką) sau, nes tai gera motyvacija dar kartą planuotis kelionę į Islandiją. Nors šioje saloje esu buvęs du kartus, visada ten vykau tik darbo reikalais ir abu kartus žiemą. Noriu sugrįžti lėtai kelionei po stulbinančio grožio gamtą. Islandija. Ledkalnis Šaltinis

Kaip teisingai paprašyti paslaugos

Žurnale Valet yra geras straipsnis (atradau per kottke.org) apie tai, kaip teisingai reikia paprašyti paslaugos: tam irgi reikia tam tikro subtilumo, manierų ir žinių, kad tas, kurio prašai, neįsižeistų ir nesijaustų blogai. O prašyti paslaugų, anot žurnalo Valet, nėra gėdinga. Mažos paslaugos stiprina draugystę: darydami vienas kitam smulkias paslaugas susipažįsta kaimynai ir per jas stiprėja ryšiai tarp bendradarbių. Žmonėms patinka būti naudingiems, jie mėgsta didžiuotis savo įgūdžiais ar net kažkiek pasirodyti. Skaityti toliau…

Dekamerono lovos apgaulės

Jau keletas mėnesių po truputį stumiuosi per Bocaccio „Dekameroną“ – viduramžių pasak(ojim)ų rinkinį. Istorijos visai įdomios, o jose gerai atsispindi tuometinis miestelėnų gyvenimas: kad ir kokie sunkūs ar religingi laikai, vis tiek dauguma temų sukasi apie seksą ir viliojimą. Net aštuoniose istorijose pasikartoja„lovos apgaulės“ (angl. „bed-trick“) motyvas, kuris man šiais laikais sunkiai suprantamas: kokiam nors veikėjui miegant, į jo lovą vietoj žmonos įsliūkina kita moteris ir su juo pasimyli, o vyriškis nieko keisto nepastebi. Skaityti toliau…

Lietuvos miestų gatvės pagal pasaulio šalis

Neseniai užtikau įdomią JAV bei kitų pasaulio didmiesčių gatvių orientacijos analizę, darytą vienu mano mėgstamiausių python modulių osmnx. Kadangi kodas viešas, tai buvo nesunku tą patį padaryti ir Lietuvos miestams. Kaunas ir Vilnius – gana chaotiški, o kitur vyrauja aiški kvartalinė sistema Kuo senesnis miestas, tuo didesnis senamiestis, o šie dažniausiai būna chaotiški. Naujesniuose miestuose daugiau vyrauja aiški kvadratinė kvartalinė sistema. Buvo įdomu tai, kad dažniausiai ji ne tiksliai šiaurės-pietų bei rytų-vakarų krypties, o apie 20 laipsnių pasukta pagal laikrodžio rodyklę (Alytus, Gargždai, Kretinga, Kėdainiai, Marijampolė, Mažeikiai, Neringa, Palanga, Telšiai – ypač Žemaitijoje). Skaityti toliau…

Steven Pinker – „Enlightenment Now“

Ėmiausi šios knygos sužinojęs, jog tai Bill Gates‘o mėgstamiausia šiuolaikinė knyga. Ir nors skaičiau ją gal ne taip greitai, kaip tikėjausi, ją rekomenduoju perskaityti visiems. Ypač bambekliams ir pesimistams, kurie mano, jog pasaulis ritasi velniop, o už kiekvieno Delfio straipsnio slypi naujas pasaulinis karas. Realybė ne tokia jau bloga, o mes iš tiesų gyvename labai gerais laikais. Ir svarbiausia – viskas ir toliau gerėja! Knygą turbūt būtų galima sutraukti į šią labai patikusią pastraipą: Skaityti toliau…

Dantė – „Dieviškoji komedija“

Uff… Prireikė kone ištisų metų kol per sukąstus dantis ir jau nebežinau kelinto pragaro rato kančias sugebėjau šitą legendinį kūrinį perskaityti. Lyginant su Dante, Homero „Iliada“ pasirodė lengvas paaugliškas kūrinys, kurį skaityti yra smagu. Tiesa, vietomis ir kokio nors Europos Sąjungos struktūrinio fondo lėšų panaudojimo ataskaita būtų buvusi smagesnė už Dantės „Dieviškąją komediją“ – ataskaitoje bent jau apytiksliai suprasčiau apie ką rašoma. Aišku, tai akmuo ne į Dantės, o mano paties daržą. Skaityti toliau…

Andrius Kleiva: „Kaip veikia Japonija“

Andrius Kleiva – jauniausias Lietuvos interneto dienoraštininkas, nors, deja, jo svetainės internete jau nebėra. Baigęs mokslus Prancūzijoje, jis metus praleido Japonijoje – ši jo knyga yra įspūdžių iš tolimos ir keistos šalies suvestinė. Japonai europiečio akimis yra keistoki, uždari ir kompleksuoti. Kleivos knygoje analizės apie antropologines to priežastis nerasime, bet pastebėjimų ir keistenybių aprašymų – į valias. Skaičiau su malonumu ir ne kartą sau kartojau, kad tokia kultūra – ne man. Skaityti toliau…

Uganda apmokestino socialinius tinklus

Nauja idėja valdantiesiems: apmokestinti socialinius tinklus. Uganda nuo liepos mėnesio apmokestino prieigą prie socialinių tinklų ir nuo šiol kiekvienas norintis jais naudotis, už kiekvieną dieną iš anksto turės susimokėti po 200 Ugandos šilingų (apie 4.4 euro centus). Susimokėjus bus laisvai galima pasiekti Facebook, Instagram bei Linkedin. Iki kitos dienos. Tiesa, mokesčio motyvacija gana keistoka – valdžia sako, kad socialiniuose tinkluose sklinda nepagrįsti gandai ir su tuo valdžiai labai brangu kovoti. Kritikų (ir žmogaus teisių aktyvistų) nuomone, mokesčiu iš tiesų bandoma įvesti cenzūrą, o ne išgydyti piliečius nuo interneto priklausomybių. Skaityti toliau…

Akims paganyti: folin.lt

Šio ryto mano atradimas – fotografo Lino internetinis dienoraštis apie keliones po svečias šalis folin.lt. Jau seniai su tokiu pasimėgavimu ką nors skaičiau ir ganiau akis po užsienio gatvių ir žmonių vaizdus. Linas turi ne vien puikią fotografo akį, bet ir puikiai valdo klaviatūrą. Gaila tik kad RSS dienoraštyje nėra, tad neįmanoma jo prenumeruoti. ATNAUJINIMAS: Visgi RSS šiame dienoraštyje egzistuoja!

Wexler, Shaffer, Cotgreave: The Big Book of Dashboards

Dirbant su duomenimis ir neturint didelės menininko gyslelės man kartais trūksta teorinių žinių apie grafikų dizaino teoriją, spalvas bei bendrą „user experience“. Kai greitai sumetinėji grafikus Excelyje, tai gal tai ne taip stipriai jaučiasi, bet kai reikia sukurti kažką sudėtingesnio, reikia ieškoti pagalbos knygose. „The Big Book of Dashboards“ pradžiai tam visai tinka. Knygos stipriausia dalis yra tie keli skyriai apie pagrindus: kodėl niekada nereiktų naudoti skritulinių diagramų, kodėl reikia žūt būt vengti šviesoforo spalvų (daltonikai jų neskiria), kodėl reikia vengti per didelio informacijos kiekio vienoje vietoje ir panašiai. Skaityti toliau…

Škotijoje galima išsinuomoti ištisą knygyną

New York Times rašo apie knygyną Škotijos Wigtown miestelyje, kurį kartu su antrame aukšte esančiu butu galima išsinuomoti per Airbnb. Norinčių bent savaitei tapti knygyno pardavėju yra tiek daug kad viskas rezervuota iki pat 2021 metų (kol kas tolimesnių rezervacijų Airbnb nepriima). Nors miestelyje gyvena tik apie tūkstantis gyventojų, jame yra net dvylika knygynų, parduodančių naudotas knygas. O turint tokį knygyną, kurį kiekvieną savaitę prižiūri naujas savininkas, įdomybių turėtų netrukti.

Homeras – „Iliada“

Pamenu, „Odisėją“ privalomai skaičiau kažkada mokykloje – nebuvo labai smagu. Verčiau puslapius sukandęs dantis, vien tik valios pastangomis yriausi hegzametro eilutėmis. Spinduliuotšalmiai achajai ir gražiaauliai danajai man reiškė tik begalinį nuobodulį ir nuolatinį dirsčiojimą į knygos galą – kiek dar liko šitos beprasmės kankynės? Kai knygų klubas nusprendė, jog reiktų paskaityti „Iliadą“, ją atsiverčiau su ta pačia prieš dvidešimt metų patirta pagarbia baime: tikriausiai reikės nemažai pavargti, kol ją užversiu užsidėdamas sau pliusą ir įgijęs teisę girtis perskaitęs dar vieną klasikos tomą (juk visi žino kas juose parašyta, tik niekas neskaito, tiesa? Skaityti toliau…

Japonijoje galima išsinuomoti šeimą

Retai taip būna, kad skaitant straipsnį atvimpa burna ir negali patikėti tuo, kas ten rašoma. Bet šis New Yorker straipsnis apie Japonijoje populiarią giminaičių nuomos paslaugą buvo būtent toks. Nishida contacted Family Romance and placed an order for a wife and a daughter to join him for dinner. On the order form, he noted his daughter’s age, and his wife’s physique: five feet tall and a little plump. The cost was forty thousand yen, about three hundred and seventy dollars. Skaityti toliau…

David Graeber: „Bullshit Jobs. A Theory“

2013-ais metais antropologas David Graeber parašė ese apie tai, kad kuo toliau, tuo labiau žmonija dirba beprasmius darbus. Jie ne vien tik nekuria vertės, bet ir kartu varo žmoniją į depresiją: jei visą dieną turi generuoti kvailas ataskaitas Sodrai, sunku jaustis, kad sukūrei ką nors prasmingo. O kuo toliau, tuo tokių darbų daugėja. „Bullshit Jobs. A Theory“ yra platesnė šios ese versija. Nemažai vietos skiriama ekonominiam aspektui, mat dažniausias prieštaravimas iš ekonomistų visgi būna, kad rinka yra efektyvi ir jei darbas nesukurtų vertės, niekas žmogaus nesamdytų, tačiau centrinė knygos tema visgi yra žmogus ir jo santykis su darbu. Skaityti toliau…

Kelionė po Sussex grafystę

Vieną birželio pradžios sekmadienį pavyko ištrūkti iš Londono ir, išsinuomojus mašiną, apvažiuoti pietinės Anglijos pakrantės uolas. Pradžioje planavau keliauti truakiniu iki Brighton ir mašiną nuomotis tenai, tačiau kainos Brightone buvo žymiai didesnės (kone tris kartus!), tad važiavome iš Londono. Neįprastoje pusėje esantis vairas ir mechaninė greičių dėžė kėlė gana nemažai streso, bet susitvarkėm. Google žadėjo, kad apie 100 kilometrų važiuosime dvi su puse valandos – ir iš tiesų, užtrukome panašiai, mat keliai siauri, daug miestelių, o ir daugiau nei valandos reikia išvažiuoti iš pačio Londono. Skaityti toliau…

Christopher I. Beckwith – „Empires of the Silk Road“

Plati knyga, siekianti užgriebti visą Eurazijos istoriją nuo pat civilizacijos ištakų iki dabartinių laikų. O siekiant sutupdyti tiek istorijos į keturis šimtus puslapių neišvengiamai knygoje tampa ankšta: per kai kuriuos skyrius, it per tirštą faktų košę, yriausi sunkokai. Viena niekada negirdėta karalystė A užpuolė kitą negirdėtą karalystę B, tada kažkas sudarė sąjungą su kažkuo ir kažkas kažką nukariavo. Kitame puslapyje viskas kartojasi, galbūt net tuo pačiu eiliškumu ir su tais pačiais veikėjais – nebeseki galų. Skaityti toliau…

Randall Munroe – „What if?“

Turbūt nėra nei vieno geek‘o, kuris nežinotų Randall Munroe kuriamo komikso xkcd.com: paprasti piešiniai sumišę su fizikos, matematikos, kultūros bei programavimo žiniomis. Randall Munroe turi ir atskirą svetainę, kurioje rimtai ir giliai atsakinėja į keistus „kas būtų jeigu būtų“ klausimus: kas atsitiktų, jei giliausioje žemės vietoje atsirastų 10 metų skersmens skylė, į kurią išbėgtų valdenynų vanduo? Kas būtų, jei povandeninis laivas atsirastų žemės orbitoje – ar yra šansų įgulai išgyventi? Skaityti toliau…

Kai grynieji nebepopuliarūs, vagims tenka grobti pelėdas

The Atlantic rašo apie Švedijos vagis: As Sweden’s supply of banknotes continues to dwindle, criminals have shown new enthusiasm for the endangered-species black market, previously cornered by reptile wranglers and orchid thieves. Crimes involving protected species recently reached their highest level in a decade. A single great gray owl—known as the “phantom of the north”—now goes for 1 million kronor (about $120,000) on the dark web. Švedija buvo pirmoji valstybė Europoje, kuri 1661-aisiais pradėjo spausdinti popierinius banknotus, o dabar joje popieriniai pinigai beveik nebenaudojami: manoma, kad grynaisiais atsiskaitoma tik 2 procentų sandorių. Skaityti toliau…

Viktorijos laikai 21-ame amžiuje

Karalienės Viktorijos laikais vidurinei klasei moralės normos buvo labai svarbios: iš esmės tai skyrė vidurinę klasę nuo pasileidusių aristokratų ar nesipraususių vargdienių. Savęs suvaržymas leido vidurinei klasei jaustis moraliai geresniu, leido patiems save išaukštinti. Tie, kas preciziškai nesilaiko moralės normų, paleistuvauja, leidžia sau nuogybę ar žaidimus, nevertas pagarbos. Jason Tebee straipsnyje teigiama, kad dvidešimt pirmame amžiuje nedaug kas pasikeitė: aukštesnioji vidurinė klasė vis dar iš aukšto vertina visus, kurie savęs nekankina. Skaityti toliau…

Ben Goldacre – „I Think You’ll Find It’s a Bit More Complicated Than That“

Ben Goldacre turėjo šventą misiją: laikraščio the Guardian kassavaitinėje skiltyje jis nepailsdamas kritikuodavo žurnalistus bei mokslininkus, kurie nepaisydami statistikos dėsnių ar gerųjų mokslinio metodo praktikų pernelyg greitai peršokdavo prie toli siekiančių išvadų. Kliūdavo daugeliui, net tam pačiam the Guardian laikraščiui. Ši jo knyga yra kassavaitinės skilties straipsnių rinkinys. Mokslinius atradimus padaryti ne taip jau lengva: mokslininkams reikia nemažai statistikos žinių, o jų atradimus, kurie skelbiami moksliniuose žurnaluose, kritiška akimi turi peržiūrėti ir kiti mokslininkai. Skaityti toliau…

Alev Lytl Croutier – „Harem: the World Behind the Veil“

Šachrazados pasakos bei nuo vyrų akių haremuose slepiamos paslaptingos moterys gal ir turi savo romantikos, bet mane tai ne itin domino. Man iki šiol buvo neaišku, kodėl haremus bei turkiškąją kultūrą, bent ja tarp mano pažįstamų, dažniau romantizuoja moterys. Kai kuriuos atsakymus visgi gavau, nors pati knyga nėra labai gili ir moksliška: ji gausiai iliustruota įvairiais paveikslais, o tekstų trumpumas leidžia ją perversti per vieną vakarą. Iš pirmo žvilgsnio iš tiesų haremas turėtų kaitinti aistringas mintis: uždarytos nuo vyriškių akių, apsuptos eunuchų, sultono moterys tik ir laukia, kada jomis pasitenkins namų šeimininkas. Skaityti toliau…

Phil Knight: Shoe Dog

Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie kompaniją Nike: tai vienas stipriausių prekinių ženklų. Jos įkūrėjo Phil Knight memuarai labai asmeniški bei nuoširdūs: čia daugiau asmeninių išgyvenimų nei verslo gudrybių ar strategijos. Gal dėl to ši knyga ir yra tokia patraukli: žmogus, sukūręs tokią žymią kompaniją, apie savo nueitą kelią pasakoja jautriai, paprastai ir žmogiškai. Buvo ir klaidų, nemažai suklupimų, paklydimų, kartais ir pykčio, išdavysčių, per mažai dėmesio aplinkiniams žmonėms, mažai laiko šeimai, mažai laiko sau. Skaityti toliau…

Michael Malice – „Dear Reader: The Unauthorized Autobiography of Kim Jong Il“

Šią knygą nutariau perskaityti, nes mane sudomino podcastas su jos autoriumi: visos iki tol skaitytos knygos apie šią šalį buvo rašytos arba keliautojų, arba pabėgėlių, tad ir jų piešiamas paveikslas gana aiškus. Ši knyga kitokia. Per tam tikrą satyrą ir sarkazmą autorius pasakoja Korėjos istoriją, lyg ji būtų pateikiama _Kim Jong Il’_o lūpomis: nors ją skaitant stebiesi tomis nesąmoningomis istorijomis, kuriomis yra maitinami Šiaurės Korėjos žmonės, bet nejučia pradedi kažkiek tą ideologiją suprasti. Skaityti toliau…

Rachel Botsman – „Who Can You Trust?“

Knyga prasidėjo visai neblogai – apie tai, kuo mes šiais laikais pasitikime ir kodėl tai svarbu. Tradicinis pasitikėjimas hierarchinėmis institucijomis stipriai mažėja, mes vis labiau tikime minios reitingavimu nei autoritetais: Uberio vairuotojų reitingai tapo svarbesni nei Vilniaus savivaldybės išduodamos taksi vairuotojų licencijos, kurios lyg ir turėtų suteikti tam tikrą kokybės garantiją. Dažniausiai viskas su šia tendencija gerai, jeigu tikime, jog minia yra protinga ir priima vidutiniškai gerus sprendimus. Gal ir maisto kokybės inspekcijos nebereikės, jeigu visi restoranai bus nuolat klientų reitinguojami. Skaityti toliau…

Ką rodo Mankiw taisyklė Lietuvai? Palūkanos jau per žemos

Penktadienį keletas bendrų draugų susėdo prie stalo padiskutuoti markoekonomikos ir investicijų temomis. Ir nors karščiausios diskusijos virė apie kriptovaliutas, buvo labai įdomu paklausyti Vaido Urbos pasakojimo apie makroekonomines teorijas. Niekad jose gerai nesigaudžiau, tad buvo labia naudinga suprasti, kokie vėjai vyrauja tarp makroekonomistų, ir ką jie prognozuoja artimiausiems metams. Vienas įdomiausių Vaido paminėtų dalykų buvo Mankiw taisyklė. Kai kurie makroekonomistai mano, jog egzistuoja labai paprasta formulė, pagal kurią reiktų valdyti palūkanas: jos gali būti nusakomos formule Skaityti toliau…

Aleksandr Piatigorskij – „Prisiminsi keistą žmogų“

Apie Aleksandrą Piatigorskį nieko iki šiol nežinojau, bet netyčiomis jo vardas vis pasipainiodavo po mano akimis: tai Rigas Laiks straipsniuose, tai kur nors internetuose, tai knygų viršeliuose. Ne paslaptis, kad tai mėgstamas Sofoklio leidyklos autorius: lietuviškai išleistos net keturios jo knygos. „Prisiminsi keistą žmogų“ surijau turbūt per du vakarus. Iš esmės patiko, nors painumo joje nemažai, bet tai, matyt, dalis sumanymo. Neslėpsiu, turiu silpnybę temoms apie stiprius, stoiškus, seno kirpimo „riteriškumo“ ir „masoniškos“ moralės žmones. Skaityti toliau…

Steven Pinker apie nelygybę

Steven Pinker viename nesename interviu išsako įdomių minčių apie ekonominę nelygybę: What subject have you found it most challenging to write about? Economic inequality. It is both highly moralized (right-thinking people agree it’s the root of all evil) and intellectually devilishly complex, far more than people acknowledge. For example, if “the bottom fifth” earns the same proportion of income in 1980 and 2010, it doesn’t mean anyone’s income stagnated: these “fifths” are different people, and they earn a fifth of different totals. Skaityti toliau…

Latvijos bankų krizė Lietuvos portaluose

Jau kelios dienos Latvijos bankiniame sektoriuje vis išlenda svarbios naujienos: tai sulaikytas korupcija įtariamas centrinio banko vadovas (berods tai susiję su Norvik Banka skundu dėl kyšio reikalavimo bei 4Finance SMS kreditų bendrovės, kuri veikė SMS Credit bei Vivus prekių ženklais, reikalais), tai teko gelbėti trečią didžiausią Latvijos banką AB.LV, mat šį JAV apkaltino bendradarbiavimu su Šiaurės Korėja ir įvedė jam sankcijas. Tokios finansų sektoriaus naujienos būna ne kasmet (ir netgi ne kas dešimtmetį). Skaityti toliau…

Mario Salvadori – „Why Buildings Stand Up“

Man patinka paimti į rankas knygą apie tokią temą, apie kurią ničnieko nenutuokiu. Mario Salvadori „Why Buildings Stand Up“ – apie statinių konstrukcijas ir inžineriją, ji paprasta žmonių kalba paaiškina, kaip statomi tiltai, kupolai, ant ko laikosi stogai ir kodėl pastatai negali būti bet kokio aukščio bei ploto. Jei iki tol buvau tik kažką girdėjęs apie arkos veikimo principus, tai perskaitęs „Why Buidings Stand Up“ jaučiuosi suprantąs žymiai daugiau. Skaitydamas įvairių pastatų istorijas sužinojau daug įdomių dalykų: ir tai, kad piramidės nėra tiesiog vienas ant kito sudėti akmeniniai blokai (jie sudėti tam tikru, link centro palenktu, kampu, kad nevirstų ir nebyrėtų išorėn), ir tai, kad plokštuma, išlenkta į balno formą gali atlaikyti žymiai didesnį krūvį. Skaityti toliau…

Šimtmečio šventimas – vėl laidotuvių veidais

Liudvikas Andriulis vaizdingai rašo apie šios dienos šimtmečio minėjimo renginius: Kiek bebuvo kalbėta, kiek sakyta, kiek Medeina Vyriausybėje stengėsi – vis tiek laidotuvės, o ne gimtadienis. Įsijunkit LRT būtent dabar. Mūsų Šimtmečio minėjimas vėl yra baisi pochoronkė. Pažiūrėkit į veidus, pažiūrėkit, kas ten vyksta. Rūsti Prezidentė, rūsti jos kalba, rūstūs rimti veidai, laidotuvių giesmės, kalbos apie amžius, kažkokie varpai. Formalus renginys, diplomatinė funkcija, kurios turbūt reikia, bet kodėl tą nuobodybę reikia rodyti visuomenei? Skaityti toliau…

Steven Pinker – „The Sense of Style“

Pamenu, kai pirmą kartą, dar būdamas mokiniu, nuvykau į Angliją, mano anglų kalbos žiniomis stebėjosi ne vienas anglas. Ir visai ne dėl to, kad kalbėjau labai laisvai ir išraiškingai. Priešingai, mano tariamos frazės buvo itin gramatiškai tikslios, it pažodžiui iškaltos tiesiai iš storiausių lingvistikos vadovėlių ir todėl visiškai nenatūralios. Taip, aš mokėjau tinkamai skirti kada reikia naudoti „would have been doing“, o kada „would have done“, bet jie visi į mane žiūrėjo kaip į ateivį – juk normalūs žmonės taip nešneka. Skaityti toliau…

Audronė Urbonaitė – „Mano didžioji nuodėmė, žurnalistika“

Nebepamenu, kieno recenzijos paskatintas pirkau šią knygą – joje daug aštrios tiesos ir nuoširdumo. Perskaitęs ją iš tiesų jauti kažkokį pasibjaurėjimą žurnalisto profesija – atrodo, jog vieni tiesiog kuria pigų turinį apie šiuolaikinių geltonosios spaudos įžymybių papus ir sukneles, o net ir tie „rimtieji“ braunasi pas nenorinčius kalbėti žmones, veržiasi į jų sielas ir uždavinėja nepatogius klausimus. Dalis knygos man priminė ankstyvąjį Račo dienoraštį, dar iš tų laikų, kai jis nebuvo nučiuožęs – kandu, įtaigu, nuoširdu ir labai taiklu. Skaityti toliau…

Facebook tapo nuobodus, bet ar galima nuo jo atprasti?

Ar pastebėjote, kaip per keletą metų pasikeitė Facebook socialinės normos? Jei kokiais 2010-aisiais kiekvienas per dieną vos ne kelis kartus dalindavosi įprasto gyvenimo vaizdais ar mintimis („šiandien taip pavargau“, „eisiu kepti pyragą“, „ar jum irgi patiko X serialo Y serija“?), dabar dažniausiai dalinamasi tik itin dideliais gyvenimo įvykiais: vestuvės, gimtadieniai, atostogos. Jokios buities, mažai smulkmenų. Tie, kurie vis dar dalinasi savo kasdienybe yra arba „influenceriai“ arba keistuoliai. Jau prieš kokį gerą pusmetį pastebėjau, kad Facebook srautas man nebeįdomus: žinių srautą galiu gauti ir kitur, o asmeninių įrašų, dėl kurių ir maigau Facebook aplikaciją, labai sumažėjo. Skaityti toliau…

Gintaras Beresnevičius: „Imperijos darymas“

Kažkurioje diskusijoje apie idėjas Lietuvai radau nuorodą į Gintaro Beresnevičiaus knygą „Imperijos darymas“, rašytą prieš pat stojimą į Europos Sąjungą. Ne su viskuo gal joje galima sutikti, kai kurie teiginiai atrodo ganėtinai keistoki, kai kurie – kiek atgyvenę, bet bendras minčių gylis ir idėjų drąsa stulbinanti. Įkvėpimo galima semtis kibirais. Svarbiausia knygos mintis visgi ta, jog nereikia mums galvoti, jog mes maži ir nieko negalime pasiekti. Reikia drąsiai mąstyti ir siekti didelių tikslų: mus gali vienyti idėja tapti regiono lyderiais. Skaityti toliau…

Kriptovaliutų žlugimas – galimybė pigiam dirbtiniam intelektui

Dar viena diena, kai kriptovaliutos leidžiasi iš savo aukštumų. Manijos būna žavios, kai nesi į jas investavęs ir ramiai sau iš šono gali šypsotis į ūsą ir laukti tolimesnių įvykių. Kažkur kažkas turėtų stipriai nudegti, kažkas bangai atsitraukus bus pastebėtas besimaudantis be kelnių, kažkur turėtų užsidaryti stambi kriptovaliutų birža (ir jos niekas neturėtų gelbėti, nes tai nebuvo reguliuojamas verslas ir ji nesukelia sisteminės rizikos visai ekonomikai). Šiandienos Bitcoinų kainos jau pasiekė tą ribą, kai tapo nuostolinga jas “kasti“. Skaityti toliau…

Frank Herbert – „Dune“

Skaityti ir vertinti mokslinės fantastikos klasiką gana sunku: duodi jai šansą tave užkabinti, bet ji vis tiek kažkaip vilčių nepateisina. Jeigu neseniai skaitytas Asimovo „Aš, robotas“ atrodė labai aktualus šiandienai ir puikiai išlaikęs laiko testą (nors su tuo nesutiko kiti fantastikos mėgėjai, su kuriais teko šnekėtis), tai Franko Herberto „Kopa“ pasirodė tik nedaug išliekamosios vertės turintis šešiasdešimtųjų action filmo scenarijus: idėja tikrai nebloga, bet visi veikėjai plokšti, viendimensiniai, keliamos problemos galėtų būti įdomios, bet jų atskleidimas paskęsta kone „šaudau – gaudau“ epizoduose. Skaityti toliau…

Michael North – „The Baltic. A History.“

Ganėtinai keista į rankas paimti istorijos knygą, kuri kaip ir beveik apie tavo regioną, bet ne visai: nors ir priskiriame save prie Baltijos valstybių, atrodo, jog tai daugiau tik pavadinimas. Baltijos mūsų istorijoje labai nedaug. Nebuvome mes nei pirkliai, gabenę Hanzos prekes į Liubeką, nebuvome mes vokiečių riterių palikuonys, Livonijos ir Kryžiuočių ordino jėgomis skiepiję katalikybę, nebuvome mes ir Skandinavijos karalių intrigų objektais. Na, gal kažkiek ir buvome, bet Lietuva ir Lenkija Baltijos jūros regione atliko periferinį vaidmenį, dažniausiai LDK minima kaip ta keista nenugalima pagonių ar kiek vėliau katalikų (kai jau visur sklido reformacijos idėjos) šalis, labiau žiūrinti į Ukrainos bei Baltarusijos pusę nei į Baltijos jūrą. Skaityti toliau…

Idėjos Lietuvai ir Estijai

Vakar išryškėjo toks kontrastas: perskaičiau žurnalo New Yorkerstraipsnį apie Estijos viziją, ir tą pačią dieną buvo paskelbtos trys idėjos Lietuvai. Lietuviškų idėjų pristatyme pompastikos nemažai, nors pačios idėjos kažkiek pagyvenusios: mokytojai turi tapti prestižine profesija (gal ir ok, nors labiau norėtųsi, kad tikslas būtų gerinti švietimo sistemą apskritai, o mokytojai tėra tik viena to priemonė), reikia įteisinti dvigubą pilietybę (bet ką tai realiai išsprendžia?), padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstus (turiu tokią nuomonę, kad nuosavo būsto turėjimas nėra siektinas dalykas – priešingai, kuo daugiau turinčių savo būstą, tuo jie mažiau mobilūs ir sunkiau prisitaiko darbo rinkoje) ir skaitmenizuoti biurokratiją. Skaityti toliau…

Šiaurės Korėja: logikos ten daugiau nei gali pasirodyti

Esu skaitęs visokių dalykų apie Šiaurės Korėją. Dažniausiai tai baisios ir liūdnos istorijos (kaip kad knygoje „Neturime ko pavydėti“) arba siurrealistiniai keliautojų po šią uždarą šalį pasakojimai. Smurtas, baimė dėl savo gyvybės, badas, nesuvokiama kančia ir smegenų plovimas. O štai šiandien užtikau vieną podcastą, kurio tekstas pateikė kiek kitokį požiūrį ir leido geriau suprasti, kas vyksta Šiaurės Korėjoje ir kuo iš tiesų gyvena jos piliečiai. Logikos jų politikoje daugiau nei gali pasirodyti iš pradžių. Skaityti toliau…

Richard P. Feynman: Don’t You Have Time to Think?

Richard Feynman yra ne vieno „geeko“ idealas: fizikas, Nobelio premijos laureatas, labai sveiko požiūrio į visokią pompastiką ir biurokratiją (nors kaip tik kiti sako, kad „pasikėlęs“), aštriai juokingas ir įžvalgus. Kitos jo knygos („Surely, You’re Joking, Mr. Feynman“, „What Do You Care What Other People Think“) yra labiau anekdotinių pasakojimų rinkiniai, o ši – dokumentinė jo laiškų rinktinė. Gal dėl to jį perskaičius Feynman atrodo labiau žmogiškas ir ne tiek užrietęs nosį: kartais jis pats pripažįsta, jog savo pasisakymais yra perspaudęs, atsiprašo, supranta savo klaidas. Skaityti toliau…

Esther Perel: The State of Affairs

Kartais atrandu tokių knygų, kurios sugeba man visiškai nepažįstamą jausmų temą logiškai sudėlioti į lentynėles: porų psichologės Esther Perel knyga apie neištikimybę būtent tokia. Ne tai kad būčiau ieškojęs žinių tokiomis temomis – knygos apie psichologiją ir santykius dažniausiai mane purto savo abstraktumu ir perdėm sudėtingu pseudomoksliniu pasakojimu, tačiau šita, netikėtai užmatyta pernai metų geriausių knygų sąrašuose, užkabino. Daugeliui puritoniškų amerikiečių Esther Perel knyga kelia pasipiktinimą, nes joje vyrauja gana liberalus „europietiškas“ požiūris į neištikimybę (autorė yra kilusi iš Belgijos, bet konsultuoja JAV): neištikimybės pagundų išvengti beveik neįmanoma, o itin griežtas požiūris į klystelėjimus tik griauna šeimą. Skaityti toliau…

Savaitė be nuosavo automobilio

Nežinau už kokius nuopelnus, bet šią savaitę buvau pakviestas prisijungti prie Europos judrumo savaitės (European Mobility Week) akcijos #ditchyourkeys ir ištisas septynias dienas atsisakyti savo automobilio. Tiesa, tam kad šis iššūkis nebūtų labai sudėtingas, akcijos rėmėjai Uber, Vilniaus Viešasis Transportas, Cyclocity, Citybee bei Spark suteikė galimybę šiomis dienomis jų paslaugomis naudotis nemokamai – tad per šią savaitę galėjau išbandyti visokiausius judėjimo po Vilnių būdus, kuriais iki šiol nesinaudojau. Už Vilniaus ribų šiomis dienomis neplanavau niekur vykti, o pasižiūrėjęs į savo judėjimo istoriją, supratau, kad mano geografija buvo ganėtinai ribota: visą laiką maliausi tarp namų Lazdynuose, senamiesčio ir dviejų klientų biurų. Skaityti toliau…

David Rohde: „Endgame“. Žurnalistinis pasakojimas apie Srebrenicos žudynes.

Jei tai būtų išgalvota istorija apie karą, ši knyga savo ryškiu pasakojimu ir keliamomis emocijomis patektų tarp stipriausių mano skaitytų kūrinių. Pradėjus versti puslapius nebegali sustoti, nors ties kiekvienu skyriumi viskas darosi tik baisiau ir baisiau. Rydamas pastraipą po pastraipos žinai, jog geruoju čia anaiptol nesibaigs: desperacija auga ties kiekviena generolų klaida, kiekviena politikų neveiklumo valanda ir kiekvienu naiviu sprendimu nesipriešinti blogiui. O juk tai ne išgalvotas karinis romanas: tai tikras žurnalisto pasakojimas apie tai, kaip 1995-aisiais Bosnijoje per dešimt dienų Jungtinių Tautų taikdariai olandai nesugebėjo pasipriešinti serbams, kurie užėmė Srebrenicos anklavą ir išžudė 7-8 tūkstančius musulmonų vyrų. Skaityti toliau…

Apie (perdėtą) metrikų svarbą

Vienas svarbiausių dalykų šiuolaikinėje vadyboje – metrikų (KPIs, key performance indicators, pagrindinių veiklo rodiklių) sekimas. Juk jei kažko nematuoji, tai ir negali pagerinti. Iš tiesų, poreikis reguliariai matuoti savo progresą organizacijas priverčia rimčiau pažiūrėti į savo duomenų ūkį, mat iki tol duomenų surenkama mažai ir ne daug kam rūpi jų kokybė. Ir tik turint pakankamai duomenų palaipsniui galima prieiti prie „data-driven“ kultūros: visus svarbesnius sprendimus priimti vadovaujantis nebe nuojauta, o paanalizavus objektyvius skaičius. Skaityti toliau…

Keletas patarimų apklausų sudarytojams

Artėjant tam pavasario metui, kai į elektroninį paštą bei _Facebook’_o srautą pradeda plaukti studentų prašymai užpildyti nuobodžias ir skausmingai ilgas bakalaurinių ar magistrinių darbų anketas, užtikau labai neprastą „Partially Derivative“ podcast‘o seriją apie tai, kaip teisingai tas apklausas sudarinėti. Kadangi patarimai buvo vertingi ir man pačiam, dalinuosi trumpa jų santrauka: Prieš sudarant apklausos anketą reikia gerai pagalvoti, kokius duomenis nori surinkti ir kaip tuos duomenis analizuosi. Visai ne pro šalį būtų iš anksto susidaryti sąrašą grafikų, kuriuos norėsi nupiešti ir nuspręsti, kokias regresijas skaičiuosi. Skaityti toliau…

Ką perskaičiau sausį

Alan Lightman – Einšteino Sapnai. Trumpi „kas būtų jeigu būtų“ apmąstymai apie laiką: o ką jei laikas sustotų? O ką, jei viskas vis kartotųsi? Kas būtų, jei visi žinotume, kad šiandien yra paskutinė diena? Knygos idėja tikrai nebloga, gal tik kiek įkyrėjo nuobodokas pasakojimo stilius. Na, o kadangi šią knygą skaičiau tuoj po trumpų Borges’o šedevrų, atrodė, jog geros idėjos išpildymui kokybės trūko. 3/5. Cal Newport – Deep Work. Patikusi knyga, verčianti pagalvoti apie tai, kokiame išsiblaškymo pasaulyje mes gyvename: be koncentracijos ir atsiribojimo nuo visokių trukdžių beveik neįmanoma sukurti ką nors giliai prasmingo. Skaityti toliau…

Lietuvos miestų gatvės

Miestų žemėlapiai mane traukia kaip blizgučiai šarkas: nuo pat mažų dienų mėgau ištisas valandas juos tyrinėti vedžiodamas pirštais autobusų maršrutus, šnabždėdamas sau gatvių pavadinimus ir įsivaizduodamas miesto gyvenimą pagrindinėse sankryžose. Tad Rūtai užrodžius naują Pitono modulį OSMnx, kuris leidžia iš openstreetmaps duomenų nupiešti labai estetišką Allan Jacob knygos „Great Streets“ stiliaus žemėlapį negalėjau susilaikyti jo neišbandęs. To rezultatas: visų Lietuvos miestų centrinės kvadratinės mylios žemėlapiai. Tokiuose žemėlapiuose dažniausiai į akį krenta kvartalų simetrija ir tvarka, o Lietuvoje to beveik neįmanoma rasti. Skaityti toliau…

Pagalbos! Kaip pasirinkti kam padėti?

Ar kada esate rimtai galvoję, kam paskirtumėte lėšas, jei labdaros tikslais turėtumėte išleisti kažkokią sumą eurų? Nors kiekvienais metais kam nors vis skiriu savo 2 procentus pajamų mokesčio, dažniausiai mano sprendimas būna gana paprastas: remiu tuos, kuriuos remiu iš įpratimo, arba tuos, kuriuos pažįstu – bent jau iš jų tikiuosi, jog lėšos nebus tiesiog „įsisavintos“. Šiemet norėtųsi kiek labiau apgalvoto sprendimo – net jei per metus labdarai skiri ir menkas sumas, verta susimąstyti apie jų atnešamą naudą. Skaityti toliau…

Jorge Luis Borges – „Smėlio knyga“

Pažvelgus į savo perskaitytų knygų sąrašą ir suskaičiavus pastaraisiais metais skaitytas grožinės literatūros knygas vargiai priskaičiuočiau iki dviženklio skaičiaus: gal tik kas dešimtą galima būtų priskirti šiai kategorijai. Keletą metų prioritetą teikiau negrožinėms knygoms apie ekonomiką, skaičius ir istoriją, apie sąsajas, ryšius ir priežastis, apie tai, kaip pasaulis veikia ir kaip yra sudėliotas, nuvertindamas ištisus išminties klodus, sudėtus į grožinius kūrinius. Šiemet bus kitaip: labai džiaugiuosi, jog keletas draugų įtraukė mane į knygų skaitymo klubą, kuriame kas mėnesį perskaitome po ne pačią lengviausią grožinę knygą. Skaityti toliau…

Robotas irgi žmogus

Iš pažiūros duomenų analizė yra labai nešališkas ir objektyvus reikalas: paimi krūvą duomenų, perleidi per sudėtingą statistinių algoritmų mėsmalę ir gauni kažkokias įžvalgas. Mūsų produktą labiau mėgsta Marijampolėje, brangesnius produktus moterys perka savaitgaliais, socialiniuose tinkluose sekantys veikėją X skaito portalą Y, bent tris kartus gavę labai didelę mėnesinę sąskaitą yra linkę perbėgti pas konkurentus. Su regresijomis (ar sudėtingesnėmis analizėmis) ginčytis sunku, nes duomenys lyg ir kalba už save. Nebereikia spėlioti ir remtis dažnai mus pavedančia intuicija. Skaityti toliau…

Dear Data,

Vieną Kalėdų senelio dovanotų knygų surijau per vieną vakarą. Dvi profesionalios duomenų dizainerės (net nesu tikras, kaip teisingai vadinti duomenų atvaizdavimu užsiimančiuosius) – viena Londone, o kita Niujorke – ištisus metus kas savaitę viena kitai siųsdavo ranka pieštus atvirukus su duomenų schemomis, diagramomis ir grafikais. Kiekvieną savaitę jos pasirinkdavo vis naują temą – kiek kartų pasakei „ačiū“, kiek kartų per savaitę nusijuokei, kas kabo tavo spintoje, kas yra tavo geriausi draugai, kiek kartų nusikeikei ar kiek išgėrei alkoholio. Skaityti toliau…

Zylių stebykla

Man patinka vis ką nors naujo išmokti, o mokytis geriausia ką nors darant. Taip visai netyčia užgimė Rube Goldbergiško stiliaus zylių stebėjimo projektas, kuris savyje sujungė norą išsibandyti python kalbos bibliotekas konvoliuciniams neuroniniams tinklams su idėja viską padaryti Amazon AWS debesies infrastruktūroje be jokių dedikuotų serverių vien tik su Lambda funkcijomis. Suprantu, kad tiems, kas su tokiais dalykais nesusiduria tai skamba lygiai tiek pat įdomiai kiek man skambėtų nauja variklio vožtuvo modifikacija paskutiniame BMW modelyje (tikiuosi nesuklydau, kad vožtuvai kažkaip susiję su varikliais, non? Skaityti toliau…

Kol visi stebi JAV rinkimus – netikėta pinigų reforma Indijoje

Tokios dienos, kai žinai, kad žiniasklaida bus užsiėmusi JAV prezidento rinkimais yra ypač puikios atskleisti kokią nors ne itin skanią žinią ar netikėtai padaryti kokią drastišką reformą. Tarkim, energetikos bendrovė E.ON tuo pasinaudodama šiandien per nurašymus pripažino 6.1 milijardo eurų nuostolių. Bet tai smulkmė, palyginus su staigia valiutos reforma Indijoje: vakar vėlai vakare paskelbta, jog nuo šiandien nebebus galima atsiskaityti dviem stambiausiais 500 ir 1000 Indijos rupijų banknotais (jų vertė maždaug atitinkamai 6. Skaityti toliau…

Sociologinės apklausos apie politiką – vėluojantis indikatorius

Šiandien delfi.lt pateikdamas naujausius apklausų duomenis rašo: Apklausa buvo atlikta spalio 19-27 dienomis, vadinasi, dalis žmonių apklausta iki antrojo rinkimų turo spalio 23 dieną, dalis – po jo. Per tą laiką labai išaugo S. Skvernelio populiarumas: nuo 5,4 proc. iki 13,4 proc. Tai tikriausiai nenuostabu, nes Valstiečių ir žaliųjų sąjunga būtent šį politiką siūlo užimti premjero pareigoms. Paūgėjo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio reitingas nuo 9,3 proc. iki 12,6 proc. Skaityti toliau…

Kelionė su trijų mėnesių kūdikiu

Julijai tik sukakus trims mėnesiams išsiruošėme į savaitės kelionę po Italiją: kelios dienos draugų vestuvėms Venecijoje ir penkios kiek ramesnės dienos prie Gardos ežero, pasivaikščiojimams po nedidelius miestelius ir grožėjimuisi kalnų panorama. Iki tol trise niekur toliau Kauno nebuvom keliavę, o ir kelionės tuos šimtą kilometrų greitkeliu buvo nelengvos: Julija labai nuoširdžiai nekenčia važiuoti automobiliu ir visai nesikuklina to parodyti visais savo mažais plaučiais klykdama tėvams į ausis vos įsėdus į mašiną. Skaityti toliau…

Ką perskaičiau spalį

Kadangi dukra jau kiek paaugo ir miega ramiau, spalį perskaitytų knygų sąrašas kiek trumpesnis nei rugsėjo. Tiesa, čia dar įsiterpia ir savaitės atostogos Italijoje, kurioms tikriausiai reiktų paskirti atskirą įrašą: keliauti su trijų mėnesių kūdikiu yra visai įdomi patirtis. Kevin Bloom – „Continental Shift: A Journey into Africa’s Changing Fortunes“. Jau nepamenu, kas rekomendavo šią knygą, bet tikėjausi tikrai nemažai. Nemažai iš jos ir gavau, nors iki pilnos laimės kažkiek pritrūko aiškesnės vientisos minties: knyga yra dviejų Pietų Afrikos žurnalistų kelionių po Afrikos šalis aprašymų rinkinys, o kadangi šalys gana skirtingos, su skirtingomis problemomis (kai kur didžiausia vis dar bėda yra apsirūpinimas maistu, kitur – siekiama gyventi taikoje ir ramybėje, o trečiur – noras būti panašiu į išsivysčiusais šalis), tai ir knygos skyriai apima gana skirtingas temas. Skaityti toliau…

Ką turi mokėti analitikas

Neseniai iš skaitytojo gavau klausimą: ką turi mokėti analitikas? Klausimas ne toks jau paprastas, nes neužtenka išvardinti kelias programavimo kalbas ar paminėti kelias technologijas: negali būti jokio baigtinio sąrašo prie kurio sudėliojus varneles galėtum sakyti, kad, va, šitas analitikas tikrai yra geras. Juk tai tėra tik įrankiai. Nors daugelis analitiko negali įsivaizduoti be matematikos ar statistikos žinių, manau, kad pati svarbiausia sritis, kurią turi išmanyti analitikas yra verslas, kuriame jis dirba. Skaityti toliau…

Antro rinkimų turo prognozė pasitelkiant neuroninius tinklus

Pirmiausia turiu įspėti: nemanau, kad reikėtų į gautus rezultatus žiūrėti labai rimtai. Neuroninio tinklo mokymui naudojau tik 2012-ų metų Seimo rinkimų apygardų duomenis, tad imtis labai nedidelė, o tai turėtų lemti ir gana nemažą paklaidą prognozėse. Galbūt tikslesnių rezultatų būtų galima tikėtis naudojant apylinkių, o ne apygardų duomenis.

Prognozuoti šių metų rezultatus iš 2012-ų metų duomenų nelengva ir dėl stipriai pasikeitusio partijų populiarumo: žalieji valstiečiai prieš ketverius metus nebuvo labai patrauklūs rinkėjams, o ir Skvernelio atsiradimas labai šią partiją pakeitė. Įdomu tai, kad Darbo partijos bei tvarkiečių kritimas iš aukštumų gana gerai atsispindi neuroninio tinklo rezultatuose: jiems prognozuojama laimėti mažiau apygardų nei jie šiuo metu pirmauja.  Kad ir kaip ten būtų, gavau tokį rezultatą:

Prognozė Dabar pirmauja
LVZS 24 21
TSLKD 24 22
LSDP 9 10
LRLS 5 4
LLRA 3 3
TT 2 4
KITI 1 2
DP 1 3
NEP 2 2

Neuroninis tinklas „išmoko“, jog stiprus lenkų pirmavimas apygardoje dažniausiai lemia ir pergalę antrame ture. Algirdui Paleckiui pergalė neprognozuojama, nes istoriniai pernai metų duomenys rodo, jog „Frontui“ ne itin sekėsi – bet jo puikus pasirodymas pirmame ture tikriausiai buvo netikėtas ir daugeliui politikos analitikų. Keisčiausia prognozė, kuria sunku patikėti yra 52-oje Visagino-Zarasų apygardoje, kurioje antrame ture kausis Darbo partija su tvarkiečiais (pergalė prognozuojama Darbo partijai, nors stipriai pirmauja tvarkietis Dumbrava). Keistoka, bet gal ir logiška 40-osios Telšių apygardos prognozė, kur stipriai pirmaujantis darbietis turi mažai šansų atsilaikyti prieš valstietį Martinkų. Kaip jau minėjau, Darbo partijai šis modelis daug šansų nepalieka. Visas apygardų sąrašas su prognozuojamais nugalėtojais ir tikimybėmis, kad nugalės pirmaujantis.

Turint nedaug istorinių duomenų tikriausiai labiau pasitikėčiau politikos ekspertų prognozėmis konkrečioje apygardoje arba modeliuočiau tikimybes kiek kurios partijos rėmėjų ateis į antrą turą bei palaikys ne savo partijos kandidatą: būtent tokį modelį ruošia WebRobots komanda, kuri leido man pasinaudoti jų surinktais iš VRK duomenimis. Idėja patreniruoti neuroninį tinklą ir kilo susidūrus su problema ar nebūtų galima kaip nors statistiškai išskaičiuoti tikimybių, kiek, tarkim, socialdemokratų palaikytų konservatorių kandidatą jei jis būtų likęs prieš darbietį. Taip pat galima pažiūrėti į Vaidoto Zemlio prognozes.

Post Mortem

Rezutatai buvo stipriai kitokie, nei buvo tikimasi: daugiausiai prašauta (tikriausiai dėl to, kad 2012-aisias valstiečiai pasirodė ne itin įspūdingai) su LVŽS ir TSLKD. Tam tikros tendencijos buvo teisingos – Darbo partija, Tvarka ir Teisingumas bei Socialdemokratai iš tiesų gavo mažiau mandatų nei buvo pirmaujama po pirmo turo, tuo tarpu liberalai sugebėjo laimėti daugiau apygardų nei pirmavo po pirmo turo, tačiau šių pokyčių mastas buvo žymiai (žymiai žymiai) didesnis. Iš viso, neuroniniai tinklai sugebėjo atspėti 48 apygardas (67% tikslumas). Palyginimui – rankomis dėliotas Webrobots komandos modelis pasiekė 80% tikslumą. Tiesa, atmetus kai kuriuos nelogiškus neuroninio tinklo siūlymus, kurie plika akimi atrodė keisti ir pataisius prognozę Dainavos apygardoje dėl Vinkaus skandalo (ko iš 2012-ųjų duomenų niekaip nebuvo galima žinoti), buvo galima pasiekti maždaug 75% procentų tikslumą. Ne kažką, bet šis tas.

Skaičiuojant modelio patikimumą, dažnai žiūrimas plotas po Receiver Operating Characteristic (ROC) kreive (kuo gerenis modelis, tuo jis turėtų artėti link vieneto). Štai modelių palyginimai:

Area under ROC curve
Neuroninis tinklas (tikimybės) 0.597143
Webrobots modelis 0.708095
Neuroninis tinklas (binarinis) 0.549048
Laimės pirmaujantis 1 ture 0.500000
Laimės pirmaujantis daugiamandatėje 0.487619

O čia pačios ROC kreivės:

Skirtingų modelių ROC kreivės
Skirtingų modelių ROC kreivės
Skaityti toliau…

Dvidešimt Nobelio vertų Rusijos istorijų

Istorija po istorijos, puslapis po puslapio, paragrafas po paragrafo: kiekvienas Svetlanos Aleksievič užrašytas sakinys persmelktas skausmu, kančia ir neviltimi. Knygoje „Padėvėtas laikas“ („Second Hand-Time: the Last of the Soviets“) patiekiama dvidešimt pasakojimų apie gyvenimą per pirmąjį dvidešimtmetį po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Temos atsikartoja, nors mozaika spalvinga: vieni herojai buvo nuoširdūs komunistai, kurie dar dabar liūdi dėl to, kad buvo sugriauta didžioji idėja, kuriai jie paskyrė savo geriausius gyvenimo metus, kiti herojai – nuoširdūs demokratai, kurie buvo išsiilgę laisvės, tik laukinio kapitalizmo metais nesugebėję ja pasinaudoti. Skaityti toliau…

Ką skaičiau migdydamas dukrą

Nebūčiau pagalvojęs, kad susilaukus dukros atsiras tiek daug laiko skaitymui. Kuo ji neramesnė, tuo ilgiau ją reikia nešioti ant rankų ir migdyti savo glėbyje. Kuo ji neramiau miega, tuo ilgiau ją reikia glausti prie krūtinės ir tuo vėliau perkelti į lovytę. Kuo ilgiau ją tyloje migdai glėbyje, tuo daugiau puslapių perverti Kindle skaityklėje. Dešimt knygų per penkias savaites. Sydney Finkelstein – „Superbosses“. Yra tokių puikių vadovų, su kuriais labai norisi dirbti, nors žinai, jog bus labai sunku: iš tavęs bus daug reikalaujama, bet su šypsena arsi po devyniais prakaitais, nes jie ras kaip tave tinkamai motyvuoti. Skaityti toliau…

Siddhartha Mukherjee. The Gene: an Intimate History

Labai mėgstu tokias knygas, kurios pasakoja, kaip veikia pasaulis. „The Gene. An Intimate history“ papasakoja viską, ką yra atradęs genetikos mokslas: nuo DNR iki CRISPR, nuo Darvino teorijų iki šiuolaikinių mokslininkų tyrimų. Apie genetiką turėjau tik gana paviršutinį supratimą, įgytą mokyklinėse biologijos pamokose, o perskaičius šią storoką knygą man visko daug paaiškėjo: ir kaip veikia proteinai, kaip pasireiškia paveldimumas, kam naudojama DNR polimerazė, kokios sunkiausios problemos genų inžinerijoje ir ar lengva klonuoti žmogaus DNR. Skaityti toliau…

Kaip skiriasi partijos pagal Manoseimas.lt duomenis

Prieš kelias dienas pasirodė manoseimas.lt svetainė, kurioje, atsakius į 12 klausimų, galima pasilyginti, kuri partija buvo arčiausiai jūsų nuomonės. Buvo įdomu paanalizuoti, kurios partijos yra panašiausios ir kiek jos skiriasi. Liberalai ryškiai kitokia opozicinė partija, bet išties, jiems artimiausi socialdemokratai, o ne konservatoriai. [includeme file=”notebooks/barebones/manoseimas.html”]

„Never Split the Difference“ – patikusi knyga apie derybas

Buvusio vyriausiojo FTB derybininko Chris Voss knyga „Never Split the Difference“ – vienas geresnių šių metų mano atradimų, kuriame daug veiksmo iš įkaitų dramų, praktinių derybų patarimų ir situacijų analizės. Jei kitos knygos apie derybas dažnai galvoje palieka tokį skystokai salstelėjusį neurolingvistinio programavimo poskonį, tai čia viskas aišku, logiška ir savose lentynose. Derybos joks ten ne kompromisų menas ir jose nebūtina naudotis tiesioginės rinkodaros vadybininkų triukais. Žodžiu, tai, ko ir tikėtumeis iš kieto įkaitų derybininko. Skaityti toliau…

Įtakingiausių verslininkų analizė

Vakar dariau šiokią tokią analizę, apie kurią jau rašiau Facebooke. Šiandien tiesiog bandau būdą, kaip įkelti šią analizę į dienoraščio formatą. Geresnę notebook versiją galima rasti čia, o žalius duomenis šiuo adresu. Svarbiausia pastraipa tiems, kas tingi skaityti viską: Įdomu tai, kad politikai daug įtakos suteikia asociacijų ir konfederacijų veikėjams, bet verslininkams jie įspūdžio nedaro: grafiko apačioje liko Danas Arlauskas bei Stasys Kropas. Matyt politikams su jais tenka nemažai bendrauti, bet reali jų įtaka kyla ne iš pačių asmenybių, o iš atstovaujamų interesų. Skaityti toliau…

Nauji dalykai, kuriais džiaugiesi tapus tėčiu

Pirmas garsus vaiko klyksmas tik atėjus į pasaulį, nes žinai, kad nuo šiol viskas bus kitaip; Pirma tylos minutė po kelių valandų klyksmo vaikui pagaliau užmigus, nes gal galėsi gauti akimirką atokvėpio; Pirma plati vaiko šypsena vos ryte tave pamačius, nes ji nubraukia visą susikaupusį nuovargį ir bemiegę naktį; Laisvas pusvalandis, kai vaikas dieną miega, nes galima vėl veikti tai, kas prieš buvimą tėčiu buvo visiškai įprasta; Laisva minutė su žmona, kai vaikas miega ramiai ir nebesiveja buitis, nes galima tiesiog pabūti kartu nieko neveikiant; Skaityti toliau…

Vilniaus viešojo transporto duomenys

Niekada iki šiol nenaudojau dplyr R paketo, tad norėjau pasižiūrėti, kaip jis veikia (o veikia jis tikrai patogiai!). Kadangi neseniai buvo paviešinti Vilniaus Viešojo Transporto vėlavimų duomenys, tai kaip tik šis duomenų rinkinys pasirodė tinkamas pasižaidimui. Kadangi tai labiau techninis galimybių bandymas, tai didelių įžvalgų ir neieškojau, nors visgi radau, kad privatūs vežėjai vėluoja žymiai rečiau nei VVT, troleibusai yra patikimesni nei autobusai, o savaitgaliais viešasis transportas yra punktualesnis (kuo nereiktų stebėtis – juk eismo mažiau). Skaityti toliau…

Duomenų analitiko darbas dažniausiai yra duomenų valymas

Turbūt didžiausias skirtumas tarp mokykloje ar universitete darytų duomenų analizių ir realaus pasaulio yra turimų duomenų kokybė. Rašėm savaitgaliais magistrinius darbus, pasižiūrėdami į kursiokų failus darėm „statistikos laboratorinius“, sprendėm uždavinius bei iš vadovėlio atkartojom nelabai suprantamas ekonometrinius modelius – ir beveik visada duomenys buvo duotybė. Ar tai būtų BVP augimo eilutė iš Statistikos departamento, ar Olimpiadų medalių suvestinė: beveik visada duomenys buvo švarūs, tvarkingi, be klaidų, be neužpildytų eilučių, be praleistų kablelių, romėniškų skaitmenų, sunkiai įskaitomo buhalterės Janinos rašto ir pasimetusių sąskaitų-faktūrų. Skaityti toliau…

How I swapped finance and banking for a startup — Vinted Stories — Medium

After spending almost a decade in finance and banking, where I have managed all sorts of other people’s money, ranging f… –How I swapped finance and banking for a startup — Vinted Stories — Medium

Kada duomenys gali padėti priimti sprendimus?

Prieš pusantrų metų mano rašytas dienoraščio įrašas apie duomenų kultūrą organizacijose pastarosiomis savaitėmis vėl iš naujo užkabino skaitytojus: šia tema parašė „Verslo žinios“ ir apie tai nemažai buvo kalbama Login koridoriuose. Matyt, kompanijose duomenų atsiranda vis daugiau, tik dar nelabai aišku, kaip iš jų išpešti naudos. Kad ir kaip skambėtų neįprastai, manau, jog duomenų analizėje sudėtingiausia yra ne algoritmai ir ne duomenų infrastruktūra. Svarbiausia ne kur stovi jūsų serveriai, kokia kalba parašytos jūsų duomenų apdorojimo programos ar kuris kietas matematikas darys statistinę jūsų klientų analizę. Skaityti toliau…

Telefonas žino, kada tu nuėjai miegoti

Iš anksto įspėju: tai techniškas įrašas, kuris bus įdomus tik stiprokai užkietėjusiems duomenų analitikams, kurių negąsdina R ar Ruby. Jei šie dalykai jus nelabai domina, štai trumpa įrašo santrauka: jūsų telefonas gali kaupti daug įdomios informacijos apie jūsų judėjimą, mat jis moka būti ir žingsniamačiu. Tuos duomenis galima išsitraukti ir pribraižyti visokių gudrių grafikų, kurie parodo, kad kažkodėl antradieniais ir ketvirtadieniais jūs keliatės valandą anksčiau nei įprastai, 2015 metų gegužę kelias savaites praleidote kitoje Atlanto pusėje ar bent jau panašioje laiko zonoje, o tų pačių metų rugsėjo pradžioje buvote vakarėlyje, iš kurio grįžote apie 2 valandą ryto. Skaityti toliau…

Rūta Vanagaitė: Mūsiškiai

Tikriausiai apie Rūtos Vanagaitės „Mūsiškius“ sunku ką nors naujo pasakyti. Tai emocinė knyga, ne sausa monografija apie žuvusių ar žudžiusių statistiką, bet knyga, skirta sustoti ir pamąstyti apie didžiulę tragediją, pagalvoti, ką mes padarėme, kad tai nepasimirštų, kad kaltieji būtų teisingai įvertinti ir kad niekada niekada taip daugiau nepasikartotų. Ir iš tiesų sutinku, kad apie šią tragediją galvojame per mažai, lyg Lietuvos piliečių žydų aukos būtų buvę ne tokios svarbios kaip kitų, labiau „mūsiškių“, išvežtųjų į Sibirą ir persekiotų bolševikų. Skaityti toliau…

Marketingistai yra iš Marso, o vartotojai – iš Grigiškių

Nedažnai pasiseka paimti į rankas knygą, kuri argumentuotai apverčia požiūrį į kokią nors sritį. Bob Hoffman‘o „Marketers are from Mars, Consumers are from New Jersey“ išspardė iš galvos visus naujoviškus įsitikinimus apie internetinę bei socialinių medijų rinkodarą ir grąžino į realybę. Dėkui Tomui Ramanauskui už nuorodą. Esate perskaitę visas Seth Godin knygas ir galvojate, jog socialiniai tinklai visiškai pakeitė rinkodarą, reklamos amžius praėjo ir dabar vartotojai nori būti įtraukti į bendravimą su jūsų prekės ženklu? Skaityti toliau…

Dailius Dargis: 13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių

Labai ilgai laukiau, kad kas nors su visu rimtumu ir atsidėjimu imtųsi parašyti lietuviško verslo istoriją: apie pirmuosius šiuolaikinės Lietuvos verslininkus vyšniniais švarkais, apie metalų perpardavinėjimą, investicinius čekius, privatizacijos istorijas, apie nusisekusius ir ne tokius sėkmingus verslus, bankus, finansų piramides, apie tuose drumzlinuose istorijos vandenyse sėkmingai sugebėjusius žvejoti drąsuolius ir tik savo sąžinės bei apsukrumo dėka išplaukusius verslo didvyrius. Su daug analizės, skaičių, profesionaliais komentarais, šimtais dokumentinių šaltinių bei liudininkų pasakojimų. Skaityti toliau…

Lietuvos toponimų žemėlapis

Prieš keletą dienų užtikęs smagią Vokietijos miestų priesagų vizualizaciją, užsinorėjau ką nors panašaus papaišyti ir su Lietuvos duomenimis. Juolab, kad tai galimybė pažaisti su vis naujais ir dar nepažintais įrankiais bei programomis: ne vien ką nors įdomaus išpeši iš duomenų, bet ir išmoksti ką nors naujo. Duomenis ėmiau iš geonames, analizei ir piešimui naudojau QGIS, MMQGIS bei Mapbox. -aičiai yra visiškai žemaitiška priesaga Įdomiausios priesagos pasirodė -aičiai ir -onys: pirmieji ryškiai dominuoja Žemaitijoje, o antrųjų pas žemaičius beveik nerasi. Skaityti toliau…

Negalima pasitikėti tuo, ką skaitai apie maisto naudą ar žalą

„Įrodyti“, kad vienas ar kitas maisto produktas yra labai sveikas ar didina grėsmę ligoms yra labai labai LABAI sunku. Todėl ir tiek konfliktuojančių teorijų bei madingų dietų. O gal tiesiog geriausia nekreipti į nieką dėmesio ir valgyti tai, kas patinka. Šaltinis: You Can’t Trust What You Read About Nutrition | FiveThirtyEight

Didžiausias jūsų finansinis turtas esate patys

Įdomus naujas kampas: Paprastai žiūrint, jūsų didžiausias finansinis turtas yra dabartinė jūsų būsimųjų pajamų vertė, o ji kiekvienais metais mažėja. Šaltinis: Your Most Valuable Asset Is Yourself – The New York Times

Šimto valandų taisyklė

Jeigu pamenate Gladwello išpopuliarintą 10,000 valandų taisyklę (taip, ji nėra moksliškai pagrįsta, ir iš tiesų traukta iš ausies, bet vis tiek daug kas ją kartoja), kuri teigia, jog jums reikia paskirti dešimt tūkstančių valandų kuriai nors sričiai ir tapsite jos pasauliniu lyderiu, tai jus gali padrąsinti supaprastinta šios taisyklės versija: užtenka tik 100 valandų mokymosi, jog bet kurioje srityje taptumėte geresni nei dauguma žmonių. Šaltinis: The 100-Hour Rule · Coding VC

1.1 milijardo taksi kelionių Niujorke analizė

Vienas įdomesnių pavyzdžių, ką galima nuveikti su duomenimis, kai tik jie tampa lengvai prieinami. O kaip būtų įdomu taip panagrinėti Vilniaus viešojo transporto ar bent jau „Vilnius veža“ duomenis! Nuoroda: Analyzing 1.1 Billion NYC Taxi and Uber Trips, with a Vengeance – Todd W. Schneider

Kaip dažniausiai miršta startuoliai?

Here’s a common way startups die. They make something moderately appealing and have decent initial growth. They raise their first round fairly easily because the founders seem smart and the idea sounds plausible. But because the product is only moderately appealing, growth is ok but not great. The founders convince themselves that hiring a bunch of people is the way to boost growth. Their investors agree. But (because the product is only moderately appealing) the growth never comes. Skaityti toliau…

Kelionės trukmės žemėlapis Vilniuje

Vakar sėdėdamas kasdieniame Vilniaus kamštyje ir prisiminęs ryte skaitytą straipsnį apie paskutines vizualizacijos madas sugalvojau pabraižyti kelionės trukmių žemėlapį: gal čia tik man taip prastokai sekasi, kad tenka keliauti iš Lazdynų į Žirmūnų pabaigą. Per Google Maps API programiniu būdu gana nesunkiai galima išsitraukti planuojamą kelionės trukmę tarp kelių taškų (juos galima nurodyti ir geografinėmis koordinatėmis), tada duomenis sudėti į duomenų bazę ir su Tableau įvairiomis spalvomis perkelti ant žemėlapio. Žemėlapyje vaizduojama kelionės trukmė nuo Jonažolių gatvės Lazdynuose – pasirinkau savo namų atskaitos tašką: kuo žaliau, tuo kelionės trukmė trumpesnė, o kuo raudoniau, tuo keliauti teks ilgiau. Skaityti toliau…

Paskutinės duomenų vizualizacijos mados

Puiki naujų vizualizacijos madų ir vėjų apžvalga iš National Geographic. Nuoroda: Taking Data Visualization From Eye Candy to Efficiency

Sam Altman: svarbu atsiperkamumas

Galų gale startuoliams turėtų būti svarbu, kad pritraukiami vartotojai atsiperka: keletą metų investuotojai lengvai dalijo pinigus ir nesibaidė nuostolingų verslų, bet ateityje taip lengva gali nebebūti. Šaltinis: Unit Economics – Sam Altman

Analitikos sistema @ 500px 

Netrumpas pasakojimas apie analitikos sistemos kūrimą nuotraukų dalinimosi svetainėje 500px – patirtis labai panaši į tai, su kuo teko susidurti ir Vinted. Metrikos dažnai būna netikslios ir klaidingos. Matyt, tai gėda pripažinti, todėl apie tai nedaug kas kalba. Šaltinis: Building Analytics at 500px — Medium

Greitasis skaitymas – tai efektyvus teksto filtravimas

Kad ir kaip greitai skaityčiau, visada norėjau skaityti dar greičiau: neperskaitytų knygų stirta niekada nebuvo linkusi mažėti. Skaitau gana greitai, bet šis greitis jau tikriausiai kokį dešimtmetį nedidėja: per minutę sukramtau kokius 500 žodžių angliško teksto (lietuviškas vis dar ryjasi keliolika procentų greičiau). Sako, kad tai netoli to teorinio maksimumo, kurio nebelabai įmanoma peržengti nuoširdžiai skaitant kiekvieną žodį, ypač jei kas kažkelintą nebyliai ištari pasąmonėje. Kažkam Twitteryje parekomendavus Peter Krump knygą „Breakthrough Rapid Reading“ vėl grįžau prie minties, kad gal reikėtų savo skaitymo įgūdžius pasitobulinti. Skaityti toliau…

Duomenų analizė Twitter

Geras straipsnis apie tai, ką reiškia būti duomenų analitiku tokioje didelėje kompanijoje kaip Twitter: ką jie veikia, su kokiomis problemomis susiduria ir kodėl norinčiam knistis dideliuose duomenyse reikia mokėti programuoti. Jei sukūrei modelį R kalba savo kompiuteryje tai dar nereiškia, jog jį bus galima panaudoti praktikoje – ties juo dar nemažai turės prisidėti programuotojai, kol jis galės būti perkeltas į produkcinę aplinką. Šaltinis: Doing Data Science at Twitter — Medium

Didelės kompanijos neturi tapti biurokratiškos

Augant organizacijai dažnai didėja tik žmonių skaičius, o ne jų produktyvumas. Norint to išvengti, reikia samdyti darbuotojus, kuriais gali pasitikėti ir leisti jiems daryti sprendimus. Šaltinis: Bureaucracy Isn’t Inevitable — Here’s How Airbnb Beat It – First Round Review

Kodėl su manimi niekas nepasitarė?

Labai senas 2011 metų straipsnis, kuris labai gerai nusako interneto esmę: vartotojai nori jaustis reikšmingi ir išreikšti savo nuomonę. Tuo internetas ir skiriasi nuo televizijos, radijo ar laikraščių. Jei tik vartotojams duodi reikiamus įrankius, lankomumas garantuotas. Nuoroda: Why Wasn’t I Consulted? 

Naujienų sekimas tukina protą

Nuolatinis bei nepailstamas žinių ir naujienų sekimas protui yra kaip cukrus nutukusiam žmogui: jomis lengva nuolat užkandžiauti, jas vartojant nereikia per daug galvoti, bet jų vertė abejotina. Šaltinis: News is bad for you – and giving up reading it will make you happier | Media | The Guardian

Greiti sprendimai yra geriau nei tobuli sprendimai

Greitas sprendimų priėmimas yra svarbiau, nei amžinai besitęsianti tobulo sprendimo paieška. Nuoroda: A former Google exec on how to make tough decisions quickly – Quartz

Siekiant išsaugoti verslą drąsių inovacijų nenusimato

Nežinau, kas yra iki galo teisus VP grupės konflikte, juolab, kad labai retai viskas būna tik juoda ar balta (todėl manau, kad Mindaugo požiūris yra pernelyg paprastas). Neturiu pakankamai žinių nuspręsti, kas teisinga, ir kas – ne, ar mokesčių buvo vengiama, ar jie buvo tik optimizuojami. Bus dar daug svarstymų, tyrimų, aiškinimų, paaiškinimų ir išaiškinimų, įvairiaspalvių knygų, teismų procesų, prašymų, atsiprašymų, dienraščių vedamųjų, interneto komentarų, sugižusio pykčio, beribės gausybės sakinių, paragrafų, dokumentų, kalbų ir apkalbų. Skaityti toliau…

Alaus degustavimas: pigūs ir stiprūs nebūtinai yra blogai

Prieš truputį daugiau nei metus su kolegomis darėme eksperimentą: degustuodami įvairaus brangumo vynus bandėme suprasti, ar kaina mums koreliuoja su skoniu. Koreliavo: brangiausias vynas pelnytai buvo populiariausias, net jeigu ir eksperimente dalyvavę somelje buvo ne profesionalūs vyno snobai. Šįmet gimtadienio vakarėlyje eksperimentą pakartojom su skirtingomis alaus rūšimis. Alus – žymiai demokratiškesnis gėrimas nei vynas, tad šešeto kartų kainų skirtumą parduotuvėse ne taip jau lengva rasti (pernykštėje vynų degustacijoje bandomieji buteliai kainavo nuo 15 iki 100 Lt), bet gerai pasistengus – pavyko. Skaityti toliau…

Restoranas „Imperial“: įmantrybių blizgesys

Tik įėjus į restoraną „Imperial“ būni sukrėstas spindesio bei neįprastos akiai prabangos: krištoliniai kandeliabrai, šilku muštos sienos, platūs odiniai krėslai, žvilgančios taurės bei Versace stalo rakandai nukelia į kitą pasaulį. Į pasaulį, kur blizgučiai yra gero tono ženklas, kur traukdamas akį žybčiojantis auksas dirba savo kasdienį darbą, ir kuklumas yra tik fortūnos nepalytėtų varguolių yda. Restorane langų nėra, tad persikėlimas į šią neįprastą minimalistiniam skoniui atmosferą vyksta itin sklandžiai: net nepastebi, kaip atvipusia lūpa traukiant į save nematytus potyrius praeina kone trys valandos ir atnešta triženklė sąskaita grąžina tave į realybę. Skaityti toliau…

Vilniaus savivaldybės nuomojami sklypai žemėlapyje

Vakar Vilniaus miesto savivaldybė atvėrė dar vieną duomenų rinkinį – viešais tapo savivaldybės sklypų nuomos duomenys. Duomenys dar neidealūs, bet judama tikrai teisinga linkme. Labiausiai gaila, kad kol kas negalima matyti kiekvieno sklypo nuomos pajamų, nes nuomininkų sumokėtos įmokos suagreguotos: jeigu Šilumos tinklai nuomojasi daugiau nei vieną sklypą, nesužinosi, kiek už kurį sklypą konkrečiai mokama. Dar būtų galima patobulėti ir metaduomenyse: nors duomenys ir yra, bet dokumentacijos apie juos trūksta, tad apie kai kurių laukų prasmę tenka spėlioti. Skaityti toliau…

(Ne)kintantys rinkodaros dėsniai

Kaip viskas gali pasikeisti per vos daugiau nei per dešimtmetį! Nuo man patekusios į rankas knygos „The 11 Immutable Laws of Internet Branding“ leidimo 2002-aisiais pasaulis spėjo tuos „nekintamus“ dėsnius apsiversti mažiausiai kokius tris kartus: autorių vizijos ir patarimai šiandien kvepia priplėkusiai lyg prastai vėdinamas viengungio butas. Nebūčiau jos skaitęs, bet ji buvo pridėta viename tomelyje su kita tų pačių autorių Al Ries ir Laura Ries knyga „The 22 Immutable Laws of Branding“, kuri laiko išbandymus atlaikė kiek geriau ir vis dar (tikriausiai) yra laikoma savo srities klasika. Skaityti toliau…

McKinsey iš vidaus: knyga apie konsultantų istoriją

Jeigu pats garsiausias investicinis bankas pasaulyje, kuriame svajoja dirbti kone kiekvienas ambicingas finansininkas, yra Goldman Sachs, tai konsultavimo srityje lygiai su tokia pagarba tariamas McKinsey vardas. Nors tai ir ne pati didžiausia konsultacinė bendrovė, – konsultavimo pajamomis neretai ją lenkia ir didžiosios audito bendrovės bei tokie gigantai kaip IBM, – bet vis tiek ji turi labai savitą pagarbią aurą: tai itin protingų žmonių organizacija, kuri gali padėti išspręsti bet kokią verslo problemą. Skaityti toliau…

Kaip parduoti didesnėmis nei konkurentų maržomis?

Savaitgalį užsikabinau už knygos kiek man neįprasta tema: nepamenu, kad būčiau ką skaitęs apie pardavimus. Ir nors aklai su viskuo Steinmetz ir Brooks knygoje „How to Sell at Margins Higher Than Your Competitors“ sutikti nereiktų, bet minčių joje yra tikrai įdomių. Tiksliau, visa knyga bando įkalti į galvą, jog parduoti pigiau nei konkurentai gali kiekvienas, bet kainų žūt būt reikia nenuleisti: kaip mat įsivelsi į kainų karą, susimažinsi savo maržą, o tavo klientai vis tiek apsisukę grįš iš tavęs vėl reikalauti papildomos nuolaidėlės. Skaityti toliau…

18 kilometrų Aukštadvario apylinkėmis

Verbų sekmadienį, merkiant lietui ir dangui dėl ciklono esant užrauktam, nugalėję dvejones ir kupini ryžto, išsirengėme į kone dvidešimties kilometrų žygį po Aukštadvario apylinkes. Ofisuose užsisėdėjusioms kojoms tai žadėjo būti nemenkas išbandymas, juolab, kad kuprinės gyvenime tokių atstumų molėtais lietuviškais miško keliukais nesu tysęs, tuo labiau vis nuo veido nubraukiant lietaus lašus. Žygis buvo organizuojamas Vilniaus Universiteto Žygeivių klubo – šio klubo vedlys Tadas Šidiškis vertas atskiro paminėjimo. Atkakliai brendantis per miškovežių ištrintą purvo košę ilgų žilų plaukų ir dar įspūdingesnės baltos barzdos savininkas iš tolo kėlė pagarbą ne vien savo stotu ar spinduliuojama tvirtybe: jis buvo žygio siela ir dvasia, tikrasis senosios kartos gamtos vaikas, kartas nuo karto užtraukiantis lietuvių liaudies dainą, paraginantis žygeivius sugroti dambreliais, sustojantis pauostyti pražydusio žalčialunkio ar papasakoti istorijos apie kalvose palaidotą milžinišką slibiną. Skaityti toliau…

Duomenų kultūra organizacijoje

Rašydamas apie tai, ką išmokau dirbdamas duomenų analitiku nepaminėjau vieno labai svarbaus dalyko, be kurio bet kokia duomenų analizė yra visiškai bevertė (dar blogiau – ji gali būti kenksminga): tam, kad iš duomenų būtų galima išpešti naudos, organizacijoje turi būti teisinga duomenų kultūra. Tai anaiptol nereiškia, jog kompanijos administratorė tvarkingai kaupia sutartis gražiuose aplankuose, jas skenuoja ir sudeda į archyvą, prie kurio tik ji pati ir gali prieiti; tai reiškia, jog duomenys kompanijoje vaidina labai svarbų vaidmenį, jie prieinami visiems ir stengiamasi be jų nedaryti jokių sprendimų. Skaityti toliau…

Ką išmokau, būdamas duomenų analitiku

Praėję metai buvo įdomūs tuo, kad beveik visus juos praleidau dirbdamas kiek kitokį, nei man įprastą darbą – ne knaisiojausi po finansinius įmonių modelius, bandydamas suprasti, kas galėtų būti geros bendrovės investicijoms, o analizavau nemažus duomenų kiekius daugiausiai investicijų pritraukusiame lietuviškame startuolyje (ar tai iš vis yra teisingas žodis?) Vinted. Patirtis buvo labai įdomi, juolab, kad visada norėjau padirbėti ne vien su finansiniais modeliais, bet ir pamatyti kaip viskas atrodo iš realaus verslo pusės. Skaityti toliau…

Keli įspūdžiai iš Maroko

Praėjus savaitei nuo kelionės į Maroką įspūdžiai jau susigulėjo, susicukravo ir tapo tinkami vartojimui. Teksto daug rašyti nesinori, nes Karolio vis tiek nepraspjausi, bet keletu nuotrupų vis tiek norisi pasidalinti. Marokas yra didelis. Nors ir su gana gerais keliais, nutįsusiais per dykumą ir išvingiuotais per kalnus, bet visgi pakankamai didelis, kad ištisas dienas sėdint mašinoje retkarčiais imi ilgėtis Lenkijos kelių, kuriuose bent jau fūros važiuoja didesniu nei varganų 20 kilometrų per valandą lėtumu. Skaityti toliau…

Dėl kokios svarbios tiesos su jumis sutinka tik nedaugelis žmonių?

Nelabai seniai perskaičiau Peter Thiel (tai toks ganėtinai garsus žmogus, įkūręs Paypal, bei užsiimantis investavimu į startup’us) knygą „Zero to One“ – labai patiko, rekomenduoju visiems, kam bent kiek įdomu naujų verslų kūrimas bei technologiniai (ir ne tik) startuoliai. Gal ne su viskuo iki galo toje knygoje galima sutikti, juolab, kad atrodo kai kur pats autorius kiek prieštarauja pats sau, bet šiaip knyga labai blaiviai ir teisingai nušviečia startuolius: gerų idėjų, į kurias verta investuoti nėra labai daug ir daugelis per optimistiškai vertina savo galimybes, ypač jei jie tik nedaug kuo skiriasi nuo konkurentų. Skaityti toliau…

Christian Rudder: Dataclysm

Vienas populiariausių apie duomenų analizę rašančių dienoraščių neabejotinai yra OkTrends, kuriame nevengiama liesti kontraversiškas temas ir žvilgtelti į jas per didžiausios pažinčių svetainės pasaulyje OkCupid duomenis. Čia galima sužinoti daug įdomių dalykų apie tikruosius žmonių įsitikinimus bei pažiūras: net jei nei vienas apklaustasis nedrįs prisipažinti, jog turi rasistinių polinkių, vis tiek duomenys rodo, jog savo rasės žmones mes vertiname geriau – jie mums patrauklesni. Duomenys gali atskleisti apie mus tai, ką gal būt norėtume nuslėpti. Skaityti toliau…

Ar koreliuoja vyno skonis ir kaina?

Iš manęs vyno specialistas toks menkas, kad tikriausiai akluose testuose nesunkiai supainiočiau „Anykščių vyno“ serbentinį su prabangoku portugališku portu. Vyno aromatai, skoniai, poskoniai, vynuogės, taninai, spalvos ir branda man tokios pat tolimos sąvokos kaip nėrimo vąšeliu subtilybės ar keturtakčio variklio su turbina kompresija. Kitaip sakant, tikriausiai esu idealus vynų bandymų triušis. Kolega Vaidas sugalvojo įdomų eksperimentą: surinkti (nevisai) atsitiktinę bendradarbių imtį ir jiems pasiūlyti paragauti keturių skirtingų vynų, kurių kainos skirtųsi nuo ~15 Lt iki ~100 Lt už butelį. Skaityti toliau…

Kodėl aš stoju į Šaulių sąjungą

Nebebūsiu originalus, nes įrašą lygiai tokiu pačiu pavadinimu jau prieš gerus kelis mėnesius savo dienoraštyje padarė Remigijus Šimašius. Šiandien yra ta diena, kai su būriu bendraminčių padėjau parašą ant prašymo, kuris bus įteiktas Vilniaus rinktinei: norime būti Šauliais. Svarbiausias mūsų tikslas – išmokti bent kiek valdyti ginklą, žinoti kaip apsiginti, įgyti karinių žinių, ir, nors visi mes daug maž esame sofos kariai be patirties bei su ribotomis galimybėmis skirti karybai begales laiko, esame šalies patriotai. Skaityti toliau…

Vinted ieško analitikų

Trumpai ir iš kart prie reikalo: ieškom protingų analitikų. Ieškom tokių žmonių, kuriems vien paminėjus žodį „duomenys“ akyse pradėtų žėrėti entuziazmas, kurie kasdien svajoja iš didelių duomenų chaoso užčiuopti prasmę, kurie nebijo pasiraitoti rankovių ir leistis į giliausius duomenų bazių užkaborius, nes ten gali slypėti ypač vertingos įžvalgos. Ieškom tų, kurių negąsdina SQL ir tų, kurie nebijo išmokti ką nors naujo. Tų, kuriems kasdien kyla įdomių klausimų, ir tų, kurie juos sugeba ne vien iškelti, bet ir išspręsti. Skaityti toliau…

Seth Godin: Tribes

Kartais imi ir nepastebi, kaip viskas per gerus penkerius metus gali apsiversti. O juk 2008-aisiais, kai buvo rašyta ši Seth Godin knyga, gyvenome labai panašiame pasaulyje: buvo ir Twitter‘is, ir Facebook‘as; buvo ir Rusijos agresija kaimynės Gruzijos atžvilgiu; net ir sąlyginai greitas internetas – ir tas buvo. Bet, skaitai knygą ir jauti, kad ji iš kito pasaulio: iš ten, kur nebūna nusivylimų bei nuosmukių; kur technologijos (Web 2.0!) viską keičia iš esmės ir kur bet kuris apspuogijęs paauglys, susikūręs savo nuosavą tinklaraštį bei bent tris minutes per dieną investavęs į savo Twitter paskyrą gali nelabai sunkiai tapti pasaulinio lygio išvestinių finansinių priemonių vertinimo ekspertu. Skaityti toliau…

Malala Yousafzai: „I am Malala“

Būdamas uolus BBC radijo klausytojas žinojau, kas ta Malala – apie ją pastaruoju metu buvo kalbama labai dažnai. Bet žinojau tik tiek, kad ji garsi tuo, jog Pakistano Talibanas ją norėjo nužudyti, mat ji pasisakė už mergaičių mokymą. Peršauta į veidą ji buvo atgabenta į Didžiąją Britaniją, išgyveno ir tapo kovos už mergaičių edukaciją simboliu bei jauniausiu žmogumi, nominuotu Nobelio taikos premijai. „I am Malala“ knygoje pati Malala pasakoja apie savo gyvenimą Swat slėnyje Pakistane. Skaityti toliau…

Nėrius Pečiūra: „Šou biznio dėsniai“

Kartais taip būna, kad keistos knygos mano rankose atsiduria visai netyčia. Šiai reikėjo įdėti trupinį pastangų, nes jos knygynuose nenusipirksi, ją reikia užsisakyti iš autoriaus, ir, susitikus vietiniame prekybos centre, atsiimti iš jo paties rankų. Atspausdintą paprastu spausdintuvu ant A5 popieriaus lapų ir įrištą kaip studento kursinis darbas. Bet užtat su autografu. Aišku, tikriausiai mažai tikėtina, jog pats būčiau sugalvojęs, jog man reiktų šią knygą perskaityti, tačiau kažkaip su bendradarbiais išsišnekėjome, jog prieš gerą dešimtmetį lankydavomės Bacefalų koncertuose. Skaityti toliau…

Stasys Vaitiekūnas: Bronislovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, kultūroje.

Tokios „Tarybų Lietuvos kronikos“ stiliaus knygos jau seniai nebuvau skaitęs: trikdė ir jos kalba, perdėm pilna patoso, ir visiškai nekritiškas požiūris į pono Lubio gyvenimą. Prie srauniojo Babrungo išaugusio Lietuvos ąžuolo metaforas dar galima iškęsti, bet objektyvumo trūkumas labai nuviliantis. Apie poną Lubį neturėjau aiškios nuomonės: jo pastarojo dešimtmečio veikla buvo jau tikriausiai mažiau prieštaringa nei ankstesnioji, o Achemos grupės augimas visgi kalbėjo pats už save. Todėl mane labiausiai domino du Bronislovo gyvenimo epizodai: 1989-ųjų avarija Jonavos „Azote“ ir to pačio „Azoto“ privatizavimas. Skaityti toliau…

Ignas Staškevičius: Domertas. Lietuvos verslo legendos

Savaime aišku, knygą pirkau dėl jos autoriaus. Daug pasiekusio „Vilniaus Prekybos“ grupės akcininko Igno Staškevičiaus ankstesnės knygos man labai patiko, nors jose apie verslą buvo mažiau nei apie bėgimą (tiesa, bėgimas man irgi nėra svetimas), bet šioji… na, neužkabino. Gal dėl to, jog lūkesčiai buvo per daug užkelti – tikėjausi labai šmaikštaus ir taiklaus Lietuvos verslininkų gyvenimo atvaizdo bei realistiškų anekdotų ir kuriozų iš jų kasdienybės, tačiau radau blankų kūrinį, kuris kažkuo priminė pigų kokios nors regioninės televizijos filmuotą nuotykių serialą: versle ar maratono lauke visgi Ignas tikrai stipresnis nei literatūros arimuose. Skaityti toliau…

David Ogilvy: „Reklamos žmogaus išpažintis“

Esu skaitęs Beigbederį. Esu susipažinęs su Pelevinu. Reklamos verslo atstovai man asocijuojasi su kokaino takeliais, nuolatinėmis išgertuvėmis, lakia fantazija ir nedaug etikos bei moralės turinčia kūryba. Bet paskaičius šią Ogilvy klasiką supranti, jog būna ir kitaip. Reklama gali būti ir nuoširdus bei rimtas verslas su itin profesionaliu požiūriu, nepailstamu darbu ir aiškia orientacija į rezultatą. Kaip tikras reklamos žmogus, įdėjau knygos viršelį, nes tyrimai rodo, kad įrašai su paveiksliukais yra labiau skaitomi Reklamos tėvu vadinamo Davido Ogilvy lietuviškos knygos apie savo darbo principus vertimas, kaip jau įprasta, yra baisokas, tačiau turinys vis tiek labai vertas dėmesio: tuose menkuose 180 puslapėlių galima rasti daug minčių apie vadybą, klientų paieškas, produkto kūrimą ir kitus reklamos verslo niuansus, kuriuos galima pritaikyti ir kitose srityse. Skaityti toliau…

Ar verta priversti pensijų fondus investuoti Lietuvoje?

Opoziciniai konservatoriai (Kęstutis Masiulis ir Jurgis Razma) pateikė įstatymo projektą, kuriuo pensijų fondai būtų įpareigojami bent 5% savo aktyvų investuoti Lietuvoje. Įstatymu siekiama vystyti Lietuvos kapitalo rinką ir padidinti bendrovių norą joje listinguotis, nes joje atsiradus daugiau pensijų fondų pinigų natūraliai padidės ir jos likvidumas. Kalbama apie akcijų ir įmonių obligacijų rinkas, o taip pat ir Lietuvoje registruotus investicinius fondus, nes su Lietuvos vyriausybės obligacijomis lyg ir bėdos nėra: jau dabar ten investuota kiek daugiau nei 20% pensijų fondų aktyvų. Skaityti toliau…

Ekonominės Indijos bėdos

Jeigu politika besidomintis pasaulis šiuo metu daugiausiai stebi Siriją vis spėliodamas kada į ją pasipils raketų lietus, finansų rinkų dalyviai šiuo metu daugiausiai dėmesio kreipia į kitą valstybę: Indijoje vyksta valiutos krizė. Indijos rupija nuo metų pradžios atpigo jau 19%, ir, atrodo, kasdien jos pigimas vis spartėja – vien šiandien ryte JAV dolerio atžvilgiu ji buvo atpigusi net 3.5% ir tik vėliau kiek sustiprėjo. Aišku, prie to prisideda ir neaiškumas dėl Sirijos, kuris pabrangino naftą: Indija importuoja 80 procentų energetinių išteklių, tad tai turėtų dar pabloginti ir taip jau ne kokią mokėjimų balanso situaciją. Skaityti toliau…

Sirijos košė

Geopolitikoje nusituokiu labai nedaug, bet tai, kas vyksta su Sirija, yra labai įdomu. Taip ir norisi įsižnybti sau ir įsitikinti, ar čia nedalyvaujame kažkokiame itin dideliame Twilight Struggle žaidime (beje, labai geras strateginis stalo žaidimas apie Šaltąjį karą – užsikabinau nemenkai). Artimieji Rytai visada buvo susipynusių interesų kamuolys, ir jį nelengva suprasti, juo labiau išnarplioti. Rusija remia Siriją nuo senų laikų ir turi ten vienintelę karinę jūrų bazę Viduržemio jūroje, nors iš ten neseniai atšaukė visus savo karius. Skaityti toliau…

Sobieslavas Zasada – „Saugus greitis“

Ši plona knygelė su ant viršelio nupieštu „VAZ-2106“ yra iš visai kito tūkstantmečio – iš tų laikų, kai saugos diržai buvo skirti tik retam lenktynininkui, geriausia vaikų žaidimų aikštelė buvo modernaus blokinio kaimyninio penkiaaukščio statybvietė, o „Moskvičių“ galėjai įsigyti tik gavęs taloną iš profsąjungos ir septynerius metus atlaukęs eilėje. Gal todėl ją taip smagu skaityti, nes tarp gausybės dar ir šiais laikais galiojančių patarimų kaip valdyti mašiną galima rasti ir šiais laikais jau tik šypseną keliančių pasiūlymų: dabar jau tikrai nebeverta ieškoti, kur nusipirkti saugos diržus (sako, jie padeda! Skaityti toliau…

Du dalykai, kurių mane išmokė nelistinguojamų investicijų valdymas

Su listinguojamais vertybiniais popieriais retai susiduriu jau gerus pusantrų metų, nuo tada, kai pradėjau dirbti „Invaldoje“. Iki tol visa mano karjera sukosi apie likvidžius (ar nelabai) vertybinius popierius, kuriais buvo prekiaujama biržose: nemažai laiko praleidau investuodamas į įvairaus plauko akcijas, dar metus-kitus mano duona buvo obligacijos. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog pirkti akcijas biržoje ir už biržos ribų neturėtų būti labai skirtinga, privataus kapitalo fondo ir investicinio fondo, perkančio likvidžias investicijas, valdymas labai skiriasi. Skaityti toliau…

Carl von Clausewitz: On War

Uf. Šiandien, po pusės metų atkaklaus skaitymo, pabaigiau pačią sunkiausią kada nors mano skaitytą knygą – vokiečio Klauzevico klasikinį traktatą apie karą. Na, gal ir esu skaitęs sudėtingesnes finansines knygas, kuriose aukštosios matematikos formulių daugiau nei teksto, bet jos man tokio įspūdžio nepadarė kaip šioji, rašyta XIX amžiaus pirmoje pusėje. Tie 900 traktato puslapiai užpildyti ne šiaip smagiais pasakojimais, o kiekvienas jų perpildytas itin įžvalgiomis mintimis apie karo strategiją, pagrįstų labai išsamiais XVIII-XIX amžiaus mūšių bei karų pavyzdžiais. Skaityti toliau…

Roy F. Baumeister: Willpower

Prisimenant zefyro testą, psichologai mano, jog tie vaikai, kurie turi stipresnę valią atsispirti pagundoms ir siekti ne vien momentinių tikslų, gyvenime pasiekia žymiai daugiau nei tie, kurių valia silpnesnė. Šioje psichologo Roy Baumeister knygoje apie valią teigiama, jog valios turėjimas ar neturėjimas nebūtinai yra įgimtas: valią, kaip kokį raumenį, galima treniruoti ir ugdyti. Bėda tame, kad šiuolaikinėje vakarų kultūroje vaikų valios ugdymui yra skiriamas labai mažas dėmesys. Kaip tik atvirkščiai, yra džiaugiamasi jau vien tuo, kad vaikai kur nors sudalyvavo, dėl politinio korektiškumo nėra skatinama sureikšminti pasiektą rezultatą (kuris dažniausiai labai tiesiogiai koreliuoja su įdėtomis pastangomis). Skaityti toliau…

Ieškomos įdomios ir kilnios idėjos. Ir parduodamas sklypas.

Mūsų kaimynai pardavinėja sklypą Kernavėje. Pardavinėja ne šiaip sau: moderniai, per Facebook‘ą. Bet įdomiausia tai, jog, pardavus sklypą, tūkstantį litų norėtų skirti kokiai nors įdomiai, kilniai ar gražiai idėjai. Ir jie visai rimtai. Sklypo man nereikia, bet mintis dalį pinigų skirti įdomiai idėjai mane užkabino: juolab, jog ji priverčia apie labdarą pagalvoti visai nauju kampu: iš tiesų, vaikų namams, gyvūnų prieglaudoms ir panašioms įstaigoms dažnai nesunku surinkti labdaringas aukas, nes juk kas gali būti tokios kietos širdies, kad nepadėtų vargšui vaikui ar mielam kačiukui. Skaityti toliau…

Žvilgčiojimo į telefoną manija

Turiu bjaurią savybę, su kuria tikriausiai reikėtų pasiryžti rimtai pakovoti. Turiu tų bjaurių savybių net ne vieną, bet būtent apie šitą pastaruoju metu vis susimąstau ir užsinoriu jos atsikratyti: mėgstu be jokio svarbaus reikalo dirsčioti į telefoną (o gal atėjo naujas emailas? o gal gavau žinutę? o gal kas naujo Facebooke? o gal pakilo akcijos? o gal…?). Mėgstu tai daryti bet kada: posėdyje, ko nors laukiant, restorane, kartais net sustojus prie šviesoforo vairuojant, o už vis nemandagiausia – su kuo nors bendraujant. Skaityti toliau…

Matt McCleery: The Shipping Man

Ne taip jau dažnai pasitaiko po ranka knygos, kurias suvalgau kone vienu prisėdimu, ir kurios man palieka tikrai gerą įspūdį. Kai kolega rekomendavo paskaityti „The Shipping Man“, pirmieji jos puslapiai daug nežadėjo: galvojau, jog tai bus dar vienas verslo romanas, kokių visokie Goldrattai ir panašūs autoriai prikepę devynias galybes. Klydau nemenkai. Taip, tai iš tiesų verslo romanas, bet tikrai nusisekęs (kiek tik verslo romanai gali būti nusisekę). Tikriausiai rimtiems laivybos vilkams jis gali atrodyti lėkštas ir primityvus, bet, manyčiau, finansininkams jis duoda puikų įvadą į keistą laivybos verslo pasaulį. Skaityti toliau…

Dienoraščio 10-metis

Pasirodo, ėmiau ir pražiopsojau savo internetinio dienoraščio 10-metį: pirmojo išlikusio įrašo data yra 2003 metų balandžio 14-oji. Dešimt metų – tai trečdalis mano paties gyvenimo, tad tai visai nemažai. Per tuos metus keitėsi ir adresas (jis buvo pasiekiamas http://lietuvoje.lt/~moxliukas/, o vėliau http://moxliukas.esu.as), ir temos, ir stilius. Jei pačioje pradžioje buvau užkietėjęs kompiuterastas ir domėjausi tik programavimu, kompiuteriais ir viskuo, apie ką tais laikais rašydavo visų gykų mėgiama svetainė Slashdot, tai vėliau temos perėjo į finansus ir knygas. Skaityti toliau…

Geopolitiniai Kipro finansai

Kipro parlamentas vakar atmetė keistokai drakonišką Kipro gelbėjimo planą, kuriuo ES ir TVF būtų paskolinusi taip reikiamų Kiprui pinigų su sąlyga, kad Kipras apmokestins stambius (t.y. virš €100k turinčius) indėlininkus vienkartiniu 9.9% mokesčiu, o smulkius – kiek mažesniu 6.75% tarifu. Paskutinę dieną buvo kilusių ir kitokių siūlymų: bent jau neliesti pačių smulkiausių indėlininkų, vietoj to didesnį tarifą taikant turtingiesiems, ar bent jau už nusavintas lėšas duoti indėlininkams bankų akcijų, bet po viso mėtymosi ir vėtymosi nieko gero neišėjo. Skaityti toliau…

Kokia ilgalaikė tikėtina pensijų fondų grąža?

Kad jau kilo diskusijos apie naujos pensijų skaičiuoklės naudojamas prielaidas apie pensijų fondų grąžą, tai įkišiu ir savo trigrašį. Šiuo metu skaičiuoklėje galima rinktis tarp 0.5%, 1.5% ir 2.5% vidutinės metinės pensijų fondo investicinės grąžos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tai reali grąža – t.y. grąža jau atskaičiavus infliaciją ir pensijų fondų mokesčius. Pensijų fondų valdytojai kaip valdymo mokestį dažniausiai ima 1% nuo valdomo turto, o dar kokius 0.5% gali suvalgyti kitos gerai ir taupiai valdomo pensijų fondo išlaidos (prekybos kaštai, auditas ir panašiai). Skaityti toliau…

Masha Gessen: Putinas. Žmogus be veido.

Esu skaitęs ne vieną knygą apie Rusiją, bet jos visos daug maž vienodos: nesvarbu, ar skaitysi apie Berezovskį, Politkovskają, Litvinenko, Abramovičių, Chodorkovskį ar Putiną. Visos jos beveik apie tą patį: Rusijos režimas yra baisus ir neteisingas, oligarchai korumpuoti ir neskrupulingi (nebent jie patys rašo apie save – tada korumpuoti ir neskrupulingi tik jų konkurentai), Rusija ritasi į bedugnę. tikėtina, jog tai yra tikroji tiesa, kad ir kaip Russia Today bandytų teigti kitaip, bet kartais norėtųsi gilesnės ir neutralesnės analizės. Skaityti toliau…

Ar ilgalaikė regioninė konvergencija tėra tik iliuzija?

Tarp investuotojų paskutinius dešimtį metų buvo gajus stereotipas: reikia investuoti į tuos Europos Sąjungos kraštus, kuriuose ekonomika mažiausiai išvystyta, nes jie, su ES pagalba ir rūpesčiu, turėtų greitai pasiekti Europos Sąjungos vidurkį. Šita mintimi tikėjau ir aš (ir vis dar tikiu): iš tiesų, naujosios Europos sąjungos šalys augdavo greičiau nei senosios ir gal tik smogusi finansų krizė trumpai sustabdė šią tendenciją. Bet pas Matthew Yglesias užmačiau labai įdomią priešingą nuomonę: jis teigia, jog ilguoju laikotarpiu konvergencija neveikia. Skaityti toliau…

Alberto Angela: Romos imperija. Kelionė paskui monetą.

Prieš pusmetį suskaityta Aurelijaus Katkevičiaus versta Alberto Angelos knyga „Viena diena Senovės Romoje“ man labai patiko, nors pačiais romėnais nesu linkęs labai domėtis. Tad nedvejodamas nusipirkau ir antrąją to paties autoriaus knygą apie Romą „Romos imperija. Kelionė paskui monetą“, kuri irgi versta to paties Aurelijaus. Rašymo stilius ir labai geras vertimas (o tai, gaila, gana retas dalykas Lietuvoje) neleidžia knygos ilgam padėti į šalį ir ją greitai surijau per kelis vakarus. Skaityti toliau…

Hugo Chavezo palikimas

Po 14 metų valdžioje nuo vėžio mirė Venesuelos prezidentas Hugo Chavez. Ne tokia spalvinga asmenybė, kaip jo gerais draugais buvę Kim Jong-Il‘as, kurio gimimą, anot legendos, išpranašautą kregždės, lydėjo dviguba vaivorykštė bei nauja žvaigždė danguje ar Muammar‘as Guaddafi‘s, mėgęs Bulgarų seseles bei priėmimus savo palapinėje, pastatytoje Niujorko Centriniame Parke, bet vis tiek daranti įspūdį. Vien ko verta jo kalba apie velnio įsikūnyjimą Bušą Juntinėse Tautose. Kairiųjų pažiūrų socialistas, atkaklus kovotojas prieš JAV imperializmą, na, gal tik šiek tiek link diktatūros nuslydęs lyderis. Skaityti toliau…

Užsienio naujienos lietuviškoje spaudoje: dabar ir prie Smetonos

Google+ tinkle Aistė Paulina dalinasi vieno studento 1937-ųjų metų dienoraščiu. Kas dieną po vieną įrašą. Dažnai apie oro sąlygas, kas užduota namų darbams, bet retkarčiais apie įvykius Lietuvoje ir tai, ką jis perskaitė (arba dar įdomiau – ko nerado paminėta) laikraščiuose. Kadangi svetainėje epaveldas.lt galima rasti beveik visą tarpukario Lietuvos periodiką, tai būna labai įdomu susirasti konkrečius minimus straipsnius ir juos paskaityti. Jau ne pirmą kartą vartant tuos senų laikraščių atvaizdus į akis krenta vienas labai didelis skirtumas nuo dabartinės spaudos. Skaityti toliau…

Andrius Tapinas: Vilko valanda

Manau, kad Andriaus Tapino „Vilko valanda“ galėtų patikti dviejų rūšių skaitytojams: mėgstantiems greit susiskaitančius nuotykių pasakojimus ir Vilniaus faktų bei istorijos mylėtojams. Vien nuotykiai manęs nekabina, bet dėl gausybės faktelių ir užuominų apie Vilniaus įdomybes, knyga visai džiaugiausi. Tiesa, šiek tiek nusivyliau tuo, jog kažkodėl buvau įsitikinęs, kad tai knyga apie šimto metų senumo Vilnių: drįsčiau teigti, jog senovinis Vilnius tėra tik fonas, kuriame vyksta visiškai šiuolaikinis veiksmas su šiuolaikiniais herojais ir su šiuolaikiniais stereotipais (rusai intrigantai, vakariečiai mus gelbėja, žydų konspiracija ir pan. Skaityti toliau…

Ekonomikos įdomybės: kartais padirbti pinigai tampa tikrais

Užtikau dar vieną istoriją iš įdomiosios ekonomikos srities, kuria knieti pasidalinti. Pasirodo, niekuo nepadengta valiuta be jokios centrinio banko priežiūros nebūtinai veda prie amžino nuvertėjimo ir hiperinfliacijos. Ekonomistai L. H. White ir W. Luther akademiniuose straipsniuose rašo apie labai įdomią Somalio ekonominę patirtį po 1991 metų valstybės griūties. Natūralu, jog po valstybės žlugimo centrinis Somalio bankas nebeatliko jokių funkcijų, tad negalėjo ir vykdyti pinigų pasiūlos valdymo. Keista, bet visai netikėtai šioje šalyje atsirado visai natūrali pinigų pasiūlos sistema, kuri, po didelės pradinės infliacijos, galų gale stabilizavosi ir pasiekė pusiausvyrą. Skaityti toliau…

Michael Lewis – Bumerangas

Pirmiausia noriu atskleisti visus interesų konfliktus: Michael Lewis knygą gavau nemokamai iš Eugrimo leidyklos, jiems tikintis, kad gal ją perskaitęs imsiu ir parašysiu apie ją savo svetainėje. Bet neturiu jokių įsipareigojimų nei ką rašyti, nei kaip, nei kada. Net neturiu įsipareigojimo iš vis ką nors parašyti, jeigu taip man susišvies. Pradėsiu nuo pačių nemaloniausių dalykų: vertimas vietomis toks prastas, jog norisi prisiekti daugiau niekada į rankas neimti lietuviškų knygų apie finansus vertimų. Skaityti toliau…

Naujų būstų pasiūla Vilniuje

Analizuojant būsto rinką Amerikoje dažnai galima sutikti tokį visai naudingą rodiklį, kuris neblogai indikuoja būsto rinkos tendencijas: imamas šiuo metu rinkoje esantis naujų namų (būstų) kiekis ir padalinamas iš vidutinio per mėnesį parduodamų būstų skaičiaus. Taip gaunama naujų būstų pasiūla mėnesiais, kuri šiuo metu JAV siekia apie 4,9. Būsto krizės įkarštyje šis rodiklis JAV buvo pasiekęs 12 mėnesių, o nuo 2008-ųjų pabaigos nuosekliai pradėjo mažėti, kol 2012-aisias aprimo besiblaškydamas tarp 4 ir 5 mėnesių. Skaityti toliau…

Keistų ekonomikų istorijos: Tuvalu

Kartais užtinku tokių istorijų apie ekonomiką, jog sunku jomis nepasidalinti. Neseniai teko skaityti apie vieną mažiausių pagal gyventojų skaičių (mažesnės tik Vatikanas ir Nauru) pasaulio valstybę Tuvalu, kurią viduryje Ramiojo vandenyno sudaro keletas toli viena nuo kitos nutolusių salų. Tuvalu iki 1978-ųjų buvo Britanijos kolonija, tačiau vėliau gavo nepriklausomybę. Šalyje gyvena tik 10,5 tūkstančio gyventojų (taigi, šiek tiek mažiau nei Gargžduose), o tos jų salos taip toli nuo bet ko, jog net ir turistų į šią valstybę kasmet užsuka gal tik apie tūkstantį. Skaityti toliau…

Patricia Crisafully: Rwanda, Inc

Iš daugybės sub-sacharinės Afrikos valstybių Ruanda man visada atrodo kažkokia ganėtinai artima – tikriausiai dar vaikystėje nemažai tam įtakos padarė Hermano Šulco pasakojimai apie šią šalį ir susitikimai su jo bendruomenės jaunimu Kauno Sobore. Dar prie to galima pridėti didelį įspūdį padariusį filmą „Hotel Rwanda“ bei vieno pažįstamo pasakojimai apie Kigalio banką. „Rwanda, Inc“ į šių metų knygų iššūkio sąrašą įtraukiau todėl, kad apie šią knygą nuskaičiau kažkuriame ekonomistų internetiniame dienoraštyje: Ruanda ekonomistus pastarąjį dvidešimtmetį labai domina tuo, kad ji perėjo link ganėtinai radikalaus liberalizmo ir per labai trumpą laiką sugebėjo tapti viena konkurencingiausių Afrikos valstybių (berods pagal lengvumą daryti verslą ją lenkia tik Mauricijus ir Pietų Afrika), nors dar 1994-aisiais joje vyko milijoną gyvybių nusinešęs genocidas. Skaityti toliau…

Daron Acemoglu: Why Nations Fail

Taip jau gavosi, kad pirmąją knygą iš 2013-ųjų metų knygų iššūkio spėjau pabaigti dar 2012-aisiais. Tikrai nenusivyliau. Daron Acemoglu savo knygoje gvildena seną, jau nuo Adamo Smito laikų visus ekonomistus dominantį klausimą: kodėl vienos valstybės turtingos, o kitos – ne? Kodėl vienose valstybėse ekonomika ilgą laiką auga, o kitos kuo toliau, tuo labiau skursta? Knygos analizė ir išvados labai įtikinančios: bent jau man tai viena iš tų nedažnai pasitaikančių knygų, kurios sugeba pakeisti nuomonę ir, ją perskaitęs, į pasaulio ekonomiką pradedi žvelgti naujomis akimis. Skaityti toliau…

Knygų iššūkis 2013

Lietuvos blogosferoje neseniai aptikau įrašą apie 2013-ųjų metų knygų iššūkį, kurį remia kelios leidyklos bei kiti verslo atstovai. Mintis paprasta, ir labai nebloga: reikia susidaryti 12 knygų, kurias visada norėjai perskaityti, bet vis nerasdavai laiko, sąrašą ir jas per kitus metus perskaityti, o perskaičius trumpai papasakoti įspūdžius. Nors skaitau ganėtinai daug, bet pastaruoju metu labai sunkiai prisiverčiu apie perskaitytas knygas ką nors parašyti, tad šis iššūkis galėtų būti visai neblogas spyris į sėdmenis. Skaityti toliau…

Nekilnojamas turtas – ar ne per daug į jį investuojame?

Neseniai baigiau dėstyti kasmetinį savo „Portfelio valdymo“ kursą ISM magistrantams. Finansų teorija nuo praktikos kartais skiriasi visai nemažai, ypač investuojant į keistesnes Rytų Europos šalis: efektyvia rinka kokio nors Uzbekistano tikriausiai negalima vadinti. Bet pats didžiausias skirtumas tarp to, kaip teorija pataria investuoti, ir kaip tai daro realūs žmonės, yra požiūris į nekilnojamą turtą. Viena iš svarbiausių taisyklių investicijų valdyme: investicijas reikia diversifikuoti, nes taip galima sumažinti investavimo riziką. Jeigu sudedi visus pinigus į vieną akciją ar vienos kompanijos obligacijas, esi labai priklausomas nuo specifinės tos bendrovės rizikos, tuo tarpu išskaidydamas savo investicijas gali jaustis saugiau: mažesnė tikimybė, kad visos bendrovės vienu metu ims ir bankrutuos, tad ir mažesnė tikimybė jog liksi basas. Skaityti toliau…

Kodėl finansų sektorius neatlieka savo darbo

Vakar perskaičiau labai įdomią Oliver Wyman parengtą studiją apie finansų paslaugų sektorių. Joje teigiama, kad finansinių paslaugų sektorius vakaruose prastai atlieka savo funkciją: suvesti norinčius investuoti su tais, kuriems trūksta kapitalo. Šiuo metu ypač sunkiai galima gauti ilgalaikį finansavimą, o tai, pasirodo, yra nemaža fundamentali problema, kuri gali ir toliau aštrėti, jeigu nebus imtasi priemonių. Normaliais laikais finansų rinkoje egzistuoja visiems naudinga pusiausvyra. Iš vienos pusės yra ilgalaikiai investuotojai, kurių investicinis horizontas yra sąlyginai ilgas: tai žmonės, kurie kaupia savo pensijai, kai kurie instituciniai investuotojai ir panašiai. Skaityti toliau…

Irano valiutos krizė

Gali būti, jog pati svarbiausia paskutinių dienų pasaulinė naujiena yra ne taikiai ir demokratiškai praėję Gruzijos rinkimai, kuriuose pirmą kartą Gruzijos istorijoje per rinkimus savo valia bus pakeista valdžia, o tai, kas dedasi su Irano valiuta. Oficialus Irano rialo kursas vis dar yra 12,660 rialų už vieną JAV dolerį, nors jau sekmadienį juodojoje rinkoje JAV doleris jau kainavo beveik 30,000 rialų. Po tolimesnio pirmadienio ir šiandienos kritimo, už dolerį prašoma 37,500 rialų. Skaityti toliau…

Knyga apie Kauno istoriją

Kažkada skaičiau Laimono Briedžio „Vilnius. The City of Strangers“ (tuo metu berods buvo tik angliškas leidimas, tik vėliau pasirodė ir lietuviškas variantas) ir ji man labai patiko. Ypač kabino tai, jog tai ne sausai akademinė istorija, o ir šiaip labai įdomu skaityti apie tas vietas, kuriomis praeini kiekvieną dieną. Kadangi užaugau Kaune, knygyne pamatęs „Kauno istoriją“ negalėjau atsispirti jos nenusipirkęs (čia dažna mano bėda – impulsyviai knygynuose kasmet išleidžiu tiek pinigų, kiek uždirba darbšti vidurinės klasės afrikiečių šeima). Skaityti toliau…

Indėlių augimas – neblogas akcijų brangimo pranašas

Neseniai suskaičiau Maneet Ahuja knygą „The Alpha Masters“ apie įvairių garsių investicinių fondų valdytojus ir jų investavimo strategijas. Knyga įdomi ir naudinga, nes visai neblogai paaiškina, ko tie investuotojai rinkose ieško bei pagal kokius kriterijus atsirenka savo investicijas. Gal tik daugiau objektyvios kritikos knygoje nepakenktų, nes fondų nesėkmės piešiamos tik kaip laikini sunkumai, nors iš tiesų koks Paulsonas, uždirbęs daug pinigų iš finansų krizės, jau gal ir šiek tiek išsikvėpęs. Skaityti toliau…

Informacijos dieta: rezultatai

Prieš daugiau nei mėnesį paskelbiau, kad imsiuosi menkavertės informacijos dietos. Negaliu pasigirti, jog jos laikiausi labai religingai: valios tam neužteko. Bet jau vien tai, kad kiekvieną kartą atsiversdamas Delfi ar Facebook, prisimindavau, jog juose neturėčiau praleisti amžinybės, padėjo suformuoti tam tikrus naujus įpročius. Straipsnių peržiūra dabar ryte vietoj geros valandos trunka gal tik dešimtį minučių, nes daug griežčiau atsirenku, ką skaityti, ir prieš atsidarydamas straipsnį nesąmoningai savęs klausiu, ar tai tikrai man įdomu. Skaityti toliau…

Menkavertės informacijos dieta

Mano vardas Petras ir aš turiu priklausomybę. Esu priklausomas nuo begalinio mažareikšmių naujienų srauto: jei tik atsiranda laisva minutė, būtinai einu panaršyti po naujienų portalus, pasitikrinu Facebook srautą ir peržvelgiu, ar neatsirado neperskaitytų įrašų mano RSS skaityklėje. Jei kiti žmonės kenčia nuo perdėto potraukio menkaverčiam maistui, ir užsikąsdami hamburgeriais bei užsigerdami kola dienų dienas galėtų leisti čiaumodami bulvių traškučius (mėgstu ir tai, nors mano svoris to neišduoda), tai aš galiu dienų dienas valkiotis po internetą, skaitydamas vis naujus dienoraščių įrašus, ekonomistų pastebėjimus, dienraščių straipsnius ir draugų komentarus po praėjusio vakarėlio nuotraukomis. Skaityti toliau…

Alberto Angela: „Viena diena Senovės Romoje“

Prisipažinsiu, jog senovės romėnai mane nelabai domina. Jie ne tokie egzotiški kaip kitos senovės civilizacijos (kaip, tarkim, piramides statę senovės egiptiečiai, ar iš ėriukų kepenų buriantys Tarpupio gyventojai), ne tokie protingi kaip graikai (tą jie patys pripažino), bet kartu ir nebe tokie artimi kaip Viduramžių Europa. Bet užmatęs internetuose, jog prie šios knygos rankas yra prikišęs Aurelijus Katkevičius, nesusilaikiau jos nenusipirkęs. Ir nesigailiu. Knygą pasičepsėdamas suvalgiau per keletą vakarų – būčiau neužtrukęs nė tiek, jeigu tik nebūtų užgriuvę kiti reikalai. Skaityti toliau…

Rizikos valdymas lažybų bendrovėse

Šįryt gerdamas kavą nustebau Lietuvos ryte pamatęs straipsnį apie vos nepatirtus lažybų bendrovių nuostolius. Ypač įstrigo šios lažybų bendrovių atstovų citatos: „Nėra ko slėpti – iki čempionato pusfinalio lošėjams išmokėdavome daugiau nei surinkdavome”, – „Lietuvos rytui” sakė „TonyBet” punktus vienijančios bendrovės vykdomasis direktorius Vytautas Kačerauskas. Jam pritarė ir lažybų bendrovės „Top Sport” konsultantas Gintaras Staniulis: „Jei ne vokiečių pralaimėjimas italams, čempionatas mums būtų pažymėtas minuso ženklu.” Tikriausiai mane yra sugadinęs darbas banke, nes pasirodo, jog buvau daręs klaidingas prielaidas apie lažybų bendrovių verslo modelį: buvau įsitikinęs, jog jos akylai valdo savo rizikas ir koeficientus nustato taip, kad uždirbtų bet kokiu atveju. Skaityti toliau…

Lietuvos milijardieriai

Ėmė taip ir sutapo, jog šiandien už akių užkliuvo du straipsniai labai panašiomis temomis: žurnalas „Veidas“ vėl paskelbė turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, o Ezra Klein dienoraštyje svečio teisėmis Ruchir Sharma analizuoja, ką iš tokio sąrašo galima pasakyti apie valstybę. Nors viešojoje erdvėje labai populiaru reikšti nuomonę, jog Lietuva yra oligarchinė valstybė, ir su tais mistiniais oligarchais reikia žūt būt kovoti, bet skaičiai rodo kitką: turime tik vieną milijardierių (tiek JAV doleriais, tiek litais), o ir jo turtas siekia tik varganus 3. Skaityti toliau…

Egipte uždrausta pirkti užsienio akcijas

Po to, kai egiptiečių spekuliantai prarado nemažai pinigų, sumerkę juos į ne itin sėkmingas investuotojams Facebook akcijas, Egipto priežiūros tarnybos pasiraitojo rankoves ir ėmėsi aktyvių veiksmų: Egipto brokerinėms kompanijoms uždrausta teikti tarpininkavimo paslaugas perkant ir parduodant užsienio akcijas. Oficialus paaiškinimas skamba šiek tiek juokingai: draudimas įsigalioja todėl, kad Egipto akcijų rinkos prievaizdas neprižiūri užsienio bendrovių, todėl tai yra investuotojams labai rizikingos investicijos. Lyg JAV akcijų rinkos priežiūra nebūtų pakankama, neatitinkanti normalių, visame pasaulyje, kuriame akcijos tik kyla, priimtų standartų. Skaityti toliau…

Vasaros sezono atidarymas

Vakar supratau, kad gyvenu išskirtiniame name: kaimynai ėmė ir kieme suorganizavo vasaros sezono atidarymą, kuriame grojo pučiamųjų orkestras „Senjorai“, buvo vaišinamasi ir bendraujama. Labai dėkui muzikantams bei organizatoriams už puikią šventę. Vaikų žaidimų aikštelėje susėdęs visas pučiamųjų orkestras sukuria tikrai ypatingą įspūdį. Daugiabučių kaimynų bendravimas per pastaruosius kelis dešimtmečius labai pasikeitė: pamenu, nueiti pas kaimynus pasiskolinti druskos ar aliejaus buvo įprastas reiškinys, visus kaimynus pažinodavai, žinodavai visų bėdas ir rūpesčius (o bobutės prie laiptinių būdavo pagrindinės iformacijos skleidėjos). Skaityti toliau…

Ar veikia slankieji vidurkiai? Bandymas pasiknaisioti su programavimo kalba R

Įspėjimas: tai labai techniškas ir programiškas dienoraščio įrašas, toks, kokio jau nebuvo gerus septynetą metų. Bet net ir programuotojams jo vertė ribota, nes dar tik mokausi susigyventi su programavimo kalba R, bet jau jaučiu, kad mano programavimo įgūdžiai ganėtinai atšipę ir užrūdiję. Jeigu ir toliau esate pasiryžę imti ir gaišti laiką skaitant ką prirašiau, nesiskųskite, jog nebuvote įspėti.

Skaityti toliau…

Kiek kainuoja Pylimėlių bulvės?

Pas Artūrą Račą užtikau įdomų įrašą apie tai, kaip jo kaimynai brangioje Pylimėlių žemėje augina bulves: Nes jau greit bus dešimt metų kai pavasariais stebiu tą patį vaizdą: arklys, plūgas, keletas žmonių su krepšiais ir bulvės. Pastarosioms skiriama kokie du trys arai – tai yra, maždaug 100 000 litų ar kiek daugiau vertas žemės plotas. Dar šiek tiek užsėjama javais bei daržovėmis. Kartais pagalvoju: kiek turėtų kainuoti viena šiame žemės plote užauginta bulvė? Skaityti toliau…

#Follow Friday: ką stebiu Twitteryje

Internetuose penktadieniais tradiciškai įprasta pasidalinti nuorodomis į žmones, kuriuos verta sekti socialiniuose tinkluose. Twitteryje gyvenu jau penkerius metus, bet tik paskutiniu metu jis man yra tapęs gana svarbiu ir operatyviu žinių srautu, kurio stengiuosi nepraleisti (vis dar religingai skaitau RSS srautą, bet pastebėjau, jog jo reikšmė mažėja). Tiesa, tarp lietuvių Twitteris nėra itin populiarus (beje, lietuviai Twitteryje kažkaip čiulbėjimui labiau renkasi anglų kalbą, aš – irgi ne išimtis), įdomiausi tautiečiai renkasi daugiau Google Plus, bet tarp užsieniečių Twitter labai paplitęs. Skaityti toliau…

Serhy Jekelčyk: Ukraina. Modernios nacijos gimimas.

Pirmą kartą ką nors gyvenime paėmiau paskaityti apie Ukrainos istoriją, neskaičiuojant tų knygų apie moderniuosius laikus, kuriuose rašoma apie Timošenko iškilimą arba Oranžinę revoliuciją. Gailiuosi, jog neperskaičiau kažko panašaus anksčiau, tuomet, kai Ukrainoje investuodavau ir dažnai lankydavausi: galbūt tai būtų padėjęs išvengti klaidų ir geriau suvokti vietinį mentalitetą (bet bumo laikais mes visi buvome protingi ir investavome lengva ranka :) Tikriausiai vertėtų sau dabar pasižadėti prieš investuojant į užsienio valstybę perskaityti kelias rimtesnes knygas apie tos šalies istoriją, nes tai gali suteikti vertingų įžvalgų. Skaityti toliau…

Kambodžos akcijų rinka

Kartas nuo karto mano akys užkliūva už labai egzotiškų akcijų rinkų, tad ir šiandien ištempiau ausis, kai važiuojant iš darbo per BBC išgirdau reportažą apie prasidėjusią prekybą Kambodžos biržoje. Kambodžos birža oficialiai veikia jau apie metus, bet investuoti buvo sunkoka, nes nei viena akcija iki šiol joje nebuvo prekiaujama: pirmasis viešas akcijų siūlymas (IPO) įvyko tik šiandien. Pnom Peno vandens tiekimo kompanija pirmąją prekybos dieną pabrango 48 procentais: investuotojai teigia, jog tai viena skaidriausių bendrovių Kambodžoje (ji priklauso valstybei), nors kainuoja ji ne taip jau ir pigiai, mat P/E santykis siekia 27. Skaityti toliau…

Pomidorinis būdas imti ir nuveikti darbus, kuriems sunku prisiruošti

Prisipažinsiu, jog mėgstu atidėlioti darbus. Dažniausiai vietoje to, kad imčiau ir nuveikčiau ką nors naudingo, pasiduodu pagundai imti kokią nors knygą į rankas ir užsimiršti. Todėl beveik visada darbai, kurie labai nedega taip ir ramiai rusena kažkur giliai pasąmonėje, kol nepradeda apie save priminti paskutinę dieną prieš terminą, kai jau nebėra kaip nuo jų išsisukti. O kai kurie darbai iš vis lieka nenudirbti, nes jie neturi aiškaus deadlaino – tarkim dėl to kone keturi penktadaliai įrašų šiame dienoraštyje nepasiekia dienos šviesos, nes numiršta dar tik idėjų pavidale, amžinai laukdami tos dienos, kai prisiruošiu jas išplėsti ir išdėlioti. Skaityti toliau…

Martin Sixsmith: Putino nafta

Pirmą kartą taip gavosi, jog Martin Sixsmith knyga „Putino nafta“ atsidūrė mano rankose leidėjų dėka, žmonai pažadėjus jiems kokią nors recenziją mano svetainėje. Kadangi šeimos biudžetas nelabai džiaugiasi mano narkomanišku polinkiu be saiko urmu pirkti bet kokius skaitalus, tai bet kokiomis dovanomis visada džiaugiuosi (mirkt, mirkt, gerbiami leidėjai :) Bet nepaisant to, kad knygą gavau nemokamai, visgi turiu pripažinti, jog „Putino nafta“ nėra labai įsimintina knyga: patys Jukos sužlugdymo įvykiai atskleisti gal ir neblogai, bet susidaryti išsamų vaizdą apie Chodorkovskio bei Putino asmenybes vargu ar pavyks. Skaityti toliau…

Ką perskaičiau kovą: Vladas Bumelis, Nudge, nelygybė ir Britų imperijos istorija

Kovo mėnuo nebuvo toks derlingas perskaitytomis knygomis kaip norėtųsi, bet visgi kelias jų suskaičiau. Nors, kai pagalvoji, penkios knygos per mėnesį gal ir nėra labai mažai. Mėnesį pradėjau Manto Dubausko knyga apie Snorą „Kaip pradanginti milijardą“, bet kadangi jau apie tai rašiau, tai nesiplėsiu: tiesiog nueikite, nusipirkite šią knygą ir perskaitykite. Patiks, jeigu bent kiek domitės šio banko žlugimo istorija. Taipogi man patiko ir iš Pauliaus susižvejota Vlado Bumelio knyga „99%“ apie šio daug pasiekusio žmogaus (tai žmogus iš Sicor-Biotech) gyvenimo filosofiją. Skaityti toliau…

Goldman Sachs kultūros pokyčiai

Finansų sluoksniuose šiandien daugiausiai dėmesio sulaukęs straipsnis buvo didžiausiame investiciniame banke Goldman Sachs paskutinę dieną dirbančio Greg Smith paaiškinimas New York Times, kodėl jis išeina iš šio banko. Pagrindinė įvardijama priežastis yra radikalūs Goldman Sachs kultūros pokyčiai: joje stipriai pradėjęs dominuoti godumas ir noras kuo daugiau uždirbti klientų sąskaita. Šiaip jau, kiek teko skaityti knygų apie investicinius bankus, tai čia nieko keisto: senoji investicinių bankų dvasia, kuria buvo stengiamasi verslą statyti ant ilgalaikio santykio su klientu, jau prieš gerą dešimtmetį, internetinio burbulo metu, išsisklaidė kaip dūmas vėjyje. Skaityti toliau…

Užsikrėčiau bėgiojimu

Nors šiandien ir lynoja ir visur telkšo balos, vis tiek apsimoviau savo sportbačius ir išbėgau pamiklinti kojų. Šiais metais jau kokį šeštą kartą. Jeigu kas būtų prieš kelis metus pasakęs, jog taip su džiaugsmu per savaitę kojomis atmatuosiu kokius 15 kilometrų, būčiau nepatikėjęs. Bet, va, užsimaukšlinu kepurę, įsistatau į ausis ausines ir pirmyn. Pernai pradėjau bėgioti gana netikėtai: kažkaip darbe pasisuko kalba, ar įmanoma nelabai treniravusis imti ir nubėgti 5 kilometrus per 25 minutes. Skaityti toliau…

Mantas Dubauskas: Kaip pradanginti milijardą

Manto Dubausko knyga „Snoras žaliems: kaip pradanginti milijardą“ per kelias valandas susiskaitė labai greitai. Gilios analizės gal ten ir nėra, bet kaip „Snoro“ istorijos santrauka ji tikrai puiki, tad išleisti dvidešimt litų jai verta. Juolab, kaip ir rašo Aušra Maldeikienė, daug tiriamosios žiniasklaidos knygų Lietuvoje nėra. Knygoje faktų daug, net ir man, dirbusiam „Snoro“ grupėje, jų nemažai buvo naujų (tiesa, daugiausiai susijusių su „Snoro“ ištakomis). „Snoro“ organizacinė kultūra irgi perteikta pakankamai tikroviškai, o apie akcininkus nelabai ką galiu pasakyti, nes su jais bendrauti teko nedaug. Skaityti toliau…

E.H.Gombrich: A Little History of the World

Ernstas Gombrich yra parašęs labai neblogą knygą apie meno istoriją (gana nuspėjamu pavadinimu „The Story of Art“), kurią savu laiku smagiai suskaičiau bekamšydamas savo išsilavinimo apie meną spragas (jos dar iki šiol pakankamai plačios ir pro jas švilpauja tamsuoliškumo vėjai). Pastarąjį kartą besilankydamas Londone prigriebiau ir jo knygą apie pasaulio istoriją: tiesiog negalėjau atsilaikyti visoms liaupsėms, kurios buvo išraitytos aplink šios knygos lentyną knygyne, nors knyga skirta labiau vaikams, nei kad taiko į labai rimtus veikalus. Skaityti toliau…

BVP obligacijos – būdas valstybėms išleisti savo akcijas

Su paskutiniu Graikijos skolų restruktūrizavimo planu, investuotojams bus siūloma ir labai įdomus naujas skolos instrumentas – BVP varantai – kuris savo esme gana panašus į valstybės išleidžiamas akcijas: investuotojai gaus kupono mokėjimus („dividendus“), jeigu šalies BVP augimas viršys tam tikrą ribą. Graikijos atveju pačio kupono dydis nepriklausys nuo BVP augimo spartos, nors prieš keletą metų leistuose panašiuose Argentinos BVP varantuose buvo numatyta, jog jei šalis augs sparčiai, tai ir kupono mokėjimas bus solidus, o jei šalis toliau sunkiai kapanosis recesijoje, investuotojai nieko negaus. Skaityti toliau…

„Grybų karo“ cenzūra

Šiaip šios dienos pamąstymas, nesusijęs su ekonomika, bet šiek tiek su knygomis. Užtikau internetuose Austėjos Lansbergienės dienoraščio įrašą apie tai, kad vaikams reiktų cenzūruoti šias Justino Marcinkevičiaus „Grybų karo“ eilutes: Kad užriks Ant jo kazlėkas: – Koks tu vyras… Pašlemėkas! – Neklausyk, Bičiuli mano! Ką tos bobos Beišmano! Austėjos nuomone, šis tekstas pilnas stereotipų, nes nedrąsus vyras yra pašlemėkas, o bobos nieko neišmano, tad labai blogai apie tai kalbėti vaikams. Pats vaikų neturiu, bet toks požiūris skamba ganėtinai ekstremaliai, na, bet gal esu per daug tradiciškai stereotipinis. Skaityti toliau…

Ar tavo darbo stalas ką nors pasako apie tavo asmenybę?

Vakar užverčiau paskutinius Sam Gosling knygos „Snoop“ puslapius apie tai, jog iš žmogaus daiktų galima daug ką pasakyti apie jo asmenybę. Knygos tikėjausi šiek tiek įdomesnės ir naudingesnės (ėmė mane ir papirko pozityvi Lucy Kellaway rekomendacija ant paties viršelio), nors skaitinys buvo visai pakenčiamas, ypač pertraukoms tarp snieglentinimo Italijos kalnuose. Iš emės, nieko čia gudraus nėra: užėjus į žmogaus kambarį ar apžvelgus jo darbo stalą tikriausiai bet kas galėtų nemažai ką pasakyti apie jo savininką. Skaityti toliau…

Christopher McDougall: Born to Run

Pasirodo, ilgų distancijų bėgimas yra labai keista sporto šaka: standartiškai net devyni iš dešimties bėgikų per metus patiria traumas. Bet užtat tai tikriausiai vienintelis toks sportas, kuriame šešiašdešimtmečiai atletai gali kaip lygūs su lygiais lenktyniauti su devyniolikmečiais (manoma, kad pats sportinės formos pikas pasiekiamas ties maždaug 27-eriais metais, bet po to forma prastėja labai lėtai). Knyga „Born to Run“ turėtų patikti visiems, kas bėgioja arba tuo domisi: ji apie ultramaratonininkus ir Meksikoje gyvenančią Tarahumara indėnų gentį, kuri, gali būti, yra greičiausi pasaulio ilgų nuotolių bėgikai. Skaityti toliau…

Būna ir neigiamų laivų nuomos įkainių

Bloomberg rašo, jog kompanija Glencore sugebėjo išsinuomoti sausakrūvį laivą už dyką ir dar sutarė, kad laivo savininkai padengs dalį kuro kaštų. Taigi, realiai, Glencore mokės neigiamą nuomos mokestį, nes laivo savininkas primokės, kad tik laivas būtų išnuomotas. Pasirodo, jog tai apsimoka laivo savininkui, nes šiuo metu laivas yra prie Australijos, ir jie norėtų jį nugabenti į Europą, nes ten geresni frachtai (na, sąlyginai geresni, nes laivininkystės įmonės tikrai gyvena ne pačius geriausius laikus). Skaityti toliau…

Ką perskaičiau per sausį

Sausis buvo gana produktyvus perskaitytų knygų derliumi, nors ne visi skaitiniai buvo labai įdomūs bei vertingi. Trumpos pastabos apie tai, ką perskaičiau: Umberto Eco – „Vakarykštės dienos sala“. Kadangi Umberto Eco mėgstu, tai negaliu labai skųstis, bet tikriausiai tai, mano nuomone, silpniausia iš jo rašytų grožinių knygų (nesu perskaitęs tik paskutiniosios – „Prahos kapinių“, tad apie ją negaliu nieko pasakyti). Nors geografiniai atradimai, ilgumos nustatymo problemos subtilybės man gana artimos pagal jūreivišką sielą, bet kažko šioje knygoje vis tiek trūko. Skaityti toliau…

Lietuvos euroobligacijų palūkanos

Pasiskaičius komentarus po straipsniais apie tai, kad Lietuva vėl išplatino euroobligacijų emisiją, gali pagalvoti, jog valstybėje vėl kažkas blogai: vyriausybė skolinasi keletą kartų brangiau iš užsieniečių nei iš vietinių! Pradžioje maniau, jog čia šiaip paprastų žmonelių tamsumas ir standartinis nepasitenkinimas vyriausybe, bet visgi finansų rinkos nebūtinai visiems yra aiškios ir suprantamos, ir skandalai gali vaidentis ten, kur jų nėra. Ir iš tiesų čia skandalo nėra. Visiems tiems, kurie sako „o kad tokias palūkanas bankai mokėtų arba pati valstybė tai kaip mat jai visas santaupas patikėčiau! Skaityti toliau…

Ar įmanoma pastatyti Silicio slėnį prezidento įsakymu?

Pas Felix Salmon šiandien užtikęs optimizmu persmelktą įrašą apie tai, kokia puiki informacinėmis technologijomis persmelkta ateitis nusimato Rusijoje visgi pats iki galo optimizmu neužsikrėčiau, nes apie Rusijos technologines inovacijas vis dar turiu susidaręs prastoką, nors gal būt ir stereotipinę nuomonę. Dar nuo tada kai mano tėtis, dirbęs Kauno Radijo gamykloje inžinieriumi, pasakodavo apie sovietų inžinierių pasiekimus, kurie dažniausiai būdavo kreivokos vakarų pasaulio gaminių kopijos. Apie Silicio slėnį puikiai parašė Domas: ir tas Silicio slėnis skamba kažkaip labai skirtingai nuo to, ką bandoma padaryti Skolkove. Skaityti toliau…

Patarimai, kaip būti sėkmingu diktatoriumi

Prieš kelias savaites The Economist užmačiau visai neblogą interviu su vienos knygos autoriumi apie tai, kaip būti ilgaamžiu ir sėkmingu diktatoriumi. Interviu patiko taip, kad perskaičiau ir pačią knygą (The Dictator’s Handbook: Why Bad Behavior is Almost Always Good Politics). Patiko. Netgi daugiau – privertė pažiūrėti į pasaulį šiek tiek kitaip, kas jau savaime yra geros knygos požymis. Knygos teorija paprasta: diktatoriai irgi žmonės, tad į juos galima žiūrėti iš asmeninės motyvacijos pusės. Skaityti toliau…

Nicholas Dunbar: „The Devil’s Derivatives“

Knygų perskaitau nemažai, bet tikrai man patikusios pasitaiko ne taip dažnai. Nicholas Dunbar knyga apie išvestines priemones „The Devil’s Derivatives“ – viena iš jų. Iš esmės išvestinių priemonių nelabai kam reikia. Na, reikia ten kai kuriems bankams ir žinantiems ką jie patys daro sofistikuotiems investuotojams. Bet paprastam ir nuobodžiam komerciniam bankui, ar kredito unijai, ar draudimo kompanijai turėtų pakakti ateities valiutos sandorių ir, na, galbūt išvestinių palūkanų instrumentų (tam kad pasikeisti plaukiojančias palūkanų normas į fiksuotas ir atvirkščiai). Skaityti toliau…

M.Majauskas: Lietuvai finansų rinkos šiuo metu uždarytos

Paskutinius kelis mėnesius obligacijų rinkose Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos periferinės valstybės nėra labai mėgiama: Lietuvos euroobligacijų pajamingumai gana stipriai šoktelėjo į viršų, o kartu pabrango ir apsidraudimo nuo Lietuvos defolto (CDS) kaina. Šiandienos vz.lt rašo, kad vyriausybė šiuo metu mano, jog tarptautinės finansų rinkos du-tris mėnesius Lietuvai yra uždarytos ir pasiskolinti ten pinigų neįmanoma, tad vienareikšmiškai reikės taupyti. Tiesos tame tikriausiai nemažai, bet tikėtina, jog situacija nėra tokia tragiška. Skaityti toliau…

Kontroliniai sąrašai (checklists) išgelbės pasaulį!

Prieš kelias dienas baigiau skaityti žinomo JAV chirurgo Atul Gawande knygą „The Checklist Manifesto“. Tai knyga apie kontrolinius sąrašus (angl. checklists) ir kaip jie gali žymiai pagerinti sprendimų priėmimą sudėtingose situacijose ar tiesiog pagerinti darbo rezultatus ten, kur atrodytų reikia labai daug žinių ir profesionalumo. Kontroliniai sąrašai pirmiausia plačiai paplito aviacijoje: tai tiesiog ant vieno popieriaus lapo surašyti keli punktai, kuriuos pilotas turi patikrinti prieš pradėdamas skrydį. Ar yra degalų? — Yra. Skaityti toliau…

Greenblatt knyga apie “spin-off’us”

Nepaisant labai jau kičinio knygos pavadinimo (sutikite, „You Can Be a Stock Market Genius“ didele kokybe nekvepia) paskutinė Joel Greenblatt knyga nenuvylė. Kaip ir prieš porą metų skaitytoje „The Little Book that Beats the Market“ (kuri man irgi labai patiko), joje galima rasti labai paprastų ir aiškių idėjų apie investavimą į nuvertintas kompanijas. Šį kartą Joel Greenblatt rašo apie gana specifinę nišą, kurioje galima ieškoti nuvertintų investicijų: jis siūlo atkreipti dėmesį į sudėtingus įmonių restruktūrizavimus, perėmimo sandorius, bankroto procedūras ir panašiai. Skaityti toliau…

Užsienio skolinimas Baltijos valstybėse

Skaitydamas paskutinę BIS ketvirtinę apžvalgą joje radau įdomų grafiką (48 puslapis), kuris rodo, kaip dosniai užsienis skolindavo Baltijos valstybėse prieš pat krizę ir kaip stipriai šiuo metu šios skolintos lėšos atitraukinėjamos (nors gal tai netinkamas žodis, gal tiesiog paskolos grįžta namo). Įdomu tai, jog lyginant su Airija ar Vengrija, Baltijos šalys laikosi gana neblogai ir bendras skolinimas ne finansiniam sektoriui pastaruosius pusantrų metų faktiškai nebemažėja, nepaisant to, jog pinigai į užsienį (sugrąžintų paskolų pavidalu) plūsta beveik taip sparčiai, kaip jie plūdo į Baltijos valstybes bumo metu. Skaityti toliau…

Stasys Jakeliūnas apie Baltarusiją ir Lietuvą: visgi kieno CDS didesnis?

Jau senokai taip nebuvau pasipiktinęs kokiu nors save rimtu laikančio ekonomisto straipsniu kaip kad šiandien lrytas.lt pasirodžiusiu Stasio Jakeliūno rašiniu apie Baltarusijos ir Lietuvos ekonominės padėties palyginimą. Šiame straipsnyje labai prie daug ko galima prikibti, bet visgi į dideles polemikas nesileisiu: iš tiesų Baltarusija ir Lietuva sprendžia krizę labai skirtingais būdais, tad laikas puikiai parodys, kuris iš jų buvo veiksmingesnis. Manau, kad jau dabar atsakymas yra akivaizdus. Visgi labiausiai norisi pastebėti, jog Stasys visiškai iškreipia faktus apie Baltarusijos skolinimosi galimybes bei rinkoje įkainotą jos bankroto riziką. Skaityti toliau…

„Protų nutekėjimas“ gali būti ir teigiamas veiksnys

Skurdžioms valstybėms dažniausiai didžiausia su emigracija susijusi problema yra „protų nutekėjimas“. Kokia nors skurdi Afrikos (nors nebūtinai ir Afrikos: tinka tai ir Lietuvai) valstybė išleidžia palyginus daug resursų tam, kad išmokyti kokį nors daktarą ar suteikti aukštąjį išsilavinimą inžinieriui, o šis ima ir tik pabaigęs mokslus susikrauna daiktus ir išskrenda į kur nors į Vakarus kurti BVP ne savo tėvynėje. Apmaudu ir, atrodytų, didelis nuostolis valstybei, kurioje galbūt ne visi piliečiai ir pakankamai pavalgyti turi. Skaityti toliau…

Įspūdžiai iš Kijevo

Praėjusią savaitę lankiausi Kijeve, kur vyko vienų didžiausių brokerių Dragon Capital organizuota konferencija. Paskutinį kartą Ukrainoje buvau dar prieškriziniais laikais, 2008-aisiais. Šiemet glamūro mažiau, vakarėliai ramesni, kai kurie bankininkai net nusiteikę gana atsargiai ir netrykšta noru septynmyliais žingsniais skubėti užsiimti rinkos dalies. Bet daugelis dalykų nesikeičia. Kiekvienais metais konferencijos Ukrainoje turi vieną viską apimančią “temą”, kurią bandoma parduoti: šiemet tai žemės ūkio kompanijos. Tik jau nebe tokios, kurių verslo modelis buvo pastatytas ant to, jog jau tuoj tuoj baigsis žemės moratoriumas, bus leista laisvai prekiauti žemėmis, tai jos ims ir pabrangs keletą kartų ir visi mes būsime turtingi. Skaityti toliau…

Potenciali klaida Lenkijos statistikoje: BVP gali būti 4% mažesnis

Lenkija tikriausiai buvo vienintelė valstybė Vidurio ir Rytų Europoje, kuri per pastarąją krizę išvengė ekonomikos nuosmukio. Bet praėjusią savaitę pasirodė komentarų, jog Lenkijos makroekonominėje statistikoje kažkas nevisai tvarkoje: Lenkijos centrinis bankas savaitei atidėjo einamosios sąskaitos statistikos skelbimą. Įtarimai pasitvirtino – einamosios sąskaitos deficitas iš tiesų netikėtai išaugo. Pasirodo, jog kažkokiu būdu Lenkijos importas buvo apskaitomas 10-15 milijardų eurų mažesnis nei iš tikrųjų. Tai nėra toks jau menkas skaičius, jis sudaro beveik 4% nuo BVP. Skaityti toliau…

Barbara Demick: Neturime ko pavydėti. Šiaurės Korėjos kasdienybė

Vienintelė likusi totalitarinė komunistinė valstybė Šiaurės Korėja mane masina lygiai taip pat kaip kokia nors autokatastrofa: žiūrėti baisu, naudos nėra, bet akių niekaip negali atitraukti. Todėl JAV žurnalistės Barbaros Demick knygą surijau labai greitai. Kasdienis Šiaurės Korėjos žmonių gyvenimas iš tiesų labai baisus. Jis tiek baisus, jog net sunku pilnai suvokti žmonių kančią: jeigu mes Sovietų Sąjungoje stovėdavome ilgose eilėse prie maisto produktų ir džiaugdavomės gavę kiaušinių ar tirpios latviškos kavos, tai šiaurės korėjiečiai džiaugiasi gavę kukurūzinių miltų (saujelė ryžių tėra tik graži svajonė). Skaityti toliau…

Baltarusijoje baiginėjasi valiutos atsargos

Atrodo, jog Baltarusija rimtai pritrūko valiutos rezervų. Vakar vakare Baltarusijos centrinis bankas vietiniams bankams nebepardavinėja tvirtos valiutos. Tiesa, žadama, jog valiutą vėl bus galima išsikeisti nuo balandžio pirmosios, bet dabar laisvas valiutos keitimas bus stipriai ribojamas. Jau anksčiau buvo apsunkintas negrynosios valiutos keitimas (reikėjo apie tai banką įspėti prieš 30 dienų), bet iki vakar vakaro grynaisiais vis dar galėjai Baltarusijos rublius pasikeisti į užsienietišką valiutą. To priežastis paprasta: šaliai baiginėjasi užsienio valiutos rezervai, tad bandoma kaip nors išvengti visiškos valiutos krizės. Skaityti toliau…

Ar ne per daug mūsų visuomenėje apskaitininkų ir auditorių?

Gerai pagalvojus, jų sukuriama ekonominė vertė nėra labai didelė: taip, verslo vadovams bei savininkams įdomu, kiek pelno uždirba jų kompanija, bet visgi didžiausia apskaitininkų darbo dalis tikriausiai yra susijusi su tuo, kad valstybė reikalauja, jog mokesčiai turėtų būti apskaičiuojami tiksliai ir be klaidų. Auditorių vertė gal kiek didesnė: jie leidžia patikrinti, ar galima pasitikėti apskaita ir pačiu verslu. Bet vėlgi, gerai pagalvojus, jeigu visuomenėje pilnai būtų galima pasitikėti kitais jos nariais, auditoriai būtų nereikalingi: tad ar jų gausa nesignalizuoja, jog visuomenėje per maža pasitikėjimo? Skaityti toliau…

Pasiūlymas, norintiems darbo

Turiu jumi įdomų pasiūlymą. Ką ten pasiūlymą – turiu ištisus du. Kadangi veiklos mūsų departamente niekada netrūksta, tai dairomės dviejų žmonių, kurie galėtų prisidėti savo smegenimis, idėjomis ir darbu prie mūsų komandos. Iždo ir investicijų departamentas Finastoje nedidelis, bet labai svarbus ir tikrai nenuobodus: mes valdome banko investicijų portfelį, prižiūrime banko balansą, prekiaujame obligacijomis, valiutomis ir kita egzotika, padedame klientams sudaryti nestandartinius sandorius bei nepaliaujamai mąstome kaip finansų rinkose uždirbti pinigus. Skaityti toliau…

Obligacijų rinkoje kaupiasi debesys?

Benaršydamas po šios dienos rinkos įžvalgas užtikau Mark Hulbert straipsnį MarketWatch‘e, kuris gana rimtai privertė susimąstyti apie obligacijų rinkos perspektyvas. Ypač išraiškingas grafikas, kuris rodo pastarųjų metų įplaukas į obligacijų fondus: obligacijų pajamingumai traukėsi veikiami labai stipraus ir pastovaus investuotojų susidomėjimo šia turto klase. Deja, atrodo, kad šis susidomėjimas lapkričio viduryje staiga pasibaigė. Ar tai buvo tik trumpas rinkos žagtelėjimas, ar iš tiesų apetitas obligacijoms rimtai nuslopo, parodys laikas. Netikėtas posūkis atgalios Pinigai į obligacijų fondus plaukė nuo pat 2008-ųjų pabaigos, o jų sumos tokios didelės, jog jas galima lyginti su įplaukomis į akcijų rinką prieš interneto burbulo sprogimą. Skaityti toliau…

Pirmosios Lietuvos euroobligacijos

Šiandien Donatui besiruošiant naujai Pinigų Kartos laidai, kurioje šį kartą jis kalbės apie Lietuvos finansų rinkų istoriją, užtikau labai įdomų straipsnį (1933 metų birželio-liepos „Tautos Ūkyje“) apie pirmąsias Lietuvos išleistas euroobligacijas. Pirmoji lietuviška euroobligacija Pačiais pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuva neturėjo daug galimybių skolintis rinkose. Tam tikrą nedidelį kiekį obligacijų ji buvo išplatinusi vidaus rinkoje, bet pagrindinis skolos šaltinis visgi buvo paskola iš Vokietijos bei Ivar’o Kreuger’io suteikta paskola už gautą degtukų monopolį (kai pagalvoji, tai visai neblogas būdas „outsourcinti“ akcizų surinkimą: vietoje to, kad apmokestintum degtukus, parduodi monopolines teises, o jau tada patys privatūs verslininkai susirenka mokesčius iš gyventojų). Skaityti toliau…

CDS prastai atspindi nemokumo riziką

Kredito rizikos apsikeitimo sandorius (CDS – credit default swap) šiais laikais įdėmiai stebi ne vien analitikai, CDS‘ai tapo patogiu beveik standartizuotu įrankiu matuojant šalies ar kompanijos nemokumo riziką. Į CDS kreives akį užmeta ir A. Kubilius, prieš daugiau nei metus prasitaręs, jog Lietuvos CDS įvertis yra vienas svarbesnių rodiklių, rodantis ar teisinga linkme nukreipti Lietuvos vyriausybės veiksmai. CDS iš esmės yra draudimo sandoris: viena sandorio šalis perka draudimą nuo trečios šalies nemokumo (ir už tai moka premijas, tačiau atsitikus nemokumo įvykiui, gaus išmoką), o kita – draudimą išrašo (ir už tai gauna premijas, bet turės sumokėti draudimo sumą, jeigu trečioji šalis tas nemoki). Skaityti toliau…

Reportažas apie pinigų istoriją “Pinigų kartoje”

AAA kreditoriai skolinasi kone pigiausiai istorijoje

Didžiosios vakarų valstybės jau seniai neturėjo tokių palankių sąlygų skolintis: trumpalaikės palūkanų normos jau kurį laiką buvo labai artimos nuliui, tačiau pastaruoju metu ėmė sparčiai mažėti ir ilgalaikių obligacijų pajamingumai. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas tesiekia 2.6%, Vokietija šiam laikotarpiui gali pasiskolinti už 2.28%. Britanijos skolinimosi kaštai dar vis didesni, nors ir tie nesiekia trijų procentų. Dienraštis Financial Times teigia, jog tokios žemos ilgo laikotarpio valstybės skolos palūkanos buvo gal tik kelis kartus per visą britų finansinių rinkų istoriją, siekiančią XVIII amžiaus pradžią; ir pakaktų pajamingumams susitraukti dar kokiais 0. Skaityti toliau…

Investicijos į žmogiškąjį kapitalą

Tarp kolegų ne kartą esame prie alaus svarstę, jog visai nebloga investicija būtų apmokėti mokslus vaikams, mainais už tai gaunant dalį jų būsimųjų gyvenimo pajamų. Juk ne visi tėvai turi pakankamai pinigų, jog galėtų išleisti savo vaikus į geriausias pasaulio mokyklas bei universitetus, tuo tarpu geras išsilavinimas ir patirtis žymiai padidina žmogaus gaunamo atlyginimo dydį. Jeigu investuotojai į būsimuosius talentus gautų ne vien tik fiksuotas palūkanas, kaip kad paprastų studentų paskolų atveju, bet ir dalį būsimųjų studento pajamų, jie būtų suinteresuoti studento sėkme: gal būt siųstų jį į reikiamus kursus, padėtų rasti praktikai geriausias įmones, patartų karjeros planavime ar panašiai. Skaityti toliau…

Kviečiai – ne visos juodosios gulbės kandžiojasi

Kviečių kainoms beprotiškai stiebiantis į dangų, šia tema aktyviau domisi ir žiniasklaida: vz.lt šiandieną rašo apie tai, jog Finasta prieš kelis mėnesius kviečius minėjo kaip vieną įdomiausių investicinių temų. Nors vz.lt kviečių idėjos autorystę priskiria man, bet tai tolokai nuo tiesos: man tik teko ją pristatyti žiniasklaidai, o pačią idėją sugeneravo Finastos analitikų komanda, kuriai ir turėtų tekti visi laurai. Lenkiu galvą. Kviečiai ėmė ir netikėtai pabrango Iš tiesų, kaip mini nemažai vz. Skaityti toliau…

Financial Times žavisi Estija

Atrodo, jog paskutiniu metu Baltijos šalys iš tarptautinės žiniasklaidos gauna nemažai teigiamomis emocijomis nuspalvinto dėmesio: dar visai neseniai The Economist gyrė Lietuvos užmačias pažaboti valstybinio sektoriaus neefektyvumą, o štai vakardienos pati įtakingiausia Financial Times skiltis Lex žarsto pagyras Estijai, besižavėdama jos vidinės devalvacijos efektyvumu. Ir tikrai, pagyrų Estija nusipelnė: buvo nueita ne lengviausiu devalvacijos ir besaikiu skolos didinimo keliu, o nuspręsta gyventi pagal savo išgales. To pasekmė – žymus ekonomikos konkurencingumo padidėjimas, kuris labai greitai išsivertė į einamosios sąskaitos perviršį (einamoji sąskaita prieš krizę buvo stipriai deficitinė) bei prasidėjusį ekonomikos atsigavimą, kuris turėtų būti tvaresnis nei pasiektas tik dirbtiniu vietinės valiutos atpiginimu. Struktūrinės ekonomikos problemos reikalauja ir struktūrinių sprendimų, nors jie dažniausiai būna sunkūs ir skausmingi. Bet juos galima įgyvendinti turint politinę valią. O kad tos valios būtų kokioje nors Graikijoje!

Kadangi Lex skiltis prieinama ne visiems, pateikiu visą jos tekstą:

Skaityti toliau…

The Economist apie ambicingą Lietuvos planą reformuoti valstybines įmones

Šios savaitės žurnalas The Economist rašo apie Lietuvos vyriausybės planą reformuoti valstybines įmones, kurios dažniausiai dirba nuostolingai (visos valstybinės įmonės kartu sudėjus Lietuvoje „uždirbo“ -6% nuosavybės grąžą (ROE)). Uždavinys tikrai nelengvas, jau vien dėl to, jog dabartinė vyriausybė yra tikriausiai pati nepopuliariausia per visą Lietuvos istoriją, o tokiems sprendimams reikai daug politinės valios. Ne paslaptis, jog valstybines įmones valdantieji susiję su partijomis ir sudaro itin galingą lobistinę jėgą: šiais klanais atsikratyti bus nelengva. Skaityti toliau…

Patarimai, artėjant įmonių pusmečio rezultatų sezonui

Šios dienos Financial Times Lex skiltyje surašyta 10 puikių patarimų, į ką atkreipti dėmesį, vertinant įmones. Nors šie patarimai skirti kaip tik artėjančiam pusmečio rezultatų skelbimui, bet, manau, jog juose vyraujantis sveikas skepticizmas turėtų būti naudingas vertinant įmones bet kuriuo metų laiku. Nekreipkite dėmesio į jokius pranešimus spaudai ar paruoštas prezentacijas: savo nuomonę susidarykite iš originalių finansinių ataskaitų, kad ir kokios jos būtų netobulos. Nekreipkite dėmesio, ar ketvirtiniai rezultatai buvo geresni ar blogesni nei tikėjosi analitikai. Skaityti toliau…

Dienos anekdotas: Lietuvos mokslininkai tiria akcijų rinką

Ruošiausi parašyti apie itin juokingą VU TVM mokslininkų tyrimą apie Baltijos šalių rinkas, bet dėl mano tinginystės bei atidėliojimo mane aplenkė nematomaranka.lt :) Įdomiausia išvada ta, jog Latvijos rinkos griūtis sukėlė ir Rusijos rinkos nuosmukį: Todėl galima teigti, kad finansinė griūtis pirmiausia prasidėjo Latvijoje, po to ji persimetė į Rusiją, o galiausiai pasiekė Lietuvą ir Estiją Ir visai nesvarbu, jog Latvijos rinka beveik neegzistuoja, o jos apyvartos artimos nuliui. Remiantis tokiomis išvadomis būtų galima teigti, jog su keliais šimtais litų (su kuriais visai įmanoma pajudinti visą Latvijos akcijų rinkos indeksą) galima daryti itin didelę įtaką Rusijos finansų rinkoms. Skaityti toliau…

Spekuliavimas kredito rizikos apsikeitimo sandoriais (CDS)

Šiandien teko dalyvauti TSPMI rengtoje diskusijoje apie Graikijos skolos problemą: ganėtinai netikėtai atsidūriau tarp žymiai protingesnių ir apie politiką bei ekonomiką daugiau nusituokiančių žmonių, kaip Raimundas Kuodis, Rūta Vainienė, prof. Jonas Čičinskas, Ramūnas Vilpišauskas ar prof. S. Kropas. Nežinau, kiek pridėjau vertės į diskusiją, nes apie šią problemą galiu žvelgti tik iš investuotojų perspektyvos, o jų požiūris lyg ir aiškus: Graikijai skolinti neverta, nebent su tokiomis palūkanomis, kurios kone viršyja SMS kreditų įkainius. Skaityti toliau…

Kinijos nekilnojamas turtas – burbulas?

Apie Kiniją nedaug ką suprantu. Šalis auga stebėtinais tempais, o daugelis investuotojų tiki, jog nepraeis nei ketvirtis amžiaus ir ji taps didžiausia ekonomika pasaulyje. Net ir skeptiškai į Kinijos perspektyvas žiūrintys neretai pakeičia savo nuomonę, jeigu tik gauna galimybę apsilankyti ir savo akimis įsitikinti Kinijos progresu. Bet kadangi Kinijoje nesu buvęs, tai kartais leidžiu sau suabejoti šios šalies perspektyvomis. Vakar užtikau neblogą investuotojo Jim Chanos interviu (galima rasti ir interviu stenogramą) apie Kinijos nekilnojamo turto kainų burbulą. Skaityti toliau…

Pasipelnyti iš rinkos neracionalumo nėra lengva

Pastaruoju metu perskaičiau dvi labai panašias knygas apie investuotojus, kurie laiku numatė finansų krizę, ir sugebėjo iš jos užsidirbti krūvas pinigų. Michael Lewis‘o „The Big Short“ jau minėjau, o Gregory Zuckermann‘o „The Greatest Trade Ever“ irgi rašoma apie tuos pačius fondų valdytojus, tik žymiai daugiau dėmesio skiriama John Paulson‘ui. Visi šiose knygose minimi fondų valdytojai laiku suprato, jog jeigu nustos kilusios nekilnojamo turto kainos, stipriai padaugės neveiksnių būsto paskolų, nes jos buvo išduodamos net tiems, kurie neturi normalių pajamų (tikintis, jog jas bus įmanoma padengti pardavus pabrangusį būstą). Skaityti toliau…

Ką skaičiau kovo mėnesį

Tim Harford – „The Logic of Life“. Greitai ir lengvai susiskaičiusi knyga iš populiariosios ekonomikos žanro. Kol skaičiau, ji visai patiko, nes Tim Harford rašo gana įtraukiančiai, bet praėjus trims savaitėms po paskutinio knygos lapo užvertimo, nepasakyčiau, jog galvoje liko labai daug įžvalgų. Nors, tiesa, paaiškinimai, kodėl miestuose yra daugiau moterų nei vyrų įdomūs, bet iki galo neįtikinantys. Nancy Duarte – „Slideology“. Labai patikusi knyga apie tai, kaip padaryti gerą prezentaciją. Skaityti toliau…

Įplaukos į investicinius fondus

Įplaukos į investicinius akcijų fondus dažniausiai gana gerai koreliuoja su akcijų kainų pokyčiais: kuo daugiau “šviežių” pinigų plūsta į rinką, tuo aukščiau keliamos akcijų kainos. Viena iš staigaus Baltijos šalių kilimo sausio mėnesį priežasčių tikriausiai irgi yra stipriai padidėję įplaukos į vieną iš stambesnių regiono investicinių fondų. Išsivysčiusiose rinkose įplaukas į fondus stebi ne vienas analitikas, tačiau Baltijoje kol kas tokių agreguotų duomenų neteko matyti vienoje vietoje. Galbūt dėl to, jog grynai Baltijos regionu apsiribojančių fondų nėra daug, o didžiausi žaidėjai (East Capital, SEB) kas dieną neskelbia fondų aktyvų dydžio. Skaityti toliau…

Pat Dorsey: The Little Book That Builds Wealth

Tai dar viena knyga iš „mažųjų knygų apie investavimą“ serijos, šį kart apie Morningstar investavimo filosofiją. O ta filosofija gana paprasta: tereikia investuoti tik į kompanijas, kurios ilguoju laikotarpiu gali uždirbti didesnę kapitalo grąžą nei konkurentai. Aišku, svarbu ir kaina, kurią moki už kokybišką kompaniją, tačiau pagrindinis kriterijus visgi yra kompanijos gebėjimai ilguoju laikotarpiu išlaikyti aukštą investuoto kapitalo grąžą (Return on invested capital – ROIC). Jei kompanija generuoja didelę grąžą nuo investuoto kapitalo, tai tikėtina, jog ji turi stiprių konkurencinių pranašumų, kurie neišdils net esant finansinėms krizėms; taigi, tokių kompanijų akcijos yra gana saugi investicija. Skaityti toliau…

Investavimas pagal kontrolinį sąrašą

Žinomas JAV chirurgas ir žurnalistas Atul Gawande neseniai parašė knygą „The Checklist Manifesto“, kurioje teigiama, jog darant sudėtingus sprendimus geriausia pasitikėti ne kokia nors nuojauta, ar krūva informacijos nuotrupų. Į sprendimo priėmimo procesą reikia žiūrėti taip, kaip tai daro avialinijų pilotai, prieš pakeldami lėktuvą į orą: reikia naudotis kontroliniu sąrašu (checklist), kuriame surašytas algoritmas, į ką reikia atkreipti dėmesį ir kokią informaciją įvertinti. Ir visai nesvarbu, jeigu tame sąraše bus surašyti visiškai akivaizdūs dalykai (pavyzdžiui, patikrinti ar lėktuvo bake yra pakankamai degalų) – toks sąrašas stipriai sumažina žmogiškos klaidos tikimybę. Skaityti toliau…

Rokas Lukošius: Investuotojo išpažintis

Šią knygą labai norėjau perskaityti dėl paprastos priežasties: su Roku man yra tekę kartu dirbti, tad norėjosi pažiūrėti, kaip jam sekėsi išbandant save rašytojo vaidmenyje. Įspūdis liko dvejopas: pirmasis knygos trečdalis tikrai lengvai ir maloniai skaitosi, verčiant puslapį po puslapio kartais šypteli ir bandai atspėti apie kurias čia realias bendroves ar rinkos dalyvius Rokas rašo – kitaip tariant visiškai tai, ko ir tikėjausi iš Roko. Tačiau po to, kai knygos herojai sutinka savo investavimo guru, kuris juos moko uždirbti pinigų rinkose, knyga pavirsta sausoka investavimo vadovėlio santrauka, kurioje nemažai niekur nepaaiškintų terminų, kurie eiliniam su investavimu nesusijusiam šaltkalviui (knygos auditorija vis tik neprofesionalūs investuotojai) manau bus neįkandami. Skaityti toliau…

Indeksinių fondų perbalansavimo diena

Šiandien Baltijos rinkose įdomi prekyba: Šiandienos prekyba OMX Pasirodo, visos labiausiai susidomėjimą keliančios pozicijos įeina į OMX Baltic 10 indeksą (ar bent jau susijusios su juo). Kadangi tai paskutinė diena perbalansavimui, tai estiškas SEB pasiraitojęs rankoves dominuoja rinkoje. Klaipėdos Nafta sudarė indekse 12,5% (nuo kitų metų jos indekse nebeliks), tad galima manyti, jog pagal indeksą yra investuota bent 10 milijonų litų – o tai nusekusioms Baltijos rinkoms ne tokia jau maža suma. Skaityti toliau…

Gallup: posovietinėje erdvėje doleris praranda pozicijas

Gallup prieš kelias dienas buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose atliko apklausą apie tai, kokiomis valiutomis gyventojai yra labiausiai linkę pasitikėti. Nors pati agentūra Gallup labiausiai siekia atkreipti dėmesį į faktą, jog JAV doleris saugiausios valiutos pozicijas užleido eurui, man įdomiausi buvo Estijos apklausos rezultatai: pasirodo, jog estai mažiausiai iš visų pasitiki vietine valiuta. Lietuviai su latviais irgi netrykšta optimizmu litams ir latams, bet mažas Estijos, kuri labai realiai gali ne už ilgo tapti euro zonos nare, kronos patikimumas estų akimis stebėtinas. Skaityti toliau…

Drąsi idėja: nebemokykime vaikų rašyti

Šį savaitgalį, kaip įprasta, klajodamas po internetą, užtikau labai įdomų Anne Trubek straipsnį, kuriame siūloma nebemokyti vaikų rašyti: geriau tą laiką paskirti jų spausdinimo įgūdžiams gerinti. Idėja gana kontraversiška, ir vien ją išgirdus norisi pulti įrodinėti, jog ji niekam verta, tačiau perskaitęs straipsnį turiu pripažinti, jog argumentai įtikinami. Iš tiesų, nuo to laiko, kai baigiau universitetą, ranka tikriausiai esu prirašęs gal tik kokį sąsiuvinį ar du, kai tuo tarpu klaviatūra esu sumaigęs šimtus (o gal net ir daugiau! Skaityti toliau…

Joel Greenblatt: The Little Book That Beats the Market

Ši nedidukė knygutė, kurią galima perskaityti per gerą valandą gali būti puikus įvadas žmonėms, nieko nenutuokiantiems apie akcijas: joje skaitytojas verčiamas susimąstyti kiek iš tiesų gali būti vertas verslas, o tuo pačiu ir akcijos, kuriomis prekiaujama biržose. Kadangi knyga parašyta itin lengvu stiliumi (bet ne šlykščiai vaikišku-alegorišku, kuris dažnai sutinkamas populiariosios vadybos knygose), ji gali puikiai tikti ir vaikų finansiniam švietimui. Knygoje siūloma investicijoms ieškoti gerų kompanijų, kurios kainuoja pigiai. Gera kompanija yra tokia, kuri sugeba stabiliai generuoti aukštą nuosavybės grąžą (return on equity – ROE): aukštas ilgalaikis ROE, autoriaus nuomone, užtikrina, jog kompanija generuos pelną ir ateityje – jei ROE mažas, tai kompanija yra labai priklausoma nuo verslo ciklo, ir pelnas gali labai greitai išnykti. Skaityti toliau…

Butano akcijų rinka

Jeigu reiktų pasakyti, kokia valstybė yra mažiausiai integruota į pasaulio rinką, pirmiausia į galvą ateitų Butano pavadinimas. Tik 1999-aisiais metais šioje Azijos valstybėje pirmą kartą buvo galima išvysti televizijos transliacijas, o štai šiandieną mano akis užkliuvo už Reuters straipsnio apie Karališkąją Butano akcijų biržą. Prekyba šioje biržoje labai primena prekybą Gruzijos biržoje prieš penkerius metus. Akcijomis prekiaujama du kartus per savaitę, o prekybos sesijos metu sudaromas tik vienas kitas sandoris. Metinė rinkos apyvarta siekia 3 milijonus JAV dolerių, ir net keleto tūkstančių akcijų pardavimas gali trukti kelias savaites. Skaityti toliau…

Niall Ferguson: The House of Rothschild. Money’s Prophets 1798-1848.

Garsių bankininkų Rotšildų (Rothschild) pavardė ne vienam asocijuojasi su neišpasakytais turtais, neaprėpiama galia ir paslaptimis. Neretai jie figūruoja ir įvairiausiose konspiracijų teorijose, lyg jie būtų tie, kurie iš tiesų tampo viso pasaulio virveles ir priverčia geopolitiką vystytis jiems norima linkme. Tame iš tiesų buvo nemažai teisybės devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje, kai Rotšildai buvo patys turtingiausi žmonės pasaulyje ir labai artimai bendravo su Europos monarchais: jie buvo pagrindinis valstybių finansuotojas, tad nuo jų bent jau iš dalies priklausė ar Europoje vyraus taika, ar gali kilti karas (karai dažniausiai visgi finansuojami skolintais pinigais). Skaityti toliau…

Du trečdaliai analitikų: „mano vadovas nesupranta, ką darau“

Šiandien beskaitant dienos RSS dozę mano akis užkliuvo už straipsnio apie vykdytą matematinių analitikų (quantitative analysts, quants) apklausą, kurioje du trečdaliai jų išsakė nuomonę, jog jų vadovai nesupranta analitikų darbo. Quant‘ai yra tie analitikai, kurie kuria itin sudėtingus matematinius rinkų modelius, kurių pagalba vėliau kuriami tokie išvestiniai finansiniai produktai kaip liūdnokai pagarsėję CDO: sukurtas matematinis modelis daugeliu atvejų veikia puikiai, tačiau kada nors iš maišo ima ir vis išlenda kokia nors nenumatyta yla. Skaityti toliau…

Ar VILIBOR fiktyvus: ką sako forvardai?

Berods dar vasarą su anarchistu diskutavome šia tema. Iš tiesų, 6 mėnesių VILIBOR palūkanų norma gali pasirodyti „fiktyvi“, mat bankai tarpusavyje nesudaro jokių sandorių tokiai trukmei. Tačiau bent jau teoriškai VILIBOR galima išvesti iš euro/lito forvardų kainų. Nežinau, kiek euro/lito 6 mėnesių forvardai (t.y. sandoriai pakeisti eurus ir litus sutarta kaina po 6 mėnesių) yra likvidūs, bet esu tikras, jog ši rinka turėtų būti gilesnė nei „fiktyvus“ VILIBOR. Forwardų kainą galima apskaičiuoti pagal formulę: Skaityti toliau…

Akcijų rizikos premija

Akcijų rizikos premija (equity risk premium, ERP) finansų teorijoje rodo, kiek ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos grąža turėtų viršyti obligacijų rinkos grąžą. Akcijos yra žymiai rizikingesnė investicija, taigi natūralu, jog už patiriamą didesnę riziką investuotojai gali tikėtis didesnės grąžos. Dažniausiai ši akcijų rizikos premija yra apskaičiuojama iš istorinių duomenų, nors galima ją išvesti ir kitokiais būdais. Neseniai profesorius Aswath Damodaran išleido naują akademinį straipsnį apie ERP skaičiavimą, atsižvelgiant į pastarųjų metų krizę finansų rinkose. Skaityti toliau…

Peter L. Bernstein: Capital Ideas Evolving

Prieš daugiau nei 15 metų Peter Bernstein išleido knygą “Capital Ideas“, kurioje buvo kalbinami žymūs finansų teoretikai bei praktikai apie tai, kaip naujausios mokslinės finansų ir ekonomikos teorijos praktiškai panaudojamos investicijų valdymo versle. Tuo metu daugiausiai dėmesio buvo skiriama vis labiau populiarėjančiam Capital Asset Pricing modeliui (CAPM), kuris leido vis daugiau matematizuoti ir kvantifikuoti portfelių valdymo procesą. Nuo to laiko nemažai vandens nutekėjo, o kai kurių teorijų taikymas per šį laikotarpį spėjo apturėti ir katastrofiškų padarinių (galima prisiminti 1998-ųjų metų Long Term Capital Management fondo žlugimą). Skaityti toliau…

CNN: Lietuviai turi daugiausiai laisvų dienų pasaulyje

Nežinau, kaip čia tiksliai CNN paskaičiavo, bet jie teigia, jog lietuviai ir brazilai turi daugiausiai laisvų dienų pasaulyje. Jei brazilai man iš tiesų asocijuojasi su saule, samba ir gyvenimu per daug sau nesukant galvos, tai lietuviai šioje kompanijoje gana sunkiai pritampa. Matyt čia tų laisvadienių Lietuvoje tiek daug dėl jau nebegaliojančio įstatymo, kuriuo būdavo perkėlinėjamos savaitgalį išpuolančios šventės į kitas darbo dienas. Visgi, mano nuomone, šis faktas apie lietuvių „darbštumą“ iškalbingas: kai tiek daug atostogaujama, vertė nekuriama – lietuvių darbo produktyvumas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Skaityti toliau…

Ar tinka menas investicijoms?

Meno žinovas iš manęs itin menkas, o ypač jaučiuosi nieko nesuprantantis, kai kalbama apie modernųjį. Nekelia jis man dažniausiai jokių emocijų, kad ir kokia ten gili jame prasmė gal paslėpta. Lygiai taip pat man belieka skėsčioti rankomis, jei kas paklausia ar verta investuoti į meno kūrinius: tekdavo atsakyti, jog gal ir verta, tik reikia labai daug tame mene nusimanyti. Nors turėjau įsivaizdavimą, jog meno kūriniai daugiausiai brangsta būtent tuomet, kai ekonomika pergyvena bumą, o žmonės turi daug laisvų pinigų. Skaityti toliau…

Teigiamų naujienų tinklaraštis

Ne kasdien Lietuvoje atsiranda profesionaliai pildomi tinklaraščiai apie ekonomiką. O dar rečiau galima atrasti tokį tinklaraštį, kuris rašo vien teigiamas naujienas. Bet mano kolegos Tomas Krakauskas ir Vaidotas Rūkas ėmė ir, krizės akivaizdoje, sukūrė teigiamų ekonominių naujienų tinklaraštį. Kadangi ekonomikos kryptis dažniausiai būna paremta lūkesčiais (jeigu visi galvoja, jog gyvenimas gerės, tai jis iš tiesų ir pagerės), tai šis tinklaraštis gali net tapti stipria ekonomikos skatinimo priemone :) O kad autoriai nepritruktų gerų naujienų, jie siūlo visiems prisidėti prie tinklaraščio kūrimo ir siųsti jiems idėjas elektroniniu paštu. Skaityti toliau…

Atostogų belaukiant: Viskas tvarkoje, tęskite apsipirkinėjimą!

Šiandieną paskutinė darbo diena iki atostogų, tad nesusilaikiau neįdėjęs vieno filmuko iš Youtube. Viskas tvarkoje, tęskite darbus ir apsipirkinėjimą!

Value Investing: From Graham to Buffett and Beyond

Apie „vertės“ stiliaus investavimą (value investing) prirašyta daug, bet ši keturių autorių knyga, manyčiau, viena geresnių. Joje trumpai ir aiškiai išdėstoma investavimo filosofija, pateikiama nemažai realių pavyzdžių, kaip tikri investuotojai ieško potencialių investicijų, kaip skaičiuoja tikrąsias kompanijų vertes. Be to, antroje knygos dalyje aprašoma keleto žymiausių „vertės“ stiliaus investuotojų strategijos, išryškinama tai, kuo jų investavimas skiriasi nuo bendraminčių: net ir „vertės“ investuotojai nėra visiškai vienodi, kiekvienas jų specializuojasi savose nišose, turi skirtingas kompetencijos ribas. Skaityti toliau…

Ilgalaikis P/E Lietuvoje

Tie, kas domisi akcijų rinkomis, tikriausiai yra matę šį 10 metų JAV P/E santykio grafiką. Kompanijų pelnai skirtingose verslo ciklo fazėse skiriasi gana daug: tarkime, dabar kompanijų pelnai yra stipriai sumažėję, tad vien žvelgiant į šių metų pelningumo duomenis, akcijos gali pasirodyti brangios. Tuo tarpu prieš dvejus metus kompanijos uždirbdavo labai didelius pelnus, taigi, jei investuotojas darys prielaidą, kad ilguoju laikotarpiu kompanija vėl vidutiniškai galės pasiekti tokius veiklos rodiklius kaip ciklo viršūnėje, akcijos gali pasirodyti itin pigios. Skaityti toliau…

Stewart Ross: [Teach Yourself] The Israeli-Palestinian Conflict

Ši knyga apie Izraelio ir Palestinos konfliktą mano rankose atsidūrė visai atsitiktinai: plaukiant jachta į Švediją savo pasiimtą knygą jau buvau suskaitęs, tad teko skolintis ką nors iš draugo. Iš Teach Yourself knygų serijos gilios analizės, aišku, tikėtis negalima, tačiau faktų knygoje pateikiama itin daug – galbūt net per daug, nes per juos kartais sunku įžvelgti esmę. Kiekvienos taikos derybos ar pozicijų keitimas vis tiek galų gale tikslo nepasiekė: konfliktas vis dar vyksta. Skaityti toliau…

Jason Zweig: Your Money and Your Brain

Elgsenos ekonomikos (behavioural economics) šalininkai jau senokai įrodė, jog žmonės nėra visiškai racionalūs, tad tradicinės ekonomikos modeliai ne visada gerai atspindi realybę. Labiausiai ko man vis trūkdavo apie tai parašytose knygose – atsakymų į klausimą „tai ką daryti, kad išvengti neracionalių sprendimų?“ Šioje Jason Zweig knygoje atsakymų ir patarimų rasti galima. Dažniausiai kartojamas patarimas: detaliai užsirašinėti, ką manai apie vieną ar kitą akciją. Laikui bėgant žmonės istorinius savo sprendimus žmonės vertina žymiai geriau nei jie tokie buvo iš tikrųjų: jei dabar apklausite investuotojus, kiek iš jų numatė šią krizę, tikrai nemaža dalis manys, jog jie jos tikėjosi, nors realiai iš jos pasipelniusių buvo vienetai. Skaityti toliau…

Dienos faktas apie Kiniją

Gegužės pabaigoje Kinijoje buvo 90,8 milijono sąskaitų brokerių kompanijose – daugiau nei komunistų partijos narių. Viena vertus, tai rodo, jog kapitalizmas Kinijoje tapo žymiai populiaresnis už komunizmą, tačiau kita vertus, tai kvepia burbulu. Prieš mėnesį apie galimą Kinijos akcijų burbulo sprogimą įspėjo ir matematikas Didier Sornette. Žvelgiant į tai, kaip akcijų indeksas Kinijoje vystėsi per pastarąjį mėnesį, galima teigti, jog jo pranašystės iš tiesų išsipildė. Kinijos vietinių akcijų indeksas

Anders Aslund: Latvija — tai ne Argentina

Iš kolegos Vytauto gavau nuorodą į Peterson Tarptautinės Ekonomikos Instituto nuomonę apie Latvijos lato devalvacijos grėsmę. Ji iš esmės atspindi mano paties įsitikinimus, tik, kadangi nesu itin didelis makroekonomikos specialistas, man žymiai sunkiau įtikinamai sudėlioti argumentus. Yra du keliai išlipti iš ekonominės krizės: greitas, bet trumpalaikis (valiutos devalvacija) ir ilgesnis, bet verčiantis daryti ilgas ir rimtas ekonomines reformas, kurios užtikrina tolimesnį spartesnį ekonomikos augimą ateityje. Šalys, kurios nedevalvavo savo valiutų (Barbadosas, Danija, Slovakija) buvo priverstos daryti struktūrines reformas, todėl dabar yra aplenkusios savo kaimynes, kurios iš krizių lipdavo per savo valiutos devalvaciją (Jamaika, Švedija ir Vengrija). Skaityti toliau…

Dan Ariely: Predictably Irrational

Pastaruoju metu vis populiarėjanti elgsenos ekonomika (behavioural economics) griauna vieną iš įprastos ekonomikos aksiomų, kuri teigia, jog žmogus yra racionalus, ir visus finansinius sprendimus daro viską gerai apsvarstęs. Dan Ariely knygoje „Predictably Irrational“ aprašomi įdomesni žmonių elgsenos neracionalumai, nepaaiškinami įprastinės ekonomikos mokslo. Nemaža dalis temų – tai, jog žmonės suteikia daugiau vertės tiems daiktams, kuriuos jie turi (endowment effect); placebo efektas („netikro“ vaisto efektyvumas padidėja, jeigu už jį buvo daugiau sumokėta); tai, jog žmonės tampa labiau sąžiningi, jeigu jiems primeni apie moralę; ir pan, – jau man girdėtos, tačiau buvo ir labai įdomių naujų įžvalgų. Skaityti toliau…

Benoit Mandelbrot: The (Mis)behaviour of Markets

Matematiko Benoit Mandelbrot vardas man skamba beveik kaip fraktalų sinonimas (jis yra fraktalų matematikos kūrėjas). Fraktalai yra geometriniai dariniai, kuriuose pasikartojantys fragmentai yra identiški visumai. Aprašant paprastą geometrinę fraktalų taisyklę ir ją be galo kartojant, galima gauti itin sudėtingus geometrinius darinius. Benoit Mandelbrot šioje savo knygoje pritaiko fraktalų teoriją ir finansų rinkoms. Jo nuomone, fraktalų matematikos pagalba galima itin gerai modeliuoti finansinių priemonių kainas: akcijų ar valiutų kursai iš esmės yra fraktalai, susidedantys iš atsitiktinių pasikartojančių fragmentų (dėl to gyvuoja techninė analizė, nors Mandelbrot teigimu, ja naudojantys tik apgaudinėja save -– rinkoje vyrauja atsitiktinumas). Skaityti toliau…

Raudonojo rugsėjo fenomenas

Vakar Wall Street Journal išspausdino įdomų straipsnį apie rugsėjo fenomeną: būtent nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos akcijų rinkose dažniausiai fiksuojamas kainų kritimas. Rugsėjo mėnesį atsitiko daug blogų dalykų: pernai šį mėnesį žlugo Lehman Brothers bankas; 2002-aisiais būtent rugsėjį meškų rinka metėsi link naujų žemumų; 1998-ųjų finansų krizė prasidėjo rugpjūtį, bet užtruko keletą mėnesių; nors garsusis 1987-ųjų metų rinkos krachas įvyko spalį, bet akcijos pradėjo pigti rugpjūčio pabaigoje, lygiai kaip ir 1929-ųjų rinkos griūties metu. Skaityti toliau…

James J. Cramer: Confessions of a Street Addict

CNBC laidų vedėjo Jim Cramer‘io tikriausiai nereikia pristatinėti niekam, kas domisi rinkomis. Nors jo patarimai akcijų tema dažniausiai nelabai pataiko į dešimtuką (galima prisiminti jo garsiąją frazę „su Bear Sterns viskas gerai“ prieš pat šio banko žlugimą), jis buvo tapęs vienu žymiausių pastarosios buliaus rinkos veidų. Tūkstančiai žiūrovų kasdien stebėdavo jo laidas, kur jis naudodamasis daugybe šou elementų emocingai teikdavo rekomendacijas akcijoms pirkti ar parduoti. Ir tik vėliau jam teko akis nudelbus Jon Stewart laidoje prisipažinti, jog ne visada jis yra teisus. Skaityti toliau…

Pagalbos: ką skaityti apie Rusiją „iš kitų barikadų pusių“?

Per pastarąjį mėnesį perskaičiau keletą knygų apie Rusiją: Paniuškin ir Zygar „Gazpromas – rusų ginklas“, Edward Lucas „Naujas šaltasis karas“, Michailas Saakašvilis „Kalbu jums apie laisvę“, o šiuo metu dar vis kremtu „Disidento mirtį“ apie Litvinenkos istoriją. Tiesa, jos visos rašytos žmonių, kurie galvoja lygiai taip pat, kaip ir didžioji dalis lietuvių: į Rusiją šnairuojama, kalbama apie naująjį šaltąjį karą, Rusija piešiama kaip agresorė ir demokratijos per daug nepaisanti bei į autoritarizmą linkusi valstybė. Skaityti toliau…

Jean-Benoît Nadeau, Julie Barlow: Sixty Million Frenchmen Can’t Be Wrong

Prancūzai visada man atrodė kažkokie keisti. Ne man vienam: iš tiesų prancūzų mentalitetas gerokai skiriasi nuo anglosaksiškojo, kurio vertybėmis šiais laikais labiausiai žavimės. Autoriai, kilę iš prancūziškiausios Šiaurės Amerikos vietos Kvebeko, dvejus metus gyveno Prancūzijoje ir užsieniečio akimis aprašinėjo kultūrinius prancūzų ypatumus. Tikriausiai didžiausias prancūzų skirtumas nuo anglosaksiškosios kultūros yra požiūris į valstybę bei jos funkcijas. Prancūzų požiūriu, valstybė turi būti stipri, centralizuota: visa Prancūzija yra valdoma iš Paryžiaus, o jos vietos savivaldos institucijos yra silpnos, priklausomos nuo regionų valdytojų, kurie tiesiogiai gauna užduotis iš centrinės valdžios. Skaityti toliau…

Laimonas Briedis: Vilnius. The City of Strangers

Buvau skaitęs Laimono Briedžio knygos recenziją žurnale The Economist, tad, pamatęs jo knygą, pardavinėjamą Dainų šventės metu, nedvejodamas ją įsigijau. Ir tikrai nesigailiu: knygoje pasakojama Vilniaus istorija labai įdomi, juolab, jog pasakojamas užsienio gyventojų, lankiusių Vilnių įvairiais laikais, požiūris į šį miestą. Vilnius visą laiką buvo pakraštyje. Gal ne tiek pakraštyje, o kiek ties riba. Tai paskutinis vakarų Europos miestas, kuriame tvirtai įsišaknijusi katalikybė (ir vienas paskutiniųjų, į kurį buvo atnešta krikščionybė), už jo – vakarų pasauliui nebepriklausantys ortodoksai. Skaityti toliau…

Pasakojimas apie rinkas investuotojų asociacijoje

Vakar investuotojų asociacija paprašė pakalbėti apie tai, ką manau apie rinkas. Kadangi prašė kalbėti daugiau apie pasualio rinkas, tai apsiribojau JAV, ir dariau prielaidą, jog ji atsigaus tik tuomet, kai atsigaus JAV vartotojai. Bet jie kol kas pinigų neturi, nes didėja nedarbas, paskolų aptarnavimui reikia skirti vis dar skirti rekordiškai didelę pajamų dalį (mat skolų yra labai daug, tad net sumažintos palūkanos leidžia tik ribotai atsikvėpti), o net ir tie, kurie vis dar turi darbus ir nedaug skolų yra linkę taupyti (taupymo lygis šovė į viršų). Skaityti toliau…

Vladas Terleckas: Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918-1940

Kartas nuo karto visai įdomu paskaityti apie tarpukario Lietuvos finansų istoriją, o ši Vlado Terlecko monografija – ne išimtis. Joje surašytos trumpos didžiosios dalies tarpukario Lietuvos bankininkų (bankų vadovų bei valdybos narių) biografijos, tad daugiausiai vietos skirta sausokiems faktams apie tai, kur jie gimė bei baigė mokslus, bet juk tokia tikriausiai ir turėtų būti monografijos paskirtis. Nors retkarčiais prasimuša ir subjektyvi autoriaus nuomonė, kurioje galima įžvelgti ir tam tikro tarpukario Lietuvos romantizavimo (tarkime, autorius sielojasi, jog dabartinis Ūkio bankas neturi jokių sąsajų su prieškariniu Vailokaičių įsteigtu Ūkio banku, tad ir Romanovo valdomas bankas lyg ir neturėtų turėti teisių į šį pavadinimą). Skaityti toliau…

Revoliucijas nuo šiol geriausia sekti per twitterį?

Pagrindinė pastarųjų dienų naujiena pasaulio žiniasklaidoje – neramumai Irane. Bet atrodo, jog greitai besikeičiančią situaciją šiais laikais geriausia sekti nebe per tradicinius žiniasklaidos kanalus, o per Twitter. Kaip šiandieną per BBC radiją teigė britų žurnalistas, žiniasklaidos darbuotojų judėjimas apribotas, tad tenka remtis kitais šaltiniais, o pats išsamiausias iš jų yra ta pati 140 simbolių mikrodienoraščių platforma Twitter. Įvykių eigą gana neblogai galima atspindėti vien tik sekant Twitter srautą – tinklaraštininkas Andrew Sullivan būtent taip ir padarė. Skaityti toliau…

Kodėl nėra (daug) lietuviškų tinklaraščių apie ekonomiką?

Šį klausimą išgirdau iš Artūro Račo Login 2009 konferencijos vakarėlyje: jis lenkė pirštus ir skaičiavo, kas Lietuvoje rašo apie ekonomiką bei finansus. Tuo metu irgi pagalvojau, kad iš tiesų nedaug. Bet dabar, prisėdęs sudaryti sąrašiuko, galėčiau išvardinti visai nemažai: Anarchistas.lt – gana naujas tinklaraštis, bet man labai patinkantis dėl savo gilumo ir minčių kokybės. Gal dėl to, jog dažnai mano ir autoriaus mintys sutampa (Beje, būtų įdomu sužinoti, kas yra šio tinklaraščio autorius: turėtų būti su juo nenuobodu ir alaus kada išgerti :) Antanas Skovorodinas – neretai gilus ir išsamus, o be to ir operatyvus: ne kartą turėjau kokią nors idėją įrašui, bet Antanas mane aplenkdavo ir pakomentuodavo savo tinklaraštyje žymiai geriau nei pats būčiau parašęs. Skaityti toliau…

FT Lex: kaip teisingai devalvuoti latą

Šios dienos Financial Times Lex skirsnis rašo apie lato devalvaciją (apie kurią vis dažniau užsimenama finansinėje žiniasklaidoje) ir siūlo naują būdą, kaip „teisingai“ devalvuoti latą. Kaip visiems žinoma, didžiausias argumentas prieš devalvaciją yra faktas, jog latviai didžiąją dalį paskolų yra paėmę ne vietine valiuta, o eurais, tad devalvacija neišspręstų jų problemų, o kaip tik jas paaštrintų: įsiskolinusius gyventojus užgultų dar didesnė skolų našta. Šio argumento vedini latviai stipriai laikosi įsitvėrę fiksuoto lato kurso, nors jam palaikyti reikia išleisti nemažai atsargų. Skaityti toliau…

JAV obligacijų palūkanos kyla

Kovo viduryje Federalinė rezervų sistema (FED) nusprendė išleisti 300 milijardų JAV dolerių supirkti ilgo laikotarpio obligacijoms. Beveik pusė sumos ($130b) jau išleista, bet obligacijų rinkoje atrodo įsivyrauja panika: nuo tos dienos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo nuo 2,53% iki 3,73%. Vien vakar per vieną valandą 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai padidėjo 20 bazinių punktų (bazinis punktas yra lygus 0,01 procentinio punkto). JAV obligacijų pajamingumai Didėjantis JAV įsiskolinimas turi didinti palūkanų normas, nes skolintojai pradeda abejoti JAV kreditingumu (dar visai neseniai reitingų agentūros įspėjo, jog iš Didžiosios Britanijos gali atimti AAA reitingą). Skaityti toliau…

Wolfram|Alpha

Šiandien pradėjo veikti nauja paieškos svetainė (kūrėjai ją vadina „apskaičiuojamų žinių duomenų baze“ – computational knowledge engine) [Wolfram|Alpha][1], kuri turėtų padėti atsakyti tokius klausimus kaip „[kokia tikimybė, kad 10 kartų metant monetą du kartus iškris herbas][2]?“, „[Kokia yra magnetinė deklinacija Trakuose][3]?“ ar „[Kiek futbolo stadionų galėtų tilpti Vatikane][4]?“. Ateityje WolframAlpha galėtų tapti tikrai naudingu įrankiu, bet kol kas joje sukauptos žinios gana ribotos. Ypač finansų ir ekonomikos srityje, kuri, dėl suprantamų priežasčių, mane domina labiausiai. Skaityti toliau…

Vadybos mokslas – tai mitas?

Ko išmoko vadybos studijos? Ar iš viso vadyba yra verta vadintis mokslu? Tokius įdomius klausimus liečia filosofijos mokslus baigęs vadybos konsultantas Matthew Stewart seniai žurnale The Atlantic publikuotame straipsnyje, kurį vakar netikėtai atradau interneto platybėse. Autorius, apibūdindamas vadybos studijų prasmę, žodžio kišenėje neieško: Impression I formed of the M.B.A. experience was that it involved taking two years out of your life and going deeply into debt, all for the sake of learning how to keep a straight face while using phrases like “out-of-the-box thinking,” “win-win situation,” and “core competencies. Skaityti toliau…

Rusija ruošiasi skolintis

Kaip viskas per pastaruosius metus pasikeitė! Jei po 1998-ųjų metų Rusijos krizės Vladimiro Putino vadovaujamas Kremlius laikė prioritetu kuo greičiau grąžinti visas Rusijos skolas – Rusijai būti kažkam skolingai buvo laikoma vos ne gėdos ženklu – tai, atrodo, šis požiūris keičiasi. Vakar finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, jog jau kitais metais Rusija norėtų tarptautinėse kredito rinkose išleisti euroobligacijų emisiją ir pasiskolinti 5 milijardus JAV dolerių. Anot jo, visai ne todėl, jog reikia pinigų biudžeto deficitui padengti, o tam, kad Rusijos įmonės galėtų lengviau skolintis toje pačioje euroobligacijų rinkoje. Skaityti toliau…

A.Kubilius stebi JAV akcijų rinką

BNS šiandien cituoja apie ekonomikos krizės dugnų ieškantį premjerą A.Kubilių, kuris teigia, jog „Vis dar pozityvių signalų apie ekonomikos perspektyvų pagerėjimą nėra tiek daug, kad galėtume pasakyti, jog dugnas yra pasiektas“. Už mano akių užkliuvo tolimesnė citata: A.Kubilius prisipažino, kad pastaruoju metu stebi pirmiausiai, kaip prognozuoja ekspertai, turinčių atsigauti JAV akcijų rinką. Anot Vyriausybės vadovo, dabar JAV akcijų rinkoje pastebimi stabilizavimosi ženklai, tačiau ne ilgalaikė tendencija. Nuotaikos akcijų rinkose keičiasi vos ne kas dieną: per pastarąją krizę jos jau ne kartą buvo pratryškusios optimizmu, kai tik būdavo paskelbtas koks nors naujas eilinis ekonomikos gelbėjimo planas. Skaityti toliau…

George Soros: New Paradigm for Financial Markets

Ši George Soros knyga – tai „Alchemy of Finance“ tęsinys, rašytas 2008 metų kovo mėnesį. Jos tikslas: parodyti, jog Soroso refleksyvumo teorija iš tiesų sugebėjo numatyti, jog nekilnojamo turto burbulas JAV baigsis didžiuliu sisteminiu nuosmukiu. Negana to, Sorosas įžvelgia du burbulus: vienas yra jau minėtas refleksyvusis nekilnojamo turto kainų burbulas (augant NT kainoms, galima daugiau skolintis, o daugiau skolinantis, auga NT kainos), o antrasis yra žymiai didesnis „superburbulas“, kuris pagrįstas nuomone, jog ekonomikai susidūrus su problemomis, ją galima grąžinti į augimo kelią daugiau pasiskolinant ir didinant pinigų bazę. Skaityti toliau…

RSS problemos

Kai kuriems skaitytojams, kurie seka mano tinklaraštį per RSS, atsirado šiokia tokia problemėlė: jau kelios dienos jie nebegauna naujų įrašų. Atsekiau, jog nepatogumai kyla tik tiems, kurie yra užsisakę RSS dar labai senu adresu http://moxliukas.esu.as/index.pl?id=rss. Problemos sprendimas paprastas: pakeiskite RSS prenumeratos adresą į http://petras.kudaras.lt/feed/ Atsiprašau už trikdžius ; )

Dave Hitz: How to Castrate a Bull

Puiki trumpa, juokinga, bei įžvalgi knyga apie vadybą (ir šiek tiek apie raguočių priežiūrą). Dave Hitz joje pasakoja apie kompanijos NetApp, kuri užsiima duomenų saugojimo sprendimais, kūrimą ir evoliuciją, nors joje galima rasti ir visiškai nesusijusių su šios kompanijos istorija pasakojimų: tiesiog smagi minčių ir pamąstymų mišrainė, kurią gardžiai galima „suvalgyti“ per keletą valandų. Ypač man buvo įdomu paskaityti apie itin spartaus kompanijos NetApp augimo laikus: keletą metų iš eilės padvigubėjančią kompaniją nelengva suvaldyti. Skaityti toliau…

Kainų įstatymo pakeitimai

Seimas moka nustebinti. Šiandien priimtas tokio turinio įstatymo pataisos projektas: Įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 procentų produkto įsigijimo kainos, mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 procentų produkto įsigijimo kainos. Už maisto produktus atsiskaitoma įstatymų nustatyta tvarka. Šios nuostatos netaikomos tabako ir alkoholio gaminiams. Už šio straipsnio pažeidimą ruošiamasi bausti nemenkai: Skaityti toliau…

Greitesnis valstybės bankrotas – trumpesnis kelias į sėkmę?

Šiandien užtikau gana įdomią Bedlam Asset Management ruoštą apžvalgą apie valstybių bankrotus. Viena iš ne tokių intuityvių įžvalgų, kuri privertė pamąstyti, teigia, jog kuo greičiau su finansiniais sunkumais susidurianti valstybė bankrutuoja, tuo jai geriau ateityje (t.y. priešingai, nei kad iki šiol galvojau – valstybės bankrotas pasirodo neužtraukia didelės stigmos). Apžvalgoje rašoma, jog tos valstybės, kurios iš paskutiniųjų stengiasi grąžinti skolas užsienio kreditoriams ilguoju laikotarpiu nuo krizių nukenčia daugiau nei tos, kurios greičiau pasiduoda ir paskelbia bankrotą ar skolų restruktūrizavimą. Skaityti toliau…

Howard Schultz: Kava su meile

Dar viena knyga apie kavinių tinklo kūrimą, šį kart apie didžiausią iš jų – Starbucks (prieš pusantrų metų teko skaityti knygą apie Coffee Republic tinklo kūrimą: ji man pasirodė labiau įkvepianti). Sakau „dar viena knyga“, nes kažkaip ji neužkabino, joje taip ir neradau tos svarbios visa nustelbiančios idėjos ar išminties perlų, kuriuos norėtųsi cituoti ir dalintis su kitais. Nors pats Starbucks tinklas visgi pakankamai išskirtinis, pastatytas ant tvirtų vertybių: aistra kavai ir viskam, kas susiję su šia „coffee experience“. Skaityti toliau…

Henrikas Daktaras: Išlikt žmogumi. Autobiografija.

Prieš kelias dienas į mano rankas pakliuvo Henriko Daktaro autobiografija pavadinimu „Išlikt žmogumi“. Net nepamenu, kokiais keliais gavau nuorodą į jos elektroninę versiją (tikriausiai reikia dėkoti kažkam iš Twitter draugų). Įnikau ją skaityti, nes Henrikas Daktaras tikrai turi ką papasakoti. Ir iš tiesų, pasakoja jis nemažai, tačiau tik apie savo gyvenimą kalėjimuose ir įvairiausias muštynes, o visi kiti įdomiausi gyvenimo faktai nėra atskleidžiami. Tiesa, perskaitęs šią knygą supranti, jog ji tikriausiai ir negalėjo būti kitokia. Skaityti toliau…

Richard Bookstaber – „Demon of Our Own Design“

Richard Bookstaber yra dirbęs rizikos valdytoju (risk manager) net keliose didžiausiose finansų institucijose (Morgan Stanley, Salomon Brothers, Citigroup), tad ši jo knyga pilna istorijų apie rizikos valdymą, o tiksliau – apie tai, kas atsitinka, kai rizika nesuvaldoma: nuo 1987-ųjų metų rinkos nuosmukio ir Barings banko žlugimo dėl maklerio pridarytų nuostolių iki Long Term Capital Management fiasko bei įvairiausių problemų su sudėtingomis finansinėmis išvestinėmis priemonėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog finansų pasaulis yra itin sudėtingas, o įvairiausi hedge fondai investuoja vadovaudamiesi itin egzotiškomis strategijomis, dažniausiai viskas yra žymiai paprasčiau. Skaityti toliau…

Sugrįžimas į Invaldą

Pastaruoju metu mano svetainė buvo tyli – buvau užsiėmęs šiek tiek kitais darbais. Kaip jau buvo minėta laikraščiuose, jau antra savaitė dirbu Invaldos Turto valdyme. Grįžau prie ištakų: vėl esu atsakingas už Centrinės ir Rytų Europos regioną, kuriame jau investuoju bent ketverius metus. Investavimo aplinka tikrai sudėtinga, ypač kai reitingų agentūros ir tarptautiniai bankai praėjusią savaitę lyg iš naujo atrado besivystančios Europos baubą (buvo net pasvarstymų, jog Rytų Europos problemos gali sužlugdyti ir visą išsivysčiusią Europą, o šią savaitę sumažinti Latvijos ir Ukrainos reitingai), tačiau manau, jog galimybių uždirbti pinigus šiame regione apstu. Skaityti toliau…

Laima Kastanauskaitė: Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizacijose (1918-1940)

Laimos Kastanauskaitės monografija apie įvairiausias tarpukario Lietuvos draugijas ir organizacijas (nesiverčia liežuvis kai kurias jų vadinti paramasoniškomis, o juo labiau masoniškomis) labai išsami ir įdomi – autorė tikrai daug laiko praleido bibliotekose ir archyvuose, rinkdama medžiagą. Ir rezultatas išėjo visai neblogas, jeigu nekreipsime dėmesio į tai, jog kažkaip bandoma suvesti, jog visos tos organizacijos, nuo baltistų iki Karininkų Ramovės ir absoliučiai visų tuo metu veikusių svarbiausiųjų partijų, susijusios su masonais. Taip, iš tiesų, nemažai tarpukario Lietuvos iškiliausių žmonių buvo masonai (Baltrušaičiai, Biržiškos, V. Skaityti toliau…

Žodžio laisvė finansiniuose tinklaraščiuose

Krizės metu būti finansiniu tinklaraštininku gali būti pavojinga. Ypač, jeigu skleidi niūrias prognozes ir priekaištauji valdžiai. Šį savaitgalį Pietų Korėjoje buvo suimtas tinklaraštininkas slapyvardžiu Minerva, kuris pritraukė daug gerbėjų ir skaitytojų po to, kai teisingai išpranašavo vietinės valiutos (Pietų Korėjos vono) nuvertėjimą bei JAV investicinio banko Lehman Brothers žlugimą. Per savo, kaip tinklaraštininko, karjerą Minerva parašė apie 100 įvairiausių straipsnių apie Pietų Korėjos finansus bei ekonomiką. Tos kelios teisingos pranašystės tinklaraščio autoriui uždirbo neregėtą populiarumą: jo įrašus perskaitydavo apie 100000 lankytojų, perspausdindavo laikraščiai, jo pastabas nagrinėdavo bankų analitikai, valdžia vis būdavo priversta teisintis ir paneiginėti Minervos siūlomus scenarijus. Skaityti toliau…

Marina Melija: Verslas – tai psichologija

Ši knyga – rusų psichologės Marinos Melijos verslo dienraštyje Ведомости spausdintų straipsnių rinkinys. Nors knygos pavadinimas lyg ir žadėjo, jog tai knyga apie verslą, iš tiesų tai – knyga apie verslininko psichologiją, jo motyvaciją ir psichologines problemas, su kuriomis susiduriama verslaujant. Kartu šioje knygoje galima rasti ir nemažai pastebėjimų apie organizacijos psichologiją (kompanijos misija, jos krizės, ir pan.), kurie turėtų būti įdomūs ir naudingi personalo vadybos specialistams. Knygoje daug trumpų pastebėjimų apie tai, kaip tvarkyti organizacijos psichologinį klimatą, kaip motyvuoti vienos ar kitos rūšies žmones, kaip rinktis pavaduotojus, asmeninius vairuotojus, sekretores ir kitus darbuotojus. Skaityti toliau…

Darius Čibonis: Svajonės link

Pirmoji šiais metais perskaityta knyga buvo Dariaus Čibonio „Svajonės link“. Nors šioje knygoje daugiau nuotraukų nei tekstų, ir būtent vaizdai žavi labiau nei tekstas. Pati knygos idėja nebloga: pasakojant apie puikias atostogas, praleistas keliaujant per visą JAV motociklais garsiuoju Route 66, priversti žmones svajoti, galvoti, ko jie nori iš gyvenimo, ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Kad ir kokie crazy tie tikslai būtų. Bet čia man kilo viena problema: kelionė per JAV motociklu man neatrodo itin ambicingas tikslas – taip, tai būtų puikios atostogos, bet gyvenimo svajonei kažkaip mažoka. Skaityti toliau…

Nulinės JAV palūkanos

Sveiki atvykę į nulinių palūkanų pasaulį! Tiek JAV, tiek Japonijos bazinės palūkanų normos šiuo metu yra nulinės, ar artimos tam (oficialiai, JAV palūkanų normos yra tarp 0% ir 0,25%). Ko galima tikėtis iš tokio ZIRPiško (ZIRP – zero interest rate policy) pasaulio? Pirmiausia, aišku, galima tikėtis to, ko reiktų laukti iš bet kokios mažų palūkanų politikos: didėja galimybės skolintis (nes skolintis beveik nieko nekainuoja) ir mažėja paskatos taupyti – taigi, mažos palūkanos turėtų veikti kaip stimulas vartojimui. Skaityti toliau…

Ar vis dar galioja žaliavų super ciklo teorija?

Šiandien OPEC sumažino naftos gavybos kvotas 2,2 milijonų barelių per dieną (Wall Street Journal sako, jog tai „beprecedentinis“ dydis), tačiau tai nesugebėjo kilstelėti naftos kainos: šiuo metu ji, lyginant su vakar diena, yra nugarmėjusi 5 procentais iki 41,40 JAV dolerio už barelį. OPEC atstovai teigia, jog kažko imtis reikėjo, nes pasaulio ekonomikos augimui lėtėjant, mažėja naftos paklausa (šiandien JAV energetikos informacijos administracija paskelbė JAV naftos paklausos prognozes: 2009-ais metais JAV naftos paklausa iš viso neaugs), o to pasekmė – mažėjančios naftos kainos. Skaityti toliau…

Markas Aurelijus: Sau pačiam

Jau senokai teko skaityti tokią knygą, kuri duotų tiek daug peno pamąstymams. Ir nors vėlyvasis Senovės Romėnų stoicizmas persmelktas susitaikymu su būtimi ir mirtimi, o šis determinizmas gana keistas dabarties kultūroje (kuri lyg ir užprogramuoja žmogų „siekti! dirbti! daryti!“), vis tiek čia apstu puikių vertybių bei nurodymų, kaip reikėtų elgtis gyvenime. O kartais vien vertybių permąstymas gali būti į naudą. Knygoje niekinama bet kokia prabanga ar tuštybė, nes tai laikina. Niekinama ir garbė, nes ir ji laikina: net jeigu ji ir pragyvena tave, retas kas prisimins tavo didžius darbus po tūkstantmečio ar dar daugiau. Skaityti toliau…

Didžiausia istorijoje finansinė apgavystė

Šį ketvirtadienį į dienos šviesą iškilo tikriausiai didžiausia pasaulyje finansinė apgavystė: pasirodo, fondų valdytojas, buvęs NASDAQ biržos valdybos pirmininkas, Bernard Madoff iš tiesų neturi 50 milijardų JAV dolerių, kuriuos buvo jam patikėję investuotojai – visas jo investavimas tebuvo didžiulė finansinė piramidė. Apie šį žmogų iki praėjusio savaitgalio gal net nedaug kas žinojo: jo klientų tebuvo keletas dešimčių (bet tai reiškia, jog vidutinis klientas buvo investavęs virš milijardo JAV dolerių!). Bernard Madoff siūlydavo investuoti tik ypač turtingiems klientams ir instituciniams investuotojams (fondų fondams) — jis buvo sukūręs išskirtinumo aurą, tad dažnai teisė investuoti į jo fondą buvo parduodama kaip privilegija. Skaityti toliau…

Timothy Ferriss: 4 valandų darbo savaitė

Kartas nuo karto sveika į rankas paimti kokią nors motyvacinę knygą: ne tiek tam, kad sužinotum ką nors naujo (nes, sutikime, visos jos rašo apie tą patį), o daugiau tam, kad gautum naują dozę optimizmo ir ryžto veikti. Ši knyga manęs neįkvėpė. Pirmasis trečdalis dar buvo visai nieko: jame rašoma apie savo darbų optimizavimą, trumpai pasakojama tai, ką galima rasti David Allen‘o ar Stephen Covey (visgi gal labiau pastarojo) knygose – neatidėliok, dirbk „protingai“ ir tik tai, kas yra svarbu. Skaityti toliau…

N.Roubini: Rusijos rublio laukia devalvacija

Nuo finansinės krizės pradžios Rusija pirmadienį tapo pirma G8 šalimi, kurios kredito reitingas buvo sumažintas. Kredito reitingų agentūra Standard & Poor‘s sumažino Rusijos reitingą nuo BBB+ iki BBB, nes mato padidėjusias grėsmes dėl žemų naftos kainų ir investuotojų traukimosi iš rublinių investicijų, kurios stipriai apkarpė Rusijos užsienio valiutos atsargas: pastarosios sumažėjo nuo 583 mlrd. dolerių rugpjūtį iki 455 mlrd. dolerių šiuo metu. Taipogi, Rusijos bankinė sistema priklausoma nuo užsienio finansavimo, tad valstybei teks išleisti apie 200 milijardų dolerių jai gelbėti. Skaityti toliau…

Alice Schroeder: The Snowball. Warren Buffett and the Business of Life

Ši stora, stora (800+ puslapių) knyga yra pirmoji su pačio Warren‘o Buffett‘o (prisiminus vieną qemm įrašą taip ir norisi rašyti „Triušidės Baro“) palaiminimu rašyta jo biografija. Nors autorė Alice Schroeder ir yra kilusi iš finansų srities – ji dirbo analitike ir teikdavo rekomendacijas Berkšyro kompanijos akcijoms – knygoje apie finansus rašoma nedaug. Gal ir gerai, nes knygų apie Buffett‘o investavimo principus yra daugiau nei galima sutalpinti į kelias lentynas. Ši knyga – apie Buffett‘ą kaip žmogų. Skaityti toliau…

Naftos rinkos subtilybės

Nobelio premijos laureatas ir New York Times apžvalgininkas Paul Krugman įdomiai pastebi: Nafta yra neatsinaujinantis resursas (taigi, jos kiekis yra ribotas), o tai reiškia, jog jos **ne**išgavimas yra tam tikra investavimo forma. O tokia investavimo forma gali būti patraukli naftą išgaunančioms valstybėms tuo metu, kai naftos kainos yra didelės. Jei valstybė nenori vienu metu išleisti viso pinigų srauto, kuris generuojamas pardavinėjant naftą padidėjus jos paklausai (ir kainoms), ji gali rinktis iš trijų alternatyvų: investuoti gautas lėšas vidaus rinkoje, kur, tikėtina, jog ribinė grąža mažėjanti; investuoti lėšas užsienyje; arba „investuoti“ mažinant naftos gavybą ir taip mažinant pasiūlą… Skaityti toliau…

„Patrumpinti“ „trumpintojus“ ir kiti rinkų gelbėjimo planai

Penktadienį pasaulio akcijų rinkos kilo taip stipriai, kad kai kurių akcijų kursai ėmė ir padvigubėjo. Ar krizė pasibaigė ir investuotojai suvokė, jog mūsų laukia šviesus rytojus? Anaiptol. Staigaus akcijų kilimo priežastis – draudimas Britanijoje, Rusijoje ir JAV (šioje šalyje taikomas tik finansinėms akcijoms) rinkos dalyviams pardavinėti skolintas akcijas (short). Kadangi tie, kas jau buvo pašortinę privalėjo kuo greičiau akcijas atpirkti – matėme standartinį panišką short squeeze. Tiesą sakant, sunku suvokti, kodėl JAV ir Britanijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi tokių priemonių (Rusijoje niekas niekada nestebina). Skaityti toliau…

William Bernstein: A Splendid Exchange

Žmonės prekiavo nuo seniausių laikų, o apie tarptautinę prekybą žinoma jau nuo Šumerų valstybės sukūrimo. A Splendid Exchange yra puikiai parašyta pasaulio prekybos istorija, apimanti labai platų laikotarpį: nuo tų pačių šumerų iki dabartinės Pasaulio Prekybos Organizacijos. Knyga puikiai atskleidžia prekybos vaidmenį pasaulio vystymuisi, joje galima rasti daug įvairiausių įdomių faktų ir istorijų. Nors pirmosios valstybės (Senovės Egiptas, Mesopotamijos tautos) iškilo ne prekybos dėka, prekybos vaidmuo tautų klestėjimui vis augo. Štai Senovės Graikų imperija vargu ar galėjo išsilaikyti be grūdų importo: Sparta grūdus importuodavo iš Aleksandrijos ir Sicilijos, o Atėnai juos plukdydavo iš Juodosios jūros regiono, tad jiems buvo labai svarbu valdyti Bosforo sąsiaurį. Skaityti toliau…

Krizės naujienos

Šiais neramiais finansų rinkoms laikais per vieną dieną atsitinka labai daug įvykių: Vieną iš silpniausių finansavimo prasme, bet patį didžiausią Britanijos būsto paskolų teikėją Halifax Bank of Scotland (HBOS; turtas – virš 330 milijardų svarų) vyriausybė bando parduoti Lloyds TSB bankui. Nors dar vakar HBOS teigė, jog su finansavimu jam viskas gerai. Rusijos finansų rinkoje panika, antra diena iš eilės stabdoma prekyba RTS biržoje. Čia didžiausia problema yra repo sandoriai (už užstatytas akcijas teikiamos paskolos) — žymiai nukritus akcijų kainoms skolininkai paskolų grąžinti negali. Skaityti toliau…

Tarpbankinių dolerio palūkanų šuolis

Čia ne klaida. Palūkanos tikrai šiek tiek per naktį paaugo.

Kartais rinkose galima ir šiek tiek apsirikti…

Šiandien CNBC rašo: Shares of UAL, the parent of United Airlines, were nearly wiped out Monday by a false rumor that the company was declaring bankruptcy. The rumor was apparently sparked by the accidental republication of a four-year-old news story on the Web site of the Chicago Tribune newspaper. United Airlines subsequently told CNBC that the report is inaccurate. The stock UAUA, which opened trading at $12.17 on the Nasdaq Monday, plummeted 99. Skaityti toliau…

Andrew Jack: Inside Putin’s Russia

Jeigu pernai metais skaityta Annos Politkovskajos knyga „Putin’s Russia“ rėkte rėkė apie Rusijos valdžios despotiškumą, savivaliavimą, korupciją ir totalitarizmą, tai Financial Times korespondento Andrew Jack knyga „Inside Putin’s Russia“ žymiai mažiau emocinga, nors piešiamas vaizdas panašus. Boriso Jelcino valdymo laikotarpis labai panašėjo į anarchiją: realią galią turėjo oligarchai, kurie beveik veltui per privatizavimą įsigijo daug valstybinio turto. Tuo metu viską buvo galima nusipirkti: pradedant valdininkų palankumu, baigiant teismais ir konkurentų užsakomosiomis žmogžudystėmis. Skaityti toliau…

Bendrovių pirmojo pusmečio rezultatai

Šiandieną jau beveik visos Lietuvos listinguojamos kompanijos yra paskelbę savo pirmojo pusmečio rezultatus (kol kas savo uždirbto pelno nėra pranešusios tik City Service ir Linas). Žvelgiant į rezultatus ir lyginant juos su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu labiausiai krenta į akis du dalykai: kiek daug įmonių šįmet pradėjo dirbti nuostolingai, ir koks iš tiesų didelis Lifosos uždirbtas pelnas. Pernai metų pirmąjį pusmetį nuostolingai baigė tik dvi bendrovės: Snaigė ir amžinai sunkiai gyvenanti Gubernija. Skaityti toliau…

George Soros: The Alchemy of Finance

George Soros pristatinėti tikriausiai nereikia: jeigu kas jo nepažįsta kaip hedge fondo vadovo, privertusio Britanijos svarą iškristi iš valiutų keitimo mechanizmo per juodąjį trečiadienį, tai tikrai apie jį yra girdėję dėl jo filantropinės veiklos (Open Society Institute ir lietuviškasis Atviros Lietuvos Fondas). Jo knygoje „The Alchemy of Finance“ pateikiama jo spekuliavimo rinkose filosofija, kurią, Soros‘o nuomone, galima pritaikyti ir ne vien ekonomikoje, bet ir politiniams įvykiams aiškinti. Be to, nemažą knygos dalį užima „realaus laiko eksperimentas“: autorius, rašydamas knygą, valdė savo investicinį fondą, ir aprašinėjo kiekvieno savo sprendimo priežastis. Skaityti toliau…

Atviras kavos klubas

Šiandieną dalyvavau antrajame „Atviros kavos klubo“ susitikime „Tores“ kavinėje Vilniuje. Klubo idėja — susirinkti ir pasidalinti verslo idėjomis, patirtimi, rasti savo verslui finansavimą ir plėsti savo kontaktų tinklą, arba, kitaip tariant, proga susitikti žmonėms, kurie susiję su verslo kūrimu nuo nulio (startups). Tiesą sakant, tikėjausi, jog vakaras bus šiek tiek įdomesnis, nes pristatymai buvo gana silpni, tačiau bėda ne pristatytuose projektuose, o susirinkusioje auditorijoje: pranešimai buvo padaryti daugiau ar mažiau turint tikslą pritraukti tolimesnes lėšas (ir nemažas! Skaityti toliau…

Richard Yamarone: The Trader’s Guide to Key Economic Indicators

Richard Yamarone knyga apie makroekonominius indikatorius pasirodė visai nebloga. Netgi drįsčiau duoti jai keturias žvaigždutes iš penkerių, nors joje buvo mažai rašoma apie tai, ko tikėjausi: kaip visgi makroekonominiai indikatoriai paveikia akcijų rinkas. Knygoje detaliai ir aiškiai aprašomi dažniausiai sutinkami makroekonominiai indikatoriai: nuo BVP augimo ir vartotojų pasitikėjimo indekso iki naujų namų statybos leidimų skaičiaus ir žaliavų indeksų. Kiekvienas indikatorius išsamiai paaiškintas, papasakojama jo sudarymo metodika, istorija, jo reikšmė, galimos interpretacijos ir misinterpretacijos. Skaityti toliau…

Šiek tiek apie techninę analizę

Daugelis tikriausiai žino, jog technine analize nesinaudoju ir į visą tą būrimą iš kavos tirščių žiūriu pakankamai skeptiškai. Grįžęs iš atostogų aptikau trijų mokslo žmonių iš Naujosios Zelandijos tyrimą, kuriuo jie nepatingėjo patikrinti net 5806 (!) įvairiausių techninės analizės spekuliavimo taisyklių 49 į MSCI indeksą įeinančių valstybių rinkose. Išvada: jeigu teisingai kontroliuosime kintamuosius dėl data-snooping bias, nei viena taisyklė nepadidino grąžos daugiau nei galima tikėtis iš paprasčiausio atsitiktinumo. Tiesa, kuo mažiau likvidžios rinkos, tuo didesni šansai techninei analizei, tačiau šis rezultatas nėra statistiškai stiprus. Skaityti toliau…

Kai akcijos krenta Pakistane…

Kartais akcijos krenta ir Pakistane Šiandien dužo Pakistano akcijų biržos langai, į pastatą buvo svaidomi gėlių vazonai, investuotojai protestavo ir degino išrašus iš sąskaitų. Kaip sakytų Dave Barry, I am not making this up. Investuotojai protestavo prieš tai, kad jau 15-ą dieną iš eilės krenta akcijų rinkos indeksas. Šią savaitę Pakistano vertybinių popierių komisija panaikino tam tikrus akcijų rinkos suvaržymus: buvo leista parduoti skolintas akcijas (short‘inti) bei buvo atsisakyta vieno procento akcijų kritimo per dieną ribos. Skaityti toliau…

Lauren C. Templeton, Scott Phillips: Investing the Templeton Way

Lygiai prieš savaitę, liepos 8 dieną, mirė garsus investuotojas seras John‘as Templeton‘as. Taip jau sutapo, jog prieš kelias dienas į mano rankas pateko knyga „Investing the Templeton Way“ apie jo investavimo strategiją. Templeton pavardė daugiausiai susijusi su Templeton fondais — būtent jis išpopuliarino investicinius fondus, kaip taupymo priemonę paprastiems investuotojams. Iki šeštojo dešimtmečio JAV buvo populiaru tiesiogiai investuoti į akcijų rinką perkant akcijas, o ne fondus, tačiau Templeton fondai siūlė geresnę grąžą, o kartu ir galimybę investuoti už JAV ribų. Skaityti toliau…

Jim Rogers: Investment Biker

G. Sorošo bendražygis, kartu su juo įsteigęs Quantum fondą Jim Rogers, turėjo gyvenimo svajonę: motociklu apkeliauti pasaulį. Užsidirbęs pakankamai milijonų, būdamas trisdešimt septynerių metų amžiaus, jis „išėjo į pensiją“ ir ėmėsi paversti savo svajonę realybe. 1991-aisiais metais jis, įveikęs 65 tūkstančius mylių, motociklu apkeliavo visą pasaulį ir apie šią kelionę parašė knygą „Investment Biker“. Savaime suprantama, investuotojas, keliaujantis po keisčiausias šalis, jose daugiausia domisi ne kultūra ar turistų traukos objektais (nors apie juos, ypač kurie dar nėra labai plačiai žinomi masiniam turizmo paslaugų vartotojui, irgi nemažai pasakojama), bet šalies ekonomika ir investavimo galimybėmis. Skaityti toliau…

Ar naftos kainos kyla dėl spekuliantų?

Niekam ne paslaptis, jog paskutiniu metu naftos kainos siekia naujas aukštumas. Neretai dėl to yra kaltinami spekuliantai — pastaruoju metu tapo itin populiaru investuoti į žaliavas, o ypač naftą. Juk kuo daugiau investuotojų ir fondų nori pirkti naftos, tuo labiau kyla kainos — bent jau taip argumentuojama spekuliantų vaidmuo naftos kainų kilime. Ir iš tiesų, naftos sandorių biržose nuo 2004-ųjų padaugėjo tris kartus (nors naftos kaina irgi patrigubėjo). Bet prieš kelias savaites britų savaitinis žurnalas The Economist pateikia kitą versiją: visgi spekuliantai gal būt niekuo dėti. Skaityti toliau…

Ieškom protingo žmogaus

Rytų Europos akcijų rinkos plačios, ir dviese su Donatu nebespėjame jų visų aprėpti, tad mums reikia pagalbos. Ieškome žmogaus, kuris galėtų dirbti analitiku ir padėtų mums valdyti mūsų investicinį portfelį. Analitinio darbo patirtis nėra būtina (labai lauktume paskutinių kursų ekonomikos ar vadybos studentų(čių)), bet labai tikimės, jog žmogus bus nusiteikęs sparčiai tobulėti ir mokytis — nors tai dažniausiai lengva, jeigu žmogus protingas ir domisi finansų rinkomis. Ką mes siūlome? Labai įdomų darbą: jums teks vertinti įvairiausias Rytų Europos kompanijas, gilintis į jų finansinius duomenis, domėtis jų perspektyvomis, bendrauti su jų vadovais, užsienio analitikais, aiškintis, nuo ko priklauso vienos ar kitos kompanijos pelningumas (ar žinojote, jog kilogramo pomidorų kaina Gruzijoje priklausomai nuo mėnesio kinta nuo keliasdešimt centų iki septynių dolerių? Skaityti toliau…

Asmeninių finansų esmė septyniais žodžiais

Vienas populiariausių praėjusios savaitės New York Times straipsnių duoda puikią visų patarimų asmeninių finansų klausimais santrauką: Index (mostly). Save a ton. Reallocate infrequently. Pirk (daugiausia) indeksinius fondus. Daug taupyk. Investicijas keisk retai. Paprastam investuotojui geriausia savo lėšas patikėti indeksiniams fondams, kadangi jų valdymo mokesčiai būna mažiausi, o tuo tarpu jų grąža neretai aplenkia aktyviai valdomų fondų grąžą — tik nedaugeliui fondų valdytojų ilguoju laikotarpiu pasiseka investuoti lėšas pelningiau nei indeksas. Tačiau tai nereiškia, jog paprastas investuotojas turi apsiriboti tik indeksiniais investavimo produktais: bet, norintis rizikuoti labiau, ir rinktis kitus investavimo produktus, tam turėtų skirti tik nedidelę savo turto dalį. Skaityti toliau…

Kai pateka saulė…

Šiuo metu skaitau Thomas Friedman knygą apie globalizaciją „The World is Flat“. Joje yra viena sukrečianti patarlė iš Afrikos folkloro, puikiai apibūdinanti šiuolaikinę konkurenciją: Kiekvieną rytą Afrikoje pabunda gazelė. Ji žino, jog ji turi bėgti greičiau nei greičiausias liūtas, nes kitaip ji neišgyvens. Kiekvieną rytą Afrikoje pabunda liūtas. Jis žino, jog turi bėgti greičiau nei gazelės, nes kitaip jis mirs iš bado. Nesvarbu, ar esi liūtas, ar gazelė. Vos tik saulei patekėjus, privalai pradėti bėgti. Skaityti toliau…

Ar teisinga mokėti mažus atlyginimus filipinams?

Po truputį toliau iriuosi per Naomi Klein knygą „No Logo“. Šiandien labiausiai man užstrigo skyrius apie darbo sąlygas, su kurio išvadomis ir požiūriu niekaip negaliu sutikti. Autorė, kuriai kartais pranašaujamas Noam Chomsky populiarumas, pasakoja apie blogąsias korporacijas, kurios atleidžia savo darbuotojus JAV ir perkelia savo gamybą į kitus, pigesnius kraštus. Kompanijos tai daro net uždirbdamos didelius pelnus ir visai nebūdamos arti bankroto! Kaštų mažinimas knygoje pateikiamas kaip itin blogas dalykas, ypač jeigu jis daromas darbuotojų sąskaita. Skaityti toliau…

Konkurencija nemažina pasirinkimo

Skaitinėju dabar Naomi Klein knygą „No Logo“. Tikėjausi, jog su autorės mintimis bus žymiai sunkiau sutikti, tačiau, perskaičius apie trečdalį knygos, noras paprieštarauti dažniausiai kyla tik tuomet, kai autorė ima kalbėti labiau apie ekonominius, nei marketingo ar socialinius dalykus. Taip, marketingas, „brendingas“, reklama labai stipriai įsiveržė į mūsų pasaulį, gal būt tai neigiamas dalykas. Nors, tiesą sakant, nesu tuo tikras, nes visos tos reklamos gal būt kuria pridėtinę vertę, nes juk perki daiktą ne dėl jo funkcijos, o dėl to, kaip jis tau leidžia jaustis („the way it makes you feel“). Skaityti toliau…

Kelionė į Turkiją

Praėjusią savaitę pirmą kartą lankiausi Turkijoje. Nors ir turime teisę ten investuoti, iki šiol tai buvo visiškai neištirtas kraštas. Turkijos rinka labai skiriasi nuo kitų rinkų, kuriose aktyviai dirbame: ji turi labai specifines makroekonomines rizikas (kurios pasireiškia labai nestabiliu valiutos kursu), jos likvidumas žymiai didesnis, o rinkos žaidėjai žymiai stambesni ir profesionalesni. Kompanijos, su kuriomis susitikau, atrodė tikrai nebrangios (sparčiai auganti kompanija, kurios verslas tampriai susijęs su vidaus vartojimu, kainuoja 5 EV/EBITDA ir 6-7 P/E) jeigu esi pasiryžęs prisiimti visą makroekonominę riziką. Skaityti toliau…

Kelionė į Minską

Šią savaitę teko su kitais vakarų investuotojais apsilankyti toje vienintelėje Europos šalyje, kur investuoti beveik neįmanoma — Baltarusijoje. Pasienyje didelių problemų nebuvo, nors sienos kirtimo procedūra (važiavome su mašina) gana sudėtinga: reikia susitikti su keturiais skirtingais Baltarusijos pareigūnais, kurie arba išrašo kokį nors lapuką, arba uždeda štampelį, arba tiesiog paėmę anksčiau išrašytąjį lapuką pakelia užtvarą. Visgi lengvųjų mašinų eilių nebuvo (tuo tarpu įvažiuoti į Lietuvą laukė nemažokai sunkvežimių), tad apsisukome gana greitai. Skaityti toliau…

Užsienio tinklaraščiai apie ekonomiką

Šiandieną vienas mano skaitytojas paprašė jam atsiųsti nuorodų į užsienietiškus tinklaraščius apie ekonomiką ir investicijas. Štai mano sąrašas, kuris gal būt bus naudingas ir jums: http://abnormalreturns.com/{.moz-txt-link-freetext} Kiekvieną dieną pateikia kokią dvidešimt nuorodų į įdomiausius straipsnius finansiniuose tinklaraščiuose. http://ftalphaville.ft.com/blog{.moz-txt-link-freetext} FT weblogas. Labai neblogas ir operatyvus. http://www.aleablog.com/{.moz-txt-link-freetext} Apie JAV finansų rinkas (ne vien equity). http://benmuse.typepad.com/ben_muse{.moz-txt-link-freetext} Bendrai apie ekonomiką, daugiausiai apie tarptautinę prekybą. http://cafehayek.typepad.com/hayek/{.moz-txt-link-freetext} Liberalus makroekonominis požiūris. http://www.cxoadvisory.com/blog/{.moz-txt-link-freetext} Detali statistinė investavimo stilių analizė. http://www. Skaityti toliau…

Jonathan A. Knee: The Accidental Investment Banker

Senais gerais laikais investiciniai bankai buvo visai kitokie: jų verslo modelis buvo grįstas ilgus metus augintu pasitikėjimu. Investicinis bankas atsisakydavo dirbti su kompanija, jeigu jie būdavo jų klientų konkurentai (ar, neduok dieve, potencialūs perėmėjai) — svarbiausia buvo neprarasti sunkiai įgyto pasitikėjimo kliento akyse. O klientas galėjo būti ramus, kad iš investicinio banko gaus objektyvių patarimų, nes bankai nebuvo suinteresuoti trumpalaikiu pelnu, o žiūrėjo toli į priekį. Patys bankininkai, nors būdami labai ambicingi, suprato, jog komanda yra daugiau nei individų suma, tad „žvaigždės-bankininko“ kultas dar nebuvo įsišaknijęs. Skaityti toliau…

Rusijoje mažėja mokesčiai už naftos gavybą

Vienas nedidelis teisingas žingsnis Rusijos ekonominėje politikoje: sumažinti mokesčiai naftos gavybos kompanijoms. Išgautos naftos barelis nuo 2009-ųjų metų bus apmokestinamas $1.15 mažiau nei iki šiol. Rusija iki šiol yra labai priklausoma nuo naftos ir dujų gavybos (pajamos iš šių išteklių sudaro apie 40 procentų Rusijos biudžeto), tačiau pastaraisiais metais galioję gamtinių išteklių mokesčiai visiškai neskatino kompanijų investuoti į naujų telkinių paieškas ir naujų gręžinių statybą. To pasekmė: naftos išgavimo apimtys Rusijoje šiuo metu beveik neauga. Skaityti toliau…

John Humphrys: In God We Doubt

Gal toks įspūdis susidaro tik man, bet drįsčiau teigti, jog pastaraisiais metais Vakaruose žymiai paaštrėjo priešprieša tarp ateistų ir religijos šalininkų. Daugiausia įtakos tam tikriausiai turėjo labai populiari biologo Richard Dawkins knyga „The God Delusion“, kurioje jis labai aštriai gina ateizmo poziciją, o religiją sulygina su blogiu, iš kurio reikia vaduoti naivius žmones. John Humphrys knyga „In God We Doubt“, kurios paantraštė skelbia, jog autoriui iki galo nepavyko „atsiversti“ į ateizmą, parašyta iš agnostiko pozicijų. Skaityti toliau…

Konkurencingoje ekonomikoje akcijos nepatrauklios

Įdomią mintį radau pas Stumbling and Mumbling: tikrai tobulai konkurencingoje ekonomikoje akcijos nebūtų labai patrauklios, kadangi kompanijų pelnai būtų artimi nuliui. Juk jeigu kompanijos uždirba pelną, tuoj atsiranda konkurentų, kurie tą pelną sumažina — tobulos konkurencijos ekonominis modelis ir prognozuoja, jog tobulai konkuruojančių kompanijų pelnai yra nuliniai (kalbama apie ekonominį pelną, arba viršpelnį). Pasirodo, kad mažiau ekonomiškai laisvos Prancūzijos akcijų rinka ilguoju laikotarpiu davė didesnę grąžą nei labiau konkurenciją skatinančios JAV. Skaityti toliau…

Kuo daugiau būsto savininkų, tuo daugiau bedarbių

Visuomenėje dažniausiai manoma, jog nuosavo būsto turėjimas vienareikšmiškai yra teigiamas dalykas: valstybė skiria įvairiausias mokesčių lengvatas ir diegia kitokias būsto įsigijimo skatinimo programas, siekdama, jog kuo daugiau piliečių turėtų nuosavą būstą. Teisybė, nuosavo būsto turėjimas žmones verčia būti sėslesniems, taip gerinama socialinė aplinka. Tačiau ekonominiu požiūriu būsto nuomojimas gali būti efektyvesnis būtent todėl, kad neturintys savo būsto žmonės yra mobilesni (kas pigiau: pirkti ar nuomotis — kitas klausimas). Kokiam nors regionui susiduriant su ekonominėmis problemomis, atsiranda darbo stygius. Skaityti toliau…

Kredito ir akcijų rinkų atotrūkis

Ką gi, po atostogų Austrijos Alpėse jau būtų pats laikas grįžti prie įprastinio dienoraščio pildymo, nors, kaip visada pastebiu po ilgesnių kelionių, grįžus namo užgriūna lavinos neskaitytų laiškų ir nepadarytų darbų, tad dienoraštis tampa primirštas. O kuo jis ilgiau primirštamas, tuo vis sunkiau į jį ką nors parašyti — tai ir temų lyg įdomių nebepasitaiko, tai lyg laisvo pusvalandžio gilesnei jų analizei nelieka, ar tiesiog tavo paties mintys tau atrodo per daug nerimtos, tad numoji į dienoraštį ranka ir tiek: gal geriau tiesiog be jokio tikslo po internetą paklaidžioti. Skaityti toliau…

Kodėl sugebėjimas atkakliai dirbti nelaikomas talentu?

Šiandieną naujoje Gario Kasparovo knygoje „Gyvenimas kaip žaidimas šachmatais“ perskaičiau neblogą mintį: […] Visada man atrodė neteisinga: kodėl gebėjimas atkakliai dirbti nelaikomas įgimtais gabumais? Mano požiūriu, pasakyti apie ką nors, kad „iššoko aukščiau bambos“, — labai abejotinas komplimentas. Jeigu žemo ūgio ir lėtas futbolininkas (pavyzdžiu, jaunas Maradona) treniruojasi daugiau už kitus ir galiausiai tampa ekstra klasės žaidėju, ar korektiška apie jį sakyti: „Nepaisant menkų įgimtų duomenų“? O galbūt jis tiesiog dešimteriopai kompensavo jų trūkumą kito talento pertekliumi? Skaityti toliau…

Hoover institution: mitai apie Rusiją

Vienas įdomesnių straipsnių, šią savaitę patraukusių mano dėmesį, buvo Andreas Goldthau pastabos apie Rusiją. Požiūris nestandartinis, nors labai logiškas, ir su daugeliu minčių būtų galima sutikti (tiesa, ne su visomis). Autorius savo straipsnyje bando sugriauti penkis mitus apie Rusijos politiką ir ekonomiką: Rusija turi ginklą, kuris vadinasi „energetika“. Rusijos naftos rinkoje veikia net dešimt didelių naftos bendrovių, ir tik ketvirtadalis naftos gavybos yra valstybės rankose. Tiesa, valstybei priklauso naftotiekiai, bei ji nustatinėja mokesčių politiką, tačiau tai nėra labai lankstūs instrumentai — norint iš naftos tiekimo daryti didžiąją politiką reiktų daugiau kontrolės. Skaityti toliau…

Dmitrij Popov, Ilja Milštein: Oranžinė princesė

Tai dar viena knyga iš serijos „Iš arčiau“ — šį kartą apie Ukrainos verslininkę ir politikę Juliją Timošenko. Anksčiau jau esu skaitęs šios serijos knygą apie Rusijos oligarchą Abramovičių — Ukrainos verslo ir politikos subtilybės pasirodė ne ką mažiau įdomios nei Rusijos. Be to, Ukrainoje stabilumo mažiau, tad sunkiau viskas ir nuspėjama (visgi egzistuoja pusėtina demokratija), o politikams ir verslininkams reikia gerokai pagalvoti prieš remiant vieną ar kitą klaną. Julijos Timošenko istorija prasideda Dnepropetrovske, kur ji, kilusi iš neturtingos šeimos, pertvarkų metais kartu su vyru sugeba užsidirbti pirmuosius stambesnius pinigus — tam pasitarnavo ir uošvio pažintys Dnepropetrovsko klane ir jo užimama padėtis. Skaityti toliau…

Investavimas į meną

Vienas mano svetainės skaitytojas užklausė manęs, ką aš manau apie investavimą į meno rinką (konkrečiau — paveikslus), ar tai gali būti labiau stabili, ne tokia rizikinga investicija nei kiti finansiniai instrumentai. Atsakiau jam asmeniškai, bet gal būt ši tema domina ir jus. Investavimas į meną iš tiesų yra įdomi sritis, tik, deja, nesu joje ekspertas — įsivaizduoju, jog tam reikia turėti žymiai daugiau žinių apie meną, nei apie finansus (tikriausiai ne atsitiktinumas, jog paveikslais dažniausiai prekiauja meno galerijos, o ne bankai). Skaityti toliau…

Išsilavinusiųjų bendravimo ypatumai

Tarp visų tų neperskaitytų dalykų, kurie susikaupė kelionės į Maskvą metu, radau nuorodą į akademinį straipsnį (per Marginal Revolution) apie žmonių bendravimą. Įdomiausia, jog nustatyta, kad kuo žmogus daugiau išsilavinęs, tuo mažiau jis linkęs bendrauti su giminėmis ir draugais: The results clearly show that the employment law reduced hours of work but there is no evidence that the extra hours went to increased social interactions. Although hours of work are not an important determinant of social interaction, human capital is found to be important. Skaityti toliau…

Pasibėdavojimai ir Ayn Rand

Kai rinkose dedasi tiek daug dalykų, nebespėju su dienoraščio rašymu. Atrodytų, jog kaip tik, kai daug įvykių, tai nesunku ir rasti temą, tačiau nesinori jos nagrinėti paviršutiniškai, laukiu, jog mintys „susigulėtų“, bandau atrasti daugiau pagrindžiančių nuomonę argumentų, o ne vien tik pasitikėti intuicija. Bet, va, kai tos mintys jau lyg tampa „susigulėjusios“, situacija rinkoje ima ir radikaliai pasikeičia, tad tema tampa nebeaktuali. To pasekmė: nulis įrašų dienoraštyje. Po to mieste sutinki iki šiol tau nepažįstamus žmones, kurie pasisveikinę tau primena, jog jau kelias savaites nieko neparašei į dienoraštį. Skaityti toliau…

Ką paskutiniu metu skaičiau: R.Immelman, Y.Martel, W.Vaughan

Trys knygos, kurių paskutinius puslapius užverčiau per pastarąsias keletą dienų: Ray Immelman – „Puikus vadovas. Žlugęs vadovas.“ Dar vienas gamybinis romanas, tik šis gal ne toks blogas, kaip didžioji dalis kitų, kadangi pateikia gana įdomų požiūrį į darbuotojų motyvaciją: jai sukurti reikia, jog darbuotojai jaustųsi vienos genties nariai, tada jie puikiai dirbtų kaip viena komanda ir aukotųsi savo genties labui. Patarimai tokie patys, kaip ir kuriant bet kokią aktyvią bendruomenę — bendruomenė būna aktyvi ir susitelkusi, jeigu yra bendras priešas, jeigu naudojamas bendras žargonas, jeigu yra lyderiai, jeigu iškeltas ambicingas tikslas ir t. Skaityti toliau…

Baltijos paskolų portfelis

Baltijos bankų paskolų portfelio augimas Vakar beskaitant Citigroup analitikų tyrimą akis užkliuvo už grafiko, kurį matote viršuje. Šis grafikas vaizduoja Baltijos paskolų portfelio augimo tempus. Paskutinių metų tendencija dar geriau atsiskleidžia pažvelgus į Swedbank pateikiamą informaciją apie Hansabank grupės paskolų dinamiką (12-a skaidrė). Tiesa, Lietuva šiame kontekste atrodo visai neblogai: kai Latvijoje ir Estijoje stipriai jaučiama, jog paskolų „kranelis“ prisuktas, Lietuvoje paskolų portfelis vis dar didėja stabiliai dideliais tempais. Skaityti toliau…

Kas galėjo pagalvoti…

Šiandien Brad Setser internetiniame dienoraštyje pateikia keletą faktų, kurie priverčia susimąstyti apie pokyčius, kurie vyksta finansiniame pasaulyje. Dar prieš kokius metus didieji pasaulio bankai patarinėjo kompanijoms didinti savo užsiskolinimo lygį (ar bent jau mažinti nuosavą kapitalą superkant savas akcijas) — dabar tiems patiems bankams striuka dėl per mažo nuosavo kapitalo santykio. Dar visai neseniai tų pačių bankų analitikai įrodinėjo, jog valstybinis kapitalas trukdo ekonomikos plėtrai, o dabar šių bankų didžiausiais akcininkais tapo įvairiausių besivystančių šalių valstybiniai fondai. Skaityti toliau…

O kas po olimpiados?

Ką tik pabaigiau skaityti pirmą kartą lietuviškai išleistą The Economist žurnalą „Pasaulis 2008 metais“ (originalo kalba visas žurnalas nemokamai prieinamas The Economist interneto svetainėje). „Vilniaus dienos“ grupės iniciatyva šį solidų žurnalą pristatyti lietuvių kalba sveikintina, tik tobulėjimui vietos dar yra daug – lietuviškas vertimas ganėtinai prastas, The Economist kalambūrai išversti tiesiogiai ir pažodžiui, tad kartais norint pagauti esmę, reikia mintyse frazę išsiversti atgal į anglų kalbą. Na, bet juk tai pirmas blynas. Skaityti toliau…

Rinkimai Gruzijoje

Atrodo, jog prezidento rinkimai Gruzijoje baigėsi taip, kaip ir buvo prognozuota: laimėjo Michailas Saakašvilis. Stebėtojai sako, jog iš esmės patys rinkimai buvo demokratiški. Iš esmės su tuo būtų galima sutikti: net jei rinkimai būtų ir visiškai tobulai demokratiški, tikriausiai juos būtų laimėjęs tas pats Saakašvilis. Opozicija mažai susitelkusi – iš dalies ji tam neturėjo laiko, nes Saakašvilis rinkimus gudriai suorganizavo „ant karštųjų“, kilus protestams Tbilisyje. Kita vertus, atrodo, jog šiuo metu vienintelis rinkiminis šūkis, kuris vienija opoziciją yra „mes prieš Saakašvilį“. Skaityti toliau…

Peter L. Bernstein: Against the Gods

Senų senovėje žmonės nežinojo, ką reiškia sąvoka „atsitiktinumas“. Pasaulis buvo visiškai deterministinis; viskas, kas įvykdavo, turėjo savo priežastis. Senovinių žaidimų kauliukais baigtį nulemdavo ne tikimybių teorija, o dievai — jie spręsdavo, kurį žaidėją apdovanoti sėkme ir apipilti turtais. Vienintelis galimas rizikos valdymas tokiame pasaulyje tėra papildoma malda ir aukos dievams, kurios galėtų palenkti dievus į savo pusę. Šiuolaikinis rizikos valdymas visiškai kitoks: pilnas matematinių statistinių modelių, galingų kompiuterių ir paprastiems mirtingiesiems nesuprantamų simbolių bei graikiškų raidžių. Skaityti toliau…

Ken Fisher: 100 Minds that Made the Market

Ši knyga — tai šimto trumpų biografijų rinkinys; tas šimtas — tai žymiausi finansininkai, spekuliantai, investuotojai ir bankininkai (ar, kaip šiais laikais sakoma, „rinkos dalyviai“), kurie kūrė JAV finansų rinką. Ken Fisher nusprendė į knygą įtraukti tik tuos asmenis, kurie jau mirę, tad čia nerasi šiuolaikinių finansinių genijų aprašymų, bet, nepaisant to, knyga labai įdomi ir kupina įvairiausių detalių, ypač apie ankstyvąją JAV rinkų istoriją. Knygoje yra ir tokių asmenybių, kurių vardus nedaug kas teprisimena, biografijos — kai kurie finansininkai kaip tik mėgdavo slėptis nuo viešumos, tad apie juos nėra išlikę daug medžiagos. Skaityti toliau…

Bjaurūs knygų skaitymo įpročiai

Prisipažinsiu: turiu vieną blogą įprotį, susijusį su knygų skaitymu (tiesa, blogų įpročių turiu daugiau nei vieną, bet kiti ne tiek glaudžiai susiję su juodų avių ganymu baltose popieriaus lankose). Kai tik pradedu skaityti kokią nors knygą, jaučiuosi kažkaip nejaukiai, jeigu jos nepabaigiu. Tai nereiškia, jog nuo viršelio iki viršelio perskaitau visas knygas, kurios pakliūna į mano rankas — anaiptol! Tačiau jeigu numetu knygą perskaitęs vos kokį šimtą puslapių, tikriausiai tai nebuvo mano sąmoningas sprendimas — tikėtina, jog tuo metu į mano akiratį pateko kita, žymiai įdomesnė knyga, kuri užkariavo mano dėmesį ir privertė mane pamiršti, jog esu pradėjęs skaityti ką kita. Skaityti toliau…

The Economist apie „agfliaciją“

„Pigaus maisto laikai baigėsi“ skelbia šios savaitės žurnalas The Economist. Kviečių kainos šių metų antroje pusėje pasiekė aukščiausią kada nors užfiksuotą lygį — tona kviečių kainavo 400 JAV dolerių (tiesa, jeigu atsižvelgsime į infliaciją, kviečių kainos yra pasiekę 1974-ųjų metų lygį, bet vis tiek jos didžiausios per paskutiniuosius 25-erius metus). Kovodamos su grūdų kainų didėjimu, Venesuela ir Rusija (kurios abi turi nemažus naftos išteklius) pradėjo reguliuoti jų kainas. Aišku, pagal ekonominę logiką to pasekmė gali būti tik viena: grūdinių maisto produktų stygius. Skaityti toliau…

Kuo blogos Kiyosaki knygos

Senokai esu skaitęs R.Kiyosaki knygas („Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ ir pan.) — su jomis susidūriau pirmuosiuose universiteto kursuose, kai reikėjo jas perskaityti kažkokiam seminarui. Gaila, jog tuo metu universiteto dėstytojai patys nelabai gaudėsi investicijų srityje, tad kritinio požiūrio į šį autorių nepateikė. Per šią savaitę lietuviškoje tinklaraščių bendruomenėje aptikau bent keletą įrašų apie tai, jog skaitytojams labai patiko perskaitytos R.Kiyosaki knygos, tad noriu pateikti ir savo nuomonę apie jas: R.Kiyosaki savo pinigus yra uždirbęs iš knygų rašymo ir seminarų vedimo. Skaityti toliau…

Kredito krizė tęsiasi

Rugpjūčio mėnesį prasidėjusi pasaulinė kredito krizė ir toliau tęsiasi, tik dabar visi intensyviai seka nebe didžiųjų bankų pranešamus nuostolius iš investicijų į subprime nekilnojamo turto rinką (būsto paskolas, išduotas tiems, kurie nevisai pajėgia jas grąžinti), o į kiekvieną dieną didėjančias LIBOR palūkanų normas. Bankai nebepasitiki vienas kitu, ir nebenori suteikti vienas kitam paskolų: teigiama, jog tarpbankinė paskolų rinka Britanijoje per kelis mėnesius sumažėjo nuo 640 bGBP iki 250 bGBP. Bankai, suteikdami paskolas kitiems bankams dabar reikalauja visų 2 procentinių punktų didesnių palūkanų nei kad skolindami vyriausybėms: taip vadinamas TED spread pakilęs į aukščiausią lygį nuo 1987 rinkos krizės. Skaityti toliau…

Brian Tracy: 100 absoliučių verslo sėkmės dėsnių

Brian Tracy knygų pavadinimai nieko gero nežada. Jie man primena tas visas standartines populiariosios psichologijos ar vadybos ir savęs tobulinimo knygeles, kurių pagrindinė mintis, kalama taip nieko tikriausiai ir nepasieksiančiai auditorijai, yra „pozityviai mąstyk, drąsiai rizikuok ir greitai tapsi milijonieriumi“. Bet, va, per pastaruosius porą mėnesių „suvalgiau“ jau antrąją Brian Tracy knygą. Ir nors ten nieko tokio labai įspūdingo, ko nebūtų galima rasti kitose panašiose knygelėse, nerašoma, bet man bent jau patinka aiškus ir tiesus autoriaus rašymo stilius: rašoma paprastai, trumpai, be jokių išvedžiojimų ir bandymų pernelyg supaprastinti tekstą, priartinant jį prie nebaigusiųjų vidurinės svajotojų auditorijos. Skaityti toliau…

Portfolio apie Rusijos energetikos politiką

Žurnalas Portfolio paskutiniame savo numeryje turi labai neblogą (ir ilgoką) straipsnį apie Rusiją ir jos energetikos politiką. Piešiamas vaizdas ganėtinai niūrus, bent jau vakariečių akimis, nors tas pats vaizdas iš Rusijos paprastam rusui neatrodo labai blogai — juk Rusija šiuo metu gyvena tikrai puikiai, lyginant su Jelcino laikais, o ir, atrodo, pasaulis pradeda vėl su Rusija skaitytis, tad galima tuo ir pasididžiuoti. Didžiausia Rusijos problema tame, jog jos gerovė labai priklausoma nuo naftos ir dujų kainų: mokesčiai už šių gamtinių resursų gavybą ir eksportą sudaro 40 procentų Rusijos biudžeto. Skaityti toliau…

Paskaitos apie diskontuotus pinigų srautus medžiaga

Vakar teko vesti paskaitą spekuliantams apie diskontuotų pinigų srautų kompanijų vertinimo metodą (Asociacija „Spekuliantai“ rengia daug įvairių seminarų investavimo temomis). Tema sausoka, nuobodoka ir pilna skaičių bei techninių detalių, bet gal būt kam nors mano skaidrės bus naudingos. Nežinau, kiek ta paskaita buvo naudinga jos klausiusiems, bet aš jai besiruošdamas tikrai nemažai sužinojau ;) Parsisiųsti skaidres.

Citatų autorystės klaida „Verslo žiniose“

Šios dienos „Verslo žinių“ pagrindinėje temoje įsivėlė klaida: visi mano cituojami žodžiai iš tiesų yra ne mano, o Andriaus Kubiliaus, paimti iš jo dienoraščio. Tiesiog buvo sumaišyta citatos autorystė. Visko pasitaiko. Su Kubiliaus mintimis, kurios atspausdintos kaip mano, visgi galima sutikti, nors taip aštriai tikriausiai nebūčiau išsireiškęs — politika nėra mano stiprioji vieta :) Atnaujinimas: prieinamas Verslo žinių straipsnis PDF formate.

Vieno lito aukcionas

Pažaiskime paprastą žaidimą: surenkime aukcioną, kurio nugalėtojui atiteks vienas litas, tik, skirtingai nuo įprasto aukciono, savo siūlomas kainas turės sumokėti ne tik nugalėtojas, bet ir antrą didžiausią pasiūlymą pateikęs dalyvis (nugalėtojui atiteks laimėtasis litas, o antroje vietoje likęs dalyvis negaus nieko). Tarkime, jog pradžiai kas nors pasiūlo kokius 50 centų (moki 50 centų, o gauni visą litą — geras sandoris!), tada racionalu, jog kažkas kitas didins kainą, kol ji pasieks 99 centus. Skaityti toliau…

Ludwig von Mises: Ekonominė politika

Iki šiol man labiausiai esančiu prie širdies ekonomistu buvo Friedrich Hayek, bet vakar paskaitinėjęs jo mokytojo Ludwig von Mises paskaitų užrašus supratau, jog tikriausiai turiu naują favoritą. Ludwig von Mises yra naujosios austrų ekonominės mokyklos pradininkas, vienas iš didžiųjų liberalizmo (jo paties išsireiškimu, „liberalizmo XIX amžiaus prasme“) mąstytojų. Jo nuomone, žmogaus laisvė yra didžiausia vertybė, o tikrosios laisvės negalima pasiekti, jeigu tuo pačiu metu nebus užtikrintos visos laivės: žodžio laisvė, judėjimo laisvė, ir laisva rinka. Skaityti toliau…

OMG! Kuriamas naujas komentarų filtras!!!1

Šios dienos Fortune užtikau labai įdomų straipsniuką apie tai, jog kuriamas naujas filtras interneto komentarams, kurio užduotis bus atsijoti nereikšmingus ir mažai prie intelektualaus diskurso prisidedančius žmonių pasisakymus (tokio filtro tikrai reikėtų vos ne kiekvienai masiškesnei interneto svetainei). Jeigu interneto svetainė naudojasi tokiu filtru, o joje bandai palikti nelabai prasmingą komentarą („OMG! First post!“), gausi pranešimą, jog tavo komentaras per mažai intelektualus, ir teks bandyti jį perfrazuoti kaip nors prasmingiau. Skaityti toliau…

Gregory Clark: A Farewell to Alms

Kodėl vienos valstybės tampa turtingomis, o kitos taip ir lieka trečiojo pasaulio šalimis? Iki šiol populiariausias atsakymas į šį klausimą tarp ekonomistų (ypač tų, kurie dirba Pasaulio Banke ar Tarptautiniame Valiutos Fonde) būdavo „institucijų, kurios užtikrintų laisvosios ekonomikos stabilų funkcionavimą, trūkumas“, tačiau Gregory Clark savo knygoje teigia, jog jos tikriausiai čia nieko dėtos. Viduramžių Europa iki pat 1800-ųjų buvo tikroji laisvosios rinkos ekonomika — mokesčių našta buvo labai maža (ji siekė kelis procentus, net jeigu ir įskaičiuosime ir bažnyčios dešimtinę, kurios realus surinkimas siekė tik kelis procentus nuo BVP), muitai beveik neegzistavo (o jeigu ir egzistavo, tai daugiausiai skirti ne vietiniams gamintojams paremti, o surinkti pinigų karams ir karaliaus išlaikymui), infliacija buvo niekam nežinoma (nuo trylikto amžiaus iki devyniolikto kainos tik maždaug padvigubėjo, o tai sudaro beveik nulinę metinę infliaciją). Skaityti toliau…

Kaip paveiks krizė besivystančias rinkas?

Kaip rašo šios savaitės The Economist, jeigu per pastarąjį ketvirtį amžiaus kas nors ekonominės krizės metu būtų pavadinęs besivystančias rinkas saugiausiomis rinkomis pasaulyje, niekas į tuos žodžius per daug rimtai nežiūrėtų. Pasirodžius bent kokioms nors neigiamoms naujienoms apie pasaulio ekonomiką besivystančios rinkos dažniausiai sureaguodavo audringiausiai, o investuotojai paknopstomis puldavo pardavinėti savo akcijų ir savo lėšas investuoti į JAV obligacijas ar auksą. Bet, atrodo, viskas keičiasi. Rugpjūčio mėnesį rinkos susvyravo dėl problemų JAV ekonomikoje, o ne dėl to, jog atsitiko kažkas blogo kokioje nors Argentinoje ar Indijoje. Skaityti toliau…

Edward Chancellor: Devil Take the Hindmost

Žmonija jau nuo Antikos laikų turi labai gerai išvystytą spekulianto geną: Edward Chancellor teigia, jog jau senovės Romoje žmones valdė prekiavimo finansiniu turtu aistra. Modernių finansinių burbulų istorija prasidėjo su tulpių svogūnėlių burbulu Olandijoje 1637 metais. Tulpių svogūnėliai brangdavo keliasdešimčia procentų per mėnesį, tad nenuostabu, jog greitai į šį verslą įsitraukė didžioji dalis Olandijos gyventojų (kurie finansiškai įstengė įpirkti bent vieną tulpę). Kadangi kainos vis kilo kaip ant mielių, buvo sugalvoti ir sudėtingesni finansiniai instrumentai, leidę burbule dalyvauti ir tiems, kurie negalėjo sukrapštyti pinigų net ant vieno tulpės svogūnėlio — buvo galima pirkti opcionus, sudaryti ateities sandorius ir k. Skaityti toliau…

Įspūdžiai iš Serbijos

Praėjusią savaitę pirmą kartą teko lankytis Serbijoje, kur dalyvavome vienoje konferencijoje ir susitikome su keletu kompanijų. Bendras šalies įspūdis buvo šiek tiek geresnis nei prieš savaitę patirtas Bosnijoje, bet tai nenuostabu, kadangi Serbija buvo Jugoslavijos centras, tad jų išsivystymas ir turėtų būti didesnis. Vietiniai kompanijų atstovai ir brokeriai labai tiki Serbijos ekonomikos augimu (Kosovo problema berods per dvi dienas nebuvo paminėta nei karto, o jei ir buvo paminėta, tai tik prabėgomis), nors toje Serbijos ekonomikoje problemų visgi netrūksta. Skaityti toliau…

Šita akcija vadinasi „IPO“

Bulgarijos kelių tiesimo kompanija „Trace Group“, kuri pradeda listinguoti savo akcijas Sofijos biržoje per daug niekuo neišsiskyrė — tie patys aukštoki santykiniai rodikliai (šių metų P/E 30, EV/EBITDA 17), itin mažas laisvų akcijų kiekis (apie 10-11%, likusi 89% dalis pas vienintelį akcininką), puikios augimo perspektyvos kažkada ateityje (pelnai bent jau 2008-aisiais turėtų vos ne patrigubėti). Tiesa, sektorius visgi įdomus — kelių tiesimui turėtų būti skirta labai daug Europos Sąjungos lėšų, tad buvo galima tikėtis, jog kompanija bus įdomi investuotojams, ir tikriausiai akcijos bus be vargo išplatintos. Skaityti toliau…

Rinkos genialumas

Tiesiog negalėjau pasidalinti šiuo vienų britų humoristų filmukų, kuris, beje, labai gerai apibūdina dabartinę situaciją pasaulio finansinėse rinkose.

skolink.lt

Net sunku surasti įtikinamų paaiškinimų, kodėl pastarąsias porą savaičių nieko neparašiau į šią svetainę, nors įspūdžių buvo nemažai — spalio mėnesį jau teko pabuvoti trejose konferencijose bei susitikimuose skirtingose valstybėse, gyvai pabendrauti su kokia penkiasdešimčia įvairiausių listinguojamų kompanijų vadovų. Apie vieną įspūdingesnių kelionių (tiesa, įspūdis visgi slogus, o ne optimistinis) jau rašė kolega Donatas. Konferencijų maratonas tuo dar nesibaigia: rytoj laukia kelionė į Serbiją, tad mano dienoraštis vėl gali būti primirštas kelioms dienoms. Skaityti toliau…

Seth Godin: The Dip

Pati naujausia ir trumpiausia Seth Godin knygelė „The Dip“, kurią galima suskaityti per nepilną valandą, teigia, jog, kad ir ką bedarytum, labai svarbu siekti tapti pačiam geriausiam pasaulyje. Jei tokio tikslo neturėsi, tapsi vidutinybe, o vidutinybės nedaug kam neįdomios: vidutiniškos kompanijos tikriausiai nelabai pelningos ir didelės, vidutinis pianistas tikriausiai nekoncertuos didelėms minioms, o vidutinis buhalteris tikriausiai dirbs labai nuobodų darbą vidutiniškoje apskaitos kompanijoje. Tuo tarpu geriausieji nusigriebia visą grietinėlę, ir tam nereikia net būti geriausiu pasaulyje: užteks, jei būsi pats geriausias mokesčių apskaitos specialistas Lietuvoje, ir tikriausiai gyvens bent jau dešimt kartų geriau nei vidutinis mokesčių teisės žinovas. Skaityti toliau…

Economist Intelligence Unit: ar finansų krizė paskandins pasaulio ekonomiką?

Finansų rinkoms laukiant rytojaus Federalinių Rezervų sistemos sprendimo dėl palūkanų normų mažinimo (rinka mažų mažiausiai tikisi palūkanų sumažinimo bent jau 25 baziniais punktais, arba kitaip tariant 0.25 procentinio punkto) Economist Intelligence Unit (EIU) išleido ataskaitą, kurioje išdėsto savo nuomonę apie tai, kaip turėtų vystytis ekonomika artimiausioje ateityje. Ataskaitos pavadinimas — „Heading for the rocks: Will financial turmoil sink the world economy?“ — atrodo, jog nelabai ką gero žada. Ekonomikoje burbulai dažniausiai sprogsta palikdami nemažus nuostolius, o dabartinis JAV nekilnojamo burbulo sprogimas nėra išimtis: bankai ir investuotojai, kurį laiką ignoravę riziką bei laisva ranka skolinę lėšas, ir tuo pačiu galvodami, jog nekilnojamo turto kainos gali tik kilti, dabar turėtų likti nusvilę rankas. Skaityti toliau…

Michael Covel: Trend Following

Tiesą sakant šia knyga labai nusivyliau, nors paėmiau ją į savo rankas stengdamasis neturėti jokių blogų išankstinių nuostatų: joje tikėjausi rasti bent kokių nors įtikinamų argumentų apie „trendo sekimą“ ir bent jau neblogą logišką paaiškinimą, kodėl jis turėtų būti rinkoje veiksmingas. Deja, deja, visa tai, ką radau tebuvo šiek tiek primenantys religinius svaičiojimus rašiniai („tu turi tikėti trendu ir religingai juo sekti, niekada neišsižadėti savo spekuliavimo sistemos, kad ir kokia ji trumpuoju laikotarpiu atrodytų nesėkminga“ ir pan. Skaityti toliau…

David Allen: Produktyvaus darbo paslaptys

David Allen knygos „Produktyvaus darbo paslaptys“ originalų leidimą, pavadinimu „Getting things done“ esu perskaitęs prieš kelis metus. Tada ją norėjau perskaityti, nes pusė angliškosios blogosferos buvo užsikrėtusi GTD manija. Netgi aš pats keletą kartų esu bandęs įdiegti knygoje aprašomą darbų planavimo sistemą į savo gyvenimą, bet dažniausiai po kiekvieno bandymo entuziazmas išblėsdavo gana greitai — sistema atrodė labai sudėtinga, tad užtekdavo keletą kartų nuo jos nukrypti ir sugrįžti prie jos jau tapdavo sunku. Skaityti toliau…

Doleris ir Afrikoj doleris? Gal jau nebe…

Paskutinėmis dienomis JAV dolerio kursas, lyginant su kitomis šešiomis likvidžiausiomis valiutomis, nukrito į žemiausią tašką per 15 metų (šaltiniai: Bloomberg, FT). Nors JAV dolerio silpnėjimas dėl „deficitų dvynių“ jau buvo prognozuojamas seniai (bent jau pamenu tokias analitikų prognozes nuo 2004-ųjų — t.y. mano darbo finansų rinkose pradžios), visų mintys krypdavo į faktą, jog pasaulio centriniai bankai rezervus daugiausiai laiko būtent šia valiuta, o pinigams plaukiant į naftą parduodančias šalis bei Kiniją, dolerių paklausa iš tų šalių centrinių bankų turėtų didėti, ar bent jau labai nemažėti. Skaityti toliau…

Verslo žinių konferencija, medžiaga apie rodiklius

Vakar teko su kolega skaityti pranešimą „Verslo žinių“ konferencijoje investavimo klausimais. Kalbėjome apie tai, kaip išsirinkti į kokias kompanijas investuoti, į kokius kriterijus atsižvelgti, bei teigėme, jog visada visko nesuprognozuosi, tad reikia būti pasiruošus netikėtumams. Pridedu dalį savo prezentacijos skaidrių, kuriose sudėjau šiek tiek informacijos apie įvairius finansinius rodiklius ir jų prasmę. Gal kam bus naudinga.

Nassim Nicholas Taleb: Fooled by Randomness

Žmogaus smegenys sutvertos taip, jog jam labai sudėtinga suvokti tokią abstrakčias sąvokas kaip „atsitiktinumas“ ir „tikimybė“. Kai tik mums pasiseka, mes esame linkę manyti, jog tai dėl mūsų pačių nuopelnų; tuo tarpu, kai atsitinka ne visai taip, kaip planavome, skubame suversti kaltę atsitiktinumui. Taipogi mes mėgstame nesusijusiuose, bet tuo pačiu metu vykstančiuose, įvykiuose įžvelgti (neegzistuojantį) priežastingumą, o visiškai atsitiktiniame duomenų sraute galime nesunkiai rasti dėsningumų. Ir taip atsitinka ne vien prietaringoms bobutėms, bet visiems, netgi mokslininkams, kurie rašo mokslinius darbus: jeigu turi labai daug duomenų, tai vis tiek surasi kokį nors dėsningumą; jeigu tyrinėsi visas 50000 listinguojamų kompanijų akcijų, tai nieko stebėtino, jog atrasi, kad kurios nors iš jų kaina beveik tobulai koreliuoja su temperatūros pokyčiais Mongolijoje. Skaityti toliau…

Kiek turėtum išleisti savo mašinai?

Vakar su kolega pietų metu diskutavom, kiek būtų racionalu, atsižvelgiant į žmogaus pajamas, išleisti asmeninės mašinos pirkimui. Kažkur esu skaitęs ar girdėjęs (bet, va, ieškau, ir niekur nerandu), jog egzistuoja paprasta taisyklė: nenorint per daug išsišokti (ir mašiną laikant daugiausia tik susisiekimo priemone), tavo mašina turėtų būti verta 2-4 mėnesinių atlyginimų. Tiesa, ši taisyklė gal daugiau galioja Vakarų Europiečiams — tarkim, jeigu esi vidutinio lygio specialistas, ir per metus uždirbi €60. Skaityti toliau…

Kas tas „Minskio momentas“?

Prieš kokį mėnesį turbūt nelabai kas žinojo, ką reiškia frazė „Minskio momentas“ (Minsky moment), o ir pačio ekonomisto Hyman Minsky vardas vargu ar buvo kam girdėtas už siauro akademikų rato. Bet dabar tai viena populiariausių frazių rinkos apžvalgose, kiekvieną dieną linksniuojama rinkos analitikų ir su panikos išraiška rinkas stebinčių investuotojų. Hyman Minsky (kuris mirė prieš kokį dešimtmetį) nesutiko su efektyvios rinkos teorija ir teigė, jog rinkos yra linkusios pasiduoti spekuliacijoms, kurios, jeigu ilgiau užsitęsia, pereina į burbulus, o šie vėliau sprogsta, sukeldami krizes. Skaityti toliau…

Kate Fox: Watching the English

Kuo ypatingi anglų papročiai, ir kuo jie skiriasi nuo viso likusio pasaulio? Antropologė Kate Fox savo knygoje „Watching the English“ detaliai aprašo savo keleto metų stebėjimų rezultatus: pradedant tuo, kodėl anglai mėgsta rikiuotis į eiles, labiau nei vaikus myli šunis, laiko vulgariu dalyku kalbėti apie pinigus ir baigiant detalia procedūra kaip teisingai reikia užsisakyti pintą alaus bare, pastatyti alaus barmenui (tiesiog arbatpinigių palikti nemandagu) ir kalbėti apie orą. Kadangi kelis metus teko gyventi tarp anglų, tad kas keletą puslapių vis galėjau linkčioti galvą panosėje murmėdamas „taip, taip, man irgi pasirodė keista, kodėl jie taip daro, o, pasirodo, tam yra antropologinis paaiškinimas“. Skaityti toliau…

Kredito rinkos krizė

Atrodo, jog per pastarąsias savaites ėmė ir pasibaigė JAV kredito bumas, kuris per keletą metų sugebėjo stipriai išauginti nekilnojamo turto kainas ir padėjo finansuoti vėl tapusį itin populiarų kompanijų perėmimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad po rugsėjo 11-osios atakų 2001-aisiais metais JAV ekonomika patyrė nuosmukį (recesiją) — pats terorizmo įvykis tikriausiai nebuvo pati svarbiausia to priežastis (ekonomika buvo stipriai sulėtėjusi jau iki šio įvykio), bet, savaime suprantama, jis neprisidėjo prie JAV ekonomikos sveikimo. Skaityti toliau…

Galiu paskolint purpurinę karvę

Tiems, kas norėtų dalyvauti rengiamame pirmajame Arnoldo (zudykreklama.lt) knygų klubo kavos gėrime, bet dar neturi knygos, apie kurią rugpjūčio 16 dieną diskutuosime, bei nenori išleisti 70+ nacionalinės valiutos vienetų: galiu jums paskolinti purpurinę karvę. Knyga labai lengvai skaitosi ir tėra tik poros šimtų puslapių, tad tikrai spėsite įveikti (užteks skaitymui paaukoti keletą valandų). Jeigu kas susidomėjote, palikite komentarą, susisieksiu su jumis elektroniniu paštu.

Universitetas kartais skiriasi nuo realaus verslo

Perskaičiau šitą Guy Kawasaki dienoraščio įrašą, ir net šiek tiek lengviau pasidarė: I remember struggling to meet the minimum page requirements of reports in college. Double spacing and 14 point Selectric typewriter balls saved me. Then I went out into the real world, and encountered bosses who wanted a one-page report. What the heck??? The best reports in the real world are one page or less. Universitete man buvo sunkiausia rašyti kursinius ir magistro darbą. Skaityti toliau…

Ar visi linkę rizikuoti drąsūs optimistai tampa milijonieriais?

Šį rytą beskaitydamas Nassim Taleb knygą „The Black Swan: The Impact of Highly Improbable“ aptikau šią mintį: To understand successes and analyse what caused them, we need to study the traits present in failures. Dauguma tyrimų, kuriuose bandoma išsiaiškinti, kokių savybių reikia, kad taptum milijonieriumi, atliekami taip: pirmiausia atrenkami daugiausiai pasiekę ir daugiausiai pinigų uždirbę žmonės, ir bandoma surasti, kokias bendras savybes jie turi. Dažniausiai randama, jog jie drąsūs, nebijantys rizikuoti, optimistai, ir iš to daromos išvados, jog būtent šios žmogaus savybės ir lemia faktą, jog jie tampa milijonieriais. Skaityti toliau…

Sahar ir Bobby Hashemi: „Kiekvienas tai gali“

Jeigu galvoje kirba mintis apie tai, jog reikėtų pradėti savo verslą, knyga „Kiekvienas tai gali“ apie Coffee Republic kūrimo istoriją tikrai bus naudinga. Joje aprašomas visas naujo verslo — kavinių tinklo Londone — kūrimo procesas: nuo pat idėjos sugalvojimo, iki kompanijos brandos. Kurti naują verslą yra labai smagu, nes juk tai tavo paties verslas: dirbi tik sau, viskas priklauso tik nuo tavo pastangų, nereikia nuobodžiai sėdėti biure nuo 9 ryto iki 5-os vakaro ir dar be to gali įgyvendinti visas savo svajones. Skaityti toliau…

Dominic Midgley, Chris Hutchins – „Abramovičius: milijardierius iš niekur“

Grįžau iš atostogų, kas leidžia tikėtis, jog suintensyvės mano primiręs internetinis dienoraštis. Jų metu daug keliavau ir nelabai daug skaičiau, tačiau vos tik grįžęs jau spėjau sugraužti vieną visai neblogą knygą apie Rusijos oligarchą Abramovičių — tą patį, kuriam priklauso Londono futbolo klubas Chelsea. Abramovičius labai nemėgsta viešumos ir niekam nedalija interviu, tad ši knyga buvo rašyta naudojantis kitų žmonių pasakojimais apie jį bei kitais aplinkiniais keliais surinktais faktais. Knygoje piešiamas labai įdomus oligarcho paveikslas: savo turtą jis pradėjo krautis perestroikos metu prekiaudamas eksportuojama nafta (tuo metu naftos kainos Rusijos viduje buvo žymiai mažesnės nei užsienyje), o paskui sutiko kitą oligarchą Berezovskį, su kuriuo vėliau pusvelčiui privatizavo valstybinę naftos kompaniją Sibneft. Skaityti toliau…

Stephanie Winston: Organized for Success

Kažkodėl vasara yra toks metų laikas, kai labai lengva pamiršti pildyti savo internetinį dienoraštį: nors knygų perskaitau tikrai ne mažiau nei žiemą, kažkaip nekyla ranka jas aprašinėti, nors kai kurios to tikrai vertos. Imdamas į rankas Stephanie Winston knygą „Organized for Success“ tikėjausi nedaug, kadangi autorė man nebuvo žinoma, o knygų apie laiko planavimą ir „getting things done“ esu perskaitęs ne tiek jau mažai, tad nustebinti mane šioje srityje sunkoka. O visgi buvau nustebintas. Skaityti toliau…

Anna Politkovskaya: Putin’s Russia

Rusijos žurnalistės Anos Politkovskajos knygoje „Putino Rusija“ atsiskleidžia visai kita Rusija nei ją norėtų matyti vakaruose: korumpuota, žiauri, nedemokratiška, negerbianti net savo pačios piliečių. Skaitai ir net sunku suvokti, jog tokie dalykai, kurie aprašomi knygoje, gali vykti šiuolaikinėje valstybėje, kuri netgi turi pretenzijų vadintis demokratija. O visgi netikėti autore nėra pagrindo: ji pernai metų spalį buvo nužudyta — tikriausiai už savo žurnalistinę veiklą. Knygoje piešiamas šiuolaikinės Rusijos paveikslas labai niūrus. Skyriuje apie kariuomenę vyrauja istorijos apie nestatutinius santykius, betvarkę ir finansavimo stoką. Skaityti toliau…

Juodkalnija

Praėjusią savaitę teko dalyvauti konferencijoje Dubrovnike, Kroatijoje. Kai pamatėme, jog vakare Dubrovnikas tampa gana nykia vieta, kur gal tik vienoje užeigoje galima rasti kiek daugiau nei kelias dešimtis žmonių, nutarėme nuvažiuoti vakaro praleisti į Juodkalniją. Juk ten net paskutinį Džeimso Bondo filmą filmavo, ir šiaip esu girdėjęs neblogų atsiliepimų apie šalies grožį, tad tikėjomės visai nemažai. Radom nemažai egzotikos, bet ne tokios kokios tikėjimės. Taip, gamta labai graži, skaidraus vandens įlankos apsuptos kalnų grandinėmis paliko nuostabų įspūdį. Skaityti toliau…

Gintaras Beresnevičius: Paruzija

Girtos sapalionės, mitologija, puikūs dešimt puslapių apie Kauną ir labai šauni ir verčianti susimąstyti pabaiga: visą tai radau šiame Beresnevičiaus romane. Gerai, kad prisiverčiau perskaityti iki galo, nes būčiau pagalvojęs, jog tai niekam tikęs darbas. Visgi mano atkaklumas buvo apdovanotas, ir dėl knygos finalo ją galima laikyti visai neblogu kūriniu, nors toks įspūdis gal visgi susidaro dėl to, jog knygos viduryje vis atkakliau pradeda kirbėti mintis, jog ją skaitydamas tik veltui švaistai laiką. Skaityti toliau…

Seth Godin: visi pardavėjai yra melagiai

Seth Godin yra vienas labiausiai žinomų šių laikų marketingo guru, kurio interneto dienoraštį visada perskaitau ir jame randu labai neblogų minčių pamąstymui. Savaitgalį apsipirkinėdamas Rimi knygų skyriuje pastebėjau, jog lietuviškai išleista jo knyga „All marketers are liars“, tad nesusilaikęs ją nusipirkau. Šiais laikais kompanijos labai retai tiesiog parduoda pagamintą produkciją: dažniausiai parduodama istorija. Galima teigti, jog dažniausiai yra pardavinėjami jausmai: pirkdamas sportbačius perki jausmą, jog jausiesi šauniai juos nešiodamas, o pirkdamas kone dešimt kartų brangesnį organinį maistą perki sąžinės ramybę ir tikėjimą, jog būsi sveikesnis. Skaityti toliau…

Rizika ir grąža

Tai jau antras įrašas apie asmeninius finansus. Pirmajame rašiau apie pinigų vertę laike. Šį kartą apie dar vieną labai svarbią taisyklę — „kuo daugiau rizikuoji, tuo daugiau uždirbi (arba pradirbi)“. Lengvų pinigų nebūna. Jeigu norėsi be jokios rizikos įdarbinti savo pinigus, grąža šiuo metu sieks apie 4% per metus — būtent tiek galima uždirbti perkant valstybines obligacijas, ar padedant apdraustą indėlį banke. Valstybės obligacijos yra laikomos pačia saugiausia investicija, kadangi valstybės bankrutuoja retai (tiesa, būna visko) — bet dėl šio saugumo jausmo jų grąža yra pati mažiausia. Skaityti toliau…

Devalvavimas ir lengvi pinigai

Skaičiau Ryčio dienoraščio įrašą apie tai, kaip galima pasipelnyti iš devalvacijos, ir susidarė įspūdis, jog Rytis mano, kad toks pasipelnymas lengvai gaunamas. Negaliu su tuo sutikti: tai jokiu būdu nėra lengvi pinigai, gaunami be rizikos. Galima pagalvoti, jog labai lengva uždirbti pinigus esant devalvavimo grėsmei, pasinaudojant aprašyta schema. Ir iš tiesų taip būtų, jeigu tikrai žinotum, kad litas bus devalvuotas euro atžvilgiu daugiau nei lito ir euro palūkanų skirtumas. Pasiskolinti litais ir gauti palūkanas eurais Ryčio pavyzdyje kainuoja 15% per metus (skirtumas tarp 20% lito ir 5% euro palūkanų). Skaityti toliau…

Wallstrip

Noriu pasidalinti su vienu puikiu atradimu, kuris dabar kiekvieną dieną suvalgo apie penkias minutes mano laiko — video dienoraščiu Wallstrip (jeigu jį galima pavadinti video dienoraščiu). Užtikau jį tuomet, kai kažkur perskaičiau gandus, jog jį už 5 milijonus JAV dolerių ruošiasi pirkti televizijos kompanija CBS. Gandai pasitvirtino, ir Wallstrip iš tikrųjų buvo nupirktas CBS, nors sandorio vertė neskelbiama. Wallstrip kiekvieną dieną pasirenka kokią nors akciją, kuria prekiaujama JAV ir kurios kaina šiuo metu, ar bent jau neseniai yra pasiekusi visų laikų rekordą. Skaityti toliau…

Stephen Covey: First Things First

Pernai metų gegužę teko perskaityti Stephen Covey knygą „The 7 Habits of Highly Effective People“, kuri buvo visai naudinga bei suteikė minčių apie laiko planavimą ir asmenybės tobulinimąsi. Šįmet į mano rankas patekusi to paties autoriaus knyga „First Things First“ tokių gerų minčių nebesukėlė, nes, atrodo, joje vėl, tik kitais žodžiais, pateikiamos lygiai tokios pačios mintys kaip ir pirmojoje knygoje. Tik šį kartą dar tos mintys praskiestos Covey klientų, kuriems jis padėjo tobulinti savo asmenybę, papasakotomis istorijomis, kaip Covey dėstomi principai pakeitė jų gyvenimą. Skaityti toliau…

Pinigų vertė laike

pukomuko savo dienoraštyje pasiskundė, jog Lietuvoje nėra nei vieno dienoraščio, kuriame būtų rašoma apie asmeninius finansus. Bandžiau pagalvoti, kaip čia viską sutalpinti į vieną įrašą, bet supratau, jog tai tikriausiai neįmanoma. Taigi, tikiuosi, seks serija įrašų apie asmeninius finansus, kuriuose išdėstysiu savo požiūrį šia tema. Nesu asmeninių finansų specialistas, bet visgi mano mintys gal kam nors bent šiek tiek bus naudingos. Pradėsiu nuo vieno, mano nuomone svarbiausio dalyko, kurį reikia suvokti planuojant savo finansus: pinigų vertės laike (time value of money). Skaityti toliau…

Diskusija apie būsto paskolas

Vakar Finansų analitikų asociacijoje vyko uždara diskusija nekilnojamo turto paskolų klausimais: buvo įdomu sužinoti ar didėjančios palūkanos bei aukštos nekilnojamo turto kainos, kurios gali pasirodyti sunkiai įkandamos norintiems pirkti būstą, nedidina pradelstų paskolų rodiklių ir nekelia grėsmės nekilnojamo turto rinkai (teoriškai galbūt įmanomas juodasis scenarijus: kyla palūkanos, žmonės negali išsimokėti būsto paskolų ir yra priversti parduoti butus, atsiradusi pasiūla numuša butų kainas). Pradelstų paskolų rodiklis Lietuvos bankuose yra labai mažas, bet tuo nereikėtų labai stebėtis, kadangi gyvename ekonomikos bumo periodu, pinigų žmonės nestokoja, nedarbas mažas. Skaityti toliau…

Rolf Jensen: Svajonių visuomenė

Dabar jau 2007-ieji metai, tad kai skaitai interneto burbulo metu rašytas knygas, nemažai ten surašytų optimistinių idėjų apie ateitį (šaldytuvai, kurie patys užsako reikalingus produktus ir sudaro meniu! dulkių siurblys, kuris ne vien išvalo kambarį, bet ir padeda paruošti pamokas! virtualios kelionės po Afrikos džiungles, kurios įdomesnės nei realus susitikimas su laukine gamta akis į akį!) atrodo vaikiškai naivios ir beprasmės. Ši Rolf Jensen 1999-aisiais rašyta knyga irgi pilna panašių keistų idėjų, apie kurias skaitant esi priverstas nusišypsoti, bet visgi tam tikrų teisingų pastebėjimų joje irgi galima atrasti. Skaityti toliau…

Ernst Gombrich: The Story of Art

Pajaučiau neseniai labai nemažą savo išsilavinimo spragą: nieko nenutuokiu mene. Todėl, apsilankius kokioje modernaus meno galerijoje (ŠMC nesu buvęs) dažniausiai belieka beviltiškai suraukus lūpas kraipyti galvą ir bandyti suvokti, kur čia ta kūrinio idėja, apie kurią susižavėjimo kupini kolegos vėliau diskutuoja prie vyno taurės. Paskutinį kartą lankiausi modernaus meno galerijoje Kijeve: dauguma paveikslų, ar instaliacijų, man įspūdžio nedarė, nors darbo į jas įdėta buvo labai daug. Buvo ten ir burbuliukų fotografija, kurioje jie buvo preciziškai išdėlioti taip pat, kaip ir buvo išsidėsčiosios žvaigždės Černobylio nelaimės metu; buvo ir ne itin įspūdingai sudėlioti paveikslai iš plastmasinių kareivėlių… Darbo įdėta daug, o idėja, ką tuo norėta pasakyti, man nepasiekiama, kol jos nepaaiškina gidė. Skaityti toliau…

Internetinės atakos prieš Estiją

Šios savaitės Economist rašo (straipsnio kopija, jeigu neprieinate), jog atakos prieš Estijos interneto svetaines iškėlė daug klausimų NATO generolams: dar nei viena NATO narė nebuvo puolama kibernetinėje erdvėje, tad neaišku kaip reikėtų traktuoti šiuos veiksmus. Jeigu būtų paleista raketa į komunikacijų centrą NATO valstybėje, tai vienareikšmiškai tai būtų traktuojama kaip karo veiksmas, bet kaip traktuoti internetines Denial of Service atakas? Ypač kai papildomo galvos skausmo prideda tai, jog labai sunku nustatyti iš kur jos koordinuojamos ir kas yra už jas atsakingas — dauguma atakų veikia per užkrėstus kompiuterius, kurių savininkai dažniausiai net nenutuokia, jog jų įranga naudojamasi piktais tikslais. Skaityti toliau…

Tumblr

Per dieną perskaitau nemažai įdomių straipsnių ir šiaip užtinku kokių nors visai naudingų svetainių, bet dažniausiai nelabai lieka laiko apie jas parašyti savo dienoraštyje. O visgi pasidalinti tais lobynais norėtųsi, tad pradėjau žaisti su tumblr.com (idėją nusigvelbiau iš pukomuko). Nežinau, ar tai man nenusibos, bet šiuo metu galite mano paskutinių skaitytų įdomesnių straipsnių sąrašą rasti adresu http://petras.kudaras.lt/skaitiniai/ (arba tiesiai http://petras.tumblr.com), o RSS srautą galite gauti per http://petras.tumblr.com/rss. (Įspėjimas: dirbant normaliu ritmu kasdien turėtų būti bent kokia 20 įrašų, tad turėkite tai omenyje ;)

Kelios knygos apie masonus

Šią savaitę į mano rankas pateko net dvi knygos apie laisvųjų mūrininkų judėjimą, kadangi tai man visai įdomi tema, nepraleidau progos jas perskaityti. Pirmoji jų — W. Kirk MacNully „Freemasonry. Symbols, Secrets, Significance“ — puikiai iliustruota, joje daug masonų naudojamo inventoriaus bei šventyklų nuotraukų, bei trumpai išdėstyta brolijos istorija, tikslai, kai kurie simboliai. Visgi stipriausia šios knygos dalis yra iliustracijos: senovinės masonų prijuostės yra tikri meno kūriniai. Tikėjausi knygoje rasti platesnį masonų naudojamų simbolių aprašymą, ir nors jie prabėgomis paminimi, mano smalsumas iki galo liko nepatenkintas. Skaityti toliau…

Zimbabvės akcijų rinka

Gali atrodyti keistai, bet šalis, kurios akcijų indeksas šiemet auga sparčiausiai, yra Zimbabvė (rašo FT Alphaville). Taip, ta pati Zimbabvė, kurios diktatoriškojo prezidento Mugabės ekonominė politika privedė prie neregėtos krizės ir keturženklės infliacijos. Bet infliacija nevisiškai paaiškina tokį spartų akcijų brangimą: nuo metų pradžios Zimbabvės indeksas pakilo aštuonis šimtus procentų, o tai yra tris kartus daugiau nei Zimbabvės dolerio infliacijos rodiklis (nuo pernai metų sausio akcijų indeksas padidėjo kuklius keturis tūkstančius kartų). Skaityti toliau…

Bankroto nauda

Šiandien nuskaičiau įdomią mintį apie kompanijų diversifikacijos žalą, kuri privertė pamąstyti apie tai, kokią naudą gali atnešti bankrotas: Jei viename padalinyje susidariusius nuostolius kompensuoja kituose padaliniuose sukurti ištekliai, tai bankroto ir darbo netekimo grėsmė tampa mažiau motyvuojanti. Bankrotas tarp ekonomistų ir plačiosios visuomenės vertinamas labai skirtingai: dažniausiai ne ekonomistai į bankrotą žiūri kaip į didelę nesėkmę ir vienareikšmiškai blogą dalyką, tuo tarpu ekonomikos mokslų ragavusiems bankrotas tėra tik efektyviai veikiančios ekonomikos ir išteklių paskirstymo pavyzdys — kompanija nesukūrė pakankamai pridėtinės vertės visuomenei, todėl jos veikla turi būti nutraukta, kad jos ištekliais (darbuotojais, kapitalu, turtu) galėtų pradėti naudotis kitos kompanijos, kurios sugebės būti naudingesnės visuomenei. Skaityti toliau…

Keisis Švyturio-Utenos alaus savininkai?

Šią savaitę rinkose sklando gandai, jog ruošiamasi perimti Britanijos kompaniją Scottish&Newcastle (S&N). Be to kad šiai kompanijai priklauso alaus Fosters platinimo teisės Europoje bei Kronenbourg 1664 prekinis ženklas, ji dar valdo ir 50% Baltic Beverages Holding akcijų (kitą 50% turi danų Carlsberg). Na, o BBH priklauso gerai Rytų Europoje žinomi alaus prekiniai ženklai: rusiškasis Baltika, lietuviškieji Švyturys bei Utenos alus, latviškas Aldaris, estiškas Saku, ukrainietiškas Slavutich bei Lvivske (iš jų Saku, Baltika ir Slavutich yra listinguojamos). Skaityti toliau…

Kontraversiškiausia idėja

New York Times Dealbook neseniai rašė apie įdomius klausimus, kurie dažnai užduodami per darbo interviu, siekiant prasimušti į investicinį banką. Vienas jų tikrai suintrigavo: kokia yra pati kontraversiškiausia idėja, kuria tikite? Tikriausiai labiausiai nestandartinė idėja, kuria tikiu, yra valdžios privatizavimas. Mano nuomone, valdžia būtų žymiai efektyvesnė, jeigu vietoj partijų ir asmenų būtų galima rinkti kompanijas, kurios nustatytą kadenciją būtų valdžioje ir valdydamos siektų savo pelno maksimizavimo. Kompanijai turėtų būti mokamas valdymo mokestis, tiesiogiai susietas su kokiu nors išmatuojamu rodikliu: pavyzdžiui, kuo sparčiau auga žmonių pragyvenimo lygis, tuo labiau didėja valdymo kompanijos pelnas. Skaityti toliau…

Roger Lowenstein: Buffett. The Making of an American Capitalist

Esu daug skaitęs apie Buffett‘ą, bet niekas negali prilygti šiai Roger Lowenstein knygai (Lowenstein yra parašęs ir dar vieną labai neblogą knygą „When Genius Failed“, kurioje aprašoma didžiausio hedge fondo LTCM griūtis). Dar niekas taip puikiai neatskleidė žymiausio pasaulio investuotojo asmenybės, jo požiūrio į investavimą, vadybą ir etiką. Ne visur galima sutikti su Buffett‘o požiūriu, bet perskaičius šią knygą bent jau galima suprasti iš kokių vertybių tas požiūris kilęs. Pagrindinė Buffett‘o savybė yra paprastumas: jis juo tiesiog spinduliuoja, pradedant savo gyvenimo stiliumi (jis vis dar gyvena nedideliame name, kurį pirko kone prieš 50 metų, jo mėgstamiausias patiekalas yra hamburgeris, o gėrimas — vyšninė Coca-Cola) ir baigiant investavimu (jis nemėgsta sudėtingų sandorių ir perka kompanijas, kurių verslo specifiką supranta). Skaityti toliau…

Fama ir French apie “augimo” ir “vertės” akcijas

1997 metais Eugene Fama ir Kenneth French (tie patys, kurie sugalvojo efektyvios rinkos hipotezę) paskelbė savo darbą apie „augimo“ ir „vertės“ akcijų istorinę grąžą įvairiose pasaulio šalyse. Visos biržoje esančios akcijos buvo suranguotos pagal akcijų kainos ir buhalterinės akcijos vertės santykį (price to book value, P/BV) — mažiausią P/BV turinčios akcijos buvo priskirtos „vertės“ akcijoms, o didžiausią — „augimo“. Istoriniai šių akcijų kainų duomenys parodė, jog 12-oje iš 13-os išsivysčiusių šalių „vertės“ akcijų grąža buvo didesnė nei „augimo“ akcijų (vienintelė valstybė, kur „augimo“ akcijos aplenkė „vertės“ akcijas buvo Italija — per nagrinėtą laikotarpį jos finansinės sistemos stabilumas nebuvo pats didžiausias, tad galbūt tai galėtų paaiškinti jos išskirtinumą). Skaityti toliau…

Ateities prognozavimas biržoje

Skaitydamas Roger Lowenstein knygą apie Warren‘ą Buffett‘ą aptikau neblogą citatą, kuri kaip tyčia tinka dabartinei situacijai rinkose. Per paskutinį mėnesį labai dažnai galima surasti įvairių ekspertų prognozių ir patarimų, kaip elgtis, esant neaiškiai situacijai rinkoje — dažniausiai siūloma nieko nedaryti, kol situacija „paaiškės“ ir vėl bus galima pasakyti, ar korekcija baigėsi. Bet juk ar kada nors situacija būna aiški? Juk neįmanoma atspėti trumpalaikių rinkos svyravimų. For some reason, market commentators suffer a peculiar blind spot. Skaityti toliau…

Lynne Truss: Eats, Shoots & Leaves

Pasirodo, skyryba nėra toks jau paprastas dalykas. Niekada labai gerai nemokėjau dėlioti kablelių ir kitų skyrybos ženklų, o per anglų kalbos pamokas visai manęs niekas to nemokė. Na, atsimenu tik tai, jog senuose rusiškuose anglų vadovėliuose buvo gerai išdėstytas apostrofo naudojimas, todėl tai tikriausiai vienintelis skyrybos ženklas anglų kalboje, kuris nekelia jokių problemų. O angliakalbiams jis bene pats sudėtingiausias: pamenu, jog labai stebėjausi savo britiškaisiais klasiokais, kai jie niekaip negalėdavo susigaudyti, kada reikia rašyti it’s, o kada its; kada were, o kada we’re (ir kada there, o kada their, bet čia jau kitos problemos). Skaityti toliau…

Kelionė Ukrainon

Šiomis dienomis pirmą kartą gyvenime lankausi Ukrainoje. Pirmieji įspūdžiai Kieve: daug prabangių visureigių (ypač populiarūs Lexus), daug Žiguliukų (kai kurie dar su sovietinio tiuningavimo elementais, kaip kad lipdukais „Racing“ stiklo viršuje — į vidų nežvelgiau, bet tikėtina, jog pavarų perjungimo svirtys papuoštos inkrustuotomis rožėmis), daug lietuvio akį rėžiančios betvarkės gatvėse (normalu statyti mašinas ant šaligatvio, o va pirmoje gatvės juostoje ne taip įprasta), daug labai didelių namų naujuose rajonuose (nekilnojamo turto kainos lenkia vilnietiškąsias) bei daug smulkių prekeivių gatvėse. Skaityti toliau…

Pagalbos prašymas

Norėjau paprašyti pagalbos tų, kurie dirba finansų srityje. Mano mergina Indraja rašo magistrinį darbą tema „Rizikingų finansinių sprendimų sąryšis su juos priimančių darbuotojų gyvenimo kokybe, nerimastingumu ir pinigų kognityvinėmis schemomis“ (jeigu paprasčiau, tai apie tai, ką makleriams reiškia pinigai, ir kaip jų gyvenimo kokybę veikia darbe patiriamas stresas). Taigi, jeigu dirbate finansų srityje, gal galėtumėte paaukoti 10 minučių ir užpildyti Indrajos paruoštą anketą? Ačiū.

Penki geri lietuviški dienoraščiai

Taigi, kaip tarėm, taip ir darom — pateikiu penkių neblogų lietuviškų dienoraščių sąrašą. Visus juos pradėjau skaityti dar nevisai seniai, tad gali būti, jog ir kiti dar jų nespėjo pastebėti. Rytis. Mano nuomone, pats įdomiausias lietuviškas dienoraštis, rašomas ekonomikos studento. Donatas Frejus. Miniu jį ne dėl to, jog jis mano kolega, o dėl to, jog dalinasi savo mintimis apie investavimą. Be to ir komentaruose galima atrasti įdomių įžvalgų. labas.co.uk. Pastebėjimai iš Britanijos. Skaityti toliau…

Blogerių konferencijai pasibaigus

Pirmiausia noriu padėkoti Lietuvos dienoraštininkams, kurie išrinko mano dienoraštį geriausiu Lietuvoje verslo/ekonomikos srityje. Manau, jog turiu dar daug kur tobulėti: tiek pačioje ekonomikoje, tiek sklandesniame minčių dėstyme apie ją. Konferencija buvo organizuota puikiai, žemai galvą lenkiu prieš organizatorius. Visi pranešėjai man buvo labai įdomūs. Taip, netgi užsieniečiai — dienoraščių pritaikymas verslui man turbūt viena įdomiausių temų apie dienoraščius, o ir Lenkijos IT/media rinka labai įdomi, dėl kelių ten besisukančių kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama Varšuvos biržoje. Skaityti toliau…

SEB VB apžvalga: ekonomikos perkaitimas?

Ką tik lankiausi SEB VB makroekonomikos apžvalgos pristatyme, čia pateikiu savo užrašų santrauką: Nors prieš keletą mėnesių dar niekas nekalbėjo apie perkaitimą, dabar tai jau labai populiari tema. Kas tai yra ir su kuo tai valgoma? Kas geriau: perkaitimas ar recesija? Perkaitimas dažniausiai sukelia recesiją ateityje. Tarp labiausiai kilusių pernai metais akcijų rinkų buvo Peru, Venezuela, Kinija, Vietnamas, Rusija — visos jos ganėtinai rizikingos, jos yra sparčiai besivystančios rinkos. Rusijoje naftos pinigai pasiskirsto po visą ekonomiką, taigi nepaisant to, jog naftos kainos pradeda kristi, akcijos kyla. Skaityti toliau…

Goldratt: Tikslas III. Būtina, bet nepakankama

Atvirai kalbant, perskaitęs kažkur trečdalį knygos jau buvau gerokai susipainiojęs tarp prasto vertimo, santrumpų gausos ir sudėtingų pasakojimo vingių. Mintis, jog taip ir dorai nesuprasiu, kokią čia vadybos idėją norėjo atskleisti šio „gamybinio romano“ autoriai, nepaliko visos knygos skaitymo metu. Atrodytų, jog norima pasakyti, jog neužtenka vien įdiegti kompiuterinės verslo valdymo sistemos, kuri informauotų apie butelio kakliukus ir padėtų jų išvengti — reikia kartu ir pakeisti mąstymą, ir dažnai viską pertvarkyti iš pagrindų. Skaityti toliau…

Dienoraščiai, populiarumas, -iausių rinkimai

Kitą savaitę Vilniuje vyks Lietuvos weblogerių (interneto dienoraštininkų) konferencija, kurios metu bus paskelbti ir geriausi 2006 metų internetiniai dienoraščiai Lietuvoje (šiuo metu vyksta balsavimas, kas jais taps). Pastaraisiais mėnesiais lietuviškoje blogsferoje tapo labai populiaru aiškintis, kas yra geriausi, o tai kai kuriems kelia baisų susierzinimą. Gali pasirodyti keista, bet priėjau išvados, jog nelabai noriu būti populiarus. Na, tiksliau, noriu būti populiarus tik tarp tam tikrų skaitytojų, kurie domisi tais pačiais dalykais, kuriais domiuosi ir aš. Skaityti toliau…

Richard Klapholz, Alex Klarman: Pinigų mašina

„Gamybiniai romanai“, kuriuose aprašoma kokia nors istorija apie tai, kaip panaudojus butelio kakliuko teoriją, kompanija sugebėjo išbristi iš krizės ir pasiekti puikių rezultatų, manęs nelabai žavi. Tikriausiai dėl to, jog mėgstu glaustai pateikiamą informaciją be prasto rašytojo talentą turinčio autoriaus bandymų parašyti intriguojančią istoriją, kuri tęsiasi kelis šimtus puslapių. Šiame „gamybiniame romane“ aprašomos trys idėjos verslo procesų valdymui, kurias visiškai galima išdėstyti viename puslapyje: Pardavimų skyriaus darbas gali būti suskirstytas į etapus, kaip ir bet kuris gamybinis procesas: potencialių klientų paieška, pirminis kontaktas, poreikių aiškinimasis, pasiūlymo rengimas ir t. Skaityti toliau…

Korekcija! Korekcija!

Tie, kas domisi finansų rinkomis, visą šią savaitę stebėjo dramas biržose: akcijos pirmiausia pradėjo pigti Kinijoje, paskui pesimizmas persimetė į Europą, o po to panikuoti pradėjo JAV — ten akcijos per dieną nukrito labiausiai nuo rugsėjo vienuoliktosios įvykių. Paaiškinimų, kodėl taip įvyko, daug, bet mano nuomone, tai mažai susiję su pačia Kinija ar jos rinka. Apie tai, jog daugelis turto klasių yra pervertinta, ir investuotojai neadekvačiai vertina rizikas, kalbėta jau seniai. Skaityti toliau…

Marina Lewycka: A Short History of Tractors in Ukrainian

Viena iš knygų, kuri paplonino mano piniginės storį Knygų mugėje – Marinos Levickos, ukrainiečių kilmės britės, novelė „A Short History of Tractors in Ukrainian“. Apie šią knygą teko skaityti neblogų atsiliepimų (vienas jų Economiste), tad užtikęs ją tarp kitų angliškų knygų Humanito skyriuje, nesusilaikiau ir nusipirkau. Knyga tikrai patiko, ji susiskaitė labai greitai, per du prisėdimus. Knygoje rašoma apie senąją (po antrojo pasaulinio karo) ir naująją (šių laikų) ukrainiečių emigrantų kartą, apie senatvę ir godumą. Skaityti toliau…

Persikrausčiau

Phew! Atlikau nemažą darbą — persikėliau savo internetinį dienoraštį į WordPress platformą. Kadangi jau senokai nebesu kompiuterastas, tai nebėra laiko atnaujinti savo rašytą sistemą ir sulopyti jos klaidas, taigi labai logiška pereiti prie plačiai palaikomos sistemos (neklauskit, kodėl ne prie perlinio Movable Type — tiesiog taip gavosi). O kraustymasis nėra toks jau lengvas dalykas, ypač kai esi užgyvenęs virš 600 įrašų su krūvomis komentarų. Teko nupūsti dulkes nuo savo senokai nebenaudojamų perlinių įgūdžių ir pasirašyti skriptukus, kurie eksportuotų mano dienoraščio duomenis į daug maž tokį formatą, kurį jau vėliau suprastų ir WordPress. Skaityti toliau…

Robin Sharma: Šventasis, banglentininkas ir vadovas

Robin Sharma populiariausia knyga yra „Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį“, bet nesu jos skaitęs. Užtat į mano rankas pakliuvo kita autoriaus knyga „Šventasis, banglentininkas ir vadovas“. Pats Robin Sharma yra „sėkmės treneris“ (success coach), tad jo knygos yra patarimų, kaip gyventi ir pasiekti laimę rinkinys. Tik nieko naujo jose nerasi, jeigu esi skaitęs visas (ar bent jau daugumą) populiariosios filosofijos autorių, kaip kad Coelho, Bacho, knygas. Tiesa, Robin Sharma ir nesistengia parodyti, jog tai, ką jis rašo, yra kažkas naujo: kiekviename puslapyje sutiksi kitų autorių citatas. Skaityti toliau…

Šeima ir politika

Vakar bevartydamas laikraščius užtikau šią reklamą. Na, man kilusi sąsaja tarp pavaizduotų asmenų buvo „nesantuokiniai santykiai“ – nežinau, ar iš tiesų to ir siekta. Be to, vakar pietaudamas nugirdau šalia sėdėjusios poniutės samprotavimus apie tai, už ką ji ruošiasi _ne_balsuoti: pagrindinis jos argumentas buvo tas, kad kandidatas paliko žmoną, tad kaip jis gali sugebėti valdyti savivaldybę, jeigu šeimos nesugeba suvaldyti? Dabar nenagrinėsiu teiginio „paliko žmoną“ teisingumo (manau, kad dažniausiai viskas būna žymiai sudėtingiau, nei gali tilpti į vieną frazę iš dviejų žodžių). Skaityti toliau…

Rusijos naftos gavyba

American.com rašo apie pokyčius Rusijos naftos gavybos sektoriuje: nacionalizavusi nemažą dalį šios pramonės, Rusija gali papjauti savo auksinę žąsį, nuo kurios nešamų pajamų Rusija yra labai priklausoma. 2004-aisiais metais pradėjusi savo naftos verslo nacionalizacijos kampaniją, Rusija pirmiausiai griebėsi Yukos, kuri buvo privesta prie bankroto, o jos įkūrėjas ir savininkas Chodorkovskis sėdi už grotų. Vėliau Gazprom nusipirko ir Sibneft. Per 2004-2005 metus valstybinės Rusijos kompanijos padidino savo gavybos dalį visoje Rusijos išgaunamoje naftoje nuo 10 iki 30 procentų. Skaityti toliau…

Jurga Ivanauskaitė: Ragana ir lietus

Gėda prisipažinti, bet iki šiol nebuvau skaitęs nei vienos Jurgos Ivanauskaitės knygos. Tad per šiandieną teko šią klaidą ištaisyti. „Ragana ir lietus“ patiko. Gal ne tiek patiko pats siužetas ar tai, apie ką ši knyga, bet veikiau nuotaikos perdavimo būdas. Kančia, kančia, kančia, paskui jau beveik nebepakeliama – tiek, jog norisi mesti knygą šalin mintyse surinkant „nenoriu skaityti slogių knygų!“. Tad nors pats slogumas man nebuvo prie širdies, bet vien jau knygos sukelti jausmai verti to, kad knygą laikyčiau gera – nedaug pastaruoju metu skaitau tokių knygų, kurios keltų gilias emocijas. Skaityti toliau…

Robert F. Bruner: Deals from Hell

Prieš kelias dienas baigiau skaityti knygą, kurioje nagrinėjami nenusisekusių įmonių susijungimų ir įsigijimų (mergers and acquisitions) pavyzdžiai. Nors, autorių nuomone, labai sunku nustatyti, kurie susijungimai ar įsigijimai buvo nenusisekę: net jeigu lyginsime kompanijų kapitalizacijos pokyčius po įvykio su lyginamuoju indeksu (benchmark), vargu ar tai gali ką sakyti: kai kurios kompanijos imasi įsigyti kitas įmones būtent dėl to, jog jaučia, kad ateis blogi laikai, tad jų akcijų kainos kritimas po įsigijimo gali būti lemtas visai kitų išorinių faktorių. Skaityti toliau…

Jack Welch: Laimėti

Svarsčiau, ar nereikėtų nusipirkti Jack Welch knygos „Winning“ anglų kalba kokiame nors internetiniame knygyne, bet netyčia užsukęs į kažkurį lietuvišką iš plytų statytą knygyną pamačiau, jog neseniai išleistas ir lietuviškas šios knygos vertimas. Jack Welch, du dešimtmečius būdamas kompanijos „General Electric“ kompanijos vadovu, šioje knygoje dalinasi savo verslo filosofija, patarimais, kaip pasiekti karjeros, kokius žmones priimti į darbą, kaip juos atleisti, kaip siekti užsibrėžtų tikslų, kaip motyvuoti žmones. Verslas jam yra darbas su žmonėmis, viršininko pareiga yra taip sudominti žmogų darbu, jog jis juo tik ir begyventų. Skaityti toliau…

Alexander Giese: Laisvieji mūrininkai

Tai nedidukė knyga apie masonų judėjimą ir jo istoriją, kuri parašyta paprasčiau ir suprantamiau (ir kurioje išdėstytoji masonų judėjimo prasmė artimesnė mano sampratai) nei Paul Naudon knyga. Knygoje pasakojama apie Europos šalių masonų judėjimo istorija, kuri kiekvienoje šalyje ganėtinai skyrėsi: vienose jie reiškėsi labai atvirai, o kitose, dėl jų propaguojamų demokratijos idėjų, jie buvo draudžiami ir engiami. Tam, kad valstybėje egzistuotų masonų ložės, reikia, jog toje valstybėje būtų vienokia ar kitokia žodžio laisvė. Skaityti toliau…

Laikraščių verslas

Skaitant apie Warren Buffett investicijas, neišvengiamai sutiksi paaiškinimą, kodėl jis pirko Washington Post kompaniją. Ji beveik tobulai atitiko jo investavimo principus: tai paprastas verslas, kuris uždirba pinigus iš reklamos ir prenumeratorių (taigi, jis nelabai susijęs su visokiais sudėtingais verslo modeliais ir aukštomis technologijomis), be to jis veikia beveik kaip monopolija, kadangi labai retai mieste būna keli sėkmingi dienraščiai: pirmasis jų užgrobia visą rinką, o jau naujam rinkos dalyviui gana sunku prasimušti. Skaityti toliau…

Šeimos nariai ir draugai bendradarbiai

Jeigu jūsų įmonėje atsirastų laisva darbo vieta, ir lyg visai į ją tiktų jūsų šeimos nariai arba draugai, ar siūlytumėte juos įdarbinti? Vienas iš principinių dalykų, kuriais tikiu vadyboje yra tai, jog bendradarbius turi sieti tik profesionalūs ryšiai ir į juos neturėtų būti įpainioti kokie nors asmeniniai santykiai. Taigi, tokiu atveju tikriausiai net atsisakyčiau svarstyti draugo ar šeimos nario kandidatūrą į laisvą darbo vietą – kas bus, jeigu pasirodys, jog visgi jis nėra toks puikus darbuotojas, kaip tikėjaisi? Skaityti toliau…

Richard Simmons: Buffett Step by Step: An Investor’s Workbook

Warren Buffett, pats turtingiausias pasaulio investuotojas, susikrovė savo turtus pirkdamas vertės akcijas. Ši nedidelė Richard Simmons knygelė pateikia priežastis, kodėl Buffet‘as investavo į vieną ar kitą bendrovę ir bando paskaičiuoti, kiek tos kompanijos galėjo būti vertos, kai Buffet‘as nusprendė jas pirkti. Skaičiavimai ir analizė labai paprasta, taikoma nedaug apie finansus žinantiems žmonėms, bet visgi žvelgdamas į pavyzdžius gali suprasti, kad norint investuoti į vieną ar kitą įmonę neužtenka žinoti tik nuogą P/E ar dar kokį paprastą rodiklį. Skaityti toliau…

Philip A. Fisher: Common Stocks and Uncommon Profits

Perskaičiau dar vieną klasikinę knygą apie investavimą, tačiau šį kartą ji apie sparčiai augančių bendrovių akcijas. Kadangi esu labiau linkęs ieškoti „vertės“ akcijų, buvo įdomu sužinoti ir kitokio požiūrio logiką. Knyga rašyta dar tuomet, kai nebuvo atrastas CAPM ir kiti matematiniai vertybinių popierių vertinimo metodai, todėl visoje knygoje nesutiksi nei vienos formulės. Tačiau tai nereiškia, jog skatinama bet kokia kaina pirkti sparčiai augančios kompanijos akcijas. Knygoje pabrėžiama, jog investuotojas turi būti labai gerai susipažinęs su bendrove ir su pramonės šaka, kurioje ta bendrovė veikia. Skaityti toliau…

Darbas namie

Kaip jau esu minėjęs, prieš mėnesį su kolega palikome Finastą, ir jau dvi savaitės kaip intensyviai dirbu naujame darbe. Kadangi šiuo metu neturime ofiso (tiksliau jį turime, bet laukiame kol jame atsiras baldai ir kitokia ofisui reikalinga atributika), dirbame iš namų. Kas nėra labai blogas variantas, kadangi dirbant iš namų yra nemažai pliusų, nors viskas galbūt nėra visiškai taip, kaip įsivaizdavau iš pat pradžių. Vienas didžiausių privalumų dirbant namie man yra galimybė geriau sutelkti savo dėmesį. Skaityti toliau…

Netikėčiausia statistika, kurią perskaičiau iki pietų

Deloitte išleido tyrimo apie hedge fondų rizikos valdymą išvadas, kuriose teigiama, jog apie pusė fondų valdytojų net neskaičiuoja koks jų fonde yra skolintų ir nuosavų pinigų santykis (atsižvelgiant į visus išvestinius sandorius): Half of all hedge funds don’t measure the amount of leverage they have embedded in assets such as forwards and derivatives, the report said. Further, 54 per cent of all hedge funds either don’t track liquidity or, of those that do, neglect to do stress-testing and correlation-testing. Skaityti toliau…

Philip Carret: the Art of Speculation

Nors ši knyga rašyta dar 1931 metais, joje labai daug tiesos ir naudingų patarimų spekuliantams ir investuotojams. Autorius buvo daugiau žinomas kaip vertės investuotojas, tad ši knyga visgi daugiau apie investavimą, o ne spekuliavimą (arba, kaip išsireiškia pats Philip Carret, „daugiau apie spekuliatyvų investavimą, nei apie spekuliatyvų lošimą“). Knygoje pateikiama ir pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį įmonių balansuose, pelno/nuostolio ataskaitose (kurios, pasirodo, tais gūdžiais laikais net nebuvo privalomos), kiek dėmesio kreipti į makroekonominius rodiklius, verslo šakos perspektyvas ir t. Skaityti toliau…

Įdomiausias dienos tyrimas

Atradau akademinį tyrimą, kurio išvados pasirodė gana įdomios: Researchers have shown women rate a man as more attractive after they’ve seen another woman smiling at him. By contrast, being a jealous bunch, male observers rate a man as less attractive after they’ve seen a woman smiling at him. via BPS Research Kitaip tariant, ne vien akcijų rinkoje galioja mąstymas, jog akcija gali būti verta daugiau, nes ir kiti ją gerai vertina (bandos jausmas nustelbia individualų mąstymą), panašiai gali galvoti žmonės ir rinkdamiesi partnerius. Skaityti toliau…

Šio ryto citata

Geriausias sakinys, kurį perskaičiau šiandien ryte: There is nothing so dangerous as the pursuit of a rational investment policy in an irrational world. — John Maynard Keynes Finansų rinka yra tokia, kokia yra dėl dviejų priežasčių: fundamentalios kompanijų vertės (kurią lyg ir būtų įmanoma atrasti naudojant vien racionalius paskaičiavimus) ir investuotojų, kurie, būdami žmonės, nebūtinai elgiasi racionaliai, todėl ir kompanijos nebūtinai rinkoje kainuoja tiek, kiek jos vertos. Ignoruoti antrąjį – neracionalųjį – faktorių yra neprotinga. Skaityti toliau…

Edward de Bono: Six Thinking Hats

Tai knyga apie efektyvesnį mąstymo ir sprendimo priėmimo būdą, kurioje teigiama, jog žmonės efektyviai gali mąstyti koncentruodamiesi tik į vieną reikalo aspektą. Knygoje kritikuojamas vakarų kultūroje įsišakniję kritinio mąstymo principai, kurie nors ir leidžia surasti problemos sprendimo trūkumus ir išvengti klaidų, bet per daug koncentruojasi į neigiamą mąstymą ir nedaug pasiūlo naujų idėjų. Ewdard de Bono siūlo sprendžiant problemą į ją pažvelgti per šešias skirtingas prizmes (arba, kaip rašoma knygoje, įsivaizduoti, jog užsidedi vis skirtingų spalvų skrybėles, ir mąstyti tik ta linkme, kurią simbolizuoja šiuo metu tavo dėvima skrybėlė): Skaityti toliau…

Sėkmingų prekiaujančiųjų akcijomis paslaptys

Savaitę buvau išvykęs slidinėti Italijon, bet dabar jau esu grįžęs, tad vėl galiu kartas nuo karto ką nors parašyti į savo internetinį dienoraštį. Skaitant susikaupusius neperskaitytus straipsnius, užtikau sėkmingo prekiautojo akcijomis savybių sąrašiuką: Nepaliaujamas noras tobulėti. Net ir patys sėkmingiausi makleriai nenustoja domėtis naujomis strategijomis, ieško idėjų ir nuolat mokosi, nes visada galima sužinoti dar daugiau nei jau dabar žinai, kad ir koks puikus makleris bebūtum. Naudojimasis savo pranašumu. Labai geri makleriai investuoja agresyviai. Skaityti toliau…

Faktai ir tikėjimas moksle

Labiausiai verčiantis susimąstyti dalykas, kurį šį rytą perskaičiau buvo šios Clay Shirky mintys: In school, the embrace of evidence is often taught as if it were a one-time revolution that has now been internalized by society. It hasn’t. The idea of evidence is consistently radical: Take nothing on faith. No authority is infallible. If you figure out a good way to test something, you can contradict hallowed figures with impunity. Skaityti toliau…

Laimė skurde

Ir toliau tęsiant laimės ir turtingumo temą, šiandien bežiūrėdamas Barry Schwartz paskaitą nuklausiau įdomią mintį, kuri labiau susijusi su psichologija, o ne su ekonomika (beje, visa paskaita yra apie tai, jog didesnis pasirinkimas ne visada būna geriau – lyg ir priešingai ekonominei logikai). Ponas Schwartz teigia, jog neretai būna taip, jog skurde esantys žmonės būna laimingesni nei turtingi (na, ar bent jau praturtėję dažnai žvalgosi į praeitį ir dūsauja „kokie mes buvom tada laimingi, nors ir nieko neturėjom“), kadangi jie leisdami pinigus nedaug ko tikisi, tuo tarpu turtuoliai tikisi už pinigus nusipirkti beveik tobulybę: kai tai, ką gauni, pranoksta tavo lūkesčius, jautiesi laimingas, tad jei mažai ko tikiesi, tavo lūkesčius pranokti ir tave pradžiuginti nesunku. Skaityti toliau…

Laimė ir gyvenimo gerėjimas

Kaip visada, kalėdinis The Economist būna pilnas įdomių straipsnių, kuriuose rašoma ne vien apie ekonomiką ir politiką: per šias Kalėdas buvo galima pasiskaityti apie Čingischano istoriją, Rusijos orouostus, Puštūnų teisinę sistemą, kumpių gamybos tradicijas, džinus, kyšių etiketą ir t.t. Bet labiausiai man patikęs ir privertęs pamąstyti straipsnis buvo apie laimę, nagrinėjantis problemą, kodėl gerėjant pasaulio pragyvenimo lygiui, laimės kiekis nesikečia. Pagal gyventojų apklausas, kuriomis bandoma išsiaiškinti, ar žmonės jaučiasi laimingi, vakaruose žmonės per 50 metų netapo laimingesni: jie jaučiasi tokie pat laimingi, kaip ir po antrojo pasaulinio karo, nepaisant to, jog ekonomika stipriai paaugo, atsirado naujų technologijų, ir šiaip, matuojant viską pinigais ir paprasčiausia perkamąja galia, žmonių gyvenimas turėtų būti bent jau keletą kartų geresnis nei prieš pusę amžiaus. Skaityti toliau…

Dovanų ekonomika

Ekonomistams, ir aišku ne vien jiems, Kalėdos užduoda nemažai galvosūkių, nes reikia sugalvoti, ką nupirkti dovanų savo artimiesiems ir šiaip draugams. Įdomiausia, jog Kalėdų metas sunkiai dera su ekonomine teorija ir viena jos pagrindinių prielaidų, jog esame racionalūs vartotojai, kadangi ekonomikos mokslas (jeigu jį galima pavadinti mokslu) teigia, jog pati naudingiausia dovana yra pinigai, kadangi ji leidžia jos gavėjui pačiam pasirinkti, kaip juos išleisti, taip patiriant kuo daugiau naudos. Jeigu tokia išvada pasirodė keista, bandysiu ją paaiškinti, bet pirmiausiai reiktų paaiškinti ribinio naudingumo sąvoką. Skaityti toliau…

Evernote

Įsidiegiau vakar į savo kompiuterį programą EverNote, skirtą visokiausių informacijos gabaliukų, o taip pat ir užrašų kaupimui. Iki šiol visokias nuorodas, ištraukas iš svetainių, kai kuriuos grafikus ir paveiksliukus kaupiau savo vietiniame kompiuteryje veikiančiame wiki arba Google notebook, bet viską sistemingai kaupti vienoje vietoje nebuvo labai patogu (dėl internetinio ryšio greičio, bei dėl to fakto, kad reikia daug ką spaudyt, bei įtemptai mąstyti, kaip kategorizuoti wiki, norint, kad jis būtų naudingas). Skaityti toliau…

Richard Smitten: Jesse Livermore. The World’s Greatest Stock Trader

Viena iš klasikinių knygų apie investavimą (na, ne apie investavimą, o apie spekuliavimą), kurią būtina perskaityti kiekvienam pradedančiajam biržos naujokui yra „Reminiscences of a Stock Operator“, kuri yra paremta (tiesa, šiek tiek pagražinta) tikra istorija apie garsų spekuliantą Jesse Livermore. Tuo tarpu ši Richard Smitten knyga labiau remiasi konkrečiais faktais ir bando kartu nupiešti Livermore asmenybę bei jo spekuliavimo akcijomis strategiją. Knyga tikrai nebloga – skaitant ją taip ir nejučia kylas noras imti ir paprekiauti biržoje sava sąskaita. Skaityti toliau…

Ką paskutiniu metu skaičiau

Šią savaitę užbaigiau skaityti keletą knygų, kurios buvo susijusios su investavimu ir finansais – nors lapkričio mėnesį mano skaitomų knygų sąraše vyravo grožinė literatūra, bet vis tiek knygos apie finansus nukonkuruoja mano dėmesį. Štai paskutinės, kurias užbaigiau: Fred Schwed, Jr. – „Where Are the Customers’ Yachts?“ Yra tokia sena sena istorija apie tai, kaip du žmonės vaikštinėjo po jachtklubą, ir vienas iš jų rodė kitam ten prišvartuotas jachtas. Čia vieno teisininko jachta, čia – bankininko, o čia – fondų valdytojo. Skaityti toliau…

Pokyčiai

Paskutines savaites buvau apleidęs savo dienoraštį, tačiau tam buvo šiokia tokia priežastis. Per tą laiką reikėjo padaryti keletą man labai svarbių sprendimų, ko pasėkoje nuo penktadienio nedirbu Finastoje. Tai nereiškia, jog vėl tapau programuotoju – ir toliau dirbsiu finansų srityje, ir toliau mano užduotis bus pinigų bei investicijų valdymas.

Tom Peters: Re-imagine!

Nors jau ant mano svetainės staliuko ši knyga guli jau senokai, niekaip neprisiruošiau jos perskaityti. Vieną kartą buvau atsivertęs, bet per daug įkvėpimo iš to negavau, tad nuo to laiko nebuvau jos daugiau palietęs (išskyrus tuos momentus savaitgaliais, kai ateina laikas valyti dulkes). Mažomis dozėmis vartojamas Tom Peters man visai patinka, jis moka priversti susimąstyti ir pagerinti motyvaciją nuversti kalnams, todėl esu pastovus jo internetinio dienoraščio skaitytojas. Bet prisėsti ir paskaityti Re-imagine! Skaityti toliau…

Pratęsiant gatvių pavadinimų rinkos temą

Prieš porą dienų rašiau apie tai, kad Kinijos Wuhan miesto savivaldybė planuoja pardavinėti gatvių pavadinimus, ir išreiškiau nuomonę, jog nematau tame nieko blogo, jeigu tokių sandorių metu būtų sukuriama vertė. Atrodo, jog visi komentatoriai gana skeptiškai žiūri į tokią idėją, tad tikriausiai reikėtų plačiau paaiškinti mano požiūrį į šią problemą. Noriu pabrėžti, jog esu už šią idėją, jeigu, ir tik jeigu ji sukuria pridėtinę vertę, t.y. padidina visuomenės gerovę. Visuomenėje gerovė yra sukuriama (pagal Pareto efektyvumo apibrėžimą), jeigu sandorio vertė visoms šalims yra bent jau neneigiama: besireklamuojanti kompanija padidina pelną daugiau nei išleidžia už leidimą pervadinti gatvę, o visi gyventojai gauna daugiau naudos (pagerėja gatvės apšvietimas, įsteigiama daugiau mokyklų, arba tiesiog pinigai pašalpų pavidalu padalijami gyventojams) nei patiria kaštų (diskomforto jausmas, dokumentų keitimo kaštai, ir t. Skaityti toliau…

Parduodami gatvių pavadinimai

Prancūzijos verslo dienraštis Les Echos rašo, jog Kinijos miestas Wuhan, turintis virš 8 milijonus gyventojų, ruošiasi pardavinėti gatvių, aikščių, tiltų ir pastatų pavadinimus. Toks sprendimas priimtas siekiant padidinti savivaldybės pajamas. Straipsnio autorius (nors originalų straipsnį apie šį įvykį rašė Kinijos žurnalistas, Les Echos taipogi šią žinią nušviečia neigimai) į tokius planus žiūri su pasibaisėjimu, jam jie atrodo iškreipta merkantilizmo išraiška. Be to, jo nuomone, savivaldybės turėtų ne pardavinėti „žmonių turtą“, o rūpintis ekonominės gerovės kūrimu. Skaityti toliau…

Mirė Miltonas Friedmanas

Šiandien, sulaukęs 94 metų, mirė vienas žymiausių ekonomistų Miltonas Friedmanas. Jis labiausiai buvo žinomas kaip monetarizmo teorijų kūrėjas, gavęs už tai ir Nobelio ekonomikos premiją. Monetarizmas yra ekonomikos teorija, kuri teigia, jog egzistuoja labai glaudus ryšys tarp infliacijos ir pinigų kiekio rinkoje, ir kad geriausias būdas kovoti su infliacija yra sumažinti pinigų kiekį ekonomikoje pakeliant palūkanų normas. Friedmanas taipogi buvo liberalių ekonominių pažiūrų ir manė, jog valstybė neturėtų kištis į ekonomiką. Skaityti toliau…

Genijais tampama tik per darbą

Pasirodo, posakis, jog sėkmę devyniasdešimčia procentų lemia darbas, ir tik dešimčia – talentas, yra daugmaž teisingas. Bent jau taip mano vis daugiau ir daugiau mokslininkų. Šiuo metu netgi manoma, jog reikėtų pamiršti tokias savokas kaip „genijus“ ar „talentas“, kadangi tikėtina, jog sėkmę pilnai lemia ne kas kitas, o darbas. Netgi didžiausi genijai, tokie kaip Mocartas, Niutonas ar Einšteinas, pasiekė savo viršūnę ne ko kito, o atkaklaus darbo pagalba. Dažniausiai daugiausiai pasiekė žmonės nebūtinai turi didžiausius intelekto koeficientus, tačiau jie turi puikius mokytojus, ir yra pasiryžę padėti labai daug pastangų savo tikslams pasiekti. Skaityti toliau…

Pinigų ir laimės ryšys

Ekonomistai dažniausiai daro prielaidą, jog pinigai daro žmones laimingesnius, kad kažkaip laimė ir pinigai tiesiogiai susiję. Bet šiuolaikinės elgsenos finansų (behavioral finance) studijos teigia, jog žmogaus laimė su pinigais susijusi gana keistu būdu: iš tiesų, žmogui praturtėjus, jo laimė padidėja, bet nepraėjus nei metams jis dažniausiai būna tiek pat laimingas, kiek ir prieš turto padidėjimą. Tuo tarpu jeigu žmogaus turtas sumažėja, jis žymiai blogiau pergyvena gyvenimo kokybės pablogėjimą: netekus pinigų, laimė sumažėja, bet be to su laiku neatsistato iki ankstesnio lygio. Skaityti toliau…

kaip.tik.ten

Nesu iki galo tikras, kokia iš tikrųjų turėtų būti neseno lietuviško digg.com atitikmens kaip.tik.ten paskirtis, ir kas iš to gali gautis ateityje, bet iniciatyva sveikintina. Man pačiam labiausiai norėtųsi matyti lietuviškų (ar bent jau su Lietuva susijusių) straipsnių, žymių ir dienoraščių sistemą, tam kad būtų galima patogiai sekti Lietuvos internetinio gyvenimo įvykiu. Tai iš karto iškelia klausimą, ar į kaip.tik.ten turėčiau dėti savo nuorodas anglų kalba, kurios visiškai nesusijusios su Lietuva (o dažniausiai dar ir ištrauktos iš del. Skaityti toliau…

Ernestas Hemingvėjus: Turėti ir neturėti

Hemingvėjus mokykloje man patiko. Prisimenu, jog pirma jo knyga, kurią perskaičiau, buvo „Kam skambina varpai“ – jos nugarėlę visada matydavau senelių sekcijoje, bet kažkas iš suaugusiųjų namiškių buvo pasakęs, jog tai sudėtinga knyga ir dar reikėtų paaugti, kad ją galėčiau skaityti ir suprasti. Kai ją jau visgi paėmiau į rankas, ji mane sužavėjo, o po to iš karto perskaičiau dar ne vieną Hemingvėjaus knygą. Hemingvėjus buvo tas rašytojas, kurį skaitydamas tikriausiai pirmą kartą supratau, kad tai, kas rašoma knygose, turi ir gilesnę prasmę, kad dažnai reikia paskaityti tarp eilučių, kad galima žavėtis nuotaika, kurią sukuria skaitomi žodžiai. Skaityti toliau…

Somersetas Moemas: Mėnulis ir skatikas

Paskutinį kartą, kai buvau pas tėvus, jų sekcijoje radau keletą knygų, kurias paėmiau paskaityti. Viena jų buvo gelsva plona knyga pageltusiais lapais – Somerseto Moemo „Mėnulis ir skatikas“. Ši Moemo knyga yra apie žymaus tapytojo Gogeno gyvenimą. Jis, būdamas keturiasdešimties, metė bankininko karjerą, savo šeimą, visą senąjį gyvenimą ir pradėjo tapyti. Knyga apie tai, kaip galima nieko nepaisant gyventi savo svajonėmis, nekreipti dėmesio į visuomenės normas ir (gal netgi) būti laimingam. Skaityti toliau…

Rinkimų ekonomika

Šiandien JAV vyksta tarpiniai rinkimai, o ta proga galima paskaitinėti, ką ekonomistai mano apie balsavimo naudą (Scott Adams pilnai jiems pritaria). Kadangi ekonomistai į viską žiūri per patiriamų kaštų ir gaunamos naudos prizmę (naudinga ką nors daryti, jeigu gaunama nauda yra didesnė už patiriamus kaštus), balsavime jie įžvelgia problemą: racionalus rinkėjas turėtų nesivarginti balsuoti, kadangi jo individualus balsas (labai labai) mažai ką lemia, tuo tarpu jo patiriami kaštai (sugaištas laikas) yra gana dideli. Skaityti toliau…

Programavimo kalba ruby

Kaip gerai, kad yra toks dalykas kaip Interneto archyvas! Jo dėka išgelbėjau jau senokai prarastą svetainę apie programavimo kalbą Ruby, kurią dabar patalpinau adresu http://moxliukas.esu.as/ruby/. Mintį atgaivinti tai, kas prarasta, neseniai pietaujant pakišo EnC. Nežinau, kiek iš tos svetainės naudos, bet kam nors gal pravers keletas Ruby programų pavyzdžių bei pora (gana išsamių) straipsnių.

The Economist weblogas

Pats mėgstamiausias žurnalas The Economist savo internetinėje svetainėje paleido savų žurnalistų pildomą internetinį dienoraštį (yra ir RSS). Kaip visada, daugelis dalykų, kurie ateina iš The Economist leidėjų, būna verti dėmesio.

Cenzūra

Iki šiol dar niekada nesu trynęs komentarų (išskyrus spaminius-reklaminius), bet manau, jog artėja tas momentas, kai reikės tai padaryti. Atsibodo nuorodos į kvailus sapaliojimus apie konspiracijos teorijas. Atsibodo niekuo nepagrįsti svaičiojimai apie pasaulio ekonomiką, kuri valdoma slaptos organizacijos siekiant kažkokio juodo slapto tikslo. Atsibodo visiški off-topikai ir elementarių dalykų nesuvokimas. Todėl ateityje pasilieku teisę trinti visas tas nesąmones (hey, it’s my blog after all!) Aišku konspiracijų mylėtojams turbūt pasirodys, jog esu parsidavęs juodosioms jėgoms, kurios mane valdo, ar bent jau geriausiu atveju, esu nepataisomai naivus ir nesuvokiu grėsmės pasauliui. Skaityti toliau…

Albertas Kamiu: Maras

Prieš keletą savaičių pastebėjau, jog pastaruoju metu skaitau labai mažai grožinių knygų – paskutinių perskaitytų knygų sąrašas byloja, jog paeiliui esu perskaitęs apie 30 negrožinių knygų. Tad nusprendžiau šiek tiek pakeisti nusistovėjusią tvarką ir į rankas paėmiau Alberto Kamiu (hmm, Vikipedijoje šio rašytojo vardas be „t“ raidės – tikriausiai taip ir turėtų būti teisingai transkribuojama) knygą „Maras“. Knyga susiskaitė labai greitai, davė šiek tiek peno pamąstymui, bet gal ne tiek, kiek buvo galima tikėtis iš Kamiu. Skaityti toliau…

Hakeriai naudojasi biržos paslaugomis

Beieškodamas kokio nors lengvesnio skaitymo prancūzų kalba (su kolega stengiamės šiek tiek jos pramokti) laikraštyje Le Figaro aptikau įdomų straipsnį apie tai, jog hakeriai (emmm…ok, krekeriai, arba jei visiškai lietuviškai – programišiai) naudojasi birža siekdami atimti pinigus iš savo aukų ir sumėtyti savo pėdas. Schema labai paprasta, bet kartu ir įdomi tuo, jog atsekti, kur pradingsta pinigai, nėra taip jau lengva. Pirmiausia (tikriausiai per fišingą) gaunami aukos prisijungimo prie sąskaitos duomenys. Skaityti toliau…

Mirzakarimas Norbekovas: Kvailio patirtis, arba kelias į praregėjimą

Ne visai planuotai į mano rankas pateko ir buvo suskaityta knyga „kvailio patirtis“, kurioje autorius, vartodamas kartais ne visai gražius išsireiškimus stengiasi priversti žmones patikėti, jog jie patys valdo savo likimą ir gali išsigydyti bet kokią ligą (nors daugiausiai kalbama apie (trumpa|tolia)regystės gydymą). Pagrindinė mintis: 90% pasveikimo sudaro nusiteikimas, o tik 10% duoda gydymo procedūros. Pati idėja gal ir nieko, tačiau necenzūrinių žodžių šioje knygoje neišvysi, o jie pagal knygos toną labai tiktų, ir tikrai tik pagardintų įspūdį. Skaityti toliau…

Damodaran apie įmonių vertinimo objektyvumą

Viena įdomiausių minčių, kurias šiandien pavyko perskaityti buvo šis Aswath Damodaran pastebėjimas apie kompanijų vertinimo objektyvumą: The bias in valuation starts with the companies we choose to value. Taigi, vien dėl to, jog nusprendžiama įmonę įvertinti, šiam vertinimui suteikia subjektyvumo. Gal būt šią įmonę ruošiamasi parduoti, ir norima gauti kuo didesnę kainą, gal būt vertintojas perskaitė kokią nors įdomią naujieną apie kompaniją, kuri sukėlė jo susidomėjimą (ir kartu sukėlė teigiamus arba neigiamus jausmus kompanijos atžvilgiu ir t. Skaityti toliau…

Paskutiniai mano skaitalai

Kelios savaitės, kuriomis nieko naujo nerašiau savo dienoraštyje buvo praleistos keliaujant po įvairias rytų Europos šalis ir susitinkant su bendrovių vadovais. Kelionės metu perskaičiau ir keletą knygų, tačiau vis neturėjau laiko jas aprašyti. Tad čia apie jas trumpai po sakinį: Gary Belsky, Thomas Gilovich – „Why Smart People Make Big Money Mistakes and How to Correct Them“. Labai puiki knyga apie behavioral finance: apie tai, kodėl žmonės nevisada priima racionalius finansinius sprendimus, ir kur jiems koją kiša psichologija. Skaityti toliau…

Reikalingi Perlo dokumentacijos vertėjai

Vakar gavau laišką iš žmogaus, kuris ruošiasi standartizuoti Perlo programavimo kalbos dokumentacijos vertimo sistemą. Kadangi prieš kokius trejus metus aktyviai tame reiškiausi, tai jis pakvietė mane prisidėti: I am currently planning to create a platform/repository for the translation of the Perl documentation. I would like to invite you to join the “core team” that does the initial planning and will hopefully co-ordinate the translations as well as contribute to them. Skaityti toliau…

Kaip atskirti gerus įmonių vadovus

Prieš pusantros savaitės The Economist straipsnyje apie angeliškuosius investuotojus užtikau puikią citatą, kurioje pasakojama, ko vienas investicinis fondas tikisi iš įmonių vadovų: In addition to expecting his entrepreneurs to apply sensible commercial disciplines, such as knowing their market, Mr Hommels looks for obsession in the people he backs. “If you talk to them about vacations, they must always find a way to bring the conversation back to the business,” he says. Skaityti toliau…

Lance B. Kurke: Aleksandras Makedonietis. Didžiojo karvedžio išmintis

Ši knyga apie Aleksandrą Makedonietį ir apie jo pavyzdžio pritaikymą verslo situacijoms mano nuomone tėra dar viena skubiai iškepta patarimų verslui žanro knyga, kurias noriai perka su verslu nelabai ką bendro turinti, bet ištroškusi svajoti visuomenė. Knyga man pasirodė chaotiška, kai kurie duodami Aleksandro gyvenimo pavyzdžiai buvo visiškai beprasmiai (ir ką galima pasimokyt verslui iš fakto, kad Aleksandras visą laiką buvo girtas? Taip, jis apsvaigęs nužudė savo geriausią draugą, dėl ko vėliau labai gailėjosi. Skaityti toliau…

Amaranth žlugimas

Prieš kelias savaites staigiai pradėjusios mažėti gamtinių dujų kainos JAV užlenkė vieną nemažą rizikos fondą (hedge fund) Amaranth, kuris per savaitę sugebėjo prarasti 6 milijardus JAV dolerių. Jeff Matthews cituoja knygą „When Genius Failed“, kurioje aprašomas didžiausio rizikos fondo LTCM žlugimas: The most memorable part of Roger Lowenstein’s excellent book on the Long Term Capital Management debacle was when LTCM’s founder, John Meriwether, called a retired, street-wise, market-savvy ex-Bear Stearns confidant for advice. Skaityti toliau…

Estija – ekonomiškai laisviausia valstybė pasaulyje

Šįmet Estija buvo paskelbta ekonomiškai laisviausia šalis pasaulyje pagal State of the world Liberty indeksą. Lietuva liko gana aukštoje 16-oje vietoje, aplenkusi Austriją, Latviją, Vokietiją. Prancūzija tik 48-a, o paskutinę vietą užima Šiaurės Korėja. NY Times ($, bet yra ir nemokamai) aprašo istoriją, kaip Estija tapo tokia liberali. Pasirodo, pirmasis Estijos premjeras Martas Laaras, kuris buvo muzikos mokytojas ir teturėjo 32 metus, buvo skaitęs tik vieną knygą apie ekonominę teoriją – Miltono Friedmano „Laisvę rinktis“. Skaityti toliau…

Guy Kawasaki: Rules for Revolutionaries

Klientas vienam bendradarbiui paskolino Guy Kawasaki (kuris yra ir vienos neseniai šiame dienoraštyje minėtos nuorodos kaltininkas) knygą „Rules for Revolutionaries“, o ši knyga atsidurė mano rankose. Didžioji dalis idėjų visgi kartojasi su „Art of the Start“ video (ir matyt knyga), bet kadangi tai yra knyga, o ne pusvalandžio kalba, tai joje žymiai daugiau pavyzdžių ir viskas išdėstyta plačiau bei nuodugniau. Štai tos Kawasaki siūlomos taisyklės kuriantiems revoliucinius produktus: Mąstyk kitaip. Norint sukurti tikrai naują produktą nepakanka pagerinti jau esamą produktą 10-15 procentų – reikia siekti jį pagerinti keletą kartų. Skaityti toliau…

Įmonių skaidrumo svarba

Praėjusį mėnesį Donatas mūsų fondų apžvalgoje išdėstė mūsų požiūrį į investavimą. Šį mėnesį fondų apžvalgoje rašiau apie įmonių skaidrumo svarbą investuojant: Liepos mėnesio apžvalgoje plačiau papasakojome jums apie savo investavimo strategiją bei atskleidėme, kokiais kriterijais dažniausiai naudojamės rinkdamiesi kompanijas savo investicijoms. Kaip minėjome, mums įmonės akcija nėra tik įrašas sąskaitoje ar skaičių rinkinys finansinėse ataskaitose – pirkdami akcijas mes kartu perkame ir verslo dalį, tad labai svarbu investuojant pasirinkti gerus partnerius, kuriais yra kiti stambūs akcininkai ir bendrovių vadovai. Skaityti toliau…

Lewis Pinault: Consulting Demons

Lewis Pinault knygą apie konsultantų verslą perskaičiau su malonumu. Autorius yra daugelį metų dirbęs konsultacijų bendrovėse ir šioje knygoje pasakoja apie tai, kaip šios kompanijos siekia uždirbti kuo daugiau pelno ir konkuruoti tarpusavyje. O pelno siekimui yra naudojama daug juodųjų technologijų. Viena paprasčiausių iš jų: įtikinti klientą, jog jo problema yra žymiai didesnė, nei jis įsivaizdavo. Tarkime, jeigu pakaktų tik pakeisti programinę įrangą kliento kompiuteryje, dažnai galima patarti perstatyti visą biurą, kad būtų papildomai vietos naujiesiems serveriams, į kuriuos bus įdiegta nauja programinė įranga – konsultavimas architektūros, statybų, serverių pirkimo klausimais turėtų konsultavimo bendrovei atnešti nemažai papildomų pajamų. Skaityti toliau…

Knygos apie anarchizmą?

Kadangi lietuviškoje blogosferoje yra nemažai į anarchizmą linkstančių žmonių, gal galėtumėte man parekomenduoti kokią nors knygą (arba dvi ;) apie anarchizmo filosofiją? Labiausiai domintų anarchizmo požiūris į ekonomiką, bet įdomu būtų sužinoti ir apie politiką, moralę ir t.t. Būtų labai fantastiška, jeigu parekomendavę kokią nors knygą ją galėtumėte kokiai savaitei ir paskolinti ;) Dėkui iš anksto.

Knygos apie ekonomiką

Vienas dienoraščio skaitytojas manęs klausia: Norėjau tavęs paklausti patarimo: kokia knygą vertėtų perskaityt, kad susipažinti su ekonomikos pagrindais? Visa ekonomika paremta Adomo Smito mintimis, tad viena geriausių knygų apie ekonomiką yra jo XVIII amžiuje rašytas „Tautų turtas“. Tiesa, gėda pripažint, jog visų penkių knygų iki šiol nesu perskaitęs. Sunku pasakyti, kokia viena knyga galėtų duoti pagrindus ekonomikos mokslui – labiausiai tam turbūt tiktų ekonomikos vadovėliai, kuriais naudojamasi universitetuose. Iš mikroekonomikos man labiausiai patiko Variano mikroekonomika. Skaityti toliau…

Robert Edenborough: Effective interviewing

Neplanavau perskaityti šios knygos, bet kadangi ji atsirado ant mano stalo, tai pradėjau vartyti, ir neilgai trukus ji buvo suskaityta. Tie, kam pokalbiai su žmonėmis yra kasdienė duona (kaip kad personalo atrankos darbuotojams, psichologams ir panašiai), šioje knygoje tikriausiai nieko labai naujo neras, tačiau man ji buvo visai naudinga. Nesu niekada galvojęs apie visokias interviu subtilybes, o pasirodo jų yra nemažai: reikia tiksliai žinoti, kokio tikslo siekiama, ir pagal tai vesti interviu. Skaityti toliau…

Karl Polanyi: Didžioji transformacija

Skaičiau šią knygą gana ilgai ir nuobodžiai, nes parašyta ji tiek sudėtingai, jog viduryje puslapio jau nebepameni, kas buvo rašoma jo pradžioje, o kol bandai suvokti, kas norėta pasakyti praėjusioje pastraipoje, nejučia įsijungi televizorių ir numeti knygą į kampą. Bet visgi prisivertus šią knygą perskaityti, ji tikriausiai verta šių pastangų, nors su autoriaus mintimis dažniausiai norisi nesutikti. Tik nesu toks protingas ir pasikaustęs ekonominės minties istorijoje bei pačioje ekonomikoje, kad galėčiau pats sugalvoti argumentus autoriaus nuomonei paneigti. Skaityti toliau…

Dienos nuorodos

Prisikaupė keletas nuorodų, kurios gal būt bus įdomios ne vien man. Tim Harford, apie kurio knygą jau esu rašęs, labai paprastai ne ekonomistų kalba aiškina, kas yra diskriminavimas kainomis ir produktais. Grafikas iš New York Times, vaizduojantis būsto kainas JAV. Per šimtą metų nebuvo tokio nekilnojamo turto kainų burbulo. Morgan Stanley makroekonominių komentarų archyvas. Galima rasti visko: nuo Lenkijos BVP rodiklių komentarų iki JAV palūkanų prognozių. Hugh užduoda klausimus Seth Godin. Skaityti toliau…

Naujas įdomus spamas

Dažnai gaunu spamo, kuriame siūloma pirkti vieną ar kitą (dažniausiai bevertę) akciją: su „Pump and dump“ stiliaus finansinės apgavystės, kai akcijos kaina dirbtinai užkeliama, sudarant įspūdį, jog šį akcija „tik kyla“, nėra tokios jau naujos. Bet šiandien gavau visai kitokį pasiūlymą: pasirink akciją pats, ir mes ją užkelsim, tad nereikės turėti net savo boiler room. Kaip pasakytų Tyler Cowen – „Markets in Everything“, netgi nusikalstamoje veikloje nebebūtina, jog pats atliktum juodą darbą – ta puikiai gali atlikti „outsourcintas“ skambinimo centras. Skaityti toliau…

Naktiniai Vilniaus autobusai

ELTA rašo: Vilniaus savivaldybė nusprendė pratęsti naktimis važinėjančių autobusų darbą iki spalio 15 dienos. […] Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje paskelbtos gyventojų apklausos rezultatai liudija, kad ši paslauga yra reikalinga. Taip mano beveik 93 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. […] Pasak Vilniaus autobusų parko vadovo Gintaro Naktinio, vienos nakties autobusų važiavimas parkui atsieina apie 5 tūkst. litų. Savaime suprantama, jeigu kas paklaustų, ar noriu turėti galimybę naktį grįžti namo autobusu, atsakyčiau teigiamai. Juk man patinka galimybė rinktis kaip grįžti namo, ypač kai atrodo, jog mokėsiu tik tuo atveju jei iš tkrųjų ir grįšiu namo autobusu. Skaityti toliau…

Infliacija, valiutos ir jų sąjungos

Šėporaitis savo dienoraštyje turi klausimą apie infliaciją ir valiutų sąjungas, ir, atrodo, tikisi, jog jam atsakysiu ;) Nesu didelis makroekonomikos specialistas, ir, jeigu atvirai, kažkur giliai savyje jaučiu, kad su visa makroekonomikos teorija ne viskas yra gerai – atrodo, jog ji ganėtinai skystoka, o pagrindiniai modeliai pagrįsti tik šiaip pasamprotavimais, kurie gal ir pagrįsti empiriniais duomenimis, bet nėra per daug įtikinantys. Kaip kad koks IS-LM modelis, kuris neapdairiai palieka neišspręstą infliacijos problemą. Skaityti toliau…

Constance L. Hays: Pop: Truth and Power at the Coca Cola Company

Per atostogas visiškai nieko neveikiau, netgi buvau užmetęs knygų skaitymą, bet kadangi jau vėl grįžau į darbus, tai po truputį grįžtu ir prie intensyvesnio knygų skaitymo (o knygų prisikaupė ne tiek jau mažai – bent kelios krūvelės laukia, kada bus perskaitytos). Vakar pabaigiau knygą apie Coca Cola kompaniją. Ši kompanija parduoda sirupą, iš kurio paskui gaminamas pats populiariausias gazuotas gaivusis gėrimas pasaulyje. Iš sirupo pačią Coca Colą gamina ir į butelius pilsto atskiros kompanijos, vadinamieji Coca Cola bottlers, kurie neretai nepriklauso pačiai coca Colos kompanijai. Skaityti toliau…

Graikija

Prieš kelias dienas grįžau iš Graikijos, kurioje savaitę maudžiausi jūroje ir šiaip stengiausi nieko neveikti. Įspūdžių ne tiek jau mažai, bet pats įspūdingiausias – nedideliame miestukyje Ourinopolyje sutikta suvenyrų pardavėja gruzinė, kuri, sužinojusi, jog mes iš Lietuvos, neslėpė savo džiaugsmo ir pasakojo mums, kad ji gerbia lietuvius, nes jie pirmieji pasakė rusams „ne“ ir išėjo iš Sovietų Sąjungos. Ji laiko Lietuvą geriausiu pavyzdžiu, kuriuo turėtų siekti Gruzija. Pati Graikija sudarė ganėtinai skurdų agrarinio krašto įspūdį, kuriame klesti gal tik turizmas ir laivyba. Skaityti toliau…

Žaliavų burbulas

The Economist šią savaitę turi puikų straipsnį (RP) apie tai, jog pasaulio žaliavų kainos gali būti per daug dirbtinai išpūstos, o metalai bei nafta fundamentaliai turėtų kainuoti žymiai mažiau nei dabar. Spekuliacinių fondų investicijos į žaliavų rinką padidėjo nuo 3 milijardų dolerių 2000-aisiais iki 90 milijardų dolerių pernai metais, o prekyba žaliavomis tarp 2001 ir 2005 metų padvigubėjo. Kai kurie analitikai mano, jog žaliavų brangimas yra labai logiškas, nes pasaulio ekonomika pateko į „super-ciklą“, kurio metu žaliavos turi brangti žymiai daugiau ir ilgiau nei rodo pastarųjų dešimtmečių istorija – anksčiau žaliavų brangimas visada baigdavosi labai liūdnai, kai jos imdavo staigiai pigti, o žaliavų gavyba užsiimančios kompanijos likdavo su dideliais nuostoliais. Skaityti toliau…

Konspiracijos teorijos

Mano dienoraščio skaitytojai komentaruose pasiūlė pažiūrėti keletą filmų, kuriuose teigiama, jog pasaulį valdo slapta grupelė žmonių (masonai, Illiuminati, jėzuitai, etc). Nesu konspiracijos teorijų šalininkas ir dažniausiai net ir į labiausiai įtikinamas iš jų žiūriu gana skeptiškai. Jau vien dėl to, jog konspiracijos teorijų požiūriu tie, kas valdo pasaulį savo virvučių traukiojimui pasirenka labai sudėtingas priemones. Viename iš pasiūlytų filmų teigiama, jog tam, kad valdyti JAV, jėzuitams reikėjo sukurti Federalinį rezervą, bet tam prieštaravo keli milijonieriai, tad reikėjo pastatyti Titaniką, juos ten privilioti, ir Titaniką nuskandinti – skamba maždaug taip įtikinamai, kaip paaiškinimas, jog kažkas ryte sukėlė vandentiekio avariją, dėl kurios buvo išjungtas karštas vanduo, ir man teko suirzusiam važiuoti į darbą ir pamiršti namie telefoną – net jei ir buvo toks prieš mane nusiteikusių konspiratorių tikslas, tai parodanti loginė grandinė švelniai tariant silpnokoka, be to, juk yra žymiai paprastesnių būdų priversti mane vieną dieną nesinaudoti savo telefonu. Skaityti toliau…

Ricardo Semler: The Seven-Day Weekend

Nors pradėjau skaityti šią knygą prieš daugiau nei mėnesį, tik šiandien užverčiau paskutinį jos puslapį. Ne todėl, kad ji būtų buvusi neįdomi, o dėl pastaruoju metu mane užgriuvusios atostogų laukimo nuotaikos. Kaip teisingai sakė ImCat, „Septynių dienų savaitgalis“ yra labiau įtikinanti knyga, nei to pačio Semlerio rašytas „Eretikas“, kurią pavarčius nejučia pradedi galvoti, jog tokios aprašomos utopinės vadybos idėjos gali egzistuoti tik Brazilijoje, ir tai tik šeimos versle, kuris nesistengia žūt būt išspausti didžiausią investicijų grąžą savo akcininkams. Skaityti toliau…

Atostogų laukimas

Tingiu. Paskutines dvi savaites vis sau kartas nuo karto primenu, jog reikėtų ką nors parašyti į savo svetainę, bet dažniausiai tai iškeičiu į ilgesnio miego valandą ar tingų spoksojimą į kompiuterį, kurio pagalba šiomis savaitėmis peržiūrėjau gal kokią dešimtį įvarių dokumentinių filmų ir programų, kuriuos geri žmonės įkelia į Google Video (apie Warren Buffett, apie Feynman, apie gyvenimą Gazoje, apie Srebrenicą…). Gėda net prisipažinti, bet per paskutinį mėnesį perskaičiau… emm… neperskaičiau nei vienos knygos. Skaityti toliau…

Graham’o mintys

Vakar vėl pradėjau iš naujo skaityti vieną svarbiausių knygų apie investavimą – Benjamino Grahamo „The Intelligent Investor“. Viena pirmųjų minčių, kurią jau galima sutikti knygo įžangoje: Obvious prospects for physical growth in a business do not translate into obvious profits for investors. Labai dažnai investuotojai mano, jog akcijos yra perspektyvios, nes kompanija turi puikias augimo galimybes. Ši klaida kartojama visų kartų investuotojų: pradžioje buvo geležinkeliai, kurių augimas buvo fantastiškas, bet visgi investicijos į jų akcijas nebuvo labai pelningos, vėliau atėjo oro bendrovių eilė – ir nors keleivių srautas augo labai sparčiai, avialinijos uždirbo labai mažai pelno. Skaityti toliau…

Akcijų skaidymas

Vienas mano dienoraščio skaitytojas klausia: Vat toks dalykas: atsiverčiau kad ir Ūkio banko akcijų kainas nuo metų pradžios iki dabar. Ir žiūriu, kad sausio mėnesį jos kainuoja virš 20 lt už vieną. Tada sausio 31 dieną jų kaina užrašyta 0 lt. O jau kita diena kainuoja tik 1.98. Ir čia ne tik su ŪB akcijom, esu matęs ir su dar kažkuo taip. Tai kas čia atsitinka? Ar čia kažkaip stebuklingai per viena dieną ją vertė tiek nukrenta, ar čia kažkaip gal išplatina naujų akcijų ar kaip? Skaityti toliau…

Anonsas

Šiandien dalyvausiu LRT radijo laidoje apie tai, kodėl krenta akcijos, ir ką tai reiškia paprastiems žmonėms bei investuotojams: Lietuvos ir pasaulio akcijų rinkose vyksta investuotojams nepalankūs procesai – akcijų kainos krinta, o prekyba jomis merdi. Imama teigti, jog investuotojai pradeda panikuoti dėl galimų nuostolių. Kokios šio nuosmukio priežastys, ar prasidėję procesai nevirs ilgalaike tendencija ir kaip tokie poslinkiai atsilieps investuotojams? Ar šis nuosmukis nepaskatins gyventojų įtarumo renkantis šiuolaikinius taupymo būdus, – laidoje „Litas prie lito“ ketvirtadienį, birželio 22 d. Skaityti toliau…

Rabbi Joseph Telushkin: Jewish Literacy

Prieš keletą dienų užverčiau paskutinį jau mano minėtos knygos apie žydų kultūrą puslapį. Be to jog knygoje aptariamas žydų požiūris į Bibliją ir jos veikėjus, šioje knygoje aprašomi ir šios tautos papročiai, religiniai ritualai ir tradicijos. Skaitant šią knygą susidarė įspūdis, jog būti religingu žydu yra be galo sudėtinga: tam reikia laikytis begalės (na, ne begalės, o 613) priesakų, nurodytų Talmude, keletą kartų per metus pasninkauti, per Šabą nieko neveikti ir laikytis kitų tradicijų, kurios šiuolaikiniame pasaulyje atrodo jau seniai praradę prasmę. Skaityti toliau…

Didžiausios pasaulio kompanijos

Financial Times paskelbė 500 didžiausių pasaulyje kompanijų sąrašą. Esant didelėms naftos kainoms visiškai nenuostabu, jog sąrašo viršuje dominuoja naftos kompanijos. Tačiau kas prieš 20 metų galėjo pagalvoti, jog dešimta didžiausia kompanija pasaulyje bus iš buvusios Sovietų sąjungos, tuo tarpu Amerikos korporacijų simbolis General Motors nepateks netgi į penkišimtuką? Tiesa, Gazprom visgi nėra tik kompanija, ji gali būti ir politinis ginklas. Via New Economist.

Apklausa apie Kauno pilį ir alternatyviniai kaštai

Mano mama vakar rašė: Išklausėme informaciją „Dėl Kauno pilies galimybių studijos“. Buvo pateikti 3 variantai – 16, 20 ir 27 milijonų apimties darbai. Apklausus 240 kauniečių, dauguma pasisakė už pilną pilies atstatymą, kuris kainuotų 27 milijonus. Įdomu, ką atsakytumėte, jeigu jums pasiūlytų 16, 20 arba 27 litus? Labai logiška, jog visi pasirinktų didesnę sumą, nes juk pasiūlymas skiriasi tik tuo, kad skiriasi siūloma suma – jeigu pasirinksiu 27 litus, man nereikės nei daugiau dirbti, nei mokėti daugiau mokesčių, nei ko nors atsisakyti. Skaityti toliau…

Dangoraižiai ir krizės

The Economist (R$) rašo, jog dangoraižiai dažniausiai užbaigiami statyti būtent tuo metu, kai biurų nuomos rinkoje pradeda mažėti paklausa ir artėja ekonomikos krizė. Chrysler dangoraižis buvo pabaigtas statyti tuo metu, kai Niujorko birža patyrė 1929-ųjų metų paniką, Empire State – tuo metu, kai 1934-aisiais siautė didžioji depresija (dėl to, kad ketvirtis šio pastato patalpų ilgą laiką buvo neišnuomotos, jis buvo pravardžiuojamas „Empty State building“). Akademiniai tyrimai irgi rodo, jog aukščiausi XX-o amžiaus pastatai Amerikoje būdavo pabaigiami statyti būtent tada, kai JAV ekonomika ruošdavosi smigti žemyn. Skaityti toliau…

Kada esi turtingas?

Šiandien užtikau man labiausiai iki šiol patikusį atsakymą į klausimą, kada žmogus gali būti laikomas turtingu: You know you are rich when more money won’t change where you live, what you eat, what you drive or who you sleep with. Žinai, jog esi turtingas tuomet, kai turint daugiau pinigų nekeistum savo gyvenamosios vietos, savo dietos, mašinos ar partnerio. Pagal šį turtingumo apibrėžimą turbūt ne tiek jau mažai įprastai skurdžiais laikomų žmonių neišsivysčiusiose valstybėse pasirodytų esą gana turtingi, nes jie moka džiaugtis tuo ką turi. Skaityti toliau…

Tvarkymasis

Kad jau šįmet baigiu magistro studijas, tai gerą valandą šiandien praleidau tvarkydamasis dalį savo užrašų ir kitų gėrybių, kurios seniai nebetelpa į stalčius ir spinteles. Seniau gailėdavau ką nors išmesti, nes juk gi „gal pravers“, bet šį kartą pažvelgiau realybei į akis ir nusprendžiau, jog niekada man tų užrašų neprisireiks, o jei ir prisireiks, vis tiek informacijos ieškosiu knygose ir vadovėliuose, o ne šleiva kreiva sava ranka (o dažniausiai grupiokų) rašytuose užrašuose. Skaityti toliau…

Senasis testamentas žydų akimis

Šiuo metu skaitau vieno rabino išleistą knygą apie žydų kultūrą ir jų tradicijas. Knyga storoka, bet įdomi tuo, jog krikščionybės suformuotas požiūris į Senąjį Testamentą gerokai skiriasi nuo žydų požiūrio į jį. Kadangi visgi esu katalikas, tai esu susidaręs nuomonę, jog Senasis Testamente aprašomas gana žiaurus Dievas, visi žmonės – savanaudžiai ir galioja visuotinė taisyklė „akis už akį, dantis už dantį“. Tuo tarpu šioje knygoje teigiama, jog žydai Dievą įsivaizduoja kaip teisingą, bet jokiu būdu ne žiaurų. Skaityti toliau…

Eliyahu M. Goldratt, Jeff Cox: Tikslas

Goldratt‘o knyga „tikslas“ romano forma aprašo butelio kakliuko (arba kitaip – apribojimų) teoriją ir jos pritaikymą gamybinėje įmonėje. Knygos pagrindinė idėja – gamybinės kompanijos pirmiausia turi stengtis ne bet kokia kaina mažinti kaštus, o didinti produkcijos srauto paralaidumą ir mažinti atsargas. Jeigu pagrindinis įmonės tikslas būna sąnaudų mažinimas, dažniausia atsitinka taip, jog kaupiasi atsargos, o kompanija nespėja vykdyti užsakymų. Tokia situacija susiklosto todėl, kad gamybos grandinėje būna kokia nors silpniausioji vieta, kuri ir stabdo visą gamybinį procesą: kurios nors staklės nesugeba susidoroti su produkcijos srautu, o kadangi produkcija vis tiek turi pereiti šią gamybos fazę, šios staklės tampa visos gamyklos ribojančiu veiksniu. Skaityti toliau…

Duonos puskepalių ekonomika

Vienas šio dienoraščio skaitytojas klausia: Moksliuk, paaiškink straipsnyje, kodėl perkant “Maximoje” Vilniaus (juodos) duonos puskepalį reikia mokėti dviem centais daugiau nei perkant du tos pačios duonos ketvirčius (puskepalis – 1,94 Lt; ketvirtis – 0,96 Lt)? Paprastai už didesnę talpą reikia mokėti mažiau, tą parodo Coca-Colos buteliai ar ekonomiškos (didesnės) skalbimo miltelių pakuotės. Kodėl čia paradoksas? Turiu tokią teoriją, jog iš tikrųjų du ketvirčiai tos pačios duonos nėra lygiai ta pati prekė, kaip kad puskepalis duonos: nors šios dvi alternatyvos beveik tobulai pakeičia viena kitą, bet tam tikri skirtumai yra. Skaityti toliau…

W.Chan Kim, Renee Mauborgne: Žydrųjų vandenynų strategija

Į mano rankas pateko ne per seniausiai „Verslo žinių“ išleista knygelė „Žydrųjų vandenynų strategija“, kurioje teigiama, jog labai svarbu įmonėms ieškoti naujų rinkų ir kurti najus produktus, kad būtų įmanoma pabėgti nuo konkurentų. Na, savaime suprantama, jog kompanija, kuri pati susikuria rinką savo produktams ir siūlo klientams tai, ko nesiūlo joks kitas konkurentas, turėtų iš tokios savo veiklos pasipelnyti. Bent jau iki tol, kol jos konkurentai nesusiprotės irgi jos imituoti ir siūlyti panašius naujus produktus. Skaityti toliau…

Tim Harford: The Undercover Economist

Tim Harford knyga „The Undercover Economist“ labai aiškiai ir suprantamai aiškina, kaip ekonomistai supranta kasdieninius reiškinius. Autorius aiškina, kas daugiausiai uždirba iš kavos puoduko, kuris parduodamas geležinkelio stotyje (ne, tikrai ne kavos pupeles auginantis fermeris Lotynų Amerikoje, ir netgi ne kavos pardavėjas, o geležinkelio stoties administracija, kuri nuomuoja šiam pardavėjui patalpas), kaip monopolijos diskriminuoja vartotojus kainomis (na, autorius nemini šių terminų, tačiau pasakoja būtent apie tai), kodėl miestuose būna kamščiai (išorinis poveikis, dėl kurio laisva rinka negali efektyviai egzistuoti), ką gero duoda globalizacija ir kodėl skurdžios valstybės dažniausiai išlieka skurdžiomis (atsakymas paprastas: korupcija). Skaityti toliau…

Stephen R. Covey: The 7 Habits of Highly Effective People

Blogosfera puikiai veikia reklamuodama tam tikras knygas: šiek tiek daugiau kaip prieš metus dėl jos perskaičiau Getting Things Done, o šį kartą ji mane privertė atkreipti dėmesį į S. Covey knygą apie savęs tobulinimą. ši knyga tikrai pasirodė nebloga ir duodanti peno pamąstymams. Pirmą kartą prieš penkiolika metų išleistoje knygoje S. Covey savęs tobulinimui ragina naudoti septynis pagrindinius principus. Pirmasis principas: aktyvus atsakomybės prisiėmimas (proactivity). Dažnai, jeigu nenorime ko nors daryti, bandome prisigalvoti kokių nors priežasčių, kurios lyg ir neleidžia mums atlikti tai, ko mums reikia. Skaityti toliau…

Genijų nebūna

Viename New York Times straipsnyje rašoma, jog genijų nebūna – jais tampama per sunkų ir atkaklų darbą (RR). Mokslininkas Eriksonas įsitikinęs, jog angliška patarlė „practice makes perfect“ yra teisinga. Jo tyrimai rodo, kad jeigu žmogus labai stengiasi, jis gali viską pasiekti ir tam nereikia jokių išskirtinių talentų. Tiesa, žmogui lengviausia stengtis siekti kokių nors rezultatų toje srityje, kuri jam patinka. Jeigu žmogus mėgsta programavimą, jis natūraliai tam skirs daugiau laiko ir dėmesio, todėl gal ir atrodys, jog jis turi „įgimtą programavimo talentą“. Skaityti toliau…

Spaudos laisvės diena

Kadangi šiandien spaudos laisvės diena, užtikau keletą nuorodų, susijusių su šia proga. John McMillan ir Pablo Zoido savo straipsnyje How to Subvert Democracy: Montesinos in Peru teigia, jog sunkiausia yra papirkti žiniasklaidą. Kai valstybės pareigūnams ir genčių vadams reikėdavo tik nedidelių kyšių, pakeisti televizijos kanalo nuomonę prireikė šimto kartų didesnės sumos nei bet kuriam teisėjui. Autoriai daro išvadą, kad labiausiai demokratiją ir teisybę Peru saugo žiniasklaida, nes kitos institucijos yra tiesiog per daug lengvai nuperkamos. Skaityti toliau…

Dienos pabiros

Keletas pastarųjų dienų straipsnių, kurie patraukė mano akį: Mano kolega Donatas užduoda vertą diskusijų klausimą apie socialiai atsakingą (bet politinį) investavimą. Manyje giliai gyvenantis liberalistas lyg ir nemato nieko blogo investicijose į Rusiją – net jeigu šiomis investicijomis skatinama Rusijos galia, kuri vėliau gali atsisukti prieš pačius investuotojus, tai nereiškia, jog investuoti į Rusiją nereikėtų. Tiesiog darant investicinį sprendimą reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog galų gale tų investicijų grąžos teikiamais privalumais gali ir nepasinaudoti, nes Rusija bus per daug galinga, kad kažką paliktų ir „smulkiesiems investuotojams iš Vakarų“. Skaityti toliau…

Barton Biggs: Hedge Hogging

Barton Biggs knyga apie hedge fondų valdymą turbūt pati populiariausia tarp pernai metais išleistų knygų apie investavimą. Barton Biggs apie trisdešimt metų dirbo viename didžiausių pasaulio investicinių bankų Morgan Stanley ir vadovavo Morgan Stanley Asset Management kompanijai. Knygoje Barton rašo apie savo patirtį, valdant hedge fondą. Hedge fondas yra toks fondas, kurio investavimo strategija nėra ribojama – jis gali investuoti į bet kokią turto klasę, gali skolintis, gali pirkti išvestines finansines priemones, gali parduoti turtą, kurio neturi (short selling) ir taip toliau. Skaityti toliau…

Richard Branson: Screw it, let’s do it

Šiąnakt skrisdamas lėktuvu suskaičiau trumpą Richard Branson (to, kuris įkūrė Virgin imperiją) knygelę „Screw it, let’s do it“, kurioje aprašoma Bransono gyvenimo filosofija. Bransono nuomone, jis tapo sėkmingu verslininku, nes teigiamai mastė, visada stengdavosi bandyti įgyvendinti įvairiausias idėjas, nebijojo suklysti. Jam nėra žodžio „negaliu“, nes viskas yra įmanoma, jeigu pakankamai stengiesi. Svarbiausia, jog siekiant užsibrėžtų tikslų būtų jaučiamas malonumas – jeigu žmogui patinka tai, ką jis daro, tikėtina, jog jis pasieks toje srityje neblogų rezultatų. Skaityti toliau…

Eterio tyla

Senokai čia nerašiau, bet turiu pasiteisinimą, nes pastaruoju metu esu labai užimtas (nors per tą laiką visgi spėjau perskaityti knygą „The Wisdom of Teams“, kurią visgi tikiuosi kada nors aprašyti). Užtat atradau, kaip beveik padvigubinti savo produktyvumą darbe: tereikia išjungti elektroninio pašto programą ir prisiversti save email‘ą tikrinti tik kelis kartus per dieną. Kas kelias minutes išlendantis pranešimas „You have 3 new messages“ suryja begales naudingo laiko, nes labai knieti mesti viską ką darai ir skaityti paštą, nors jame tik laiškas apie puikias investavimo galimybes Nigerijoje, bendradarbio siųstas grandininis laiškas ir kokios nors informacinės agentūros pranešimas, jog dviejose Svazilende rastose nugaišusiose antyse paukščių gripo nerasta. Skaityti toliau…

Viktor Frankl: Man’s Search for Ultimate Meaning

Į perskaitytų knygų sąrašą neseniai įrašiau dar vieną Viktoro Franklio knygą. „Galutinio tikslo paieškos“ yra grynai mokslinė knyga, kitaip nei „tikslo paieškos“, kurioje didžiausią įspūdį daro autoriaus gyvenimo prasmės paieškos Aušvitzo koncentracijos stovykloje. „Galutinio tikslo paieškose“ kritikuojama psichoanalizė, ir ypač aklas jos taikymas, teigiama, jog psichoanalizės metodai nužmogina žmogų, paversdami jį tik mechanišku instinktų tenkintoju. Franklis mano, jog sąmonė yra kažkas daugiau nei tik valdomas pasąmonės žaisliukas. Franklis taipogi iškelia idėją, jog kiekviename žmoguje slypi noro suvokti pasaulio esmę pradas. Skaityti toliau…

Atviros ekonomikos skatina augimą

Šiandien Wall Street Journal rašo apie tai, jog šalys, kurios leidžia laisvą kapitalo judėjimą, auga žymiai greičiau nei tos valstybės, kurios yra uždaros. Tai šiuo metu yra labai aktuali tema, nes pasaulyje pastaruoju metu vis tampa populiaresnė nacionalinio protekcionizmo idėja: JAV kilo skandalas, kai jos uostus norėjo nupirkti Dubajaus kompanija, prancūzai neleido užsieniečiams pirkti komunalinių paslaugų tiekėjos, tie patys prancūzai ir liuksemburgiečiai šnairuoja į indo valdomą plieno gamintoją Mittal Steel, kuris bando perimti Arcelor, o vos prieš kelias dienas ir Kroatijos vyriausybė teigė, jog farmacijos kompanija Pliva yra jų nacionalinis perlas, kurio gal nereiktų atiduoti į užsieniečių rankas. Skaityti toliau…

James Collins, Jerry Porras: Taip kuriama amžiams!

Prieš kokius dvejus metus esu skaitęs Collins knygą „Nuo gero prie puikaus“, kurioje aprašomi jo darytų tyrimų rezultatai: autorius bandė aiškintis, kodėl vienos kompanijos padaro pažangą, o kitos – ne. „Taip kuriama amžiams“ yra jo šiek tiek anksčiau daryto ilgaamžių kompanijų tyrimo rezultatas. Visas knygos išvadas tikrai galima sutalpinti į vieną pastraipą: sėkmingų ilgaamžių kompanijų vadovai retai būna charizmatiniai, jie diegia kompanijos vertybes darbuotojams ir siekia, jog tos vertybės išliktų net pasikeitus kompanijos vadovams; sėkmingos ilgaamžės kompanijos turi viziją, pagal kurią formuojamos kompanijų vertybės, kurios nesikeičia šimtmečiais (vizija turi būti išreiškiama labai paprastai, kaip Disney kompanijoje: linksminti žmones); nepaisant to, jog vizija ir vertybės šiose kompanijose nesikeičia, pati kompanija nuolat turi ieškoti būdų, kaip atsinaujinti ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos (tarkim ta pati Disney turi ieškoti vis naujų būdų kaip linksminti žmones, bet niekada neturi pamiršti, jog ji egzistuoja būtent tam, kad linksmintų, o ne, kad, tarkim, didintų investicijų grąžą akcininkams). Skaityti toliau…

Elektroninio pašto subtilybės

Kaip jūs atsakinėjate į elektroninio pašto žinutes? Šiandien iš kolegų gavau keistą pastabą, jog mano elektroninio pašto žinutės, kuriose aš į ką nors atsakinėju, yra visiškai neperskaitomos. Hmm… Kadangi esu senas kompiuterastas, tai laikausi visų senų gerų taisyklių, kurios šiuolaikinei MS Outlook kartai nėra suprantamos, ir kreivai žiūriu į „bottom-quoting“, kaip kad šiame pavyzdyje: Taip xxxxx xxxxxx, xxxxxx xxxxxx, xxxxxxx xx xxx, +370 xxx xx xxxxx +370 xxx xx xxxxx Skaityti toliau…

Henri Fayol: Administravimas – teorija ir praktika

Ką tik pabaigiau skaityti dar vieną vadybos klasiko knygelę. Šį kartą tai Henrio Fayol‘o knyga apie administravimą. Henris Fayol‘as buvo pirmasis, kuris iškėlė vadybos reikšmę ir svarbą, pastebėdamas, kad kuo aukštesnes pareigas įmonėje užima darbuotojas, tuo jam reikia mažiau specifinių savo specialybės žinių, nes savo darbe jis naudojasi tik savo administraciniais įgūdžiais. Administracija, arba šiais laikais vadinama vadyba, Fayol‘o manymu susideda iš planavimo (planų, strategijos kūrimas), organizavimo (čia įeina hierarchijos įvedimas kompanijoje, atsakomybės padalijimas), koordinavimo (atrodytų, jog Fayol‘o nuomone koordinavimas susideda iš savaitinių gamybinių posėdžių, kuriuose keičiamasi operatyvine informacija ir sustyguojamas skyrių darbas), vadovavimo (nurodymai, ką kam daryti, personalo valdymas, ataskaitų skaitymas) ir kontrolės. Skaityti toliau…

George Soros: Pasaulinio kapitalizmo krizė

Turbūt niekam nereikia pristatinėti George Soros, kuris yra vienas iš sėkmingiausių spekuliantų, hedge fondų valdytojų ir filantropų, skleidžiantis Atviros visuomenėsidėjas. Jo knyga „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ buvo parašyta tuoj po Rusijos krizės, ir atspindi Sorošo požiūrį į rinkas bei filosofiją. Tiesa, Sorošo mintys, kurios išdėstytos šioje knygoje buvo nemažai sukritikuotos. Viena iš Sorošo minčių yra socialinių mokslų refleksyvumas, arba kitaip tariant, bet koks tikėjimas viena ar kita teorija vers visuomenės dalyvius turėti vienokius ar kitokius lūkesčius, tad jie ir atitinkamai elgsis: elgsena ir įsitikinimai formuoja lūkesčius, o lūkesčiai formuoja elgseną ir įsitikinimus. Skaityti toliau…

Corinne Maier: sveika, tinginyste

Viena iš valstybinių Prancūzijos skirstomųjų tinklų (Electricite de France – EDF) vadovių Corinne Maier knyga „Sveika, tinginyste“ trumpai buvo tapusi perkamiausia knyga Prancūzijoje. Knygoje rašoma apie tai, koks blogis yra kompanijos – jose žmonės verčiami dirbti, jose visi kalba nesuprantamomis biurokratinėmis kalbomis, kolegos yra visiški kvailiai ir šiaip reikia stengtis darbe nepersistengti, nes atsiduoti darbui ir kompanijai yra parsidavinėjimas. Autorės nuomone, pats faktas, jog darbuotojai turi būti motyvuojami, reiškia, jog jie nenori dirbti, kad jie daro ne tai ką nori, tad tegyvuoja tinginystė ir tik minimalios pastangos. Skaityti toliau…

Vilniaus getas

Vakar su Indraja žiūrėjome filmą „Vilniaus getas“. Man patiko. Ir ypač už širdies griebiančios dainos, kurias atlieka Judita Leitaitė. Filmas gal kiek nustebino tuo, jog skirtingai nei kituose filmuose apie žydų genocidą, šiame filme visiškai nesijautė vokiečių žiaurumo. Tikriausiai dėl to, jog budelių vaidmuo atitenka lietuviams ir patiems žydams. Visame filme turbūt tėra trys vokiečiai: vienas iš jų yra menui jautrus jaunas vokiečių karininkas, ir du jo kvaili, visur jį sekiojantys pavadiniai. Skaityti toliau…

Reikia tikėtis finansinių krizių?

Econbrowser šiandien primena, jog didėjant JAV realioms palūkanų normoms, pinigų srautai, kurie anksčiau būdavo nukreipti į besivystančias rinkas, grįžta į JAV, o tai sukelia finansinių krizių tikimybę besivystančių šalių ekonomikose. Kadangi pastaruoju metu JAV didino palūkanų normas, ir maždaug prieš metus jos vėl tapo teigiamos (skaičiuojant realias palūkanų normas), galima tikėtis, jog besivystančiose šalyse vėl galima tikėtis krizių, kurių jau nebuvo keletą metų. Pastaruoju metu apie galimas krizes kalbama vis dažniau, o tam pagrindo turi ir ypač dideli JAV deficitai, aukštos naftos bei kitų žaliavų kainos, pasauliniai nekilnojamo turto burbulai ir kiti dalykai. Skaityti toliau…

Malcolm Gladwell: The Tipping Point

Malcolm Gladwell knygą „The Tipping Point“ jau buvau senokai nužiūrėjęs, ir beveik susigundęs ją nusipirkti, tad pamatęs, jog apie ją savo dienoraštyje prabilo ir Juozas, nieko nelaukęs ją iš jo ir pasiskolinau. Ačiū, pukomuko ;) Tipping Point (lietuviškai matyt būtų kažkas panašaus į „lūžio tašką“) knygos idėja – kartais tereikia tik labai mažų pakeitimų ar pastangų, kad viskas pasikeistų. Knygoje kalbama apie tai, kaip sklinda idėjų virusai: idėja užkrėsti tereikia kelis ypatingus žmones, kurie turi daug pačių įvariausių pažįstamų, ir automatiškai ši idėja plačiai pasklis. Skaityti toliau…

Mokami patarimai vertinami labiau

Harvard business Review rašo: In one study I conducted, subjects answered different sets of questions about American history. Before answering some of the questions, they could get advice on the correct answer from another subject whom they knew was no more expert than they were. In one version of the experiment, people could get advice for free, while in another version, they paid for it. When they paid for advice, people tended to give it more credence than it warranted—driven, I suspect, by a combination of sunk-cost bias and the nearly instinctual belief that cost and quality are linked. Skaityti toliau…

Jeffrey Robinson: The Laundrymen

Į mano rankas patekusi Jeffrey Robinson knyga apie pinigų plovimą „The Laundrymen“ pasakoja apie įvairaus plauko pinigų plovimo būdus, kuriais naudojasi tarptautiniai nusikaltėliai, stengdamiesi legalizuoti savo nešvariu būdu uždirbtas pajamas. Nors ši knyga pačioje pradžioje ir labai užkabina, bet greitai ji man atsibodo, nes pasirodė, jog yra parašyta gana padrikai ir ne taip moksliškai, kaip tikėjausi: autorius aprašinėja nusikaltėlių istorijas, bet jos labai trumputės, tarsi kokio nors amerikoniško 25 minutes trunkančio serialo apie nusikaltėlius serijos. Skaityti toliau…

Visi marketingistai meluoja

Seniai jau čia berašiau: buvau atostogauti (pirmą kartą gyvenime slidinėjau kalnuose, bet čia kita istorija), o po to visą savaitę stengiausi atsigriebti skaitydamas rinkų apžvalgas ir stengdamasis pasivyti jų pulsą. Šiandien užtikau pas Seth Godin jo darytos prezentacijos Google video įrašą. Viskas, ką Seth mano apie šiuolaikinį marketingą suspausta į mažiau nei valandą: violetinės karvės, permission marketing, flipping the funnel, idėjų virusai ir istorijų pardavinėjimas.

Viktor E. Frankl: Man’s Search for Meaning

Neseniai perskaičiau austrų psichologo Viktoro Franklio knygą „Man’s Search for Meaning“. Šis psichologas yra egzistencinės psichologijos pradininkas, kuris teigia, jog neurozių ir depresijos priežastis dažnai būna gyvenimo prasmės nematymas, o ne Froidiškos seksualumo problemos. Franklis psichologiniu stebėjimus atliko kalėdamas nacių koncentracijos stovykloje ir stebėdamas savo bei kitų kalinių psichiką. Kaliniai koncentracijos stovykloje išgyvena psichologinę problemą: nežinodami, kiek jiems dar liko gyventi, kaliniai negali gyventi rytdiena ir negali turėti jokių tikslų. Kadangi nėra jokių tikslų, nėra ir gyvenimo prasmės, taigi jie tik apatiškai egzistuoja. Skaityti toliau…

Objektyvi religija

The Economist rašo apie Daniel C. Dennett knygą „Breaking the Spell: Religion as a Natural Phenomenon“, kurioje siūloma religijas studijuoti kaip galima objektyviau. Pati idėja atrodo yra labai paprasta, bet visgi mūsų įsitikinimai ir vertybės sunkiai leidžia objektyviai priimti kitų religijų papročius, jais nesibjaurint. Užtenka perskaityti sekančią pastraipą, kad suvoktum, kodėl mes nesuprantame musulmonų, o jie nesupranta mūsų: […]Daniel Dennett teasingly asks his readers whether they have heard of a people called the Yahuuz. Skaityti toliau…

Frederick Winslow Taylor: Moksliniai valdymo principai

Vakar pabaigiau skaityti vadybos mokslo pradininko Teiloro klasika tapusį darbą „moksliniai valdymo principai“. Apie Teilorą nekartą teko girdėti universitete, nors pirmą kartą jo pavardę išgirdau mokykloje, per vadybos pamokas: dar pamenu bendraklasiai, besimokydami egzaminui, Teilorą vadindavo moksliniu kasėju, nes jis su chronometru stovėdavo prie anglis kasančių darbininkų ir tirdavo jų judesius. Teiloro mokslinio valdymo principai yra labai paprasti, dabar net atrodantys kaip primityvūs. Bet kadangi iki Teiloro vadybos problemomis nelabai kas domėjosi, tai Teiloro darbai labai reikšmingi. Skaityti toliau…

Dar vieno analitiko dienoraštis

Neseniai mano kolega Darius Klimašauskas pradėjo dalintis savo mintimis internetiniame dienoraštyje. Darius yra mano kursiokas, su kuriuo jau ne vienerius metus drauge dirbam, ir ne vien tik finansų srityje. Darius jau dvejus metus dirba finansų analitiku Finastoje (aš pats į Finastą patekau jo kvietimu pabandyti padirbėti finansų analitiku), tad jo žinios apie finansų rinkas nemažos.

Draudimas dalyvauti rizikinguose pensijų fonduose

BNS rašo (via Delfi): Vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojams tikriausiai bus uždrausta dalyvauti rizikinguose pensijų fonduose. Toks klausimas šią savaitę bus svarstomas Seimo Socialinių ir darbo reikalų komitete. Manoma, kad toks draudimas apsaugotų vyresnio amžiaus žmones, kad išėję į pensiją jie neliktų be duonos kąsnio, rašo dienraštis „Klaipėda“. „Norime apsaugoti gyventojus, kad šie, visą gyvenimą kaupę pinigus sotesnei pensijai, likus keleriems metams iki išsvajotojo poilsio nedalyvautų rizikinguose fonduose“, – sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas. Skaityti toliau…

Palūkanų normų reliatyvumas

Einšteino reliatyvumo teorijos teigia, jog laikas yra reliatyvus: jeigu žmogus būtų įsodintas į kosminį laivą, kuris skristų beveik šviesos greičiu, jam atrodytų, jog kelionė truko gal tik kokius metus, kai Žemėje jau bus praėjęs gal ir koks tūkstantmetis. Tyler Cowen klausia, kokios turėtų būti palūkanų normos tokioje ekonomikoje, kurioje būtų įmanoma pasinaudoti šiuo faktu? O kokia turėtų būtų palūkanų norma kosminio laivo viduje? Ir ar jei norime turėti visiškai apibendrintą finansų teoriją, kuri veiktų ne vien Žemėje, ar nevertėtų kalbant apie palūkanų normas atsižvelgti ir į skolininko/tojo greitį? Skaityti toliau…

Dienos faktas apie Kiniją

Business Week rašo, jog Merrill Lynch paskaičiavimais, Kinijoje yra apie 300000 milijonierių, o Goldman Sachs mano, jog po dešimtmečio Kinija bus didžiausia prabangos prekių rinka pasaulyje, aplenksianti JAV ir Japoniją. Kiniečiai – tai ne vien milijardas varguolių darbininkų, gaminančių pigias prekes VP Market tinklui.

Sprendimų priėmimo klaidos

Visas sausio mėnesio Harvard Business Review numeris skirtas sprendimų priėmimo temai. Sprendimų priėmimas yra labai svarbus versle (svarbiau už tai gal tik gali būti sprendimų įgyvendinimas ;) ir su juo susiduriama kiekvieną darbo dieną, tačiau nepaisant to sprendimų priėmimo procese neišvengiama daugybės klaidų. Apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, ir kaip jų išvengti, rašoma straipsnyje „The Hidden Traps of Decision Making“. Taip jau yra, kad mes labai daug reikšmės suteikiame pirmai informacijai, kurią sužinome apie mus dominantį klausimą – kitaip tariant, pirmas mūsų susidarytas įspūdis apie problemą mums atrodo pats teisingiausias. Skaityti toliau…

Geriausias anekdotas apie blondinę

Hugh savo dienoraštyje turi patį juokingiausią anekdotą apie blondinę. Dar ir dabar šitai rašydamas šypsausi. Labai subtilu ir geekiška.

Nicholas Dunbar: Inventing Money

Pirmoji šiais metais mano perskaityta knyga (hmm, pastaruoju metu kažkaip esu atitrūkęs nuo knygų skaitymo) Nicholas Dunbar istorija apie LTCM, pavadinta „Inventing Money“. Pernai metų rugsėjį jau esu skaitęs knygą apie didžiausio pasaulio istorijoje hedge fondo LTCM šlovės ir fiasko istoriją, tačiau Nicholas Dunbar knyga pasirodė įdomi tuo, jog joje plačiau ir aiškiau išdėstoma matematinė ir ekonominė teorija, kuri pradžioje leido LTCM uždirbti labai gerus pinigus. Negana to, knygoje pasakojama ir apie ekonomikos mokslo atradimus, kurie privedė prie žymiosios Black-Scholes pasirenkamųjų sandorių vertinimo teorijos. Skaityti toliau…

Ledas, pačiūžos, ekonomika

Užvakar su savo senais draugais iš kanalo #beprotiska_arbatele buvau čiuožykloje. Čiuožėjas, aišku, iš manęs yra menkas, bet buvo gera vėl kartu pabūti su senais pažįstamais – atrodo paskutinį kartą su daugeliu iš jų buvau susitikęs lygiai prieš dvejus metus toje pačioje čiuožykloje (tas susitikimas buvo ganėtinai reikšmingas mano gyvenime, bet čia jau kita istorija ;) Bečiuožinėjant, vaškas man prasitarė, jog jam kartais įdomu paskaitinėti mano dienoraštį apie ekonomiką (nors atrodytų mus seniau labiau siejo kompiuterastiški dalykai), ir paklausė, kokios makroekonominės mintys, vertos dienoraščio įrašo, gali man kilti bečiuožiant ledu. Skaityti toliau…

Finastos dienoraštis

Šiandien pradėjome Finastoje rašyti kompanijos dienoraštį. Corporate weblog‘ai Lietuvoje dar nėra labai populiarūs, tad tai kažkas nauja, ir tikimės, bus naudinga ir mūsų klientams. Dienoraštį Finastoje turėtų pildyti makleriai, kurių planuose yra įdomesnės prekybos sesijos apžvalgos, o taipogi ir fondų valdytojai, tarp kurių esu ir aš. Komentarus įrašams gali palikti visi registruoti svetainės lankytojai. Tikiuosi artimiausiu laiku shvln pridės ir RSS, kad internetinis dienoraštis būtų toks, kaip reikiant.

Atidėliojimai ir todo sąrašai

Pastebėjau, kad jeigu pradedu darytis itin sudėtingus todo sąrašus, tai dažniausiai nuveikiu tuos visokius mažai reikšmingus darbelius, bet atrodytų, jog taip ir nieko naudingo nepasiekiu. Pasirodo, panašiai mąsto ir Paul Graham, kuris teigia, jog jeigu stengiesi nudirbti visus mažus darbelius, tai dažniausiainieko nenuveiki didžiųjų darbų labui. O juk tie didieji projektai ir turėtų būti svarbiausi. I think the way to “solve” the problem of procrastination is to let delight pull you instead of making a to-do list push you. Skaityti toliau…

Mobilus ryšys Somalyje

The Economist rašo apie mobilaus ryšio rinką Somalyje: SOMALIA does not spring to mind as a good place to do business, but in telecoms at least it has something to teach the world. A call from a Somali mobile phone is generally cheaper and clearer than a call from anywhere else in Africa. The trick is the lack of regulation. Somalia has had no government since 1991. It was cut off for a while, but then private mobile companies moved in and found that the collapsed state provided a curious competitive advantage. Skaityti toliau…

Religija didina pajamas

MIT ekonomistas Jonathan Gruber savo moksliniame straipsnyje teigia, jog religingesni žmonės gauna geresnį išsilavinimą, rečiau skiriasi ir uždirba daugiau pajamų (via The Economist). Teigiama, jog dvigubai dažniau bažnyčioje apsilankantys žmonės uždirba apie 10 procentų daugiau pajamų. Tiesa, nors koreliacinis ryšys ir nustatytas, bet juk žinoma, kad koreliacija nereiškia priežastingumo: gali būti, jog į bažnyčią eina darbštesni žmonės, kurie dėl to ir gauna didesnius atlyginimus. Bet racionlaių reiškinio paaiškinimų irgi gali būti: aktyviai dalyvaujantys bažnyčios veikloje žmonės suranda naujų pažinčių, kurios gali būti naudingos darant verslą ar kopiant karjeros laiptais, o taipogi religija bei tikėjimas mažina stresą, tad religingi žmonės gali būti produktyvesni. Skaityti toliau…

Keletas nuorodų

Per paskutinę savaitę prisikaupė nemažai nuorodų, kurios gal būt bus naudingos ir kitiems. Išmokau gerbti ir mylėti del.icio.us, tad jos ne taip lengvai pasimeta. Pradedant nuo Getting Things Done temos, užtikau nemažai alternatyvų savo ToDo sąrašams: voo2do, Remember The Milk bei TaskFreak. Kol kas vis dar naudojuosi offline įrankiu, bet visai norėčiau pereiti prie webinio varianto. Pastaruoju metu tenka daryti kai kuriuos ekonometrijos darbus universitetui, tad man buvo naudingas šis Software for Economists puslapis, o taipogi ir eViews programėlė. Skaityti toliau…

Lietuva ir G.Soros’as

The Economist šiandien rašo apie prieš Soros’ą nukreiptas atakas Respublikoje. Straipsnyje teigiama, jog filantropas padėjo išaiškinti korupcijos atvejus, susijusius su Europos sąjungos parama, o tai galėjo kai kuriuos ir suerzinti. Be to, kai kaltinama Vakarų kišimusi į vietinę politiką, žmonės pradeda pamiršti Rusijos baimę – panašiai Soros’as buvo atakuojamas ir Ukrainoje bei Gruzijoje. Straipsno išvada teigia, jog Lietuva vis dar nėra tokia atvira visuomenė, kokios norėtų Soros’as: Mr Soros is winding down his efforts in the richer parts of the post-communist world, where the “open societies” that he favours seem to be thriving. Skaityti toliau…

Ar stengiamasi atrasti efektyvius vaistus?

Vaistų rinkos efektyvumo įrašo komentaruose keli skaitytojai iškėlė hipotezę, jog farmacijos įmonės neturi jokio noro išrasti efektyvius vaistus – joms labiau apsimoka, kai gydymo kursas trunka kuo ilgiau. Mano nuomone, vaistų rinkoje visgi egzistuoja paskatos sukurti geresnius vaistus, bet viskas ne taip paprasta, kaip kad būtų kitų prekių rinkose. Vaistų rinka skiriasi nuo kitų prekių rinkų tuo, jog statistinis vaistų pirkėjas apie vaistus nutuokia ne itin daug – juo prirašo gydytojas. Skaityti toliau…

Rašymo sudėtingumas

Kažkaip pastaruoju metu pastebėjau, jog visiškai nemoku rašyti (ne ta, „rašyti parkeriu“ prasme, nors šioje srityje irgi jaučiuosi kaip koks penktokėlis, nes kai ką nors reikia per paskaitas greitai užsirašyti, ranka visai nebeklauso, o pirštai negrabiai laikydami parkerį visiems išduoda, jog jie labiau pratę prie klavišų, o ne rašalinio rašymo prietaiso). Nebemoku rašyti jokių rašinių, referatų, kursinių, ataskaitų, memorandumų, esė, apsakymų… Tiesa, pastarųjų niekada ir nerašiau, bet viskas, kas bent iš tolo kvepia formalumu arba mokslo darbais, mane priverčia ilgai beprasmėmis akimis spoksoti į tuščią Word‘o langą tol, kol suvokiu, jog mąstau apie tai ką valgysiu pietums arba kokius ryt reikės nuveikti darbus, bet tik jokiu būdu ne apie tai, apie ką reikia parašyti. Skaityti toliau…

Skandinavijos mitas

Iki šiol lyg ir manoma, jog Skandinavijos šalys yra geras pavyzdys, kaip galima vienu metu turėti ir paternalistinę valstybę, besirūpinančią socialine gerove, ir rinkos ekonomiką. Dažniausiai Skandinavijos šalys laikomos vienomis turtingiausių, ir jų pavyzdys lyg ir rodo, jog socializmas gali būti labai naudingas. Bet ne viskas taip gražu, kaip teigia Martin De Vlieghere, Paul Vreymans ir Willy De Wit – didžiųjų Skandinavijos ekonomikų efektyvumas tėra mitas: However, despite Bruegel, distorted academic studies and the European media’s praise, the efficiency of the major Scandinavian economies is a myth. Skaityti toliau…

Neįprastos paklausos funkcijos

Tyler Cowen savo dienoraštyje verčia pamąstyti, kas būtų, jeigu staiga visų žmonių paklausos funkcijos būtų ne besileidžiančios žemyn, o kylančios aukštyn. Visuomenė subyrėtų, bet kaip tas byrėjimas įvyktų?

Kaliningrado perspektyvos

Vilniaus meras Zuokas savo internetiniame dienoraštyje rašo, jog artimiausiu metu Kaliningrado srityje gyventojų skaičius turėtų viršyti Lietuvos gyventojų skaičių: Per artimiausius penkerius metus Kaliningrado gyventojų skaičius gali išaugti iki 4 milijonų, vien per ateinančius porą metų – jų skaičius gali padvigubėti. Ir Kaliningradas tam ruošiasi. Plečiamos aprūpinimo energija galimybės, statomi gyvenamieji metai, ir galima prognozuoti, jog Kaliningradas išgyvens tikrą augimo bumą. Sunku pasakyti, kokią ekonominę reikšmę galėtų turėti toks gyventojų augimas. Skaityti toliau…

Dar apie Mažeikius

Nors jau šiandien Respublikoje teigiama, jog Lehman Brothers neatsisakė Lukoil ir TNK-BP, mano komentaras apie vakarykštę situaciją Lietuvos ryte: Bendrovės „Finastos investicijų valdymas“ analitikas Petras Kudaras tvirtino, kad Vyriausybės ir „Jukos“ interesai akivaizdžiai išsiskyrė. Žlungantis Rusijos naftos koncernas siekia kuo brangiau parduoti akcijas, tuo tarpu Vyriausybei svarbu ne tik jų kaina – svarbu surasti strateginį investuotoją, kuris būtų naudingas ir Lietuvai, ir pačiai įmonei. Pasak P.Kudaro, Vyriausybė galėtų akcijas pirkti ir brangiau negu už 3 mlrd. Skaityti toliau…

Vaistų rinkos ypatumai (2)

Tęsiant vaistų rinkos temą, mano mintys šiuo klausimu. Žvelgiant labai paprastai, gali pasirodyti, jog rinka veikia neefektyviai, nes tiems, kuriems reikia gydymo, jo negali gauti. Bet tam yra dar paprastesnė priežastis – norintieji gauti gydymą, jo negauna, nes jis yra per brangus. Dėl šio gydymo brangumo netgi negalima kaltinti gobšių farmacininkų, ar lupikautojų vaistinių pardavėjų – gydymas yra brangus, nes brangiai kainuoja jį pagaminti (į gamybos kaštus įeina ir atradimo kaštai, kurie šiuo atveju yra itin dideli). Skaityti toliau…

Vaistų rinkos ypatumai

Retkarčiais su bendradarbiais padiskutuojame įvairiais teoriniais klausimais, į kuriuos ne visada gal ir yra vienas paprastas atsakymas. Vakar užtikau kažkokį straipsnį apie vaistų rinkos subsidijavimą, kuris privedė prie diskusijos apie rinkos efektyvumą. Šiandien išdėstysiu problemą, o vėliau parašysiu ir savo mintis šiuo klausimu. Gal ir kitiems pasirodys visai įdomi problema :) Tarkime turime tokią hipotetinę situaciją: pasaulyje yra kokia nors reta liga, kuri nėra užkrečiama (tarkim, genetinė, arba kokia nors panaši į vėžį), kuria serga kokia 1000 žmonių. Skaityti toliau…

Dievo nuolaužos

Dilbert kūrėjas Scott Adams neseniai išleido dar vieną savo knygą, kuri šį kartą nėra apie juokingą korporacinių varžtelių gyvenimą, o parašyta apie žymiai rimtesnius dalykus – filosofiją, religiją, mokslą ir šiaip požiūrį į pasaulį. Naujoji knyga vadinasi „God’s Debris“, o jos elektroninis formatas platinamas nemokamai. Autorius teigia, jog jis bandė įsivaizduoti, kaip būtų galima paaiškinti filosofinius klausimus remiantis prielaida, jog paprasčiausias atsakymas yra teisingiausias. Čia įvado dalis: Therein lies the thought experiment: Try to figure out what’s wrong with the simplest explanations. Skaityti toliau…

Nekilnojamo turto burbulas ir ekonomikos teorija

Šiandien Kauno dienoje (ir Delfyje) publikuojamas straipsnis „Būsto kainų burbulas plyšta“, kuriame teigiama, jog nekilnojamo turto kainų kilimas turės prislopti. Pilnai sutinku su SEB Vilniaus banko finansų analitiko Gitano Nausėdos nuomone šiuo klausimu: didėjant palūkanų normoms mažės paskolų paklausa, o kadangi didelė dalis bsto pirkimų finansuojama per paskolas, tai turėtų sumažinti ir būsto paklausą, kas savaime turėtų ir lėtinti būsto kainų augimą. Labiausiai šiame straipsnyje nustebino Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio išsakytos mintys: Skaityti toliau…

Mažeikių naftos pardavimas

Shameless plug iš Reuters: Analysts told Reuters while four parties had placed bids, the race to the finishing line was down to two frontrunners. “Realistically speaking only TNK-BP along with (the joint bid by) LUKOIL and ConocoPhillips have a chance at a deal,” said Petras Kudaras, analyst with broker and fund managers Finasta. “The Poles have little chance … because of the complexity of their delivery scheme and we’ve seen that Kazmunai’s bid is fraught with delivery obstacles as well,” he said. Skaityti toliau…

Ar šiais laikais būtų išrastas aspirinas?

Derek Lowe rašo: With all the headlines in recent years about dangerous prescription drug side effects, many people must be wondering what happened to the days of safe, reliable medicines. Where are the new drugs that can get the job done safely? Where are the new aspirin, penicillin, acetaminophen? As a drug discovery researcher, I can tell you something that might sound crazy: many of these older drugs would have a hard time getting approved today. Skaityti toliau…

Google Base

Dar tik prieš kelias dienas Google pristatė statistikos analizavimo paslaugą Google Analytics, o jau šiandien išleista ir naujas produktas, kuris kažkuo primena wiki – Google Base. Berods Google tikisi, jog tai taps didžiausia duomenų baze pasaulyje. Washington Post mano, jog šis produktas gali sunaikinti vietinės reikšmės skelbimų svetaines, atimti rinkos dalį iš eBay. Įdomiausia tai, jog su Google Base nebereikės kurti savo svetainių ir paskui laukti, kol Google jas indeksuos – dabar galima duomenis suvesti tiesiai į Google ir dar nurodyti kokiais raktiniais žodžiais tie duomenys turėtų būti pasiekti. Skaityti toliau…

Mikriukų ekonomika

Vienas iš paskutinių NBER mokslinių straipsnių teigia tai, ką ir buvo galima įtarti – mikriukų vairuotojai vairuoja žymiai pavojingiau nei kiti viešojo transporto darbuotojai. Straipsnis lygina dvi vairuotojų kategorijas Santjage: vieni vairuotojai gauna stabilų atlyginimą, o kitiems mokama pagal pervežtus keleivius. Tie vairuotojai, kurie gauna atlyginimą pagal pervežtų keleivių skaičių, stengiasi daugiau — paskaičiuota, kad tokių mikriukų keleiviai transporto laukia apie 10 procentų trumpiau, nei tų, kurių vairuotojai gauna stabilų atlyginimą. Skaityti toliau…

Dydžio apgaulės

Įsivaizduokime, jog galime rinktis iš dviejų galimybių: septynių uncijų ledų porcijos, kuri sudėta į penkių uncijų indelį (t.y. ledai „su kaupu“), ir aštuonių uncijų ledų porcijos, kuri sudėta į dešimties uncijų indelį (t.y. atrodo, jog jis nepilnas). Objektyviai svarstant, didesnis indelis yra geresnis, nes jame daugiau ledų, bet Christopher Hsee atliktas tyrimas (su registracija :/ ) teigia, jog dauguma žmonių linkę rinktis pirmąjį variantą, jeigu tik abi porcijos nėra sudėtos viena šalia kitos. Skaityti toliau…

Investicijos į automobilius

Nelabai seniai nusipirkau mašiną (ir vairuotojo teises ne per seniausiai išsilaikiau). Savaime suprantama, mašina ne nauja, ir jos niekaip negalėčiau pavadinti investicine preke, nes iš jos nesitikiu jokios investicijų grąžos — priešingai, ji tik reikalauja papildomų lėšų benzinui, tepalams ir t.t. Kitaip tariant, automobilis tikrai yra vartojimo prekė. Bet taip yra ne visur: pasirodo Afganistane naudotos mašinos yra naudojamos investicijoms. Tokia situacija susiklostė karo metu, kai pirkti žemę ar kitą nekilnojamą turtą tapo pavojinga (nes privačios nuosavybės teisės karo metu būna sunkiai saugomos), o kadangi bankų sistemos Afganistane irgi nelabai yra, tai grynus pinigus žmonės investuoja pirkdami mašinas. Skaityti toliau…

Google Analytics

Google išleido dar vieną puikų produktą, kuris atrodo žymiai geriau nei visi kiti konkurentai – Google Analytics. Svetainių lankomumo analizė tapo žymiai paprastesne ir tobulesne. Via Seth Godin.

Laikraščių rinkos mažėjimas

Prisimenu, skaitant apie Warren Buffett, tarp jo valdomų kompanijų buvau pastebėjęs labai nemažai vietinių laikraščių. Ponas Buffett į juos investavo, nes jo nuomone, tai paprastas verslas, kuris gal būt ir neturi didelių augimo galimybių, bet vis tiek yra be galo reikalingas vietinei bendruomenei, nes tai yra pagrindinis vietinių verslų reklamos kanalas. Taigi, vietiniai laikraščiai atitinka Buffett‘o investavimo principus: jie turi nemažą monopolinę galią vietos rinkoje (nes vietinių laikraščių, kurie leidžiami viename mieste, būna nedaug), tai paprastas verslas, užtikrinantis ganėtinai stabilias pajamas, ir dažniausiai tai pigus verslas, nes laikraščių leidyba nėra ta „seksuali“ ekonomikos šaka, kuri šiame interneto amžiuje sukeltų didelį investuotojų susidomėjimą. Skaityti toliau…

Kitoks Che Guevara

Niekada nieko nesu skaitęs apie Lotynų Amerikos revoliucijas ir jų vadus, tad nieko iki šiol nežinojau ir apie Che Guevara, kurio veidas dažnai puošia visokiausius marškinėlius ir sienas grafiti pavidalu. Vienas straipsnis šiek tiek davė man žinių apie šį revoliucionierių ir kartu privertė su straipsnio autoriais stebėtis, kodėl jo kultas šiuolaikinėje kapitalistinėje visuomenėje toks madingas.

Kelionių troleibusais makroekonomika

Kaip turėtų kisti pervežtų keleivių troleibusais skaičius didėjant žmonių pajamoms? Prisimenu, jog dar mokykloje viešojo transporto pavyzdys buvo vartojamas kaip blogesnės prekės iliustracija (ekonomistų terminais, blogesnė prekė yra tokia prekė, kurios suvartojimas mažėja, didėjant gyventojų pajamoms, arba kitaip tariant, tos prekės pajamų elastingumas yra neigiamas). Bent jau tuo metu toks požiris buvo argumentuojamas tuo, jog žmonėms daugiau uždirbant, vis daugiau jų nusipirks savas mašinas ir nesinaudos viešuoju transportu, kuris nėra toks patogus, kaip nuosava mašina. Skaityti toliau…

LBO schema

Kadangi sulaukiau prašymų išsamiau paaiškinti LBO schemą, tai pasidalinsiu savo paaiškinimu su visais. Tarkime, kad yra kompanija “Petro bandelės”, kurią valdo daug akcininkų, o kompanijos vadovas Petras turi nedaug akcijų. “Petro bandelės” veikia ne itin efektyviai, nes Petras, būdamas vadovu, nelabai stengiasi (nes tai ne jo kompanija, o akcininkų yra labai daug, jei susiskaidę ir nevisai dalyvauja kompanijos valdyme). Todėl Petrui kyla idėja perimti kompaniją ir sutvarkyti taip, kad savą verslą. Skaityti toliau…

The Economist apie darbuotojų trūkumą Baltijos šalyse

The Economist šią savaitę rašo ir apie Baltijos valstybes: straipsnyje, pavadintame „Baltic blues“ atkreipiamas dėmesys į pastaruoju metu Baltijos šalyse vis aštrėjančią problemą – darbuotojų trūkumą. The Economist nuomone, ši problema susidarė dėl to, jog pastaruoju metu itin sparčiai augo daug darbo resursų reikalaujančios pramonės šakos (kaip kad statyba), kurios ir suvalgė visą esamą darbuotojų pasiūlą. Tiesa, oficiali statistika apie darbuotojų stygių nelabai ką sako, bet paaiškinimas įtikinantis: Officially, unemployment is still around 8% in all three countries. Skaityti toliau…

Burrough and Helyar: Barbarians at the Gate

Vis neradau laiko aprašyti praėjusį savaitgalį pabaigtą skaityti knygą Barbarians at the Gate, kurioje aprašoma didžiausio kada nors įvykusio LBO istorija. LBO, arba Leveraged buy-out yra kompanijos pirkimas už skolintus pinigus, skolos užkabinimas ant tos pačios nupirktos kompanijos, jos sutvarkymas, kad ji galėtų atidirbti ir grąžinti skolą. Knygoje rašoma apie RJR Nabisco kompaniją, kuri užsiėmė tabako ir maisto produktų verslu (iš tabako verslo, jai priklausė cigarečių prekiniai ženklai Camel, Winston ir Salem). Skaityti toliau…

Roger Lowenstein: When Genius Failed

Knygoje When Genius Failed: The Rise and Fall of LTCM rašoma didžiausio pasaulyje hedge fondo Long Term Capital Management (LTCM) istorija. Šį fondą sukūrė garsus Solomon Brothers banko obligacijų makleris John Meriwether, 1994 metais surinkęs apie milijardą dolerių pradinėms investicijoms. Tais laikais išvestinės finansinės priemonės finansų rinkose dar nebuvo labai populiarios, ir neduag buvo tokių, kas sugebėdavo jomis pelningai pasinaudoti. LTCM samdė pačius garsiausius matematikus — tarp jo partnerių buvo ir Nobelio premijos laureatai Merton su Scholes, kurie ir sukūrė opcionų (pasirenkamųjų sandorių) vertinimo Black-Scholes modelį. Skaityti toliau…

Sigitas Parulskis: Nuogi drabužiai

Jau senokai norėjau paskaityti kokią nors Sigito Parulskio knygą. Ir visai neseniai paskaičiau. Dabar net nežinau, ar Parulskis visada toks apgailėtinai sarkastiškas, ar čia tokia nuotaika knygoje „Nuogi drabužiai“ sukelta jo skyrybų. Daugumoje knygoje surinktų esė stilius toks, jog primena įmantrias prisigėrusio žmogaus įžvalgas, kurios gali atsirasti galvoje tik tada, kai atsistoti nebepajėgi, tad tenka mąsliu žvilgsniu žiūrėti į butelio likutyje žaidžiančius šviesos atspindžius ir jaustis vieninteliu genijumi, kurio niekas nesupranta. Skaityti toliau…

Sensacijų paieška

Šios dienos pagrindinis „Kauno dienos“ straipsnis apie pensijų fondus „Pensijų fondų turtą saugantys barjerai per žemi“ alsuoja pigios sensacijos ieškojimu, tačiau pagrįstas labai keistais argumentais, kurie rodo žurnalistės išmanymo stoką. Straipsnis pradedamas bandant gretinti draudimo bendrovių ir pensijų fondų valdymo įmonių veiklą, ir daroma paralelė su IngoBaltic bankrotu, kuris pridarė žalos bendrovės klientams. Toliau daroma klaidinga loginė išvada, jog panašių nuostolių patirtų ir pensijų fondų dalyviai, jeigu bankrutuotų pensijų fondų valdymo bendrovės: Skaityti toliau…

Joseph Stiglitz: Globalization and its discontents

Ką tik užverčiau paskutinius buvusio Pasaulio banko pirmojo ekonomisto ir 2001 metų ekonomikos Nobelio premijos laureato Joseph Stiglitz apie globalizaciją ir jos keliamas bėdas. Matyt tarp Pasaulio banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) yra perbėgusi juoda katė, nes iš esmės tai knyga apie TVF daromas klaidas, siekiant palaikyti pasaulio ekonomikos stabilumą ir TVF peršamą globalizacijos variantą. Sunku nesutikti su autoriumi, jog TVF siūlomas rinkos fundamentalizamas ir šoko terapijos turbūt buvo perdėtos ir daugeliu atvejų atnešė daugiau žalos nei naudos, ir nors autorius stebisi TVF peršamų ekonominių teorijų nenuoseklumu, vėliau pats autorius pateikia versiją, jog TVF politika atrodytų labia nuosekli, jeigu būtų priimama prielaida, jog TVF siekia ne globalinės ekonomikos, o globalinių finansų rinkų stabilumo. Skaityti toliau…

Saldi ir rūgšti nafta

Econbrowser turi labai paprastą ir įdomų straipsniuką apie tai, kodėl sparčiai didėjant Brent naftos kainai ne tokios geros kokybės naftos kainos nepakilo iki tokių pačių aukštumų. Tam pasitarnavo trys pagrindiniai faktoriai: mažėjanti geros kokybės naftos pasiūla (OPEC išgaunama nafta kuo toliau tampa vis prastesnės kokybės ir sieringesnė, o aukščiausios kokybės naftos išgaunama vis mažiau), didėjanti geros kokybės naftos paklausa (ne vien dėl bendro naftos produktų paklausos padidėjimo, bet dar kartu ir dėl to, jog nemažai išsivysčiusių valstybių pradėjo taikyti griežtesnius ekologinius reikalavimus kurui, o tokį kurą pagaminti yra lengviau iš aukštos kokybės naftos) bei naftos perdirbimo gamyklų nepritaikymas prastesnės kokybės naftai (tam, kad naftos perdirbimo gamykla galėtų perdirbti prastesnės kokybės naftą, jai neretai reikia daug investicijų ir laiko). Skaityti toliau…

Herbjørg Wassmo: Dinos knyga

Šią knygą perskaičiau jau prieš keletą dienų, bet per visus kraustymusis neturėjau laiko ją dorai aprašyti. Iš tiesų, nieko nebuvau girdėjęs apie šią autorę ir nebuvau skaitęs nei vienos jos knygos, nors kiek žmonių paklausiu, ar kas ją žino, tai visi linkčioja galvomis ir teigia, jog skaitė jos knygas prieš kokius septynerius metus. Ši knyga irgi pateko į mano rankas tik todėl, jog viena bendradarbė sakė, jog tai jos mėgstamiausia knyga. Skaityti toliau…

Economist apie Britanijos problemas

Šios savaitės The Economist turi stebėtinai daug įdomių straipsnių apie Didžiąją Britaniją, kurie patraukė mano dėmesį. Vienas iš jų teigia, jog britams labai trūksta įkvepiančios istorijos, kuri galėtų žadinti jų patriotizmą ir leistų didžiuotis savąja tauta. Juk kitos Europos šalys turėjo kokius nors išlaisvinimo judėjimus, kurie nuvertė nuo valdžios užsienio okupantus, ar bent jau surengė kokią visai neblogą revoliuciją, kur pakeitė valdžią, tuo tarpu Britanijoje dauguma nacionalinių simbolių tėra karalienės Viktorijos laikų farsas: štai pavyzdžiui Britanijos Parlamentas, nors ir apgaubtas gotika kvepiančia žmogaus laisvių idėja, tėra tik kūrinys, sukurtas praėjus nemažai laiko po laisvųjų idėjų Vašingtone sugalvojimo. Skaityti toliau…

Idėjos tėra daugiklis

Derek Sivers labai taikliai parašė, jog idėjos pačios savaime tėra tik daugiklis (šiek tiek anksčiau esu šia tema citavęs ir Seth Godin). Man idėjos yra nieko nevertos, jeigu jos neįgyventinamos. Jos tėra daugiklis. Įgyvendinimas yra vertas milijonų. Paaiškinimas: BLOGA IDĖJA = -1 SILPNA IDĖJA = 1 PUSĖTINA IDĖJA = 5 GERA IDĖJA = 10 PUIKI IDĖJA = 15 TOBULA IDĖJA = 20 JOKIO ĮGYVENDINIMO = $1 SILPNAS ĮGYVENDINIMAS = $1000 Skaityti toliau…

PHP programuotojų susitikimas

Vakar dalyvavau PHP prijaučiančių susibėgime. Sakau, jog prijaučiančių, nes tarp programuotojų šmėstelėjo keletas merginų, o ir šiaip nemažai senųjų PHP programuotojų užsiima jau visai kitais reikalais, nelabai susijusiais su PHP ir netgi programavimu. Kalbų buvo nemažai – geru žodžiu neminėjom smartweb, taipogi pakeiksnojom PHP vystymą (dėl to, kad ištaisytos klaidos PHP5 nebackportinamos į PHP4, o kartu ir dėl to, jog vystymą kontroliuoja Zend‘as). Buvo sugalvota idėja duoti visiems pasukti smegenis ir pabandyti optimizuoti vieną SQL užklausą, ties kuria ABLomas jau ilgokai užstrigęs. Skaityti toliau…

Persikėliau

Jeigu matote šį įrašą, reiškia, jog aš sėkmingai persikrausčiau į kitą serverį. Nepasakosiu savo vargų dėl koduočių (judėjau iš MySQL 4.1 į MySQL 4.0), nes jas gana greitai ir lengva ranka išsprendžiau šiek tiek pasukęs galvą. Mano kompiuterastiniai įgūdžiai atrodo dar nėra visiškai atšipę. Beje, penktadienį nusimato proga prisiminti senus gerus laikus – organizuojamas php.lt programuotojų susitikimas prie alaus bokalo. Ir aš ten būsiu, ir man alus ir midus per barzdą varvės… Skaityti toliau…

Spagečių fizika

Žymusis fizikas Richard Feynman buvo susidūręs su itin įdomia problema: kodėl bandant sulaužyti nevirtus spagečius, jei lūžta ne vienoje vietoje, o bent keliose vietose tuo pačiu metu? Pasirodo, šis fizikas vienerius pietus su savo kolega nieko ir neveikė, o tik laužė spagečius. Bet dabar ši mokslo mįslė jau atrodo yra išspręsta: du fizikai įminė šią paslaptį ir atrado, jog lūžtant spagečiui, jame susidaro lūžio bangos, dėl kurių plitimo spagetis lūžta ir kitose vietose. Skaityti toliau…

Nekilnojamo turto rinka

Čekijos dienraštis Prague Monitor teigia, jog Prahoje tampa vis sunkiau parduoti naujos statybos butus – dabar nauji butai gali būti neparduoti net apie pusantrų metų. Beje, Prahoje butų kainos apie 15-20 procentų didesnės nei Vilniuje. Įdomu, ar mūsų rinka irgi gali ateityje tai patirti? (nekilnojamo turto srityje esu visai žalias ir savo nuomonės apie šią rinką visai neturiu ;)

Narkotikų ekonomika

New York Times turi įdomų Freakonomics autorių straipsnį apie paskutinių dešimtmečių kokaino vartojimą (reikalinga nemokama registracija). Pasirodo, jog nuo devintojo dešimtmečio, kai šis narkotikas buvo itin populiarus, jo vartojimas sumažėjo tik 30 procentų, tačiau su šio narkotiko vartojimu susijęs smurtas beveik visiškai išnyko. Straipsnio autoriai siūlo ekonomisto paaiškinimą: kokaino kainos sumažėjo maždaug 75 procentais nuo savo brangiausių laikų. Kainos sumažėjimas labiausiai siejamas su kokaino vartotojų struktūros pokyčiais: jauni žmonės suprato, kad šis narkotikas yra labai pavojingas, tad nauji narkomanai renkasi kitas narkotikų rūšis. Skaityti toliau…

Jean Francois Catalan: dvasinė patirtis ir psichologija

Tiesą sakant, tikėjausi, jog ši knyga bus bent jau tokia pati įdomi, kaip kad ir mano skaityta Jungo knyga apie religiją, bet šiek tiek suklydau. Jean Francois Catalan yra kunigas, jėzuitas ir psichologijos profesorius, bet ši jo knyga didelio įspūdžio man nesudarė – galbūt dėl to, kad dabar ją aprašinėdamas sunkiai galiu suvokti, kokia gi visgi buvo jos pagrindinė mintis. Atrodytų, jog knyga parašyta gana aptakiai, nesistengiant nagrinėti religijos ir psichologijos klausimą nei iš religijos, nei iš psichologijos pusės, tad atrodytų, jog gaunasi knyga apie nieką. Skaityti toliau…

Juodieji Amerikoje

The Economist šią savaitę viena pagrindinių savo temų pasirinko juodaodžių padėtį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Cituojama statistika tikrai stebina: vienas iš trijų juodųjų vyriškių kažkuriuo savo gyvenimo momentu pabuvos kalėjime (baltieji vyrai į kalėjimą patenka penkis kartus rečiau), juodaodžių žmogžudžių yra apie septynis kartu daugiau nei baltaodžių (tiesa, juodųjų nužudytųjų irgi žymiai daugiau) ir panašiai. Didžioji dalis šių problemų kyla ne iš to, kad judieji yra juodi ar kaip nors kitaip mąsto, tiesiog dauguma juodųjų turi labai mažą išsilavinimą, gyvena skurde, o jų aplinka jų neskatina ko nors siekti – žurnale rašoma, jog juodaodžiai vaikai, kurie gauna gerus pažymius yra niekinami ir skriaudžiami bendraamžių, o juodieji bent du kartus dažniau iškrenta iš universitetų, net jeigu iki ten ir prisikasa. Skaityti toliau…

Socialinė inžinerija

Šiandien per lietblogs ir mazhasai užtikau vieną IRC logą, kuris privertė mane šiek tiek susimąstyti. Pats logas ilgas, bet jo santrauka būtų tokia: į kompiuterastų kanalų užeina žmogus, kurio pravardė yra |||||||||||||||||||||||||||||| (kad būtų paprasčiau, toliau jį vadinsiu |x30) ir skelbiasi esąs itin geras „hakeris“, besiruošiantis nulaužti microsoft.com. Savaime suprantama, niekas tuo netiki, pradeda iš jo juoktis, juolab kad žmogus nesugeba atsakyti į paprastus klausimus apie kompiuterius. Tada šis žmogus pradeda grasinti užimti kanalą, tik priduria, kad tam jam reikia kanalo operatoriaus teisių. Skaityti toliau…

Virtualios ekonomikos

Heh, ir vėl netikėtai atpratau nuo savo dienoraščio pildymo. Per šį laiką gal labai daug nieko ir neįvyko – tik šalimais atsikraustė dirbti Marius (ne, jis dirbs programuotoju, o ne analitiku). O štai čia visai neblogas puslapiukas, kuriame galima pasižaisti su virtualiomis ekonomikomis, pavaldyti Didžiąją Britaniją arba netgi visą kiaulių fermą (via finbank).

RSS, RFC822 ir lietblogs

Pastebėjus, kad mano RSS nebedraugauja su lietblogs ir paieškojus sliekų, atrasta, kad mano RSS ne visai teisingai generuoja RFC822 datą. Pataisiau. Update: Problema buvo šiek tiek gilesnė, nei tikėjausi. Pradžioje galvojau, kad tik dėl mėnesio pavadinimo viskas stringa (RSS buvo rašoma pilnas mėnesio pavadinimas „July“ vietoj reikiamos santrumpos „Jul“), tačiau pasirodo tikrintojui nepatinka ir Lietuvos laiko juostos EET santrumpa. Pakeitus ją į +0200 jau tikrintojas nebesikeikia, bet kažkodėl nemanau, kad tikrintojas šioje vietoje teisus. Skaityti toliau…

Pabiros iš interneto

Keletas pabirų iš interneto: Straipsnis iš Cristian Science Monitor apie rašytojo Salman Rushdie gyvenimą po to, kai jam buvo atšauktas musulmonų fatwa prakeiksmas. The Economist straipsnis apie tai, jog kylančios nekilnojamo turto kainos skatina žmones jaustis turtingesniais (nors jie ir neparduoda savo butų ar namų), o tai skatina jų didesnį išlaidavimą. Interviu su Kirgiztano „eks-princese“ (rusiškai) Hugh Macleoid pristato naują puikų weblogą, kuris pildomas profesionalaus juvelyro. Be viso to, šiandien dar įvyko keletas sprogimų Londone, Kinija revalvavo juanį, ir Hermis perpirko Kitron. Skaityti toliau…

Gediminas Navaitis: Intymūs pokalbiai (internete)

Neseniai užverčiau paskutinį itin lengvos populiariosios psichologijos knygos „Intymūs pokalbiai“, kurią parašė garsus Lietuvos psichoterapeutas Gediminas Navaitis, puslapius. Ši knyga galėtų būti labai įdomi tiems, kurie nėra skaitę jokių (populiariųjų) knygų apie šeimos psichologiją, santykius, bendravimą, lyčių mąstymo skirtumus ir panašiai, tačiau vis ją skaitydamas galvojau, jog visa tai jau kažkur anksčiau skaityta. Ir iš tiesų, visa knyga yra bent jau kokių dešimties populiariųjų knygų apie žmonių santykius ir gyvenimo būdą santrauka su visomis svarbausiomis ir įdomiausiomis vietomis. Skaityti toliau…

Skaičių populiarumas

Grįžus iš atostogų kol kas dar sunkoka įeiti į seną darbinį ritmą: elektroninio pašto dėžutės pilnos laiškų, o ant stalo susikaupė neskaitytos spaudos ir žurnalų šūsnys. Internete aptikau gan įdomų tyrimą apie įvairių skaičių populiarumą svetainėse. Pasirodo, kad apvalūs skaičiai yra žymiai populiaresni nei neapvalūs, o taipogi žymiai didesniu populiarumu išsiskiria skaičiai 212, 486, 911, 1040, 1492, 1776, 68040 ir 90210 – daugiausiai dėl telefono numerių, įžymių metų, kompiuterių architektūros kodų ar pašto indeksų. Skaityti toliau…

Religinis pakantumas

Šios dienos sumos mišiose Vilniaus arkikatedroje mane su Indraja nustebino viena malda, kuri atrodė labai netinkanti prie šiuolaikinės katalikybės siekių ir požiūrio. Būtent bendruomeninės maldos metu, kai po pamokslo ir „Tikiu“ į įvairius maldavimus bendruomenė atsiliepia žodžiais „prašome tave, Viešpatie“ nuskambėjo prašymas, kad žydai, mahometonai ir kiti nekrikščionys priimtų tikrąjį tikėjimą. Šis prašymas skambėjo itin keistai jau vien dėl to, jog pamokslo metu buvo užsiminta apie teroristų atakas Londone, o kadangi terorizmas dažnai siejamas su islamo fundamentalizmu, toks netiesioginis krikščionybės iškėlimas kitų religijų atžvilgiu (nes juk žydai, mahometonai ir kiti nekrikščionys klysta, tad prašoma, jog jie atsiverstų į tikrąjį tikėjimą) nelabai skatina skirtingų tikėjimų žmonių pakantumą vieni kitiems. Skaityti toliau…

Tony Buzan: lavinkite atmintį

Tony Buzan knygoje „Lavinkite atmintį“, kurią vakar pabaigiau skaityti, aprašomos visokios atminties lavinimo technikos ir duodama krūvos patarimų, kaip geriau viską prisiminti. Keletas dalykų man pasirodė tikrai labai naudingi, ir juos gal būt pasiseks pritaikyti ateityje, tačiau kai kurios siūlomos prisiminimo sistemos mano nuomone kažkokios gremėzdiškos ir įneša daugiau sumaišties nei pagerina atmintį. Tačiau čia gal tik mano toks pirmas įspūdis, galbūt iš tikrųjų naudojant tas atminties sistemas pasiekiami neblogi rezultatai. Skaityti toliau…

Seniausias pokštas roko istorijoje

Senuose Wall Street Journal užtikau straipsnį apie jau gerus 20 metus besitęsiantį pokštą roko koncertuose: nesvarbu kas groja, visada atsiranda žiūrovų, kurie reikalauja pagroti dainą „Free Bird“, kurią šiaip jau originaliai atliko Lynyrd Skynyrd gūdžiais 1973 metais. Viskas prasidėjo turbūt tuo, kad Lynyrd Skynyrd daina Free Bird yra labai mėgstama, o be to ir labai ilga (trunka apie 14 minučių). Vieną dieną įtakingas Čikagos radijo darbuotojas fanams pasiūlė vieno atlikėjo, nesusijusio su Lynyrd Skynyrd, koncerte reikalauti, jog būtų sugrota daina Free Bird. Skaityti toliau…

Mokslinis vyriškumas

Jau antra diena kaip atostogauju, klausydamas Bethoveno simfonijų, kurias kelias dienas galima parsisiųsti iš BBC svetainės. Tikėtina, kad mano dienoraščio rašymas kelias ateinančias savaites prislops, o ypač už savaitės, kai atitrūksiu nuo interneto, nes važiuosiu pajūrin. Pradėjau skaityti Elisabeth Badinter knygą „XY. Apie vyriškąją tapatybę“, kurioje nagrinėjama vyriškumo tema. Kol kas dar perskaičiau ne itin daug, bet knyga tikrai mane sudomino. Autorė teigia, jog vyriškumas dažnai yra ne įgimtas, o priklauso nuo auklėjimo, negana to, pats vyriškumas skirtingose tautose ir skaitingais laikotarpiais yra suvokiamas skirtingai: antai prieš kelis šimtmečius buvo visai natūralu, jog vyras verktų, o kai kuriose Afrikos tautelėse švelnumas ir taikingumas yra vyriška savybė. Skaityti toliau…

Kinijos plėtra Amerikoje

The Economist šią savaitę viena svarbiausių temų pasirinko Kinijos kompanijų invaziją į JAV. Šiomis dienomis Kinijos naftos kompanija CNOOC (China National Offshore Oil Company) pareiškė norą pirkti vidutinio dydžio JAV naftos bendrovę Unocal, už kompanijos akcijas pasiūlydama 18,5 milijardo JAV dolerių, arba visais 2 milijardais dolerių daugiau nei už šią kompaniją siūlė JAV naftos kompanija Chevron. Tai nėra vienintelis Kinijos kompanijų pirkinys: visai neseniai IBM pardavė savo asmeninių kompiuterių verslą Kinijos kompanijai Lenovo, o vieną didžiausių JAV buitinės technikos gamintojų Maytag, kuriai priklauso ir dulkių siurblių prekinis ženklas Hoover ruošiasi perimti Kinijos buitinės technikos gamintoja Haier. Skaityti toliau…

Tom Peters: In Search of Excellence

Ganėtinai keista skaityti knygą žmogaus, kurį lyg ir neakivaizdžiai pažįsti, nes kiekvieną dieną skaitai jo internetinį dienoraštį. Dar keistesnis jausmas apima, kai skaitai jo prieš gerus dvidešimt metų išleistą knygą, kai apie internetinius dienoraščius dar niekas nesvajojo. Taip man atsitiko su Tom Peters knyga „In Search of Excellence“ Ši knyga yra autoriaus (na, dviejų autorių) atlikto geriausių JAV kompanijų vadybos principų tyrimo rezultatas apie 1980-uosius metus. Knygoje skiriama daug dėmesio darbotojų motyvavimui, hierarchijoms (o tiksliau jų nebuvimui) ir panašiems dalykams. Skaityti toliau…

Emmm…

Kaip sako Lakūnas, prisikepiau žuvies. Kreivos mano rankos netyčia ištrynė weblogo programinę įrangą :) Bet turbūt bus nebloga paskata daug ką savo dienoraščio kode perrašyt (backupus turiu, bet kol kas tik šiek tiek atstačiau).

Google žemė

Užtikau dar vieną naują Google technologiją, kurią pamatęs tesugebėjau pasakyti „oho!“ – Google Earth. Tai programėlė, kurioje panaudotos visos Google Keyhole technologijos galimybės: naudojantis pele galima naviguoti po visą žemės rutulį, matant bet kurios pasaulio dalies satelitines nuotraukas, o kai kurių iš jų raiška tokia didelė, jog galima pamatyti gatvėse važiuojančias mašinas. Tiesa, su Lietuva ne taip smagu, tačiau raiška vis tiek ganėtinai didelė, jog beveik galima atpažinti atskirus namus. Skaityti toliau…

Šypsena daro stebuklus

Grįždamas namo galvojau, jog šiandien neturėsiu ką parašyti į savo dienoraštį, nors diena buvo labai produktyvi: sugebėjau ne vien nudirbti daugybę darbų, bet dar ir pataisyti moblogo RSS. Keisčiausia, jog tai ruošiausi padaryti kokį gerą pusmetį (o iš tikrųjų tai turbūt dar ilgiau, nes negaliu prisiminti, kada jis veikė), o visas tas darbas užtruko tik kokias geras 15 minučių. Kartais tikrai reikia didelio spyrio į užpakalį, kad pradėtum judinti savo reikiamus nudirbti darbus: jie atrodo tokie dideli ir sunkiai nudirbami, jog net nekyla rankos bent pradėti juos krapštinėti. Skaityti toliau…

Internetinis pokeris

Šiandieną Didžiosios Britanijos akcijų rinkoje pasirodė nauja kompanija – PartyGaming, kuri užsiima internetinių lošimų organizavimu, ir kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra pokeris. Ši Gibraltare registruota kompanija uždirba tikrai nemažus pinigus: pernai metais ji gavo 602 milijonus JAV dolerių pajamų ir uždirbo 350 milijonus grynojo pelno, o šiemet tikimasi, jog ji uždirbs pusę milijardo dolerių (apie tai rašo BusinessWeek). Įdomu tai, kad internetinis pokeris tampa kai kurių žmonių vieninteliu darbu ir pragyvenimo šaltiniu, nes pokeris yra gana matematinis žaidimas, kuriame galima nesunkiai laimėti prieš nepatyrusius žaidėjus, kurie mano, jog žaisti (ir laimėti) pokerį yra visai nesunku. Skaityti toliau…

Birutė Galinienė: turto ir verslo vertinimo sistema

Šiaip jau turbūt šios knygos neaprašinėčiau savo dienoraštyje, nes perskaičiau ją ne visai savo noru – tai yra vadovėlis, iš kurio šiandieną laikysiu egzaminą. Bet visgi knyga perskaityta, tad pagal visas tradicijas, reikia ją paminėti ir čia :) Turto ir verslo vertinimas buvo mano pasirenkamas dalykas, kurį rinkausi tikėdamasis kažko naujo ir įdomaus, ką galėsiu pritaikyti ir savo darbe. Bet kaip jau dažnai būna, pasirodė, jog pats dalykas dėstomas labai jau teoriškai, apžvelgiant įstatymus, teisinę bazę, vertintojų asociacijos reikšmę, vertintojų kvalifikacijos rangų struktūrą ir dar ką tik nori, išskyrus patį turto ir verslo vertinimą. Skaityti toliau…

Kokia jūsų didžiausia programavimo klaida?

Andy Lester, vienas iš pasaulinio lygio Perl programuotojų užduoda klausimą „kokia buvo tavo didžiausia su programavimu ar sistemų administravimu susijusi klaida?“ ir svarbiausia, ko ji tavęs išmokė? Nors jau pats nebeužsiimu programavimais ir administravimais, bet vis dar pamenu vieną pamoką, kurią išmokau kažką ne taip pakeitęs serverio konfigūracijoje: po to teko praleisti vos ne pusę nakties atstatinėjant duomenis ir taisant klaidą. Dabar prieš lendant prie serverio ar tvarkant kokį nors seniai matytą kodą visada užduodu sau klausimą, kas bus, jeigu mano pertvarkymai ką nors sugadins – ar turiu atsargines duomenų kopijas, ar sugebėsiu jas greitai ir efektyviai atstatyti ir ar iš viso esu įsitikinęs, jog žinau ką darau. Skaityti toliau…

Koreliacija ir priežastingumas

Pasižiūrėjęs į savo dienoraščio lankytojų sąrašą ir pamatęs, jog dažniausiai mane iš pono Google pasiekia internautai surinkę paieškos žodį koreliacija, šiek tiek nustebau. Na, bet tai priminė man kai kurias mintis, kurias man įskiepijo universitetas: būtent, kad egzistuojanti koreliacija ne visada parodo, jog egzistuoja ir ryšys tarp kintamųjų. Patį koreliacijos apibrėžimą labai nesunkiai galima rasti wikipedijoje: tai yra statistinio ryšio tarp kintamųjų stiprumo matas. Iš esmės, paėmę duomenų poras galima statistiškai parodyti, kad vienam kintamajam pasikeitus, pasikeičia ir kitas kintamasis. Skaityti toliau…

Sudoku

Pasirodo, Didžiojoje Britanijoje laikraščių perkamumas pastaraisiais mėnesiais padidėjo, nes britus krečia nauja karštligė: sudoku. Laikraščiai savo kryžiažodžių ir kitokių galvosūkių skiltyse pradėjo spausdinti sudoku galvosūkius. Galvosūkio esmė yra labai paprasta: jis susideda iš 9×9 skaičių matricos, kuri dar yra padalinta į 3×3 submatricas. Į langelius reikia surašyti skaičius taip, kad kiekvienoje eilutėje, kiekviename stulpelyje ir kiekvienoje submatricoje nebūtų vienodų skaičių. Tam tikri pradiniai skaičiai jau būna surašyti, tad viską reikia atlikti pasitelkus logiką. Skaityti toliau…

Susan Strange: Valstybės ir rinkos

Užbaigiau skaityti Susan Strange politinės tarptautinės ekonomikos knygą „Valstybės ir rinkos“, kurioje analizuojama ekonomikos ir valstybių galios vaidmuo. Autorė bando paaiškinti, kokie faktoriai lemia, kad tam tikros valstybės turi žymiai daugiau galios pasaulinėje ekonomikoje nei kitos. Išskiriami keturi pagrindiniai faktoriai: saugumo struktūra (tos valstybės, kurios gali užtikrinti saugumą, arba kitaip tariant, užtikrinti taiką, gali diktuoti ir ekonomines sąlygas), gamybos struktūra (tie, kas gamina produkciją, gali daryti stiprią įtaką pasaulio ekonomikai — šiuo metu tai ypač aišku Kinijos atveju), finansų struktūra (tie, kas valdo pasaulio finansus, valdo ir papildomus ekonominės galios šaltinius) ir žinių struktūra (tie, kas turi „know-how“, gali nuspręsti kam tas žinias perduoti, o tai nemaža galia). Skaityti toliau…

Grįžtant prie tikslų…

Grįžtant prie mano 2005 metų tikslų, supratau, kad jie itin abstraktūs ir netgi sunku pasakyti, ar jie yra pasiekti, ar ne. Ypač sunku pasakyti, ar pildau dienoraštį „nuoširdžiai, dažnai ir įdomiai“, nes tai labai subjektyvios kategorijos. Kažkur skaičiau, jog jeigu užsibrėži tokius sunkiai apibrėžiamus tikslus, tai kad ir kiek būsi nuveikęs, gali save nuramindamas teigti, jog tikslus pasiekei, nors pastangų ir darbo į jų siekimą visai neįdėjai. Taigi reikia būdo, kaip išmatuoti tą dienoraščio pildymo dažnumą ir įdomumą. Skaityti toliau…

Nudirbk viską dabar!

Prisiskaičiau labai daug visokių straipsnių apie motyvaciją, apie tai kaip tvarkyti savo laiką, kaip nusistatinėti tikslus, ir svarbiausia, kaip juos įgyvendinti. Peržvelgiau prieš pusmetį nusistatytus tikslus, susijusius su šia svetaine – grauduma. Tik moblogas sutvarkytas, o jau pusė metų praėjo. Na, po visų motyvacinių straipsnių dabar jau vėl esu pasiryžęs viską keisti (tik vat neaišku kiek tas pasiryžimas gyvuos). Norint užsimotyvuoti, skaityti čia, čia, čia, čia.

Paul Naudon: Masonai

Į perskaitytų knygų lentyną atgulė ir liesa knygelė apie masonus, kurioje aprašoma masonų istorija, jų principai, apeigos ir panašūs dalykai, kurie bendram išsilavinimui tikrai nekenkia. Masonai, pačioje judėjimo pradžioję buvę kažkas panašaus į architektų profsąjungas, vėliau pritraukė labai daug su architektūra nesusijusių žmonių, kuriuos vienijo religingumas ir tolerancija įvairioms idėjoms. Galų gale masonai buvo tapę laisvamanių priebėga, skleidusi lygybės, brolybės ir vienybės idėjas, tačiau kartu ir sauganti senuosius ritualus, kurie daugiau ar mažiau yra slapti ir susiję su Antikos misterijomis, hermetizmu ir kitais įdomiais dalykais. Skaityti toliau…

Zuoko weblogas

Nuvilnijo per Lietuvos blogosferą naujiena apie tai, jog A. Zuokas turi savo interneto dienoraštį. Dienoraštis pradėjo savo gyvavimą birželio 10 dieną, o blogosferą žinios pasiekė tik po trijų dienų, tad informacijos sklidimo greitis Lietuvos blogosferoje kol kas dar nėra itin didelis ;) Labiausiai Zuoko webloge pasigendu RSS, tačiau į akis krinta ir žymiai griežtesnės komentavimo taisyklės. Suprantu, jog ponas Zuokas nenori savo weblogo paversti Delfi stiliaus chaosu, tačiau lyginant su kitais weblogais atrodo yra kur pasitempti. Skaityti toliau…

JavaScript shell

Šiek tiek grįžtant prie kompiuterastzmų, užtikau UNIX stiliaus JavaScriptinę aplikaciją JS/UIX. Turint laiko galima suprogramuot su JS labai įdomių dalykų, netgi beveik operacinę sistemą ;)

Klaidų svarba

Bevartant Tom Peters knygą apie jo tyrinėjimus „In search of Excellence“, akis užkliuvo už Fletcher Byrom citatos: Make sure you generate a reasonable number of mistakes Knygoje išreiškiama nuomonė, jog itin sėkmingos kompanijos stengiasi eksperimentuoti, ir nebijo padaryti klaidų. Kaip tik priešingai, tik per klaidas galima išmokti ką nors naujo, o jau išmokus tas žinias pritaikyti aplenkiant savo konkurentus. KLaidos yra teigiamas dalykas, jeigu moki iš jų pasimokyti. Klaidos reiškia, jog nesėdi vietoje, o kažką darai ir kažko sieki. Skaityti toliau…

Tėvo dienos pamokos

Teko praleisti šiandien kelias valandas su tėčiu, o ta proga jis man papasakojo apie dvi didžiausias susijusias su darbu pamokas, kurios jam labiausiai įstrigo gyvenime. Pirma jų prasidėjo pasakojimu apie tai, kaip jis gavęs kažkokią užduotį, ją greitai padarė, o paskui laukė vis naujos užduoties nieko neveikdamas. Galų gale, jis pasiskundė viršininkui, jog negauna darbo, o tas jam paaiškino, kad geras inžinierius niekada neturi sėdėti be darbo – jis pats turi susigalvoti ką nuveikti ir pats mąstyti, kas gali būti naudinga. Skaityti toliau…

Savaitės apžvalga

Visą savaitę kantriai konspektavausi viską, kas man užkliuvo skaitant įvairiausią spaudą, weblogus, svetaines ir šiaip bileką. Pasikūriau čia savo nešiojamajame kompiuteryje Movable Type, kuri man tikrai patiko (ne vien dėl to, kad rašyta Perlu ;), ir tikiuosi, kad toks konspektavimasis taps mano įpročiu, nes jis man naudingas, kai noriu surasti tai, ką kažkur mačiau ar girdėjau prieš kelias savaites. Taigi, pradedant nuo kompiuterastijų, labai nustebau atradęs, jog žymusis Perlo programuotojas Simon Cozens metė programavimus ir tapo misionieriumi. Skaityti toliau…

T.Dreizeris: Stoikas

Užbaigiau paskutiniąją trečiąją Dreizerio trilogijos dalį apie JAV finansininko Kaupervudo (išgalvotą) gyvenimą prieš šimtmetį (ankstesnių dalių aprašymai yra čia ir čia). Tiesą sakant, kuo toliau, tuo man pradėjo vis labiau Dreizerio stilius atsibosti, nes man pačios įdomiausios knygos vietos apie finansines machinacijas tapo minimos tik probėgšmomis, o į pirmą planą iškilo gyvenimo prasmės apmąstymai (o Dreizeris visgi ne pats geriausias autorius, juos nagrinėjantis) ir santykių su moterimis bei aukštuomene problemos. Na, bet jeigu jau vertinti bendrai, tai trilogija visgi buvo įdomi, nes įstengiau ją visą perskaityti ;)

Mėnesio grafikas: OMX vs EuroStoxx50 koreliacija

Šio mėnesio grafikas atspindi kaip kiekvieną mėnesį kito kiekvienos dienos Švedijos OMX indekso ir Dow Jones EuroStoXX 50 indekso koreliacija pastaruosius beveik 15 metų (grafike yra pateiktas slenkanti 12 mėnesių vidurkis, nes kas mėnesį ta koreliacija dažnai šokinėja). 1995 metų sausį Švedija tapo Europos sąjungos nare, o kaip tik kelis metus aplink šią datą ir vyko sparčiausia Švedijos akcijų rinkos integracija į Europos rinką ir koreliacijos didėjimas. Beje, statistiškai irgi galima teigti, jog po narystės Europos sąjungoje pradžios, OMX indeksas pradėjo labiau koreliuoti su Europos akcijų indeksu (vidutinė koreliacijos padidėjimas yra ne toks jau mažas: nuo 0,50 iki 0,77). Skaityti toliau…

Carlo Carretto: Laiškai iš dykumos

Trumpa knygelė, kurią suskaičiau per vakarą, ir kuri sukėlė šiek tiek įdomių minčių. Carlo Carretto tapo Mažųjų Brolių ordino nariu ir gyveno atsiskyręs Saharoje, o „Laiškai iš dykumos“ yra jo mintys ir filosofija apie tai, ką jis joje rado. Viena svarbiausių ir įdomiausių šios knygelės minčių yra ta, jog Dievo neįmanoma suprasti, jo išprotauti, todėl ir nereikia niekur jo ieškoti bandant pagrįsti jo egzistavimą argumentais ar išvedžiojimais. Pagrindinis dalykas, kurio reikia, tėra tikėjimas ir meilė, o šituos dalykus galima lengviausiai gauti gyvenant paprastai, nesigilinant į teologinius ir filosofinius dalykus, neieškant priekabių kitų žmonių tikėjime, priimant viską paprastai kaip vaikui. Skaityti toliau…

Sigmund Freud: Psichoanalizės įvadas

Pabaigiau skaityti S.Froido paskaitų konspektus apie psichoanalizę. Kadangi tai paskaitų konspektai, tai jie labai lengvo stiliaus, su daug pavyzdžių, nors ten į galą prasidėjo gauruoti išvedžiojimai apie libido ir ego santykius, kurie man kaip neišsilavinusiam psichologijos srityje buvo ganėtinai sudėtingi ir ne itin įtikinantys. Psichoanalizės įvadas pradedamas išsamiu pasakojimu apie riktus („riktas“ – tai toks reiškinys, kai norint pasakyti viena, netyčia pasakoma kita, arba kai netyčia įterpiamas koks nors nebūdingas žodžiui garsas ar panašiai). Skaityti toliau…

Savaitgalio pramogos

Sekmadienį pirmą kartą gyvenime sėdėjau ant arklio. Na, esu vieną kartą kažkada vaikystėje kažkuriam kolūkyje ant darbinio arklio nugaros atsisėdęs, bet šį kartą su Indraja nuvykome į Riešės žirgyną. Aišku, kaip pirmą kartą atsisėdus ant tokio gyvūno nugaros, tai iš manęs jojikas nelabai koks. Žirgas Hermis, ant kurio sėdėjau, šitai greitai perprato ir nusprendė, jog manęs klausyti nelabai yra reikalo, tad dažnai sukdavo ne ten kur reikia, o už vis dažniausiai sustodavo kaip įbestas ir atsukęs kaklą į mane klausiamai žvelgė rudomis akimis „Ko gi iš manęs nori? Skaityti toliau…

Kinijos juanis

Šios savaitės Economist‘e radau puikų straipsnį, pagaliau glaustai išdėsčiusį situaciją su Kinijos valiuta juaniu. Apie šią valiutą kalbama labai dažnai, bet niekad taip ir nebuvau susidaręs pilno vaizdo apie tikrąją situaciją, o dabar lyg visos dėlionės detalės susidėliojo į savo vietas. Kinijos juanis yra jau 10 metų pririštas prie JAV dolerio kursu 8,28 juaniai už dolerį. Manoma, kad šiuo metu šis valiutos kursas yra maždaug 15-40 procentų mažesnis (t.y. juanis yra dirbtinai nuvertintas prieš dolerį), o tai leidžia dar papildomai atpiginti ir taip pigų Kinijos eksportą. Skaityti toliau…

Augimo ir vertės akcijos Lietuvoje

Praėjusią savaitę pribaigiau visus darbus, susijusius su tam tikru darbeliu universitetui, kuriame nagrinėjau (na, „nagrinėjau“ turbūt per stiprus žodis – verčiau būtų sakyti „vieną vakarą trumpai pažvelgiau“) akcijų skirstymo į augimo ir vertės akcijas teoriją ir jos pritaikomumą Lietuvoje. Trumpo tyrimo,kurį atlikau, rezultatai šiek tiek mane nustebino, ir patvirtino, jog Lietuvoje lyg ir galioja tokios pačios tendencijos kaip ir vakarų rinkose. Tyrimo metu buvo sudaryti portfeliai iš „augimo“ ir „vertės“ akcijų, o kiekvienais metais (nuo 2002 iki 2005 metų) „vertės“ akcijų portfelis užtikrino didesnę investicijų grąžą nei „augimo“. Skaityti toliau…

Pasaulio technologijų ekonomikos centras

Šios savaitės BusinessWeek pagrindinė tema yra valstybė, kuri yra pasaulio technologijų ekonomikos centras. Šioje valstybėje pagaminama 70 procentų pasaulio procesorių plokščių, 72 procentai pasaulio nešiojamų kompiuterių, 79 procentai delninių kompiuterių, 83 procentai bevielio tinklo įrangos, 68 procentai LCD monitorių, 33 procentai serverių ir dar daug daug ko. Ši valstybė yra Kinijos kaimynė, o pačios Kinijos teigimu – tiesiog Kinijos teritorija. Ši valstybė yra Taivanas. Nedidelė sala, kurios BVP žmogui rodiklis yra 12 kartų didesnis nei Kinijos, sugebėjo per nepilnus porą dešimtmečių labai sėkmingai įsitvirtinti pasaulinėje informacinių technologijų rinkoje. Skaityti toliau…

Afganistano ekonomika

„Vakaruose gali pastatyti dangoraižį, ir niekas nepastebės, o čia gali padaryti ką nors reikšmingo. Tai labai glosto savimeilę“ Taip kalba afganistaniečiai, po karo grįžę į Afganistaną kurti savo verslo. Šiandien skaičiau žurnale Bloomberg Markets apie vieną skurdžiausių pasaulio ekonomikų, kuri bando atsitiesti – Afganistaną. Afganistano bendras vidaus produktas žmogui per metus sudaro 200 JAV dolerių, o tai bemaž 30 kartų mažiau nei Lietuvoje (vidutinis atlyginimas sudaro apie du litus per dieną). Skaityti toliau…

Michael Edwards: Raudonas vynas

Gana ilgai jau ieškau kokio nors vadovėlio apie vynus, nes visai norėtųsi daugiau apie juos sužinoti. Michael Edwards knygelę buvo turbūt vienintelė tokia į šią temą išleista knyga lietuviškai, kurią pavyko rasti knygynuose. Perskaitęs ją sužinojau nemažai dalykų: apie vynuogių rūšis, dirvožemio įtaką, gamybos procesą, išlaikymą, ąžuolines statines, raudonųjų vynų gamybos regionus ir t.t. Tiesa, dauguma ten aprašomų vynų yra itin brangūs ir tokie, kur Lietuvos supermarketuose retai rasi, bet šioks toks pradinis įsivaizdavimas apie vynininkystę susidarė. Skaityti toliau…

Religijos klausimas LietBlogs’uose

Šiandien Xawiers užsiminė, jog jį irgi pradeda knisti religijos klausimai lietblogsuose, ir kad galbūt vertėtų juos pašalinti. Manau, kad tai nebūtų visai teisinga, nes kiekvienas visgi turėtų turėti galimybę būti išgirstas kol kas dar ne itin dideliame lietblogs pasaulyje (nors lietuviškoji blogosfera atrodo nėra tokia ir maža: vien blogas.lt turi apie 3000 vartotojų). Manau, jog daugėjant lietblogs lankytojų reikėtų įvesti kategorizavimą (kuris galėtų būti vykdomas ir tagingo pagalba, ala technorati), o jau paskui kiekvienai atskirai kategorijai tiekti atskiras RSS santraukas. Skaityti toliau…

Paveikslų garbinimas krikščionybėje

Retkarčiais pasiskaitinėju Lino dienoraštį, kuris kartais pradžiugina tikrai puikiomis mintimis, bet pastaruoju metu ten randu ir žymiai radikalesnių pasisakymų katalikybės atžvilgiu. Suprantu, kad Linas nėra katalikas, o krikščionis neformalas, tačiau kartais jo mintys man sunkiai suprantamos (esu gi katalikas ;), tad tikiuosi šiuo savo dienoraščio įrašu užmegzti šiokį tokį dialogą ;) Tikiuosi, kad prie diskusijos gal būt prisijungs ir kiti krikščionys weblogininkai, kurių kaip įtariu yra ganėtinai daug, nors nei vieno iš jų nepažįstu asmeniškai, o tuo labiau realiame gyvenime. Skaityti toliau…

Filomena Taunytė: Laimingas senelių gyvenimas

Perskaičiau Filomenos Taunytės humoreskų knygą „Laimingas senelių gyvenimas“, bet labai dideliu humoru ji tikrai netryško. Ar bent jau aš nesuprantu, kad pabėdavojimai, paburnojimai ant valdžios ir daktarų gali būti juokingi. Viena mintis visgi stipriai lindo į galvą, skaitant tą knygą: tie pagyvenę žmonės yra kažkokie niurzgos, neturintys gyvenimo džiaugsmo, jie laukia, kad visi už juos viską padarytų, pateiktų ant lėkštutės, o jie nori tik patarinėti. Na, jokiu būdu nesakau, kad taip iš tikrųjų mąsto pagyvenę žmonės, bet bent jau tokios nuotaikos šioje knygoje tikrai pastebimos. Skaityti toliau…

JAV akcijų rinkų kritimas

Praėjusią savaitę JAV turbūt daugeliui investuotojų į akcijas nebeišlaikė nervai: paskelbus prastus makroekonomikos duomenis bei kompanijų veiklos rezultatus, akcijų kursai pasileido kristi žemyn, drauge nusitempdami ir Azijos bei Europos akcijų indeksus. Niekam ne paslaptis, jog JAV ekonomikos augimo tempai silpnėja jau gerą pusmetį, tačiau pastarųjų savaičių duomenys tikrai neteikia itin didelio optimizmo. Juolab kad prie to prisideda ir itin didelės naftos kainos, kurios vien per kovo mėnesį sugebėjo kilstelti JAV vartotojų kainų indeksą 0,6 procento. Skaityti toliau…

Čekai vs. slovakai

Vakar buvo užvažiavę mūsų partneriai ir kolegos iš Čekijos, su kuriais po pokalbių darbe apie Čekijos akcijas ir makroekonominę situaciją praleidome ir vakarą vienoje Vilniaus užeigoje. Pokalbis dažnai sukosi apie įmones, apie verslą, apie visa tai, kas iš esmės mus ir sieja. Bekalbant su jais prisiminiau, jog esu susidaręs tokią nuomonę, jog Slovakija yra itin agrarinė, neišsivysčiusi, o žmonės ten labiau išlaikę tradicijas, labiau „kaimietiški“ ir „nuo dūšios“ nei Čekijoje. Nežinau, ar tai tik Kunderos knygų sudarytas įspūdis, tačiau kiek teko bendrauti su slovakais, šis mano požiūris lyg ir pasitvirtina (štai Bratislavos birža likvidumu tikrai nepasižymi). Skaityti toliau…

Naujasis popiežius

Habemus papam! Vos tik sužinojus, kas išrinktas naujuoju popiežiumi, beveik norėjosi sušukti „ar aš jums nesakiau?“, nes juo tapo ne kas kitas, o bažnyčios teologas ir konservatorius Joseph Ratzinger, pasivadinęs Benediktu XVI-uoju. Iš pirmųjų naujojo popiežiaus žodžių, kurie skelbė, jog Jonas Paulius II-asis buvo didis žmogus, aišku, jog bažnyčia eis toliau ta pačia Jono Pauliaus pramintąja kryptimi. Tačiau šiuo metu to turbūt labiausiai katalikų bažnyčiai ir reikia. Savaime suprantama, nerims kalbos apie celibato panaikinimą, apie kontracepcijos pripažinimą, bet šių dalykų artimiausiu metu nereiktų tikėtis. Skaityti toliau…

Carl Gustav Jung: Psichologija ir religija

Perskaičiau jau antrąją knygą, susijusią su psichologija. Šį kartą tai Karlo Gustavo Jungo paskaitų apie religijos reikšmę psichologijoje konspektai. Viena svarbiausių minčių šioje knygoje yra ta, jog psichologiniu požiūriu, religija yra labai svarbi žmogui, nes ji duoda tvirtumo einant per gyvenimo sunkumus. Jungas teigia, jog visai nesvarbu, ar dievas yra, ar jo nėra, svarbu yra išgyvenimas, kurį patiria žmogus religijoje. O kadangi šis išgyvenimas yra teigiamas, tai reiškia, jog tikėjimas irgi yra teigiamas dalykas. Skaityti toliau…

Verena Kast: Atsisveikinimas su aukos vaidmeniu

Šiandien pabaigiau skaityti turbūt pirmąją savo su psichologija susijusią knygą. Nors gal ji labiau susijusi su psichoanalize, nei su psicholigija. Turiu pripažinti, jog jos pradžia man nelabai patiko, kažkur per vidurį ji man tapo labai įdomi, o pačioje pabaigoje jau viskas buvo tiek susipynę, jog sunkiai atrinkau apie ką ten rašoma. Visgi reiktų kokio nors paprastesnio įvado į tas psichoanalizes :) Iš šitos knygos supratau, jog psichologija yra radikaliai skirtingas mokslas kitiems, mano šiek tiek ragautiesiems: kaip pakankamai tiksliųjų mokslų gerbėjui man joje trūko būtent tikslumo. Skaityti toliau…

Idėjų perteklius

Seth Godin rašo, jog jeigu nori pagauti savo sėkmę verslo pasaulyje, tereikia išsiaiškinti, kas yra daroma „visada“ ir daryti visiškai priešingai. Štai pavyzdžiui „dantų pasta visada būna tūbelėse“ arba „skambinant viršininkui visada atsiliepia sekretorė“. Kodėl nesugalvojus dantų pastos dėžutėje arba pačiam neatsiliepus į visus skambučius asmeniškai? Problema tame, kad kaip rašė berods tas pats Seth Godin, idėjų niekada netrūksta, nes sugalvoti idėją yra labai paprasta. Netgi sugalvoti labai gerą idėją yra nesunku. Skaityti toliau…

Kwiki, Perlinis wiki

Šiandien darbe pasikūriau dar vieną nedidelę wiki sistemėlę visokiems greitiems užrašams susikategorizuoti. Savaime suprantama (na, savaime suprantama, jeigu pažįstate mane), ji rašyta Perlu. Labiausiai maloniai nustebino jos įdiegimas. Tereikia instaliuotis modulį per CPAN ir parašyti tris eilutes konsolėje: moxliukas@bluecarrot:~$ mkdir public_html/kwiki moxliukas@bluecarrot:~$ cd public_html/kwiki moxliukas@bluecarrot:~/public_html/kwiki$ kwiki-install Kwiki software installed! Point your browser at this location. Paprasčiau nebūna. Beje, ši wiki sistema vadinasi Kwiki, o ją galima rasti čia.

Dale Carnegie: Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms

Savaitgalį suskaičiau Dale Carnegie knygą „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“, apie kurią buvau girdėjęs jau seniai, tačiau mane visad atbaidydavo keistas jos pavadinimas, kuris atrodytų lyg ir pranašauja, jog tarp knygos viršelių slėpsis lėkštas tekstas savimi pasitikėjimą praradusiems žmonėms. Šį kartą visgi nusprendžiau šią knygą paskaityti, juolab, kad lygiai tokias nuostatas apie šią knygą turėjo ir Paul Graham, tačiau jam knyga patiko. Tiesa, ši knyga tikrai lengvo stiliaus, bet jos turinys įdomus, kupinas pavyzdžių, ir moko vieno svarbaus dalyko: bendraujant su kitu žmogumi, reikia bent jau pabandyti įsijausti į jo padėtį, į jo mąstyseną. Skaityti toliau…

Dan Brown: Angelai ir demonai

Perskaičiau Dan Brown knygą „Angelai ir demonai“, tačiau ji kažkodėl per daug manęs nesužavėjo. Gal būt netgi kaip tik priešingai, ji pasirodė ganėtinai paviršutiniška ir „popsinė“. Galbūt tai buvo dėl to, jog paskutiniu metu skaičiau daug Umberto Eco, o jo netgi grožiniai kūriniai atrodo gilesni, su labiau apgalvotomis detalėmis, juose tiesiog alsuoja istorija, tuo tarpu Dan Brown kūriniuose pagrindinę vietą užima veiksmas, o istorija minima tik kaip fonas, kaip tam tikras apvalkalas. Skaityti toliau…

Moblogas vėl veikia

Po visų migracijų po serverius, lūžių ir kitų kataklizmų, mano moblogas neveikė jau beveik pusmetį. Bet šiandien jį šiek tiek prigaivinau, ir prisiminęs savo Perlines žinias suraišiojau su virvutėmis sistemą, per kurią vėl galiu talpinti nuotraukas. Tik spamo filtrą reikės dar priraišioti.

Umberto Eco: Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje

Vakar baigiau skaityti pirmą mokslinę Umberto Eco knygą, su kuria man teko susidurti. Iki šiol skaičiau tik grožines šio autoriaus knygas (Rožės vardas, Baudolinas, Fuko švytuoklė), o jose mane labiausiai žavėjo būtent labai detalus istorijos pasakojimas su labai puikiai atskleistu viduramžių gyvenimu ir mąstymu. Kaip teigia pats Umberto Eco, rašydamas Rožės vardą, kurio veiksmas vyksta vienuolyne, jis pirma nusibrėžė šio vienuolyno planus, ir tas vienuolynas ilgai gyveno jo mintyse, kol jis buvo perkeltas ant popieriaus: gerai apmąstytos detalės ir sudaro kūrinio pagrindą. Skaityti toliau…

Analitiškas gyvenimas

Pastaruoju metu viskas taip pagreitėjo, jog tik spėk dairytis. Dienoraščio pildymas jau seniai tapo atpratimo reikalas, o aplinkui vyksta tiek dalykų, kad senais gerais laikais būtų reikėję kasdien apie porą valandų paskirti jiems aprašyti webloge. Per keletą savaičių pabuvojau ir svečiose šalyse, ir išsilaikiau maklerio licenciją, ir perskaičiau keletą knygų, kurių taip ir neprisiruošiau aprašyti šiame dienoraštyje, ir sužinojau tiek naujų dalykų, kad vargiai juos galiu sutalpinti galvoje, ir atšvenčiau Velykas, ir dar daug daug visko, ko kaip sakydavo senoliai, net į jaučio odą nesurašysi. Skaityti toliau…

Maklerio licencija

Paskutiniu metu visiškai neturėjau laiko pildyti dienoraštį, mat visą savaitę buvau darbo reikalais išvykęs iš Lietuvos, o štai vakar laikiau finansų maklerio licencijos egzaminą. Užtat dabar jau esu generališkai licencijuotas :)

RSS patobulinimai

Vakar Rimantas pastebėjo, kad mano svetainėje nėra iki galo sutvarkyta RSS sistema, tad jam pažadėjau tai kuo skubiau ištaisyti. Kaip tariau, taip ir padariau, įdėjęs į šabloną vieną naują eilutę <link rel="alternate" type="application/rss+xml" title="RSS 2.0" href="http://moxliukas.esu.as/index.php?id=rss" />

Šimtas Zen istorijų

Atradau nuorodą į 101 Zen istoriją, kurią ir skubu čia idėti, kad pats paskui nepamirščiau visų tų istorijų iki galo perskaityti.

Savaitgalis Palangoje

Savaitgalį praleidau Palangoje, prie jūros. Priešingai nei Vilniuje, ten švietė saulė, jūra buvo rami kaip dubuo. Palangoje paskutinį kartą buvau gana seniai (hmm, prieš pusantrų metų turbūt?), tad pamačiau gana nemažai pasikeitimų: suremontuota dalis Basanavičiaus gatvės ir stipriai nuplautos kopos. Kopos paplautos taip stipriai, jog nusileisti prie paplūdimio labai sunku, nes jį nuo kopų skiria vertikali 4-5 metrų aukščio smėlio siena. Kambarių kainos žiemos metu Palangoje maždaug 2-3 kartus mažesnės nei vasarą, tad paaukojus 25 litus galima gauti lovą kambaryje su televizoriumi, šaldytuvu, ir jūra, kuri yra tik už 100 metrų. Skaityti toliau…

Susitikimas su Darium Nedzinsku

Vakar teko su Finansų analitikų asociacijos nariais dalyvauti susitikime su vienu iš Vilniaus prekybos akcininkų ir VST generaliniu direktoriu Dariumi Nedzinsku. Ponas Nedzinskas dar visai neseniai dirbo Hansabanko valdybos pirmininku, tad turėdamas berods tik 34-erius metus tikrai yra daug pasiekęs ir sukaupęs labai įdomios patirties. Pokalbyje šiek tiek buvo užsiminta ir apie VP Market grupę, jos valdymą. Man, ir turbūt ne vien man, buvo gana neįprasta VP Market valdymo schema: šios grupės aukščiausias valdymo organas yra akcininkų susirinkimas, tačiau daugumą sprendimų priima valdyba, kurios sudėtyje nėra akcininkų (išskyrus labai neseniai akcininku tapusį patį poną Nedzinską), tad jeigu kiltų akcininkų konfliktas su valdyba, galėtų praeiti koks mėnuo, kol būtų atlikti visi formalumai jos atstatydinimui. Skaityti toliau…

T.Dreizeris: Titanas

Šiandien ryte kažkaip nelabai miegojosi, tad pribaigiau antrąją T.Dreizerio trilogijos dalį „Titanas“. Šią knygą skaitau jau ilgokai, ir ji man pasirodė mažiau įdomi nei pirmoji jos dalis. „Titane“ gal būt daugiau aprašyta finansinė kova per savivaldybės pareigūnų papirkinėjimus, ir žymiai mažiau pačios biržos machinacijų. Na, liko dar trečia dalis, „Stoikas“, kuri irgi laukia savo eilės.

Wal-Mart vs profsąjungos

The Economist rašo apie tai, koks yra mažmenininkės Wal-Mart požiūris į profesines sąjungas: jeigu tik tokia susikuria, parduotuvė uždaroma. O dar sako, kad VP Market yra evil :) Time has not tempered Wal-Mart”s hatred of organised labour. On February 9th, the firm said that it would close the first of its stores anywhere in North America to unionise. Officially, the store, at Jonquiere, a town some 400km (250 miles) north-east of Montreal, is shutting for economic reasons. Skaityti toliau…

Kaunas Open 2005

Šį savaitgalį teko prisiminti tai, ką veikdavau seniai seniai, kai dar buvau jaunas gimnazistas – dalyvavau Tarptautiniame Britų Parlamentinių debatų turnyre kaip teisėjas. Diskutuojama buvo ekonominėmis temomis (vieninga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje, aukštojo mokslo finansavimas, ekonominė imigracija, patentų klausimas ŽIV vaistams ir panašiai). Turnyre dalyvavo komandos iš 13 valstybių, ir teko išgirsti tikrai labai puikių kalbų, kurių pasiklausius galvoje kyla mintis „velnias, aš irgi taip gi noriu mokėti aiškiai reikšti mintis“. Skaityti toliau…

Baldžiai internete

Krypties projektų vadovė Bangoje panagrinėjo Lietuvos baldžių internetines svetaines (via scooox). Perskaičius straipsnį kilo šiokių tokių minčių, kuriomis galbūt ir norėčiau pasidalinti. Labiausiai nenoriu sutikti su pagrindine straipsnio mintimi, jog e-marketingas baldų prekybos, o juo labiau gamybos įmonėms yra labai svarbu. Esu labiau susipažinęs su baldų gamybos įmonėmis (nes VVPB listinguojami „Vilniaus baldai“ ir „Klaipėdos baldai“) bei tais naujaisiais baldų pramonės projektais, kurie ir paminėti straipsnyje. Lietuvos baldžiai šiuo metu gamina beveik visą savo produkciją („beveik visą“ – tai apie 85-90 procentus) vienam pirkėjui, kuris yra IKEA. Skaityti toliau…

David Allen: Getting Things Done

Perskaičiau gerbiamo Juozo Šalnos man paskolintą knygelę, dėl kurios iš proto eina pusė Amerikos (kita pusė eina iš proto dėl Atkinso dietos), ir kuri turėtų padėti nudirbti visus darbus. Iš esmės ši knygelė pakankamai įdomi, nors labai daug naujo gal ir nesužinojau, nes pono Alleno metodai buvo man žinomi iš įvairių internetinių dienoraščių. Bet iš tikrųjų ta knygelė šiek tiek įkvepia bent jau minimaliai pradėti organizuotis darbus, susitvarkyti savo stalą, aplinką, išmesti krūvas popierių, kuriuos kaupiu nuo pirmo kurso (o gal ir nuo darželio laikų) ir panašiai. Skaityti toliau…

W.Buffet gyvenimo principai

Visai neseniai užtikau vieno sėkmingiausių pasaulio investuotojų Warren Buffett investavimo principų rinkinį, kuris tinka ir šiaip gyvenime: Būk dėkingas Būk patikimas Būk etiškas ir teisingas Investuok į tai, ką supranti Daryk tai, kas tau labai patinka Labai paprastos taisyklės, kurios sukrovė jam milijardus. Ypač ignoruojama yra pirmoji taisyklė: reiktų man dažniau irgi sakyti „ačiū“. Ačiū, kad lankotės ;)

The economist apie internetinius dienoraščius

Trumpas pastebėjimas: The Economist, kurį paskutinįjį pusmetį religingai skaitau (lygiai taip religingai, kaip seniau skaitydavau Slashdot), pasakoja apie Robert Scoble, kuris yra weblogeris ir Microsoft darbuotojas. The economist netgi teigia, kad po 10 metų weblogai pakeis tradicinius pranešimus spaudai. Įdomu, kurgi nueis tie korporacijų dienoraščiai.

Miręs Dolskis

Kaip jau turbūt visi seniai žino, frazė „Dolskis mirė“ yra užgrobta Googlėje lietuviškosios blogosferos. Todėl šiandien paėmus į rankas „Kauno dieną“ mano dėmesį patraukė straipsnis apie būtent šią asmenybę, kurios mirtį trimituoja internetiniai dienoraščiai. Pasirodo, jis buvo žydas, kalbėjęs daug kalbų, vieno aktoriaus teatro pradininkas, linksminęs Rusijos publiką, ir tik gyvenimo pabaigoje atvykęs į Kauną, kur pirmasis pradėjo dainuoti lietuviškai, per pusę metų išmokęs mūsų kalbą. Labai gerbtina asmenybė, kurio kapą reikės kada nors prie progos aplankyti, juolab, kad jis nuo mano namų nepilnai per kilometrą. Skaityti toliau…

Reklamos naktis

Kaip ir tikėjausi, praleisti naktį kine peržiūrint apie 400 geriausių pasaulio reklamų, buvo puiki idėja. Sunku visgi būtų pasakyti, kas mano nuomone padaro reklamą gerą, nors pagalvojus, kokias visgi reklamas iš vakar nakties prisimenu, galiu išskirti tris svarbiausius bruožus: originalumą (Evian, Peugeot, Levi’s), įtikinamumą (UNICEF ir ypač Greenpeace) ir memetiką (Budweiser whassaaaap?!). Dar norėčiau kažką labai protingo parašyti apie tai, kad memetika yra labai susijusi su internetu ir laisvesniu idėjų dalinimusi visame pasaulyje, bet akys merkiasi, rankos tiesiasi apkabinti pagalvę, o mintyse skraidžioja jūrų kiaulytės ir rateliu šoka voveriukai. Skaityti toliau…

15 milijonų už nuotrauką

Taip būna tik Amerikoje. Vaikštai sau žmogus tarp supermarketo lentynų, ieškai kur kokį pigesnį batoną ar bent jau juodos duonos kampą rasti, ir staiga prie tavęs priėjusi moteriškė pašnibžda, jog tu esi labai panašus į tą vyriškį, kuris švelniai į ją kas rytą žvelgia nuo tirpios kavos skardinės. Tada prisimeni, kad prieš 15 metų kažkada nesėkmingai dalyvavai fotosesijoje, už kurią tau sumokėjo tik tiek, kiek buvo vertas tavo sugaištas laikas — varganus 250 dolerių, o tavo šiltumu ir kavos aromatu dvelkiančia nuotrauka taip niekas ir nepasinaudojo. Skaityti toliau…

Akcijų kainos biržoje

Kadangi X2 komentaruose prašė paaiškinti, kaip biržoje nusistato akcijų kainos, tad ir susiruošiau kiek plačiau apie tai papasakoti. Viskas iš tikrųjų yra kartu ir labai paprasta, ir labai sudėtinga. Pirmiausia, apie viską labai paprastai. Tarkime, kad biržoje yra prekiaujama kompanijos „Petro kopūstai“ akcijomis. Paskutinis sandoris „Petro kopūstų“ akcijomis įvyko mokant už vieną akciją po 10 litų (t.y. paskutiniu sandoriu Albinas pardavė Broniui kažkiek „Petro kopūstų“ akcijų po 10 litų). Akcijos kaina biržoje ir yra šio paskutinio sandorio kaina, tad galima teigti, jog „Petro kopūstų“ akcija biržoje kainuoja 10 litų. Skaityti toliau…

Informacinių sistemų saugumas ir bendrovės vertė

JAV Merilendo universiteto mokslininkai atrado, jog žinios apie įsilaužimus į kompanijų kompiuterinius tinklus sumažina šių kompanijų akcijų kainą rinkoje maždaug 5 procentais. Mano nuomone, tuo visai nereiktų stebėtis, nes biržoje akcijų kainas neigiamai veikia bet kokios blogos naujienos apie bendroves, nes jos reiškia, jog kompanija ateityje gali tikėtis mažesnio pelno. Gal būt įdomesnė šio tiriamojo dabro išvada yra ta, kad investuotojai (o gal tiksliau būtų galima sakyti „spekuliantai“) išmoko atskirti įsilaužimus, kuriuose nuteka konfidenciali įmonės informacija nuo paprasto virusų protrūkio ar svetainės sudarkymo, ir įmonės akcijų kainos biržoje reaguoja tik tada, kai įsilaužimas yra pakankamai rimtas. Skaityti toliau…

Michael J. Gelb: Norėčiau mokėti daryti stebuklus

Michael Gelb knyga „Norėčiau mokėti daryti stebuklus“ yra apie Leonardo da Vinči mąstymo būdus, jo būdą stebėti gamtą, ugdyti savo kūrybiškumą ir gausinti savo žinias. Pati ši knyga gal nieko labai naujo ir nepasako, tačiau tikria įkvepia. Ją perskaitęs nori išpūsti ausis, atmerkti akis, giliau įkvėpti aplinkos kvapus ir naujai pažvelgti į pasaulį: ir pažvelgti taip, kad su kiekvienu kvėptelėjimu, garsu ar akies obuolio pasukimu išmoktum apie pasaulį ką nors naujo, ugdytum savo pojūčius ir jais mėgautumeisi. Skaityti toliau…

Milan Kundera: Pokštas

Kai baigiau skaityti Milano Kunderos knygą „Pokštas“, dar nelabai buvau suvokęs, kokia buvo šios knygos pagrindinė mintis. Tik vėliau geriau pagalvojęs, priėjau išvados, kad galbūt ja galėtų tapti noras išryškinti, jog tuos pačius faktus žmonės interpretuoja visiškai skirtingai. Bent jau tokia mintis pasikartoja mažiausiai trijose knygos vietose: ją atitinka ir pats herojaus pokštas, dėl kurio jis buvo išmestas iš partijos, ir herojaus bei Liucijos meilės istorija, ir herojaus kerštas siekiant suvilioti svetimą moterį. Skaityti toliau…

Arbata, astrologija ir horoskopai

Šeštadienį dalyvavau Finansų analitikų asociacijos tradicinėje kiniečių arbatos gėrimo ceremonijoje, kurioje apie astrologiją susirinkusiems pasakojo ir astrologas-meteorologas Naglis Šulija. Pati arbatos gėrimo ceremonija gana ilga, su daugybe visokių veiksmų, kurių kiekvienas turi savo prasmę: štai arbatos puodelis geriamas trimis gurkšniais — už dangų, save ir žemę, vanduo kaitinamas tik ant mėlynos spalvos ugnies, kuri simbolizuoja taiką, o pats arbatos ruošimas pradedamas jos uostymu ir prisijaukinimu. Gėrėme žaliai mėlyną arbatą ulong (prisimenu tą pavadinimą, nes jis man asocijuojasi su kompiuterastiniu pasauliu ir duomenų tipu unsigned long), kuri auginama maždaug pusantro kilometro aukštyje. Skaityti toliau…

Nebe kompiuterastas

Šiandien ryte ėmiau ir padariau, kaip siūlė tamolė: s/kompiuterasto/analitiko/g;

T. Dreizeris: Finansininkas

Ką tik perskaičiau paskutinius porą finansininko puslapių. Pirmojoje T.Dreizerio trilogijos dalyje „Finansininkas“ rašoma apie 19 amžiaus antroje pusėje Filadelfijoje gyvenusį biržos maklerį, kuris kartais ne visai teisėtais būdais manipuliuodavo kainomis ir spekuliuodavo miesto iždo pinigais. Savaime suprantama, man labiausiai patiko biržos gyvenimo aprašymai, finansinių machinacijų ir operacijų mastai bei metodai (kurie iš esmės nelabai pakitę iki šių laikų). Įvykus krizei, kurią sukelia Čikagos gaisras, ima braškėti šio maklerio repo sandoriai ir jam tenka pasiskelbti nemokiu, o dėl to, kad suviliojo vieno iš reikšmingų bei įtakingų žmonių dukterį, tenka už finansinius nusikaltimus sėsti ir į kalėjimą. Skaityti toliau…

Mažeikių naftos perėmimas

O ši savaitė turbūt taps „Mažeikių naftos“ (MAZN) savaite, nors čia jau kvepia ne tik savaite, o ir visu mėnesiu. Vyriausybė atrodo pasiryžusi perimti MAZN kontrolę, net ir už tai reikėtų ir sumokėti. Savaime suprantama, kontrolės perėmimas negarantuotų naftos tekėjimo į gamyklą, tad greitai reikėtų ieškotis naujo strateginio investuotojo. Vyriausybė nenori naujo MAZN savininko klausimo palikti spręsti Yukos, ir už šią sprendimo teisę gali tekti pakloti keletą šimtų milijonų litų, arba bent jau nurašyti dalį įmonės skolų (nemažai analitikų turbūt iš karto ir pagalvojo apie neskausmingą skolų kapitalizavimą, kaip apie slaptąjį V. Skaityti toliau…

Neigiamos analitikų rekomendacijos

Šią savaitę vienas svarbiausių įvykių biržoje buvo kolegės iš Vilniaus banko paskelbtas Lietuvos dujų akcijų įvertinimas, bei rekomendacija „parduoti“. Tokia rekomendacija sukėlė nemažas bangas pačioje biržoje ir Lietuvos dujų (LDUJ) akcijos per dvi dienas spėjo atpigti maždaug 10 procentų. Tačiau įdomiausia visgi buvo pačių Lietuvos dujų reakcija: jie pareiškė esą pasipiktinę (arba tiksliau, pažodžiui iš jų pranešimo spaudai švelniai tariant nustebę) tokiu analitikų vertinimu. Dažniausiai vakarų valstybėse vertinamos įmonės nesipiktina analitikų vertinimais, kad ir kokie jie būtų, nebent būtų galima suabejoti analitikų profesionalumu. Skaityti toliau…

Kaari Utrio: Ievos dukterys

Ką tik baigau skaityti paskutinius Kaari Utrio knygos „Ievos dukterys“ puslapius. Visą knygą perskaičiau jau turbūt praėjusiais metais, o šiems metams buvo likę tik tie keli paskutinieji puslapiai. Knyga tikrai man patiko, nes ji parašyta apie mane dominančius dalykus, bevik moksliniu stiliumi. Tiesa, kartais visgi berods išlenda šioks toks rašytojos neobjektyvumas, nes ji visgi yra moteris, rašanti tų visada prispaustų sutvėrimų — moterų — istoriją. Nors gali būti, kad man taip tik taip atrodo todėl, kad aš pats esu priešingos lyties, ir manyje pačiame giliai įsišakniję seni stereotipai. Skaityti toliau…

Ką noriu pasiekti 2005 metais

Nauji metai būna toks laikas, kai daugelis peržvelgia, kas pasiekta ir nusistato savo tikslus naujiesiems metams. Pažiūrėjęs į lubas bandžiau ir aš pagalvoti, ką norėčiau daryti su šita svetaine. Pirma, norėčiau vėl aktyviai pildyti dienoraštį, ir pildyti jį įdomiai, o ne tik beprasmiais įrašais „seniai berašiau“, kurių labai padaugėjo pastarąjį pusmetį. Antra, norėčiau aktyviai pildyti moxwiki, kad kitų metų pabaigoje būtų bent 1000 įrašų (ir iš jų bent 100 bus pakankamai normalūs – t. Skaityti toliau…

Svečiuose pas latvius

Sutikom naujuosius metus Rygoje. Pačios Latvijos įspūdžiai gana neblogi, tačiau jausmas visgi toks, lyg būtum tiesiog kitame Vilniaus rajone: žmonės kalba rusiškai arba kalba, kuri labai panaši į lietuvių, visur pilna „Čili picų“, „Maximų“ ir kitų lietuviškų gėrybių. Latvių kalbą visgi galima suprasti, ypač jei ji yra gana techninė: teko skaityti latvių „Dienas Bizness“ verslo laikraštį, tai bent jau pagrindinės mintys aiškios (svarbiausia naujiena savaime suprantama buvo nauji metai ir verslo aplinkos prognozės bei Latvijos lato susiejimas su euru, kuris įvyko būtent 2005 metų sausio 1 dieną). Skaityti toliau…

moxWiki atnaujinimai

Po labai ilgos pertraukos padariau šiek tiek pakeitimų moxWiki. Kai kurie pakeitimai pačiame variklyje, o kai kurie ir turinyje. Nežinau, ar kas naudojasi moxwiki (norint jį pildyti reikia slaptažodžio, tad prieinu prie to tik aš), bet tai man kartais padeda susisteminti kai kurias žinias. Jeigu kam norisi pažiūrėti į moxwiki pradinius tekstus, parašykite man ;)

Apie rojų ir galią

Visgi esu ganėtinai atsilikęs nuo naujųjų MySQL technologijų, nes sugebėjau taip viską sugadinti bandydamas pakeisti koduotes, jog praradau keletą dienoraščio įrašų (na, tam tikrus sumaitotus backupus turiu, bet manau, jog neverta jų gaivinti, nes tie įrašai nebuvo labai reikšmingi). Tas MySQL 4.1.7 su savo collations ir kitais naujais dalykais mane įveikė. Gal būtų ir neįveikęs, bet kažkaip nesinori pastaruoju metu pusę dienos praleisti prie manualų, kai tai nesusiję su tais dalykais, kuriuos turėčiau daryti gyvenime. Skaityti toliau…

Darbo partijos programa

Šiandien Verslo žinios paskyrė gerus šešis puslapius nagrinėdami partijų rinkimines programas. Labiausiai įstrigo ši Darbo partijos rinkiminė tezė: Žemės ūkio gamyba neturi užgožti žmogaus. Jo problemos ir rūpesčiai yra aukščiau. Atlyginimas žemdirbiams už darbą turi būti teisingas ir pagrįstas realiomis sąnaudomis. Laisvosios rinkos instituto komentaras: Ūkininkavimas – tarsi kultūrinis projektas, kuris vertingas pats savaime, neatsižvelgiant į tai, ar kam nors reikia pagamintų produktų. Kaip pirštu į akį.

The economist apie turtingus vaikus ir jų rūpinimąsi tėvais

Šiandien žurnale The economist radau gana įdomų straipsniuką apie turtingų vaikų rūpinimąsi tėvais: Using data from the British Household Panel Survey, Mr Ermisch shows that affluent parents are slightly more likely to supply offspring with money and help with child-rearing than poor parents. But success seems to have precisely the opposite effect on children. The mere possesion of a university degree makes children 20% less likely to phone their mothers regularly, and more than 50% less likely to pay them a visit. Skaityti toliau…

Tradicinė tema: seniai berašiau

Kažkaip jau tampa tradicija, kad neberašau webloge, o šiuo metu net ir nebesiunčiu nuotraukų į moblogą. Viskas juda per daug greitai, kad būtų galima vakarais (o tuo labiau dienomis) prisėsti prie kompiuterio ir apsižvalgyti lietuviškoje blogosferoje. Nelabai pamenu, kada ką nors dariau su Perlu. Tiesa, vakar teko galimybė pasiknisti po šiek tiek PHP kodo – jausmas panašus kaip užėjus į mokyklą, kurią baigau prieš ketverius metus: viskas taip pažįstama, lyg ir sava, bet kartu jau ir nebe sava. Skaityti toliau…

Didelių žmonių žaidimai

Kadangi kažkas prašė išsamiau papasakoti apie tai, kokie žaidimai vyksta Lietuvoje, tai šiandien tai bandysiu padaryti pasiremdamas Vakarų skirtomųjų tinklų pavyzdžiu. Lieuvoje yra tokia energetikos kainų komisija (ar kaip ji ten vadinasi – kadangi rašau šitai iš namų, tai neturiu priėjimo prie tikslaus pavadinimo ;), kurios tikslas yra reguliuoti Energetikos išteklių kainas Lietuvoje. Vien jau tas faktas, kad tokia komisija, nustatanti kainas egzistuoja, prieštarauja konkurencijos ir laisvos rinkos principais, bet šiuo atveju tai nesvarbu – šiuo atveju svarbiausia tvarka, kuria ši komisija nustato energetikos kainas. Skaityti toliau…

Hayek apie socializmo apskaitą

Toliau vis skaitau F.A.Hayek straipsnius apie ekonomiką ir jos tvarkymą. Kadangi pats F.A.Hayek yra liberalizmo teoretikas, visomis keturiomis stojantis laisvos rinkos ir tobulos konkurencijos pusėn, tad visai nenuostabu, kad sugalvoja labai įdomių minčių apie socializmo blogumą. Tiksliau sakant, ne apie patį blogumą, o tiesiog apie paties socializmo neįmanomumą. Jo nuomone, viena didžiausių socializmo bėdų yra tame, kad jeigu panaikiname rinkos mechanizmą, tai nebetenkame ir kainų, kurios realiai yra nustatomos konkurencinėje aplinkoje. Skaityti toliau…

Nuversti kalnus

Kodėl taip būna, kad kai jau pagaliau atrandi jėgų nuversti kalnus, kai jau netgi tikiesi, kad bus visai įdomu su jais pasigalynėti ir po nemažai padėtų pastangų bus galima džiaugtis kažką pasiekus, tik tada tau primenama, kad sulyginti kalnus nėra svarbiausia, o plokščias pasaulis bus labai nykus? Sėdžiu pasiraitojęs rankoves kalno papėdėje, nežinodamas kur dėti žvilgsnio.

Mokslo paradigmos, individualizmas ir makroekonomika

Šiandien neįtikėtinai daug laiko praleidau skaitydamas įvairius mokslinius dalykus, kuriuose kaip visada galima surasti įdomių minčių ir įžvalgų. Ryte teko į rankas paimti Thomas S.Kuhn rašliavas apie metamokslą, o tiksliau apie mokslo vystymąsi ir mokslines paradigmas, jų pokyčius, bei to reikšmę „normaliajam“ mokslui bei mokslinėms revoliucijoms. Pagrindinė T.Kuhn idėja yra tame, kad mokslas vystosi labai tolygiai, tik labai nežymiai praplėsdamas savo žinojimo ribas iki tol, kol pasiekia tokį lygį, kai egzistuojanti mokslinė paradigma nebepajėgia paaiškinti naujai sutiktų reiškinių ir nebesugeba išspręsti naujų problemų. Skaityti toliau…

Tikimybės

Šiandieną tarp kolegų buvo iškilusi idėja, kad statymas lažybose už vieną ar kitą komandą kai kuriais atvejais būtų gal visai nebloga investicija. Na, į visą tai galima pažvelgti analitiškai ir pasitelkti paprasčiausią matematiką. Kaip pavyzdį galima paimti statymus už rytojaus rungtynes tarp Lietuvos ir Puerto Riko. Tuo metu, kai rašiau šį įrašą, topsport išlošiai buvo atitinkamai 1.27 ir 3.00, o orakule – 1.24 ir 3.15. Taigi geriausi išlošiai yra 1.27 ir 3. Skaityti toliau…

Ping?

Aš dar šiek tiek gyvas, nors nerašiau jau čia oj kiek ilgai. Tiesa, mano moblogas lyg ir buvo gyvas per visą tą laiką. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl nerašiau, buvo laiko stoka, tačiau vien tai pilnai nepaaiškintų šios visiškos abstinencijos nuo internetinių dienoraščių – juk pastarąsias porą savaičių atostogavau ir nieko neveikiau. Visko esmė glūdi šiek tiek kitur. Kaip daugelis turbūt žino, beveik prieš pusę metų pakeičiau savo veiklos sritį, ir metęs kompiuterastiškus dalykus tapau tuo, kuo ir siekiau tapti nuo įstojimo į universitetą dienos – finansų analitiku. Skaityti toliau…

Microsoft pinigų maišas

Pastarosiomis dienomis sklando gana įdomūs gandai, susiję su Microsoft korporacija. Tiesa, įdomūs gandai sklando visada, kai tik kalbama apie didelius pinigus, o čia kalbama ne apie šiaip didelius pinigus, o apie milžiniškus pinigus. Problema, su kuria susiduria Microsoft, yra didžiulis kiekis grynųjų pinigų, bei trumpalaikių investicijų, kurių niekaip nesugalvojama kaip racionaliau panaudoti. Šiuo metu Microsoft turi šiek tiek daugiau nei 50 milijardų laisvų amerikoniškų dolerių, kurie sėdi banko sąskaitose, ir kurie laukia nesulaukia, kada būtų galima juos išeisti į apyvartą. Skaityti toliau…

Šis bei tas

Šios dienos pasibastymai po internetą nebuvo labai ilgi, tad nelabai ko ir prižvejojau. Visgi dirbau ir dariau Finastos savaitinę apžvalgą, kurią darant galima pažymėti, jog šią savaitę akcijų rinkose nieko ypatingo neįvyko, išskyrus tai jog buvo užfiksuoti kei dideli tiesioginiai sandoriai. Na, dar euras labai stipriai nuvažiavo žemyn dolerio atžvilgiu ir pradėjo kilti Lietuvos telekomo akcijų kaina. Tarp darbų ir mokslų šiuo metu kartais paskaitinėju knygą Liar’s Poker, kuri yra apie kietų obligacijų prekiautojų Wall Street’e gyvenimą prieš 20 metų. Skaityti toliau…

Viena mano diena

Šiandien sumaniau, kad reiktų pasikonspektuoti tai ką sužinau per dieną ir kokios naujienos užkliūna už mano akių. Tad štai šios dienos konspektas (apvalytas nuo konfidencialių duomenų ;) Dienos pradžia – Slashdot. Skaitant antraštes sudomino idėja apie atvirą priėjimą prie mokslinių straipsnių. Šiaip aš galvojau, kad priėjimas prie mokslinės medžiagos ir taip yra ganėtinai atviras, tik reikia mokėti už mokslinių žurnalų prenumeratą. Juk taip vadinamas „peer review“ yra labai stiprus mokslinėje bendruomenėje? Skaityti toliau…

Bulls’n’bears

Šią savaitę būtų galima sakyti, jog akcijų rinkoje karaliavo meškos, jei tik iš vis tai būtų galima pavadinti rinka ir karaliavimu. Turbūt kalti briedžiai.

Faktas

Kuo toliau tuo įdomiau. Faktas. Omnitel savo „faktu juodu ant balto“ stipriai supykdė Tele2, kuri dėl klaidinančios reklamos dar praeitą savaitę padavė skundą Konkurencijos tarybai. Kol konkurencijos taryba dar tik pradeda tyrimą, Omnitel naudojasi proga ir visur trimituoja apie Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis paskaičiuotą geriausią klientams siūlomą pokalbių kainą. Pati Ryšių reguliavimo tarnyba iš karto išsižadėjo tokių duomenų – nežinom iš kur čia kas tuos duomenis traukia, mes tokių neturim ir neskaičiavom. Skaityti toliau…

Pasiskaitymai savaitgaliui

Tim Bunce nurodė vieną labai įdomų straipsniuką apie Google sistemą, apie jos bylų, operacines sistemas, geležį ir panašiai. Įdomūs pasiskaitymai. Dar į temą: Google-watch bei Google-watch-watch.

Seniai berašiau

Ach taip, labai jau seniai palikau čia kokį nors įrašą. Nauji darbai visgi nelabai leidžia atsikvėpti ir susimąstyti apie tai, kad reikia kartas nuo karto ir čia papasakoti ką veikiu ir kuo gyvenu. Tiesa, visą tą tylos laikotarpį moblogas lyg ir buvo aktyvus. Atrodo, kad tikrai daug kas pasikeitė. Vietoj Slashdot dažniau skaitau ir seku Bloomberg, o vietoj userfriendly dažniau lankausi pas href=”http://dilbert.com”>Dilbert (OK, šiek tiek meluoju, ir anksčiau Dilbertą mylėjau labiau nei userfriendly). Skaityti toliau…

Paksoidinė konspiracija

Šiandien vėl pradėjo eiti virtinėmis virusai į mano darbo pašto dėžutę. Tik šįkart iš labai įdomių adresų, kaip kad rolandas.paksas@lrs.lt. Įdomu čia aš toks vienas išskirtinis ar čia visus taip ponas prezidentas pagerbia? Na, logų nerodysiu, kaip sakant „in order to protect the guilty“, nes iš jų aiškus ir kaltininkas.

Susitikimas su David Axmark

Atviras kodas Lietuvai kovo 26 dieną organizuoja susitikimus dėstytojams ir studentams su vienu iš MySQL kompanijos įkūrėjų David Axmark. Susitikimai vyks Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultete 13 bei 15 valandomis ir juose ypač kviečiami dalyvauti PHP programuotojai. Išsamesnė informacija AKL puslapyje.

Ko aš kol kas išmokau naujame darbe

Na vat, jau ketvirta diena plaukiu finansinių duomenų ir teorijų vandenyse, ir, atrodo, kol kas dar nepaskendau :) Per šias kelias dienas spėjau suprasti keletą dalykų, kurių egzistavimu buvau beveik įsitikinęs ir dirbdamas programuotoju. Pirmas ir svarbiausias dalykas – There is no silver bullet. Niekada nebūna vieno aiškaus trumpo problemos sprendimo, kuris tiktų visiems gyvenimo atvejams. Kiekvieną kartą būna kažkas kitaip, visos problemos būna skirtingos, o jų sprendimas yra kūrybinis procesas. Skaityti toliau…

Finansiniai analizai

Na štai aš ir dirbu finansų analitiku. Kol kas viskas labai nauja ir reikia priprasti tiek prie naudojamo žargono, tiek prie sąvokų. Na, bet po rimtesnio RTFMinimo problemų manau neturėtų kilti. O kol kas tai net nėra laiko parašyti išsamiau į dienoraštį – tiek daug visko naujo reika išmokti ;)

Išeinu.

Keičiu darbą. Netgi ne vien darbą, o visą darbo sferą – pereinu dirbti į Finastą finansų analitiku. Todėl čia turbūt dar mažiau reikšiuosi, ir kuo toliau tuo turbūt mažiau kompiuterastiniais reikalais (nors, kaip sakė NB, jis lauks naujų finansinių Perlo modulių ;) Tiesa, mano vieta atsilaisvina, ir ieškau žmogaus į ją. Reikia PHP, Perl, MySQL, šiek tiek administravimo įgūdžių ir svarbiausia atsakingumo. Žodžiu, etatinis kompiuterastas. Susisiekit su manimi.

Perl klaida

Pastarąją savaitę Perl susirašinėjimo sąrašuose labai aštriai diskutuojama viena Perl klaida, kuri ką tik buvo ištaisyta. Kai kurie sako, kad tai visai ne klaida, kad viskas turėtų būti palikta kaip ir buvo. Na, gal kas galit pasakyti, kur čia klaida šitame sakinyje: my $foo = 1 if $bar; Problema yra tame, kad $foo yra leksinis kintamasis, ir nelabai aišku, kaip apibrėžti jo galiojimo sritį. Jeigu tą patį perrašysime kitaip, tai srities ribos žymiai paaiškės: Skaityti toliau…

Perl konferencija?

Po PHP konferencijos jau kokie trys žmonės manęs teiravosi, ar aš nesiruošiu daryti kokios nors atsakomosios konferencijos Perl tema. Tiesą sakant tokia maža ir neryžtinga mintis buvo kilus, paskui labai greitai jos atsisakiau, o vat dabar tie klausinėjimai vėl privertė ją prisiminti. Konferenciją suorganizuoti gal ir nėra taip sudėtinga, tačiau pats neaiškiausias dalykas būtų tokios konferencijos reikalingumas (na… kiek žmonių iš vis tai būtų įdomu… Lietuvoj ta Perlo kalba yra primiršta ir entuziastų kaip ir nedaug) bei jos kokybė (Tarkim Perlo pradmenis aš moku gal ir neblogai, bei moku pritaikyti jį web aplinkoje, bet su sistemų administravimo moduliais nesu dirbęs… ir ar atsirastų žmonių kurie sutiktų aukoti savo laiką ir būtų pasiruošę pašnekėti apie vieną ar kitą niuansą). Skaityti toliau…

Parrot bei egzegezės

Vakar išleista pirma jau kiek rimtesnė Parrot versija – v0.1.0. Parrot yra platforma, šiek tiek panaši į .NET bei JVM, skirta interpretuojamoms kalboms kaip PHP, Ruby, Python, TCL, Basic, LISP, o ypač Perl6. Šioje naujoje versijoje svarbiausi pokyčiai yra gijų palaikymas (threads), bei svarbiausia – objektai. Taipogi atsirado daug daugiau dokumentacijos. Parsisiųsti galima adresu http://www.cpan.org/authors/id/L/LT/LTOETSCH/parrot-0.1.0.tar.gz, o daugiau apie patį Parrot – http://parrotcode.org. Tuo tarpu Damian Conway išleido septintą egzegezę (Perl6 sintaksės aprašymą) apie tai, kas Perl6 pakeis Perl5 formatus. Skaityti toliau…

PHP konferencija

Kaip jau visi žinote turbūt, šeštadienį vyko PHP konferencija, kurioje teko dalyvauti ir man. Per daug įspūdžių neaprašinėsiu, nes jau daug kiti yra prirašę. Mano slidės yra šiuo adresu. Pasistengsiu surasti laiko ir paversti jas į straipsnį, raštu išdėstant tai, ką pasakojau konferencijoje. Daugiausiai konferencijos medžiagos yra turbūt pas Lakūną, o ypač daug nuorodų čia. (Kitų žmonių slidės: EnC, pukomuko)

Perl poezija

$you->said("Who needs tommorow?") while $we->have($tonight); $I = shift @closer for @love; Berods įsimylėjau.

Naujos versijos

Keletas naujienų iš naujų versijų pasaulio: ką tik išleistas Perl 5.005_04. Tai labai senas perlas, tačiau jei kartais sėdite prie senų dinozaurų, tai atsinaujinimas nepakenks. Daugiausia šioje versijoje yra klaidų pataisymai, bei pritaikymai naujesniems kompiliatoriams. Kita, įdomesnė naujiena, yra Subversion 1.0 išleidimas. Subversion yra bylų versijų kontrolės sistema, kuri ruošiasi pakeisti CVS. Subversion išsprendžia problemas, nuo kurių kenčia CVS – ji palaiko bylų pervadinimą, direktorijų struktūros pokyčius, dvejetaines bylas, metaduomenų pokyčius ir t. Skaityti toliau…

Perliška vartotojų sistema

Skaičiausi čia neseniai apie Perlo modulį Class::DBI ir šiandieną sumaniau jį šiek tiek išbandyti. Šis modulis yra duomenų bazės objektinė abstrakcija, ir viską daro tokiame aukštame lygyje (t.y. taip toli nuo pačios duomenų bazės), kad norint ja naudotis net nereikia mokėti SQL (OK, OK, SQL visada pravartu mokėti, bet labai paprastiems dalykams gali to ir neprireikti). Taigi išbandymui sugalvojau pasirašyti vartotojų prisijungimo sistemą. Class::DBI priverčia viską apgalvoti ir išdėlioti objektiškai, į atskirus modulius, tad atsiranda krūvos mažų failiukų, kuriuos reikia dėti kažkur į atskirą lib direktoriją. Skaityti toliau…

Sitepoint apie PHP::Strings

Harry Fuecks, PHPPatterns kūrėjas ir sitepoint PHP weblogo savininkas, pastebėjo minėtame webloge mano dabar palaikomą Perlo modulį PHP::Strings. Harry klaidingai mano, jog perlininkai priešiškai nusiteikę prieš PHP dėl to, kad pavydi jam sėkmės. Kiek teko bendrauti su viso pasaulio perlininkais, tai požiūris į PHP visada būdavo neigiamas ne dėl pavydo, o dėl to, kad PHP nelaikoma rimta kalba (dėl tokio įsitikinimo teisingumo, aišku, galima ginčytis, bet enterprise lygyje PHP vis dar neturi tokių stiprių pozicijų kaip Perl, Java ir panašiai). Skaityti toliau…

Vaido atgimimas

Taigi labai džiugu, kad atgimė Vaido Žilionio weblogas. O kartu su juo pasirodė ir moblogas. Gaila, kad moblogai dar vis reti Lietuvoje (o gal jie ne reti, gal tiesiog aš apie juos nieko nežinau? Atsiliepkt!), nes kartais norisi paspoksoti į kieno nors darytas prastos raiškos mažas nuotraukas. Ir, tiesa, visgi įdomu blogrolle pamatyti savo vardą ir pavardę, o ne slapyvardį – kai pats surašinėjau draugų pavardes, tai buvo mažiau keista nei matant savą pavardę. Skaityti toliau…

Tarp fizikos ir teologijos

Pateko man į rankas Česlovo Kavaliausko straipsnių knyga „Tarp fizikos ir teologijos“. Pats autorius yra jau miręs iškilus kunigas ir mąstytojas, išvertęs iš senovės graikų kalbos Naująjį Testamentą. Knyga gana sudėtinga, bet įdomi, ji pilna idėjų apie netiesinį Jėzų, Giodelio teoremų svarbą ne vien krikščioniškajai bei ir apskritai filosofijai ir pan. Knygoje visur bandoma pasakyti, kad filosofija be matematinio ar loginio pagrindo yra niekam verta, ir turėtų būti laikoma tik pamąstymais, o ne rimtu mokslu. Skaityti toliau…

Kažkas nekompiuterastiško

Sako, kad reikia retkarčiais parašyti į dienoraštį ir ką nors ne visai kompiuterastiško, nes juk ne absoliučiai visą mano gyvenimą užima mastymai apie semantinį tinklą, Perlą bei kitokius kompiuterastizmus (hmm, gal ką ir nuvyliau tai pasakydamas, bet, kad ir kaip ten būtų keista, tai yra tiesa). Tad sėdžiu dabar autobuse, kuris tuoj pajudės link Vilniaus ir maigau Psiono mygtukus, o tuo pačiu metu galvoje neduoda ramybės nelabai miela ir įkyri kaip vaikas prašantis saldainių mintis „o ką gi aš po velnių galiu parašyti nekompiuterastiško? Skaityti toliau…

Valentino diena

Happy unimaginative, consumer-oriented and entirely arbitrary, manipulative & shallow interpretation of romance day! – http://www.meish.org/vd/ Bent jau pasirašiau skriptuką, kuris vis spausdina į konsolę „myliu tave, moxliuk!“. perl -le 'print q[Myliu tave, moxliuk!] while 1'

MS Windows kodas internete

Taigi visi trimituoja, kad Microsoft Windows 2000 ir NT4.0 kodas laisvai platinamas internete. Lietuvišką naujieną apie tai galima rasti OMNI portale (ir delfyje). Įdomu, kad lietuviška naujiena omnyje ir delfyje skiriasi labai nedaug ir omnyje yra paliktas labai įdomus angliško termino lines of code vertimas: “Microsoft” teigimu, jos operacinių sistemų “Windows NT” ir “Windows 2000” pirminio kodo kopijos buvo platinamos internetu, tačiau tose kopijose buvo mažytė milijonus brūkšnių turinčio kodo, naudojamo pagrindiniams jos produktams kurti, dalis. Skaityti toliau…

Papildytas santrumpų sąrašas

Prie pietų stalo, sėdėdamas „Čili“ picerijoje ir belaukdamas kada man atneš ką nors pavalgyti, papildžiau santrumpų sąrašą. Be to sudėjau jį į YAML formatą, kad būtų jį lengviau parsisiuntus panaudoti.

Dienoraščio pritaikymas XFN

Šiandien ėmiau ir pritaikiau dienoraštį prie XFN sistemos. To pasekoje šone atsirado labai dažnas dienoraščių atributas – blogrollas. Stengiausi surašyti visus, ką pažįstu ir kieno lankausi svetainėse. Tiesa, keblumų kilo, nes stengiausi nuorodose rašyti tikrus vardus ir pavardes, bet kai kurių žmonių žinau tik pravardes. Kol kas tokiais atvejais jų neįtraukiau į šoninį sąrašą, nors gal reikės surašyti jų pravardes – dar nenusprendžiau.

Santrumpų automatizavimas

Atsibodo kiekvieną kartą darant įrašą visoms santrumpoms <abbr> žymas dėlioti rankomis. Tad pasirašiau Perlinį skriptuką, kuris visą tai atlikea automatiškai. Visą skriptą rašiau troleibuse važiuodamas namo ant Psiono – vat dėl Perlo jį galima mylėti ;-) Šitam automatizavimui išrinkau visas santrumpas, kurios buvo naudotos mano dienoraštyje. Visos jos čia – gal kam pravers. API Application Programmer’s Interface ASCII American Standard Code for Information Interchange CGI Common Gateway Interface CMS Content Management System CPAN Comprehensive Perl Archive Network CSS Cascading Style Sheets CVS Concurrent Version System DDOS Distributed Denial of Service DOS Denial of Service DRM Digital Rights Management DTD Document Type Definition FOAF Friend Of A Friend GPL GNU Public Licence GPS Global Positioning System HTML HyperText Markup Language IP Internet Protocol IRC Internet Relay Chat JAPH Just Another Perl Hacker LCD Liquid Crystal Display LWP Lib-Www Perl MIT Massachusetts Institute of Technology MMS Multimedia Messaging Service PEAR PHP Extension and Application Repository PECL PHP Extension Community Library PHP PHP: Hypertext Preprocessor PMC Perl Magic Cookie POP3 Post Office Protocol version 3 PPM Perl Package Manager RC Release Candidate RDF Resource Description Framework RSS Really Simple Syndication SMTP Simple Mail Transfer Protocol SQL Sequential Query Language TCO Total Cost of Ownership TVS Turinio Valdymo Sistema URL Universal Resource Location W3C World Wide Web Consortium WAP Wireless Application Protocol WML Wireless Markup Language XFN XHTML Friends Network XHTML eXtensible HyperText Markup Language XML eXtensible Markup Language XSS Cross Site Scripting ssh Secure SHell yacc yet another compiler compiler

Microsoft DDOS

MyDoom.C virusas (na, nevisai virusas… kirminas) atrodo paplito visai nemažai, ko pasekoje microsoft.com dingo iš interneto nuo per didelio srauto (duomenys iš Netcraft). MyDoom.C yra įdomus tuo, kad jis neplinta elektroniniu paštu, o taikosi jau į užkrėstus MyDoom.A ir MyDoom.B kompiuterius per atidarytą 3127 prievadą ir perpragramuoja šią zombių armiją naujam taikiniui. Įdomus posūkis.

Antras dublis

OK, bandau dar kartą postint, testuodamas lietuviškas raides: ąčęėįšųūž

Psion Revo

Vakar gavau naują žaisliuką – Psion REVO. Pirmas įspūdis tikrai neblogas, nors, tiesa, klaviatūros klavišai galėtų spaudytis kiek lengviau. Jau susidėjau Operą ir Perlą bei labai paprastą teksto redaktorių (yra čia ir Word’o pakaitalas, bet visad mieliau perlinius skriptus taisyti plain text sąlygomis nei po to kas kart iš Word’o konvertuotis į paprastą tekstą. Turi šitas Psionas ir problemų. Viena jų yra nedidelė ir neišplečiama atmintis (ką šiais laikais galima padaryti su 8 MB? Skaityti toliau…

XFN ir FOAF

Tantek Çelik nurodė man XFN, kuris gali būti alternatyva FOAF. Abiejais šiais formatais yra nurodomi ryšiai tarp draugų ir pažįstamų (kaip sakant socialinis tinklas be jokios specializuotos svetainės – vienas iš semantinio tinklo pritaikymų). FOAF problema yra tame, kad juo galima nurodyti tik kad tu pažįsti žmogų, tuo tarpu XFN pagalba galima šį „pažinojimo“ lygį apibūdinti žymiai geriau – gal tas pažįstamas yra bendradarbis arba tavo mergina, galbūt jį esi sutikęs, o gal tik esi apie jį girdėjęs. Skaityti toliau…

PHP, Java ir design patterns

Pirma, keletas naujienų iš PHP srities. Viena iš jų yra specialiai PHP konferencijai skirtas konkursas, kurio metu reikia parašyti kuo geresnę programą, žaidžiančią „kartuves“. Visas bendravimas vyksta per XML, tad manau jog galima rašyti sprendimus bet kokia kalba (na, šiaip tai konferencija apie PHP, bet…) Kita naujiena irgi gana įdomi – pradėta PHP perrašinėti su Java. Tiksliau vietoj yacc naudojamas Javinis produktas SableCC. Platesnis paaiškinimas čia, o parsisiųsti šį daiktą galima iš http://www. Skaityti toliau…

Smarty ant Perl?

Perlo konferencijoje buvo iškeltas pasiūlymas, kad į standartinius Perlo modulius reiktų įtraukti ir kokią nors šablonų sistemą. Tiesa, ši idėja priimta nelabai gerai, nes paskutiniu metu stengiamasi Perlą sumažinti kiek įmanoma paliekant tik svarbiausius modulius, kurių reikia pačiam Perlui bei kitų modulių pasiėmimui per CPAN. Tačiau šioje diskusijoje iškilo dar viena labai idomi idėja – galbūt reikėtų nuportinti Smarty ant Perl. Štai citata: By the way, has anyone written a perl module to correctly interpret the Skaityti toliau…

Microsoft svetainė

Teko užeiti į Microsoft Lietuva svetainę, mat norėjau išsiaiškinti licenzijavimo tvarką ir panašius dalykus. Tiesa, svetainė nevisai veikia su mozilla (bent jau licenzijavimo tvarką sužinoti man sunkiai pavyko), bet tai smulkmena – labiau nustebino puslapis Kontaktams, kuriame su keturiomis klaidomis (na, bent jau su viena, jei neskaičiuosime lietuvybės trūkumo) užrašytas Microsoft Lietuva biuro gatvės pavadinimas: „Seiminyskiu“. Keista, bet neradau elektroninio pašto adreso, tad atrodo jog negaliu apie šią klaidą pranešti pačiai Microsoft. Skaityti toliau…

PHP konferencija Vilniuje

Visai netyčia užtikau, kad EnC organizuoja konferenciją PHP klausimais. Tiesa, nežinau, kodėl ten toks didelis dėmesys skiriamas merginoms („atsivežkite merginas!“ bei „Jeigu reikės panų vakarinei daliai – sakykit – parūpinsim iš VPU“), bet būtent konferencinė dalis gal bus ir nieko (nors, tiesa, viskas taikoma pradedantiesiems). Pats konferencijoje ruošiuosi pašnekėti apie PHP5 ir stengsiuosi PHP minėti dažniau nei Perl ;-)

Ko trūksta Orkute

OK, apie orkut jau turbūt rašė visi pasaulio dienoraštininkai ir dar po kokius penkis kartus, bet vat vis knieti ir man sudaryti sąrašiuką, ko man ten trūksta. Lietuviškų rašmenų palaikymo. Labai keista, kad nors ir visa svetainė yra daryta UTF-8 koduote (bent jau siunčiamos tokios antraštės), tačiau visuose įrašuose lietuviški rašmenys yra supaprastinami iki lotyniškų (pasilieka tik „š“ ir „ž“, tad darau prielaidą, jog viskas supaprastinama iki ASCII). RDF/RSS/FOAF. Būtų labai gerai, jei būtų galima stebėti bendruomenių forumus, draugų sąrašus ir kitką per įprastus XML standartus. Skaityti toliau…

IP adresų keitimai

Vyksta IP adresų keitimai, tad ši svetainė gali būt nepasiekiama šiandien. (Lyg kam tai rūpėtų ;-)

Sesija baigias, grįžtu internetan

Vakar pagaliau baigėsi kai kurie deadlainai, o šios savaitės pradžioje baigėsi ir sesija, tad galima šiek tiek ramiau grįžti į internetinį pasaulį. Ta proga krūva nuorodų: CSS hacks and filters – daugelio CSS gudrybių rinkinys vienoje vietoje (su labai naudinga lentele, rodančia kokiose naršyklėse jos (ne)veikia) Mezzoblue – wanted: CMS – Dave ieško geros turinio valdymo sistemos, ir gauna daug labai naudingų atsakymų. Web Services Project roles – IBM mano, jog web servisams sukurti reikia viso kaimo darbuotojų. Skaityti toliau…

Orkut įspūdžiai

orkut.com vakar naktį buvo uždarytas „taisyti klaidoms“, kurių iškilo ne tiek jau ir mažai. Pirmiausia, tai visoje svetainėje duomenys buvo validuojami gana prastai, tad buvo pastebėta ne viena XSS klaida (o juk atrodo viskas daroma „in affiliation with Google“). Kita problema buvo ta, kad sistema nelabai susitvarkė su žmonių srautu ir atsirado galimybės masiniam spaminimui (Na, užrašas „you are connected to 8000 people through 20 friends“ labai pamalonina akį, bet kartu leidžia tiems visiems aštuoniems tūkstančiams žmonių išsiųsti laišką vienu spragtelėjimu). Skaityti toliau…

orkut

Visai neseniai Google paleido testavimui naują socialinių tinklų sistemą testavimui ir pavadino ją orkut. Socialiniai tinklai tai tokie dalykai, kuriuose susidarai savo draugų sąrašą, o šie draugai savus sąrašus ir t.t. Paskui per šitą susipynusį draugysčių tinklą lengva ieškotis naujų draugų ir pažįstamų. Pirmas toks populiarus tinklas buvo Friendster. Labai įdomu, kad orkut nėra prieinamas visiems, į jį turi būti pakviestas (panašiai kaip seniau buvo su LiveJournal). Tokia taktika kompanijos naudojasi dažniausiai tam, kad pradžioje nereikėtų didelių serverio resursų (bent jau tokia turbūt realiausia hipotezė). Skaityti toliau…

PHP::Strings

Paskutinėmis praeitų metų dienomis staiga mirė vienas iš Perlo programuotojų, perlreref autorius (lietuviškas vertimas čia) Iain „Spoon“ Truskett. Jam tebuvo tik 24 metai. Taip viskam atsitikus, liko keletas jo CPAN modulių, ir Perlo bendruomenė pradėjo rūpintis, kad jie nebūtų apleisti. Vienas modulis patraukė mano dėmesį, nes panašių minčių turėjau ir aš. Tai PHP::Strings, kuriuo implementuojama daugelis PHP funkcijų Perlu. Pasisiūliau jį prižiūrėti, jei neatsiras kas nors labiau patyręs ;-) Pačiame modulyje yra keletas įdomių nuorodų, kur aprašomi PHP trūkumai, štai jie: Skaityti toliau…

Nuorodos, nuorodos…

Visgi sesija, ir nėra laiko ilgesniems dienoraščio įrašams, bet štai vėl krūva nuorodų, kurios gal kam bus įdomios: Svetainių permaišos (remixai) – pritaikykite vienos svetainės turinį kitos svetainės dizainui ir rezutatai gali būti gana juokingi ;-) Nokia žada Perl savo mobiliuose telefonuose – gal reikės pasikeisti savo Ericssoną… FavIcon online generatorius Juokingi Apple C kompiliatoriaus įspėjimai 9-asis www čempionatas – taip, esu prikišęs nagus urbandictionary – neblogas online žodynas, šiek tiek panašus į everything2. Skaityti toliau…

Perl 5.8.3

Vakar vakare buvo išleistas Perl 5.8.3. Didelių problemų su Release Candidate lyg ir nebuvo, tad nėra ir didelių pakeitimų. Lietuvišką pokyčių aprašymą galite rasti čia (HTML variantas)

Krūva nuorodų

Kasdien atnaujinamos nuotraukos iš Marso zondo Spirit Why I hate webblogs – įdomus pasiskaitymas apie tai, kad weblogai yra nieko neverti Perl6 wiki Biudžetai savivaldybėje – shameless plug ;-) Get the facts on Windows and Linux – Microsoft svetainėje prieš Linux kovojama ir skaičiais Wired: Gates previews the amazing decade – Microsoft vis toliau eina į multimedia produktų rinkas

perl583delta.pod

Kadangi jau turbūt ryt ar poryt bus išleistas pirmas Perl 5.8.3 Release Candidate, tai išverčiau pokyčių sąrašą, kurį galima pamatyti adresu http://moxliukas.esu.as/download/doc/perl583delta.pod

lietBlogs žiniasklaidoje

Lietuviški dienoraščiai atrodo vis populiarėja – šiandieną vėl skaičiau OMNI Laiką ir ten užtikau vėl to pačio Virginijaus Savukyno straipsnį apie internetinius dienoraščius. O tame straipsnyje paminėti ir lietBlogs bei blog.hardcore.lt. Iš to straipsnio galima susidaryti nuomonę, jog Bangos dienoraščiai yra pirmaujantys Lietuvoje. Na, pagal rašytojų skaičių tai galbūt, bet man susidaręs įspūdis kad lietBlogsuose įdomiau (aišku esu visiškai subjektyvus). Prieš keturis mėnesius irgi į Bangą žiūrėjau skeptiškai ir lyg buvo nuspręsta, jog Bangos dienoraščiai nėra tikri weblogai. Skaityti toliau…

Taigi naujieji

Na štai, baigėsi 2003-ieji metai, ir visas internetas jau visą savaitę ūžia pateikdamas visokius praeitų metų geriausių, didžiausių, greičiausių ir dar visokių „-iausių“ sąrašus. Bent jau paskutinėmis 2003-ųjų metų dienomis du trečdaliai Slashdot naujienų buvo apie vienokius ar kitokius metų geriausiųjų sąrašus ir apdovanojimus. Užtat aptikau labai gerą svetainę kur visi tie sąrašai pateikti vienoje vietoje – jei labai knieti sužinoti kokios pernai metais buvo geriausios Oreill’y knygos, ar geriausi metų filmai, ar bjauriausi žmonės televizijoje apsilankykite adresu http://www. Skaityti toliau…

Asmens::Kodas

The URL http://moxliukas.esu.as/download/src/Perl/Asmens-Kodas-0.01.tar.gz has entered CPAN as file: $CPAN/authors/id/K/KU/KUDARASP/Asmens-Kodas-0.01.tar.gz size: 1859 bytes md5: 14269ea9efca41e0559951ac20152858 No action is required on your part Request entered by: KUDARASP (Petras Kudaras) Request entered on: Mon, 29 Dec 2003 09:07:23 GMT Request completed: Mon, 29 Dec 2003 09:09:13 GMT Thanks, -- paused, v460 Reikės dar padaryt normalesnį datų tikrinimą Asmens kodui :/

Mamos dienoraštis

Vat įkalbinau savo mamą kad pildytų weblogą. Žiūrėsim, kas čia bus ;-) Man pačiam labai įdomu, nes mamos pažintis su internetu kol kas siekia tik naudojimąsi elektroniniu paštu bei įstatymų susiradimu Seimo puslapyje. Dienoraščio adresas yra http://loreta.skopos.lt. Tiesa, pagalvojau kad rašyti mamai HTML formatu bus sudėtinga, tad šiek tiek apkarpiau ten jai įrašų įvedimo galimybes, bet kodas aišku rašytas Perlu ir darytas iš šios mano svetainės kodo.

2003 metų svetainių dizaino klaidos

Jakob Nielsen, kaip ir kiekvienais metais, išleido 10 dažniausių interneto svetainių dizaino klaidų šiais metais. Įdomūs skaitiniai.

Savukynas: internetas yra virtuali išvietė

Vakar važiuojant troleibusu ir benaršant internetą per mobilųjį telefoną mano susidomėjimą sukėlė Virginijaus Savukyno straipsnis OMNI laike „Ar tikrai internetas yra virtuali išvietės siena?“. Autorius nagrinėja problemą, kodėl internete straipsnių komentarai būna nešvankūs, įžeidžiantys, be jokių argumentų ir t.t. Taip, problema internete egzistuoja jau kokį pusantro dešimtmečio, kai internetas nustojo buvęs tik akademikų ir kompiuteristų susiėjimo vieta ir į jį pradėjo plūsti tais laikais vadinti „AOL users“ – vienos pirmųjų interneto paslaugų tiekimo kompanijos Amerikoje klientai. Skaityti toliau…

Nemokami teksto redaktoriai Windows

Atradau nemokamų teksto redagavimo programų Windowsams sąrašą. Gana išsamus: http://www.devzoo.com/index.php?tooltype=WindowsEditor

Kas yra gera svetainė

Vienoje konferencijoje šiandien vyko labai įdomi diskusija apie tai, ką galima vadinti gera interneto svetaine. Diskusija pati buvo įdomi tuo kad joje dalyvavo žmonės iš gana skirtingų sferų, su skirtingomis interneto svetainių vizijomis bei idėjomis, o tai leido pažvelgti į problemą ne vien iš savo varpinės ;-) Prieš bandydant išdėstyti ką aš pats laikau gera interneto svetaine, matyt reiktų pirma pagalvoti, ką aš daugiausiai veikiu internete ir ko tikiuosi iš svetainių. Skaityti toliau…

Perlo gimtadienis

Pagal perldoc perlhist šiandien yra 16-asis perlo gimtadienis. Šia gimtadienio proga Richard Clamp nubraukė dulkes nuo senojo perlo ir išleido 1.0_16 versiją (su pataisymais, kad kompiliuotųsi ant gcc 3.3)

Perl Oksfordo žodyne

Dar viena naujiena iš Perl pasaulio svetainėje http://use.perl.org: žodis „Perl“ įtrauktas į Oksfordo anglų kalbos žodyną. Įraše sakoma, jog nereiktų rašyti PERL, kad Perl yra kalbos pavadinimas, o perl – interpretatoriaus, kad pirmą kartą žodis oficialiai panaudotas Larry Wall Usenet žinutėje 1987 metų gegužės 13 dieną.

Perthon

Va ką šiandien užtikau: Posted today on PerlMonks was an interesting tool. Eventually, I hope you Python monkeys will come to your senses and turn to Perl for sanity. To ease such transition, see the Perthon project: /http://perthon.sourceforge.net Now, your Python code can be reborn as the Perl it always should have been. Komentarų turbūt nereikia ;-) Šiaip įdomus projektukas (bet kaip ir dauguma kalbų vertėjų turbūt nelabai pritaikomas praktikoje)

EnC su nauju weblogu

Štai EnC perkrausčiau ant mano weblogo kodo. Tikėjausi, kad bus sudėtingiau, nes kai rašiau tai labai daug ką hardkodinau ir visai nemąsčiau kad galbūt tas kodas bus naudojamas dar kam nors kitam. Realiai EnC prisitaikė savo reikmėm per kokią valandą viską (na… taisė šablonus šiek tiek ir ieškojo hardkodintų dalykų, kuriuos reikia pakeisti). Kol kas dar pas jį ne viskas veikia (su CSS tikra makalynė ir man atrodo kad JavaScript jis kažkur nukišo taip kad jis neveikia). Skaityti toliau…

Pirma diena kaip šefas

Štai šiandien mano pavaldiniu tapo EnC. Kol kas dar nepradėjau jo versti programuoti Perlu, bet aišku tai mano planuose. Nors visgi pirmas skriptas kurį jis parašė (mano paprašytas ir man diktuojant) buvo perlinis. Daviau visus priėjimus prie mano mieliausio serverio su visais mod_perl ir mod_ruby, HTML::Mason ir PLP (na ir PHP…). Kaip draugui kompiuterastui negalinčiam be IRC pasakiau tą slaptąjį portą per kurį galima pasiekti delfi serverį (mirtingiesiems pas mus IRC uždraustas). Skaityti toliau…

Perlo objektai: antra dalis

Pagalvojimai apie ateitį: geresni konstruktoriai Nors šiuo metu dar gal ir nežinote kas yra paveldimumas, bet kažkada ateityje matyt teks su tuo susidurti. Tam, kad paveldimumas veiktų kaip turėtų, reikia naudoti bless() sudviem argumentais. Antruoju argumentu yra perduodama klasė, į kurią bus „palaiminama“. Tuo pačiu padarysime konstruktorių lankstesnį, kad būtų jį galima iškviesti tiek kaip klasės, tiek kaip ir objekto metodą. T.y. kad būtų galima rašyti: $as = Asmuo->naujas(); $ji = $as->naujas(); Viskas ką mums reikia padaryti, tai patikrinti ar į konstruktorių buvo perduota nuoroda (reference) ar ne. Skaityti toliau…

Darbo skelbimas

Vat prisireikė man programerio(ės), kuri(s) mokėtų HTML, CSS, bent jau šiek tiek kirstų PHP ir/ar Perl (na, bent vieną iš šitų ;) Darbas puse etato, Vilniuje, ofise, lanksčios darbo valandos. Atlyginimas 400 Lt, tad ieškau pradedančių studenčiokų ar panašiai.

Perlo Advento kalendorius

Kaip ir pernai metais, Mark Fowler sudarė perlinį advento kaledorių, kuris kiekvieną dieną iki Kalėdų pasakos apie vis naują Perlo modulį ir aiškins kaip jsuo naudotis. Kalendorių galima rasti adresu http://www.perladvent.org/2003/

Perlo objektų pradžiamokslis: pirmoji dalis

Objekto vaizdavimas Dažniausiai Perle Paskalio įrašas arba C struktūra, arba C+ klasė yra saugoma anoniminio asociatyvaus masyvo (hešo) pavidalu. Taip saugoti yra patogu, nes heše galima saugoti neribotą kiekį elementų, kuriuos galima pasiekti per unikalų hešo raktą. Jeigu tik norite kažko panašaus į C struktūrą, tai galima daryti taip: $irasas = { vardas => "Petras", amzius => 21, kolegos => [ "Juozas", "Nikolajus", "Vaidas"], }; Jeigu norite lengviau perskaitomo kodo, galite hešo raktus Skaityti toliau…

Perlinio modulio pavyzdys

Vakar IRC buvau paklaustas, kaip yra daromi objektiniai Perlo moduliai. Parašiau ir paprastą moduliuką, kuris parodo kaip veikia visas Perlo objektiškumas. Štai modulis Modulis.pm: package Modulis; use strict; use warnings; sub naujas { bless {}; } sub vardas { my $self = shift; $_[0] ? $self->{'vardas'} = $_[0] : $self->{'vardas'}; } 1; Modulis prasideda paketo apibrėžimu (package Modulis;) bei aprašo dvi funkcijas (tiksliau vieną funkciją ir vieną metodą). Funkcija naujas sukuria ir grąžina naują objektą Modulis. Skaityti toliau…

ActivePerl build 807

Pasirodė populiaros Perlo distribucijos Windows platformai ActivePerl versija. Ši versija yra kurta 5.8.1 Perlo versijos pagrindu ir turi nemažai atnaujintų modulių. Patys didžiausi atnaujinti moduliai yra XML::Parser ir Archive::Tar. Visi ActivePerl vartotojai turbūt turėtų atsinaujinti Perlo versijas į šią naująją.

Šventasis moxliukas

Nagi šiandien tapau 236-uoju Perlmonks šventuoju. Tai vat. Pasigyriau.

Acme::Apache::Werewolf

Acme::Apache::Werewolf yra naujas ir labai naudingas Perlo modulis, kuris leidžia apsaugoti Apache serverio direktorijas nuo vilkolakių. io modulio pagalba galima uždrausti priėjimą prie Apache direktorijų mėnulio pilnaties metu, tereikia į httpd.conf įrašyti: <Directory /fullmoon> PerlAccessHandler Acme::Apache::Werewolf PerlSetVar MoonLength 4 </Directory> Tris kart valio CPAN, nes dabar mano Apachei nebaisūs jokie vilkolakiai.

Perl 5.6.2

Šeštadienį buvo išleista 5.6.2 Perlo versija. Perlo 5.6.x šaka nėra mirusi, ji vis dar palaikoma. Pagrindinis šios versijos tikslas buvo galimybė sukompiliuoti Perlą su naujais įrankiais (kaip kad gcc 3.3) ir operacinėmis sistemomis, kurios atsirado jau po Perl 5.6.1 išleidimo (AIX 5 ir Mac OS X). Tuo pačiu buvo atnaujinti ir kai kurie moduliai. Parsisiųsti 5.6.2 galima iš čia.

Num2LTWord Perlu

Kai kam prireikė funkcijos, kuri verstų skaičius į lietuvių kalbą. Tad parašiau Perlinį moduliuką – gal bus dar kam nors naudingas. (Parsiųsti kaip normalų modulį galima iš čia) #!/usr/bin/perl -w package Num2LTWord; =head1 Num2LTWord -- skaičiai lietuviškai Modulis verčiantis (sveikus) skaičius į lietuvių kalbą =head2 NAUDOJIMAS use Num2LTWord; num2ltword(2003); =head2 FUNKCIJOS =head3 num2ltword ( skaičius ) Ši funkcija grąžina suformuotą lietuvišką skaičiaus pavadinimą. =head2 RIKTAI IR APRIBOJIMAI Funkcija C<num2ltword> supranta tik sveikus skaičius intervale (- 1 000 000 000; 1 000 000 000) =head2 AUTORIUS Petras Kudaras aka moxliukas (moxliukas@delfi. Skaityti toliau…

IE įdomybės ir bluejackinimas

Labai įdomus dalykas, kurį šiandien aptikau benaršydamas internetą buvo Internet Explorerio featuras, kurio pagalba galima išsikviesti Notepad. Tereikia parašyti kažką panašaus į: <img src="view-source:file:///C:/WINNT/system32/shell32.dll"> Ir jei jūsų Windows sėdi kataloge C:WINNT, greit pajausite kaip Notepad pradeda prakaituoti stengdamasis parodyti bylą shell32.dll. O juk galima įdėti ir kelias tokia nuorodas ir staiga swape gali atsirasti kokia pora gigabaitų duomenų. Įdomu dar ir tai, kad tokių dalykų nepagauna jokios Popup blokavimo programos. Tiesiog tai vienas iš Internet Explorer featurų. Skaityti toliau…

Testai perl-dev

Pridėjau šiandien į perl-dev CVS kodo testus. Šiaip atrodo Lietuvoje niekas lyg ir nedaro web aplikacijų kartu su testais (test based programming), nors Perlmonksuose teko girdėti apie tai nemažai. Esmė yra tame, kad pakeitus kažkokį failą automatiškai prasitestuojama ar viskas veikia kaip ir turėtų, ar tie pakeitimai nesugriovė kokio nors kodo kuris seniau jau veikė. Šiek tiek gal ir su eXtreme Programming susiję (ten pradžioj parašomas testas kuris neveikia, o paskui stengiamasi padaryt kad jis Skaityti toliau…

Perlinis alarm()

Turėjau šiokių problemų su perlific, mat jeigu jis kurį laiką nevykdydavo jokios MySQL užklausos, MySQL uždarydavo ryšį su perlu ir duomenų bazė tapdavo nebepasiekiama. Norint išlaikyti atvirą jungtį su MySQL reikia kas kažkiek laiko papinginti duombazę iškviečiant $dbh->ping();. Tai galima padaryti keleta būdu (juk čia Perlas): fork()‘int ir atskirame procese daryti while(1) { sleep(60); $dbh->ping(); }, galima naudotis gijomis (jei Perlas kompiliuotas su jomis) – use<br /> threads;, galima apsirašyti funkciją on_ping (nes juk Skaityti toliau…

Pirmas Bluejack’inimas

Grįždamas namo troleibusu pirmą kartą sėkmingai „nubluejackinau“ vieną merginą. Bluejackinimas yra gana paprastas ir smagus dalykas – paprasčiausiai tai tėra tik žinučių (ar objektų) siuntinėjimas per Bluetooth, kai gavėjai dažnai net nežino, kad pas juos yra tas Bluetooth ;-) (plačiau apie tai http://bluejackq.com). Veiksmo eiga tokia: susikuri savo mobiliajame telefone naują kontaktą, vietoj vardo įrašai žinutę (na, aš kaip neturintis lakios vaizduotės tai įrašiau tik „hi“), eini į „Send Contact“, pasirenki kad siųstų per Skaityti toliau…

Kelios naujienos ir Mac OS X

Pirma naujiena yra apie tai, jog išleistas Perl 5.8.2 Release Candidate 2, krį galima parsisiųsti iš http://www.cpan.org/authors/id/N/NW/NWCLARK/perl-5.8.2-RC2.tar.bz2. Pagrindiniai pokyčiai nuo praeito Release Candidate: mod_perl dabar jau lyg veikia normaliai su šia versija, keletas pataisymų Perlo gijose, UNIVERSAL modulio pakeitimai bei %INC kešavimas buvo išimti, nes manoma jog tai nepakankamai ištestuotas kodas. Galutinė Perl 5.8.2 versija turėtų pasirodyti už kokios pusantros paros, jei nebus rasta kokių nors klaidų. Be to išleistas ir nauja PHP 5. Skaityti toliau…

Išleistas Parrot 0.0.13

Ką tik gavau laišką, pranešantį, jog išleista speciali Parrot versija Halloween proga. Parsisiųsti galima iš http://www.cpan.org/authors/id/L/LT/LTOETSCH/parrot-0.0.13.tar.gz arba per CVS iš http://dev.perl.org/cvs/ Pagrindiniai pokyčiai: imcc dabar buildinamas kaip parrot, objektai vis labiau pabaigti, isa ir does metodai PMC, extension galimybių pradžia, dinaminės operacijų kodų bibliotekos, ekspermentinis tinklo funkcijų palaikymas, ncurses, postgresql ir pcre bibliotekų palaikymas ir t.t.

Mažos naujovės

Noriu jau bėgt iš darbo, tad labai trumpai apie pakeitimus, kuriuos padariau šiandien. Pirma, įdėjau paiešką savo dienoraštyje (ji egzistavo jau senokai, tik apie ją žinojo gal kokie 3-4 žmonės). Kitas dalykas, kurį padariau, tai šiek tiek apsitvarkiau savo /home/moxliukas direktorijoj ir sudėjau viską ką esu parašęs ir kas gali būti kam nors naudinga. Visa tai galima rasti adresu http://moxliukas.esu.as/download.

Pirmasis mano Perlo lopas

Vakar nusiunčiau savo pirmąjį lopą į perl5-porters. Aišku, nebuvo jis susijęs su visokiais sudėtingais perliniais dalykais ar C kodu – lopiau tik perldelta582.pod (Kurio lietuvišką vertimą galima rasti čia). Na, bet vis tiek kažkaip geri jausmai užtvindo kai visgi priima tavo lopą į stable šaką ;-) Pats lopas pradžioje tik uždėjo nuorodą į vieną adresą, kuris buvo paliktas kaip paprastas tekstas, tačiau vėliau paaiškėjo, jog visoje perldeltoje naudojama F<>, kai turėtų būti naudojama Skaityti toliau…

MySQL lietuviška knyga: keletas klaidų

Perskaičiau jau 100 tos pirmos lietuviškos knygos apie MySQL puslapių. Tolimesnis vaizdas šiek tiek pagerėjo, nes pereita prie techniškesnių dalykų su kodo pavyzdžiais. Tiesa, vis dar pasitaiko ne vietoje atsirandančių kvailų juokelių kaip kad štai 24 puslapyje: Kitą rytą direktorius atrodo šiek tiek suglumęs, paraudusiomis akimis ir kažką veblena apie gydytojo paskirtą punšą. Bet bendrai paėmus stilius labiau techniškėja ir gerėja. Jau buvau bepradedąs džiaugtis, kad gal ir būtų galima šią knygą Skaityti toliau…

perldelta582 vertimas

Štai kas pasikeitė Perlo 5.8.2 versijoje: =head1 PAVADINIMAS perldelta - kas naujo perl v5.8.2 =head1 SANTRAUKA Šis dokumentas aprašo skirtumus tarp perlo 5.8.1 ir 5.8.2 versijų. Pirma perskaitykite L<perl58delta>, jeigu jūs atnaujinate perlą iš senesnės versijos (kaip kad 5.6.1). L<perl58delta> aprašo skirtumus tarp 5.6.0 ir 5.8.0 versijų, o L<perl581delta> -- skirtumus tarp 5.8.0 ir 5.8.1. =head1 Nesuderinami pokyčiai Tikimės, kad jokių. =head1 Branduolio patobulinimai =head2 Asiociatyviųjų masyvų atsitiktinė tvarka Pataisyta asociatyviųjų masyvų atsitiktinė tvarka, kuri buvo įvesta 5. Skaityti toliau…

Lietuviškos knygos

Vakar nusipirkau MySQL ir PHP knygas, išleistas Smaltijoje. Dar per daug jų nežiūrinėjau, nors tiesą sakant, per duag ir nesitikiu būtent iš PHP knygos. MySQL knygos perskaičiau apie 10 puslapių ir ganėtinai įstrigo prastas vertimas. Žodžiai atrodo palikti sakiniuose tokia tvarka kaip jie buvo angliškame tekste, o ir terminų vertimai gana keistoki (tarkim file ir palikti failu, o support verčiama kaip parama – neturėtų būti palaikymas ar dar koks nors žodis, Skaityti toliau…

Perl 5.8.2 Release Candidate 1

Štai išleista pirma Perl 5.8.2 testavimo versija . Ją galima parsisiųsti iš http://www.cpan.org/authors/id/N/NW/NWCLARK/perl-5.8.2-RC1.tar.bz2. Pagrindinis pokytis, kuris įvyko nuo 5.8.1 laikų yra binary compatibility su 5.8.0 grąžinimas (visa ta binary compatibility sugriuvo dėl naujo hash randomisation patobulinimo 5.8.1 Perle). Teoriškai dabar turėtų būti šita versija binary-compatible tiek su 5.8.0, tiek su 5.8.1. Pagrindiniai dalykai kuriuos norima išsiaiškinti su šia versija: dvejetainis atitikimas tarp 5.8.2 ir modulių kompiliuotų 5.8.0 versijai dvejetainis atitikimas tarp 5. Skaityti toliau…

Būna dienų…

Kai sėdi prie kompo ir žaidi tokius žaidimus. Labai addictive. Rekordas – 17.

Išleistas Perl 5.9.0

Ką tik išleistas Perl 5.9.0 (t.y. bleadperl – unstable versija). Kol kas dar oficialaus pakeitimų sąrašo nėra, bet šį Perlą galima parsisiųsti iš http://cpan.org/authors/id/H/HV/HVDS/perl-5.9.0.tar.gz. Daugiau žinių kai atsinaujins visi CPAN veidrodžiai ir pasirodys pokyčių sąrašas.

Perlific kodas parsisiuntimui

Iš tikrųjų negalvojau pradžioje, jog plėsiuosi rašydamas tą Perlific botą, bet kažkaip taip jau išėjo ;-) Perrašiau jį taip, jog būtų galima (kada nors ir automatiškai, neperkraunant boto) naudotis įskiepiais (pluginais). Visas tas įskiepių kodas dar neturi normalios API, tad viskas iš įskiepių pusės daroma gana sudėtingai. Kada nors turėtų susitvarkyti ;-) Anyway, kodą galite rasti čia.

Googlinis alus: pirmieji rezultatai

pukomuko pastebėjo, kad pirmasis Googlinis alus jau išvirė. Nulėkiau į google pažiūrėti rezultatų. Ieškant „alus“ tik lietuvių kalba google.lt gauti rezultatai: 32. <a href="http://blog.hardcore.lt/ve/archives/000922.html">ve postas apie<br /> alaus takeover</a> bei kartu (google mano jog visas <a href="http://blog.hardcore.lt">yra viena svetainė</a>) ir <a href="http://blog.hardcore.lt/mic/archives/000923.html">mic<br /> postas</a> 33. <a href="http://php.lt/konf-archive/2979.html">PHP<br /> konferencijos laiškas apie alaus gėrimą Kaune</a> 67. <a href="http://dzhibas.php.lt/blogs/">Džibo<br /> LietBlogs</a> 107. <a href="http://lakunas.promedija.lt/">Lakūno<br /> dienoraštis</a> 177. <a href="http://dzhibas.php.lt/">Džibo<br /> dienoraštis</a> 183. <a href="http://god. Skaityti toliau…

Infobaltas nusivažiavo? Nee…

Apie Infobalt girdžiu įvairiausių nuomonių, bet dažniausiai visi sako, jog infobalt tampa nebeįdomus, jis nusivažiavo ir t.t. Na, mano nuomonė ganėtinai skiriasi, nes aš manau jog Infobalt kaip tik tampa solidesnis ir vis labiau naudingas. Aišku tik ne statistiniam dešimtokėliui, kuris atėjo pasirinkti nežinia kam jam reikalingų bukletėlių. Kad ir kaip ten bebūtų, Infobalte dalyvaujančių kompanijų tikslas yra pasireklamuoti taip, jog padidėtų jų pardavimai. Dauguma IT bendrovių klientai visgi yra ne plačioji visuomenė, o kitos verslo bendrovės (jos dirba pagal modelį verlas verslui). Skaityti toliau…

„Infobalt 2003“ įspūdžiai

Buvau Infobalt 2003 parodoje. Kaip ir kiekvienas save gerbiantis kompiuterastas. Įspūdžių tikrai nemažai: parodoje nemaža naujų idėjų (kai kurios jų iš stiliaus „ech kaip genialiai paprasta, kodėl niekas anksčiau nepagalvojo“), naujų produktų ir panašiai. Palyginus su praeitais metais matau vieną esminį pasikeitimą – patys gamintojai nebeatstovauja savo kompanijoms parodoje, parodoje dalyvauja tik jų atstovai (tai negalioja mobiliųjų telefonų bendrovėms Nokia ir Ericsson). Tarkim pernai pamenu dalyvavo atskirame stende tiek HP, tiek Microsoft. Skaityti toliau…

Googlinis alus: Dabartinė situacija

Na, kad jau buvo pradėtas projektas „alus“, tai apsilankiau Google norėdamas apžvelgti dabartinę situaciją. Pirmiausia žodžio „alus“ ieškojau google.com su standartiniais nustatymais. Peržiūrėjau pirmuosius 500 rezultatų ir iš jų tik 218 vietoje buvo viena pažįstama nuoroda – pbg dienoraščio įrašas apie alų. Tuomet nusprendžiau jog reikia eiti į google.lt ir bandyti ieškoti „puslapiuose tik lietuvių kalba“. Štai ką aptikau (vėlgi peržiūrėjęs 500 rezultatų): 197. <a href="http://god.aurus.lt/blog.php/1">godzhirra<br /> dienoraščio įrašas apie alų Čekijoje</a><br /> 255. Skaityti toliau…

Žodžio „alus“ užgrobimas

ve ir mic sugalvojo užgrobti Google raktinį žodį „alus“. Na ką gi, prisijungiu… alus – mano gyvenimas, alus – beveik taip pat gerai kaip Perlas.

Perlific

Užmačiau pas godzhirra idėją apie linkų gaudymą IRC kanaluose, tad ėmiau ir sukodinau Perlinį sprendimą. Tas ant greitųjų sumestas botukas vadinasi Perlific, ir dabar gaudo adresus #perl ir #php kanaluose bei kiša juos į MySQL duombazę. Štai šio boto kodas: #!/usr/bin/perl -w $|++; use strict; use Data::Dumper; use Net::IRC; use DBI; my $config = { 'db' => { 'duombaze' => 'duombaze', 'user' => 'root', 'password' => ''}, 'irc'=> { 'nick' => 'perlific', 'server' => 'irc. Skaityti toliau…

Spamas

Spameriai visai suįžūlėjo. Gavau šiandien spamą subjectu „Bigger penis with new perl patch“ – praėjo pro visus Mozillos Bayeso filtrus net nemirktelėjęs. Tai turbūt pirmas kartas kai taip akivaizdžiai susidūriau su spamerių naudojamais Bayeso filtrų teršimais. Tiesa, kartais ir seniau praslysdavo pro šiuos filtrus nepageidaujami laiškai su įveltais visai atsitiktiniais žodžiais, bet pirmą kartą šie žodžiai buvo tokie visai neatsitiktiniai. Įtariu, kad mano adresą spameriai gavo iš perl5-porters konferencijos, tad Skaityti toliau…

Nugirsti pokalbiai

Teko man Kaune važiuoti troleibusu ir nugirsti gana įdomų pokalbį tarp keleto maždaug kokių trylikos metų berniukų. Kaip supratau jie iš Kauno J.Jablonskio gimnazijos (tos pačios kurią ir aš baigiau). Jų pokalbis prasidėjo apie tai, jog NKTV rodė kažkokį reportažą apie kažinkokį hakerį, kuris lyg buvo įsilaužęs į Telekomo serverius ar dar kažkur (pats aš tos laidos nemačiau.. tiesą sakant gyvenime esu tik kokią vieną NKTV ir matęs). Esmė ne tame. Skaityti toliau…

Kodėl turėtumėt išjungti PHP session.enable_trans_sid

Mano bėdos su PHP nesibaigė. Tiesa, tą pačią pirmąją tai išsprendžiau – reikėjo php.ini nustatyti arg_separator.output = "&amp;" (Vis dar nesuprantu kodėl tai nėra nustatyta pagal nutylėjimą :-/ ). Viskas lyg ir puiku, bet štai naujas dalykas. Jeigu puslapyje yra kokia nors forma, tai PHP automatiškai prideda hidden sesijos kintamąjį, bet jį įkiša tiesiog tiesiai po <form>, kas nepatinka validatoriui. (nes reikia kokios nors <p> žymės ar ko nors panašaus Skaityti toliau…

Vėl pykstu ant PHP

Jau antrą kartą šią savaitę esu supykęs ant PHP, nors šį kartą gal ne tiek supykęs bet dar kartu ir pasimetęs. Būtent man sugadino nuotaiką šis PHP vabaliukas. Atrodo jis turėtų lyg būti pataisytas, tik kažkokiu mistiniu būdu man sesijų kintamuosius prie URL prideda su &, o ne &amp; (nors vartoju PHP versiją 4.3.3 – vabaliukas pastebėtas ir ištaisytas 4.0.4 versijoje). Ko pasekoje aišku puslapis nesivaliduoja kaip XHTML. Heh.

Programavimo kalbų saugumas

Perlmonksuose kilo diskusija apie tai kokia kalba yra saugesnė – PHP ar Perl. Atsakymas bent jau mano nuomone yra vienareikšmis (ne, atsakymas nėra Perlas) – saugumas priklauso ne nuo kalbos, o nuo programuotojo. Galima rašyti nesaugias (lygiai taip kaip ir saugias) web aplikacijas tiek su PHP, tiek su Perlu, tiek su C, tiek su Pitonu ar Java. Aišku kaip sako amerikonai „the devil is in the details“ – kai kurios kalbos saugumo prasme leidžia Skaityti toliau…

Ilga pertrauka

Ilgokai čia nerašiau. Kaip pasakė kažkoks Amerikos weblogininkas, internetiniai dienoraščiai dažnai būna pilni atsiprašymų, jog dėl susikaupusių darbų ar dar ko nors nėra laiko juos pildyti. Tad štai man dabar yra panašiai ;-). Pačiame Lietuvos internetinių dienoraščių pasaulyje pradeda jaustis štilis (mada pradeda praeiti?) – štai Džibas neatnaujina savo dienoraščio jau 20 dienų, aubergine miręs visą mėnesį (nors gyvybingumu ir taip nepasižymėjo), blondattack ryškiai sužibo ir greitai perdegė, why2liz primigęs rudens miegu, Skaityti toliau…

Automatiniai CSS generatoriai

Pastaruoju metu labai populiarėja visokie internete pasiekiami automatiniai CSS dizainų generatoriai, kurie leidžia vienu formos užpildymu susikurti standartus atitinkančią svetainę be lentelių. Štai du, kuriuos neseniai atradau: Layout-o-Matic ir Firdamatic. Tikėkimės kažkada ir Frontpage generuos standartus atitinkančius dizainus be lentelių (na, pasvajokim…) Prie to pačio dar šiandien išsibandžiau Style Master programėlę (reiktų kada nors su tais CSS pagaliau susitvarkyt). Atrodo ganėtinai patogus dalykas. Tik aišku mokamas.

Benchmarkai

LG sumąstė labai sick idėją – paaukoti kodo komentarus vardan kodo greičio. Na, nieko čia nuostabaus, kad kodas be komentarų veikia greičiau – juk greičiau jis nuskaitomas iš disko (Nes mažiau skaityt. Logiška.) Šiaip pati kodo greitinimo idėja išimant komentarus yra E V I L – dar išimkit visus tarpus, ir tada bandykit redaguot tą kodą ;-) Pasibenchmarkinau ir aš. Pagrindinis testavimo skriptas yra paleidžamas iš konsolės. Štai jis (nenaudoju Benchmark modulio, nes jis skaičiuoja tik realų Skaityti toliau…

Pirmasis perl-dev kodas

Štai šiandien į CVS įdėjau pirmą perl-dev kodą. Nieko per daug nėra įmantraus, beveik tik Sveikas pasauli. Bet kaip sakant pradžia. Bandžiau šiek tiek ir padokumantuot tai ką padariau, tad čia galite rasti kodo žemėlapį

Perl-dev CVS

Šiandien paleidau CVS serverį perl-dev projektui. Prieiti prie kodo gali visi per http://perl.skopos.lt/cgi-bin/cvsweb arba tiesiai iš konsolės: cvs -d :pserver:anonymous@perl.skopos.lt:/var/lib/cvs login cvs -d :pserver:anonymous@perl.skopos.lt:/var/lib/cvs co perl-dev

Perl-dev susirašinėjimo sąrašas

Kaip jau labai labai seniai žadėjau, šiandien pagaliau pakūriau susirašinėjimo sąrašą perl-dev@skopos.lt norintiems prisijungti prie lietuviškos svetainės apie Perl kūrimo. Norintys prisijungti prie šio sąrašo turėtų atsiųsti elektroninį laišką adresu majordomo@skopos.lt su eilute: subscribe perl-dev Pagrindinis šio sąrašo tikslas yra lietuviškos svetainės apie Perl programavimo kalbą sukūrimas. Kartu tai ir galimybė dalyvauti Perliniame projekte taip išmokstant šią kalbą bei gaunant daugiau patirties. Tikiuosi šis projektas bus sėkmingas ir naudingas visiems, o ne tik jame Skaityti toliau…

Naujasis Perlas

Šiandien pilnai perėjau prie naujojo Perl 5.8.1. Persikompiliavau mod_perl ir panašiai, tad ši svetainė veikia būtent jau su naujuoju Perlu. Nors ir yra angliška perldelta, štai pagrindiniai Perl pokyčiai nuo 5.8.0 versijos: Asociatyviųjų masyvų atsitiktinės tvarkos pagerinimas. Anksčiau asociatyviųjų masyvų (hešų) raktai būdavo saugomi ne visai atsitiktine tvarka, o dėl to atsirasdavo šiokių tokių saugumo problemų (ten viskas labai sudėtinga, bet idėja tame, jog galima kažkaip programėlei padaryti DOS ataką). Skaityti toliau…

Tvarkau stalčių

tvarkiausi šiandien vieną savo stalčių. Veiksmas vyksta kaune, ten jau senokai nebegyvenu. Užtad stalčius prisikaupęs visokių įvairių senienų, krapštantis po jį jaučiuosi kaip archeologas, nes kuo gilyn tuo senesnis kultūrinis sluoksnis. Štai ką radau stalčiuje, pradedant nuo viršaus (naujausi laikai) ir einant gilyn (arba senyn chronologine tvarka): Infrared <=> Serial kabelis. Neaišku iš kur papuolęs. Ryškiai naudotas bet ne mano. Reiks išbandyt. Varžtai nuo monitoriaus, kurį atidaviau mr2 10 kompiuterinių varžtukų. Skaityti toliau…

Krūva nuorodų

Vėlgi prisikaupė visokių nuorodų, kurios gal kam ir pravers. Šiek tiek kompiuterastinės: XFCE – išleista XFCE ketvirtoji versija 012webpages.com – nemokamas hostingas su PHP, Perlu, MySQL, Pitonu ir pan. Šiaip įdomios: New Scientist: Cleverness may carry survival costs – jei esi protingas tai dar nereiškia, jog išliksi evoliucinėje kovoje. Weblogai ir ISSN – hmm… gal ir man paprašyt ISSN numerio? :-) Nokia 7600 – labai keistai atrodantis mobilusis telefonas. Nokia Medallion I – dar keistesnis Nokios produktas. Skaityti toliau…

Išleistas Perl5.8.1

Viskas. Prieš porą minučių išleistas Perl 5.8.1. Kol kas dar nėra oficialaus pranešimo, Jarkko Hietaniemi pranešė tik į perl5-porters sąrašą. Štai ką jis parašė: Grab it: http://www.iki.fi/jhi/perl-5.8.1.tar.bz2 http://www.iki.fi/jhi/perl-5.8.1.tar.gz (or rsync -avz --delete ftp.linux.activestate.com::perl-5.8.x perl-5.8.x) Or in a while: http://www.cpan.org/authors/id/J/JH/JHI/perl-5.8.1.tar.gz perldelta: http://www.hut.fi/~jhi/perldelta-5.8.1.html Thank you to you all. Hopefully the 5.8.1 is better than the 5.8.0 was. Since the release is now out there propagating, there’s precious little I can do anymore, so I will now have a vacation. Skaityti toliau…

Priklausomybė nuo interneto

Šiandien sužinojau kad sergu. Tiesą sakant tai įtariau jau senokai, bet dar niekas taip tiesiai ir įžūliai man to nebuvo pasakęs. O pasirodo sergu tokia liga, kuriai nėra net lotyniško pavadinimo – priklausomybe nuo interneto (internetophilus chronicus?). Turbūt ja sergat ir jūs, jei jau skaitot šias eilutes, nes ji yra stipriai užkrečiama per visokius interneto dienoraščius ir kitas kompiuterastines erdves. O visą tai sužinojau iš pono Virginijaus Savukyno straipsnio OMNI laike (kurį savaime suprantama pirmą kart perskaičiau per mobilų telefoną WAP pagalba – internetas manęs niekad nepalieka). Skaityti toliau…

Moblogo patobulinimai

Atradau beeksperimentuodamas, kad galima nuotraukas siųsti iš mobilaus ne per MMS, o per paprastą elektroninį paštą (na kaip paprastą… per GPRS tiesiai iš telefono). Tai reiškia, kad nereikės mokėti viso 1,50 Lt už vieną MMS žinutę (nuo spalio pabaigos berods) ir bus galima apsiriboti paprastu GPRS. Kadangi viena nuotrauka užima apie 15KB (su base64 kodavimu matyt apie 20KB), tai vienos nuotraukos siuntimas į moblogą kainuoja apie 0,15 Lt (huh, 10 Skaityti toliau…

Moblogas

Vakar naktį pasidariau moblogą. Tai turbūt vienas iš tų projektų kur dariau nes galiu padaryt, o ne todėl kad reikia. Faktiškai Perlo kodo rašymas visada malonus, net jei ir nepildysiu to moblogo ateityje – iš manęs fotografas tai kaip iš mano bobulės perlininkė. Visam šitam daiktui tiesiog persikopijavau savo svetainės kodą į kitą direktoriją, šiek tiek pataisiau šablonus (bet ne iki galo, nes vakar jau labai norėjosi miego), sukūriau porą SQL lentelių, pataisiau kodą, kad dirbtų su tomis naujomis lentelėmis ir parašiau el. Skaityti toliau…

ssh per Palm

Štai radau projektėlį Top Gun SSH ir jo dėka turiu savo Palme ssh, tad galiu prisijungti prie serverio ir ten naudotis Perlu ;) Štai nuotrauka kaip viskas atrodo. Tiesą sakant, truputį net svaigsta galva pagalvojus kokios čia technologijos veikia kol signalas nukeliauja iš Palmo iki serverio. Pirmiausia per infraraudonuosius spindulius jis keliauja iki mobilaus telefono, ten paskui per GPRS keliauja iki bazinės Omnitel stoties, po to dar bilekokiais tinklais iki Omnitel serverio, tada patenka į Internetą, paskui per krūvą maršrutizatorių pasiekia mano serverį. Skaityti toliau…

Perlo modulių įdiegimas

Čia pateikiu dar vieno PerlMonks straipsnio santrauką lietuvių kalba. Šį kartą apie tai kaip įdiegti Perlo modulius. Paprasti dalykai Daugumą modulių galima rasti CPAN. Jie būna pateikiami taip vadinamuose tarballuose – tar bylose, suarchyvuotose gzip programa. Modulio kodas būna atskiroje direktorijoje, tad tar šią direktoriją sutraukia į vieną bylą, o gzip šią bylą suarchyvuoja. tar sukurtos bylos turi plėtinį .tar, o gzip – .gz, tad dažniausiai modulio bylos pavadinimas atrodys kažkaip taip: Skaityti toliau…

Naujas mobilus – nauji džiaugsmai

Na štai nusipirkau naują mobilų – tikrą kompiuterasto svajonę. Yra visos javos, GPRS, infrared, Bluetooth ir panašiai. Tai Ericsson T610. O kad jei jau yra infraraudonųjų spindulių galimybė, ta galima išsibandyti ir priversti Palmą dirbti su internetu. Na, daug privertinėt nereikėjo, viskas veikia puikiai ir gražiai. Tai yra pats susijungimas veikia puikiai ir gražiai, o vat su internetinėmis programomis tai šiek tiek skurdžiau. Pradžiai ieškojausi IRC klientų. Radau jų keletą, bet visi jie shareware. Skaityti toliau…

Nokia Plugin

Visgi reikėjo pasidaryti telefono backupus. Po vakarykščio apsilankymo Forum Palace vykusiame Nokia Plugin kažkur pradanginau savo mobilų (Pavogė? Pamečiau? Mobilus įgijo sielą ir žaviai mirksėdamas savo diodu išėjo ieškoti merginų?). Kad ir kaip ten bebūtų, mano mobiliam tai turbūt patinka, nes bandant su juo susisiekti atsiliepia mergina vardu „balso paštas“ Vis dar nevalingai siekiu kelnių kišenės, nes vis kyla noras įsijungti WAP ir pasižiūrėti ar šioje svetainėje padaugėjo komentarų ar bent jau pažvelgti į jo logotipą. Skaityti toliau…

Myliu vim

Teko praleisti praeitą naktį prie kompiuterio stengiantis parašyti kuo daugiau veikiančio PHP kodo. Apie kokią antrą valandą nakties sėdejau su vim ir pamaniau kad turbūt nieko į jį nekeisčiau. Yra tekę bandyt ir visokius GUI redaktorius ir mcedit ir nano, ir pico, bet niekas negali prilygti vim (nebent emacs – reiktų tą irgi išbandyt normaliai). Tiesa, vim yra gana baisus naujokams. Prisimenu aš pats nemokėjau iš jo išeit kai pirmą kartą jį paleidau ;) Bet dabar sau Skaityti toliau…

PLP: Perliškas PHP

Šiandien man akis užkliuvo už projekto pavadinimu PLP. Tai labai papratsas Perlo modulis, kuris leidžia naudoti Perlą taip kaip PHP – be jokių chmod ir headerių formavimų bei tiesiai HTML kode. Privalumų yra keletas: labai lengvas įdiegimas (ypač jei mod_perl jau įdiegtas), greitis (2-5 kart greičiau nei PHP) ir aišku pats Perlas ;) Tiesa, galimybėmis PLP vis dar stipriai nusileidžia tokiems projektams kaip HTML::Mason ar embperl, bet kartu jis žymiai paprastesnis ir lengvesnis naudoti. Skaityti toliau…

Patogus Perlo įpraiškų naudojimas

Tarkim jums reikia, kad pritaikyti įpraišką simbolių eilutei ir rezultatus sudėti į masyvą. Perle tai labai lengva: @masyvas = $eilute =~ m/(kazkas)/g; Šitas kodo gabaliukas veikia, nes =~ turi didesnę reikšmę nei = ir todėl įpraiška yra pritaikoma anksčiau. Jeigu reikia sužinoti tik kiek kartų įpraiška atitiko eilutę galima daryti taip: $kiek_kartu = $eilute =~ m/(kazkas)/g; Viskas labai paprasta: jeigu rezultatą priskiriame masyvui, tai gauname atitikmenų masyvą, jeigu rezultatą priskiriame paprastam Skaityti toliau…

Įdomūs rytiniai virusai

Šiandieną ryte gavau porą labai įdomaus viruso kopijų. Štai kaip atrodo headeriai: From - Tue Sep 16 08:37:52 2003 X-UIDL: Y&5!!dV,!!P*V!!?l^!! X-Mozilla-Status: 0001 X-Mozilla-Status2: 10000000 Return-path: <admin@duma.gov.ru> Envelope-to: petras@lietuvoje.lt Received: from [81.7.106.87] (helo=localhost) by www.lietuvoje.lt with smtp (Exim 3.35 #1 (Debian)) id 19z0nf-0003vz-00 for <petras@lietuvoje.lt>; Mon, 15 Sep 2003 23:22:23 +0200 From: "Microsoft" <security@microsoft.com> To: <petras@lietuvoje.lt> Subject: Use this patch immediately ! MIME-Version: 1.0 Content-Type: multipart/mixed;boundary="xxxx" Message-Id: <E19z0nf-0003vz-00@www.lietuvoje.lt> Date: Mon, 15 Sep 2003 23:22:23 +0200 X-UIDL: Y&5! Skaityti toliau…

Įdomūs lingvistiniai pastebėjimai

Pastarosiomis dienomis internete sklando šis tekstas: Aoccdrnig to a rscheearch at an Elingsh uinervtisy, it deosn’t mttaer in waht oredr the ltteers in a wrod are, the olny iprmoetnt tihng is taht frist and lsat ltteer is at the rghit pclae. The rset can be a toatl mses and you can sitll raed it wouthit a porbelm. Tihs is bcuseae we do not raed ervey lteter by it slef but the wrod as a wlohe. Skaityti toliau…

Switch galimybės Perle

Kaip žinia, Perlo kalboje nėra switch konstrukcijos. Gal kam ir keista, bet yra keletas (kaip visada Perle yra keletas būdų atlikti tam pačiam daiktui ;) būdų kaip apsieiti be to. Pirmas būdas gana man bjaurokas, nes naudoja goto (nors šiaip tai labai primena įprastą switch: SWITCH:{ # switch($option) $_='CASE_'.$option; eval("goto $_"); $_= 'DEFAULT' if ($@); goto $_; CASE_1: print "Case 1\n"; last SWITCH; CASE_4: print "Case 4:\n"; last SWITCH; CASE_FOUR: print "Case FOUR\n"; last SWITCH; CASE_9: print "Case 9\n"; return "Because I can"; CASE_WHAT: ; CASE_STR: print "Case STRING on $option\n"; last SWITCH; DEFAULT: print qq|Undefined Case "$option"\n|; } Dažniausiai naudojama nuorodų lentelė (dispatch table): Skaityti toliau…

XHTML 1.1

Vakar kaip įprasta skaitinėjausi W3C standartus ir pamaniau, kad gal vertėtų pereiti prie XHTML 1.1 standarto. Didžiausias šio standarto skirtumas nuo ankstesnių versijų yra tas, kad reikia nurodyti Content-type: application/xhtml+xml. Pasirodo jeigu nurodomas senas text/html tipas tai naršyklės interpretuoja kodą kaip įprastą HTML košę, net jei tai ir yra standartus atitinkantis XML. Priversti naršyklę dirbti XML režimu nelengva – būtent tam ir reikia specialaus Content-type. Tiesa, XML parseris yra negailestingas – viena Skaityti toliau…

Graži Perlo programėlė

Kas čia vis sako, kad Perlo programos neįskaitomos dėl to kad pilna visokių @$%&*; ? Pasirodo, kad galima rašyti ir labai švarias ir tvarkingas Pelro programas – Perlmonksuose blockhead parašė vieną geresnių „obfuscated“ programėlių: #!/usr/bin/perl not exp log srand xor s qq qx xor s x x length uc ord and print chr ord for qw q join use sub tied qx xor eval xor print qq q q xor int eval lc q m cos and print chr ord for qw y abs ne open tied hex exp ref y m xor scalar srand print qq q q xor int eval lc qq y sqrt cos and print chr ord for qw x printf each return local x y or print qq s s and eval q s undef or oct xor time xor ref print chr int ord lc foreach qw y hex alarm chdir kill exec return y s gt sin sort split Šito kodo pervarymas per O::Deparse irgi neduoda naudos, netgi kaip tik dar viską supainioja: Skaityti toliau…

CSS tekstų dydžiai

pbg rašant apie šriftų dydžius EnC pamanė jog CSS nurodomi šriftų dydžiai yra blogai, nes juos naudojant neveikia šrifto sumažinimo ar padidinimo galimybės naršyklėse. Tai ne visai tiesa. Štai pavyzdys: <style> p.pixeliais { font-size: 14px; } p.emais { font-size: 1em; } p.procentais { font-size: 100%; } p.taskais { font-size: 14pt; } </style> <p class="pixeliais">Čia nurodyta pikseliais</p> <p class="emais">Čia nurodyta emais</p> <p class="procentais">Čia nurodyta procentais</p> <p class="taskais">Čia nurodyta taškais</p> Mozilla didina šriftus visais šiais atvejais (View->Text<br /> Zoom), tuo tarpu IE pikseliais ir taškais nurodytus šriftų Skaityti toliau…

<FIELDSET>

Bevaikščiodamas kažkurioje svetainėje aptikau įdomų rėmelį aplink tekstą. Iš pradžių pagalvojau kad čia su CSS padaryta (na, tekstui uždėt galima position: relative; top: -20px;, truputį pažaist su z-index ir nustatyt background-color: white su padidintomis paraštėmis), bet pasirodo kad naudojamos <FIELDSET> ir <LEGEND> žymės. Kažkaip nemaniau kad jos priklauso W3C standartams , bet klydau – jos yra HTML4.0 standarto dalis. Kasdien vis ką nors naujo sužinai :)

Kibiras nuorodų (3)

Aš vis dr gyvas. Nors beveik palaidotas po darbais, universitetais, mokslais ir šiaip visokia veikla. Čia jau matau sunerimot, kad merginą būsiu susiradęs ;) Tai va, nė velnio, štai jumi krūva nuorodų: Kompiuterastinės: Mozillos Firebird priedų sąrašas – ganėtinai pilnas ir išsamus. Listamatic – viskas, ką galima padaryti su <li> žyme ir CSS Google švenčia 5-ą gimtadienį – Visų pamėgtas paieškos įrankis. Šiaip smagumynai: Optinės apgaulės jūsų akims – žiūrėti išgėrus Pasimetę Skaityti toliau…

Mozillos raktiniai žodžiai

Vakar kilo man nenumaldomas noras pasidaryti taip, kad Mozilloje būtų galima ieškoti ne tik per Google, bet ir per CPAN, nes labai dažnai tenka ten eiti ir įvedinėti paieškos žodžius rankomis. Sprendimą radau, ir jis labai paprastas ir puikus. Einam į Bookmarks->Manage<br /> Bookmarks, darom New Bookmark, į Name įrašom CPAN, o į Location – http://search.cpan.org/search?query=%s&mode=all. Spaudžiam OK, dabar susirandam kur atsirado tas mūsų naujai sukurtas bookmarkas, spaudžiam ant jo dešiniu pelės klavišu, Skaityti toliau…

lwpcook vertimas

lwpcook – libwww-perl bibliotekos receptai Šiame dokumentacijos skyriuje galima rasti tipinius libwww-perl naudojimo pavyzdžius. Išsamesnės informacijos ieškokite individualių modulių dokumentacijose. Visi šie pavyzdžiai yra pilnos programos. GET Naudojantis šia biblioteka labai lengva parsiųsti dokumentus iš tinklo. LWP::Simple modulis turi funkciją get(), kuri grąžina URL turinį: use LWP::Simple; $doc = get 'http://www.linpro.no/lwp/'; Arba tiesiai iš konsolės viena Perlo eilute: perl -MLWP::Simple -e 'getprint "http://www.linpro.no/lwp/";' O štai taip galima parsisiųsti naujausią Perl versiją: Skaityti toliau…

Bangos dienoraščiai

Nagi paskatintas Nightblade komentaro apie lietuvišką blogosferą, nuėjau pasidaryti po Bangos dienoraščius. Yra ten toks patogiai padarytas skyrelis „Populiariausi dienoraščiai“, kuriame surašyti lankomiausi Bangos dienoraščių įrašai (hmm… kodėl įrašai, o ne patys dienoraščiai? Kažkaip toje Bangoje sąvoka „dienoraštis“ ištirpsta, nes ten faktiškai privatus vieno žmogaus forumas gaunasi). Na, įspūdis tai ganėtinai prastas – visiems rūpi tik įrašai, kur yra prisegtos nuotraukos, bet šiaip pliurpalynės apie tai kad kažkas eidamas iš mokyklos namo Skaityti toliau…

Kibiras nuorodų (2)

Prieš eidamas pietauti vėl noriu išsikrauti ir uždaryti keletą Mozillos tabų, tad štai kas juose šiandien yra: Kompiuterastizmai: PHP licencija pripažinta atitinkanti atviro kodo standartus. Matyt jie ten negali GPL licencijuotis, nes per daug su Zend susiję. Weblogas apie RSS – aptikau berašydamas laišką OMNI prašydamas jų įdėti RSS naujienas. Oreilly straipsnis apie RSS – irgi prie to pačio. Ar RSS gali pakeisti el. pašto naujienas? – čia būtent nuoroda į tą straipsnį apie kurį jau rašiau Making Absolute, Relative – išsamūs paaiškinimai kaip naudoti CSS absoliutų ir reliatyvų pozicionavimą. Skaityti toliau…

RSS Lietuvos komercinėse svetainėse?

Kiekvieną dieną važiuodamas troleibusu į darbą ir iš jo esu įpratęs skaityti arba dienoraščius nusiurbtus į mano Palmą arba lakstyti (na žodis „lakstyti“ čia netinka… tiksliau būtų „šliaužioti“) po WAP svetaines. Lietuviškajame WAP internete nėra labai kažko išskirtinio (na, prieinama visa Banga, bet kažkaip tie visiškai nekontroliuojami ir nuobodūs forumai ten nevilioja, o rimto kompiuterastizmo ten nerasi), tačiau vis tiek kas kartą apsilankau OMNI Laike. Kai kurie OMNI Laiko skyriai atrodo kaip normalios naujienų skiltys, bet labiausiai mane Skaityti toliau…

Nuorodų kibiras

Prisiminęs, kad patys pirmieji interneto dienoraščiai buvo skirti būtent rastų nuorodų pasidalinimui, nutariau ir aš pasidalinti savo atrastosiomis per šiandien dieną. Pradžiai, kompiuterastizmai: FreeTech Books – nemokamos techninės knygos (ir netgi viskas legalu). Yra ir keletas knygų apie Perl, Python, C++, Java, Linux, FreeBSD ir dar daug kitų. Lingua::Romana::Perligata – Perlo modulis, rašytas gasiojo profesoriaus Damian Conway, kuris leidžia rašyti Perlo programas gryna lotynų kalba. Gražu. Rimti dalykai pamąstymui: Globalrichlist.com Skaityti toliau…

Ko dar reiktų lietBlogs…

Štai Džibas pakvietė visus prigalvoti visokių naujų features (hmmm… o visgi kaip lietuviškai yra „feature“?) lietBlogsams. Mano nuomone ten nelabai ko ir trūksta, nebent galimybės ieškotis dienaraščių įrašų pagal kokį nors raktinį žodį. Ir tiesa, galėtų viskas būti saugoma visą laiką duomenų bazėje, tada būtų galima padaryti ir centrinę paiešką per lietuviškų dienoraščių archyvą (nes Google sunkiai susitvarko su dažnai besikeičiančia informacija). Aišku tokia paieška būtų naudinga tik jei tų dienoraščių būtų pakankamai daug (o atrodo jų bus). Skaityti toliau…

Lietuviškoji blogosfera

Per pastaruosius mėnesius lietuviškų internetinių dienoraščių (weblogų) pridygo kaip grybų po lietaus. Dienoraščius pildo jau ne vien kompiuterastai, tai tampa masiniu reiškiniu (na, tas „masiškumas“ dar nėra labai masyvus – be livejournal vartotojų žinau gal kokį 50 žmonių, rašančių internete). Apie visą šitą dienoraščių karštinę jau pasakojo ir „Naujoji Komunikacija“ (ir įtariu prie jos tuo dar daugiau prisidėjo). Jau šiandien lietBlogs stebi virš 30 žmonių dienoraščius. Kai kurie jų neįdomūs (aišku skonio reikalas), kai kurie tiesiog Skaityti toliau…

Tobulesnis XHTML

Truputį šiandien tvarkiausi savo XHTML ir CSS ūkyje. Galima sakyti padariau savo šablonų reviziją ir stengiausi pakeisti kodą taip, kad visos žymės atitiktų tai ką jos ir reiškia. To pasekoje sumažėjo <div> elementų bei visokių <p class="foo">. Vietoj jų atsirado visa krūva<hx>. Šoniniame meniu esančios nuorodos yra ne kas kitas kaip sąrašas, tad jos dabar yra tarp <ul> ir <li> žymių. Tiesa, ne iki galo sutvarkiau pagrindinį stilių, tad geriau būtų jog kol kas naudotumėt alternatyvųjį (kuris kuo toliau tuo labiau man patinka ;-) Skaityti toliau…

CSS pokyčiai

Pastaruoju metu vėl nemažai skaičiau apie HTML bei CSS standartus, ir supratau, jog nuo to laiko kai dariau šio dienoraščio šablonus daug ko išmokau ir visą HTML+CSS daryčiau šiek tiek kitaip. Visų pirma, mano HTML nors ir validuojasi, bet nėra semantiškai tvarkingas – reikia pakeisti visus <p class="title"> į <h3>, šone esančias nuorodas sudėti į <ul> ir <li> žymes. CSS irgi čia nėra visai teisingas, mat beveik viskas nurodyta pikseliais. Tad jei naršyklėje bandysit daryt „increase font size“, tai nelabai kas turėtų keistis (bent jau ant IE). Skaityti toliau…

RSS kovoje prieš spamą

Kažkuriame dienoraštyje aptikau labai įdomią idėją apie tai kad kovoje su pašto šiūkšlėmis gali padėti RSS naujienos. O va šiandien panašia tema rašo ir Slashdot. Pagrindinė idėja tame, kad vietoj informacijos siuntimo (push technologija) pereinama prie informacijos gavimo tik pareikalavus (pull technologija). Mat RSS naujienas gauni tik kai jų paprašai (surenki jų adresą, arba užsiprenumeruoji savo RSS naujienų skaitymo programoje), ir jei tau jos nepatinka – labai lengva jų atsisakyti. Taigi RSS Skaityti toliau…

Perlo konkursas bei kitos naujienos

PlainBlack paskelbė Perlo programavimo konkursą susijusį su perline turinio valdymo sistema WebGUI. Pagrindinis prizas yra $1000, o iš viso priziniame fonde – $3000. Pats konkursas vyks iki gruodžio pirmos. Tiesa, Perlo šiame konkurse nelabai daug ir reikia, nes ten daugiausiai laukiama įdomių komponentų Perlinei turinio valdymo sistemai. Šiaip ganėtinai įdomus šitos kompanijos verslo modelis: pati TVS yra atviro kodo, o tokiais konkursais pritraukiama nemažai programuotojų (kurie priprogramuoja daug visokių įdomių ir naudingų dalykų) Skaityti toliau…

Migravimas į Palm’ą

Šiandien sumąsčiau, jog reiktų pabandyti pildyti = dienoraštį tiesiai iš Palmo. Tam didelių = kliūčių kaip ir nėra – yra galimybė = sinchronizuotis su el.pašto programa, o man daugiau nieko ir = nereikia. Tik problema tame, kad PalmOS nepalaiko lietuviškų = nosinių (o juk norisi rašyti taisyklingai lietuviškai ;) = Štai dabar rašau šį įrašą Palme ir = tikiuosi, kad serveryje teisingai veikia tas mažai naudotas = feature, kuris verčia mano pseudo-HTMLEntities = Skaityti toliau…

„use strict“ logotipas Ericssonui

Vat ėmė why2liz ir man paliepė parsisiųsti naują logotipą Ericsson T65 mobiliam, susijusį su Perlu ir atrodo pritaikytą kaip tik man. Kas įdomiausia, šitą logotipą aš pats dariau, ir jau naudoju porą mėnesių. Esato.com ten turi tokią galimybę, kad jei atsiunti jiem bmp, tai jie gali paverst į Ericsson logotipų formatą. Atrodo prieš mėnesį aš jį įkėliau kaip private, o gal ir ne, nepamenu.. žodžiu, prijaučiantys Perlui ir turintys Ericssonus, Skaityti toliau…

Kaip naudotis CSS float

Turbūt pats sudėtingiausias CSS dalykas yra visi tie float aprašymai (na, šiaip pats sunkiausias dalykas yra parašyti tokį CSS, kurį suprastų IE ;) Tiesą sakant iki šiol man float buvo šiek tiek mistiškas elementas, bet va per kažkurį dienoraštį aptikau puikų float paaiškinimą. Imkiet ir skaitykiet ;)

Suimtas MSBlaster.B kūrėjas

New York Post rašo, kad suimtas Windows MSBlaster.B viruso (kirmino) kūrėjas. Tai aštuoniolikmetis 145-kilograminis Bilo Geitso fanatikas ir vienišius (kaip skaičiau viename dienoraštyje, vertimas paprastai visuomenei: jis atrodo kaip eilinis kompiuterastas, jūs nesuklydote, jie visi visuomenės atstumti, labai protingi ir riebaluotais pirštais). Tiesa, čia ne jis parašė MSBlaster, jis tik modifikavo jį (vertimas visuomenei: gal jis ne toks ir protingas… protingieji vis dar nerasti ir dabar jau galanda kompiliatorius ir ruošiasi smogti naują Skaityti toliau…

Susinervinau

Vat sėdėjau visą 40 minučių ir rašiau ilgą dienoraščio įrašą apie tai kaip lietuviškose interneto svetainėse retai tikrinami kintamieji gaunami per GET, POST, COOKIE ar kitokiais būdais iš vartotojo (su realiai egzistuojančiais pavyzdžiais, mandagias programutojų, kurių kodą paveldėjau, keiksnojimais bei patarimais kaip filtruoti viską ką gauni iš vartotojo) ir netikėtai dingo elektra. Neilgam, kokiai 10 sekundžių :F. Tad straipsnio nebus :) Gal kitą kartą :)

Nežymūs WAP pakeitimai

Šiandien patobulinau lietBlogs WAP’inę versija. Pagrindinis naujas dalykas yra dienoraščių įrašų rodymas (imama iš XML viskas). Kartu pataisyti ir du riktai – pataisiau nuorodas į wmlproxy bei patobulinau HTML entities (būdavo problemų, kai ateidavo XML’e pačiame jau &amp; tai sugriaudavo XML struktūrą). Kaip visada, kodą galima rasti http://lietuvoje.lt/~moxliukas/files/lietBLOGS-wap-030827.tar.gz. Taip pat turbūt teko pastebėti, kad perdarytos nuorodos kairėje. Pamaniau, jog nebetenka prasmės kolegų dienoraščių nuorodų rašymas, kai visas tas nuorodas (ir dar daugiau) galima rasti pačiame http://dzhibas. Skaityti toliau…

Galvosūkiai su ++

Vat Perlmonksuose radau tokį įdomų klausimėlį . Štai kodo gabaliukas, pabandykit pasakyt ką jis spausdins (jo nepaleidę): $a = $b = $c = 1; $a = $a++ + $a++; $b = $b++ + $b ; $c = $c + $c++; print "$a $b $c"; Na, aš teisingai atsakiau ką spausdins tik du ;) (na, jei PHP taisyklėmis – tai visus tris). Atrodo kad Perlas čia skiriasi nuo PHP. PHP spausdina kaip ir tikėjausi 3 3 2, tuo tarpu Skaityti toliau…

lietBLOGS WAP versija

Vakar vakare padariau Džibo lietBLOGS WAP’inę versiją. Su WAP didžiausia problema yra ta, kad ribojamas puslapio dydis (kažkur iki 1200 baitų?). taip pat teko pasukt galvą dėl lietuviškų koduočių (WML Unikodas atrodo gana gerai palaikomas, tik reikia paduoti jį koduotą HTML entities (stiliumi &#x123;). Džibo XML yra paduodamas windows-1257 koduote, tad tenka jį konvertuotis į utf-8 (hmm.. kaip būtų paprasta jei visas pasaulis gyvenatų su viena koduote :) Šiaip tai trūksta dienoraščių autorių vardų Džibo pateikiamame XMLe, Skaityti toliau…

Išleistas PHP4.3.3

Štai ir išleistas PHP 4.3.3. Patobulinimai vėlgi gal daugiau kosmetiniai (daugiausia bibliotekų atnaujinimai) ir daug riktų pataisymų. Įdomiausi riktai yra „keletas skaičių ir buferių perpildymų, kurie gali būti pavojingi saugumui“ ir „multibaitinių simbolių su 0x5c antrame baite susigadinimas“. Siūloma visiems saugumo sumetimais pereiti prie naujos versijos. Hmm… vis ta nestabilioji 4.3.x šaka…

Komentarų jubiliejus

Šiuo metu kai rašau šitai šioje svetainėje yra 999 komentarai. Galima sakyt kaip ir koks nedidelis jubiliejus ;) Ta proga padariau šone ten trijų paskutinių komentuotų temų sąrašą – tikiuosi bus lengviau sekti kas ką kur pakomentavo ;) Ta pačia proga išsitraukiau ir statistiką kas čia daugiausiai mėgsta komentuoti – kadangi kompiuteristai dažnai yra statistikos maniakai tai manau bus įdomu: +-----------------+------+ | Vardas | kiek | +-----------------+------+ | moxliukas | 199 | | NB | 70 | | EnC | 47 | | anonimas | 41 | | scooox | 30 | | Lakunas | 27 | | arturaz | 26 | | Brat | 24 | | godzhirra_da_mc | 22 | | ic | 20 | | DzHiBaS | 19 | | azero | 19 | | oryx | 16 | | Emilis | 16 | | Liuksas | 15 | | matis | 15 | | shvln | 15 | | pukomuko | 14 | | dirty_dozen | 10 | | Pumba | 10 | +-----------------+------+

PHP simbolis – drambys?

Atrodo, kad phpclasses.org siūlo PHP simboliu padaryti dramblį (elePHPant). Kai tik skaičiau naujieną apie tai, tai galvojau kad dramblys didelis, nejudrus ir dėl to gi nelabai turėtų tikti PHP (na, Perlo simbolis kupranugaris irgi ne pats greičiausias – bet Perlo simbolis buvo parinktas ne Perlo bendruomenės, o O’Reilly korporacijos knygos viršeliui). Bet paskui prisiminiau jog Linuxo pingvinas irgi ne pats greičiausias gyvūnas pasaulyje. Na, man dar dramblys asocijuojasi su žodžiu Skaityti toliau…

Rikiavimas Ruby kalba

Perlo rikiavimo pavyzdžiai gali atrodyti sudėtingi, nes Perlo sintaksėje daug visokių @$%{}, o ir patys objektai iš tikrųjų tėra tik asociatyvieji masyvai, magišku būdu žinantys kokiam paketui jie priklauso. Tad štai rikiavimo Ruby kalba pavyzdžiai. Paprastas rikiavimas. a = [0,3,5,3,1,2,4,6,2,4,5,7,3] a.sort! a.each{|i| print i, ' '} (Galima tiek Perle, tiek Ruby rašyti tiesiog print a, bet tai išves masyvo narius neatskiriant juos tarpais. Pitonas matyt dumpina visą struktūrą tokiu atveju) Skaityti toliau…

Rikiavimas Perlo programavimo kalboje

Prieš savaitę Džibas aprašė rikiavomus Python kalba, tad sumaniau jog nereikia atsilikti, ir bandysiu pateikti analogiškus Perl rikiavimo būdus ;) Paprasčiausiai rikiuoti masyvo elementus didėjimo tvarka užtenka iškviesti funkciją sort: @a = (0,3,5,3,1,2,4,6,2,4,5,7,3); my @a = sort @a; print "$_ " for @a; Spausdina: 0 1 2 2 3 3 3 4 4 5 5 6 7 Kaip ir Pitone, galima pasirašyti savo rikiavimo funkciją: my @a = (0,3,5,3,1,2,4,6,2,4,5,7,3); @a = sort { $a - $b } @a; print "$_ " for @a; Spausdins tą patį kaip ir prieš tai. Skaityti toliau…

Standartai dienoraščiuose

Pasižiūrėjau kad puikusis naujasis Džibo projektukas „lietuviški dienoraščiai“ kažkaip keistai bendrauja su mano įrašų datomis (laikas rodomas penkiomis valandomis vėlesnis – dėl to mano įrašai puikuojasi visą laiką kaip patys naujausi ;) Esmė tame, kad visuose dienoraščiuose naudojamos dvi datų versijos – Dublin Core datos formatas (einantis <dc:date> lauke ISO 8601 formatu) ir standartinė Netscape (tais gūdžiais laikais kai buvo formuojami pirmi RDF standartai) įvesta RFC822 data (lauke <pubDate>). Aišku prie viso to prisideda dar tie visi džiaugsmai vadinami laiko Skaityti toliau…

Svetainės pokyčiai

Šiandieną kaip ir žadėjau sutvarkiau tą įžymųjį riktą, kai buvo įmanoma rašyti komentarus neegzistuojančioms temoms. Tiesa, padariau taip, kad kiekvienas komentaras, kuris neturi savo temos automatiškai einą į 666 dienoraščio įrašą – kiekviena kompiuterastinė svetainė turi savo keistų įdomybių, tad palieku šitą taip kaip yra (nesinori vienok trint visos tos 666-osios temos ;) Padariau dar vieną kosmetinį pataisymą – dabar veikia XHTML 1.0 standartas komentarų formoje (Trūko kai kurių uždarančiųjų žymių). Skaityti toliau…

Grįžau

Na štai, po kelių dienų bastymosi po Lietuvą, vėl sėdžiu Vilniuje prie savo kompiuterio. Kaip sakant „visur gerai, bet localhoste geriausia“. Na, visų ten įvykių kur ėjau, ką mačiau ir kur buvau nepasakosiu, nes tai niekam neįdomu. Jei trumpai, tai niekas nepasikeitė – nei susiradau merginą, nei ruošiuosi palikti kompiuterius ir išsikraustyti pas aborigenus. Tiesa, šiek tiek išskirtinė buvo paskutinė naktis Palangoje, galbūt verta šiokio tokio jūsų kompiuterastinio dėmesio. Grįžau į Palangą tik kokią 21 valandą (prieš tai buvau Nidoje, bet kelionės Skaityti toliau…

Kelios dienos atostogų

Na va, kitą savaitę ištisas tris dienas prisijungsiu prie visų atostogaujančių tautiečių armijos, vaikščiosiu kokio nors kaimo keliukais, spardysiu akmenis bei šiaip nieko neveiksiu bandydamas negalvoti apie kompiuterius ir kitus su darbu susijusius dalykus. Tai turbūt reiškia, kad čia irgi nepamatysit per daug naujų rašliavų. Vasara – internetinių dienoraščių tuštėjimo metas. Na, bet kol visai neišvykau į kokį nors kaimą ir neatsijungiau nuo civilizacijos reikia daug nuveikti. Pirma, reikia galų gale paleisti Skaityti toliau…

Perl.lt susirašinėjimo sąrašas

Vakar prisiruošiau paskambinti tėčiui į Kauną ir paprašyt kad perkrautų mano serveriuką, nes jis jau kokią savaitę dingęs iš Interneto. Na viskas gerai, viskas pasikėlė, viskas veikia. Tad galvoju pats laikas pakurti mailing listą (susirašinėjimo sąrašą ;) ir CVS. Pradėjau nuo elektroninio pašto. Kiek suprantu tai dažniausiai tokiems dalykams naudojamas GNU Mailman, rašytas Pythonu. Per apt-get susidėt sunkoka, nes man jis bando įgrūst dar ir senesnę Apache, tad ėmiausi standartinių priemonių grūsti viską iš Skaityti toliau…

Gobbitas.lt užlenktas

Kaip visada tik atėjęs į darbą peržvelgiu kolegų dienoraščius internete, persiskaitau viską, ir tada, giliai įkvėpęs atsiverčiu manualus ir kimbu į darbą. O štai šiandien nueinu pasižiūrėti į Gobbito rašliavas ir laukia manęs didelis nusivylimas – „užlenkiau and so on“. Gobbitas buvo turbūt pirmas lietuviškas interneto dienoraštininkas, ir tik po metų kai jau gyvavo jo dienoraštis, kaip grybai pradėjo augti ir kiti dienoraščiai. Dabar jau irgi po truputį gaunasi taip kaip ir gūdžiais 1996, kai kiekvienas turėdavo svetainę savo katei ir šuniui – lygiai taip ir dabar visi turi turėti dienoraštį. Skaityti toliau…

Apache įdomybės

Kažkaip paskutiniu metu Apache pradėjo keistai elgtis. Na, gal ne paskutiniu metu, bet vis tiek keistai. Nightblade man pasakė, jog jam staiga pradėjo rodyti mano weblogo sourcą. Pagal visus Apache logus tai tik vieną kartą jam buvo persiųsta tiek baitų kiek yra source, o daugiau matyt tik kešuojama kažkur pas jį proksiuose ar dar kur nors. Kas keisčiausia, tai error.log yra visiškai tuščias ir švarus. Hmm… Tiesiog vieną kartą netyčia nesuveikė mod_perl, nes buvo Skaityti toliau…

perlreref pradinis vertimas

Štai pirmasis juodraštinis variantas. Labai sunku versti, nes daug sunkiai išverčiamų terminų ;) Na bet gal kam nors bus naudinga. PAVADINIMAS perlreref – Perlo įpraiškų žinynas APRAŠYMAS Tai trumpas Perlo įpraiškų žinynas. Pilnos informacijos apie įpraiškas ieškokite perlre ir perlop dokumentacijos skyriuose, o taip pat šio žinyno TOLIMESNĖ INFORMACIJA skyriuje. OPERATORIAI =~ nustato kuriam kintamajam taikyti šabloną. Jei nenurodoma, naudoja $_ $var =~ /foo/; m/įpraiška/igmsoxc ieško simbolių eilutėje įpraiškos atitikimo, su šiais galimais nustatymais: i Nekreipiant dėmesio į didžiąsias/mažąsias raides g Globalus - visi atitikimai m Per kelias eilutes - ^ ir $ atitinka vidines eilutes s Taikyti kaip vienai eilutei - . Skaityti toliau…

Švenčiu gimtadienį

Štai vakar buvo mano gimtadienis. Na, jeigu gimtadienis, tai reiškia reikia jį atšvęsti. Pasiklausinėjęs #php, ar kas eina gert, supratau, kad iš PHPistų sugėrovų nebus. Kadangi žvėriškai norėjau valgyti, tai išsiruošiau į miestą. Kokią 18 val pavalgiau „Čili“ picerijoje (tiesa, labai įdomiai buvo užlinkęs GPRS ryšys, tad valgydamas ganėtinai nuobodžiavau, nes neturėjau priėjimo prie interneto. Galėtų „Čili“ turėti bent laikraščių ar dar ko nors, nes labai lėtai laikas stumiasi belaukiant maisto, ypač jei esi alkanas ir šventi savo gimtadienį ir net nežinai ar bus su kuo jį švęst). Skaityti toliau…

HTML::Mason ir Perl.lt

Jau keletą kartų esu minėjęs Perlo modulį HTML::Mason, kurio dėka galima rašyti web skriptus PHP stiliumi. HTML::Mason geriausiai veikia ant mod_perl, bet tik ant pirmos Apache versijos. Nežinau ar tai gerai, bet stengiuosi po truputį pereiti prie Apache2, o ten pasirodo HTML::Mason dar nėra palaikomas per mod_perl. Bet visgi sprendimas yra – naudotis CGI sąsaja. Beje, Oreilly knyga apie HTML::Mason kabo nemokamai internete adresu masonbook.com. Tai šiandieną turbūt paskirsiu jos skaitymui (nors ir gimtadienis mano ;). Skaityti toliau…

Naršyklių statistika

Peržiūrėjau šiandieną naršyklių, besilankančių svetainėje statistiką. Labai įdomus neregėtas nematytas Mozillos augimas. Ar Jau mozilla pradeda rimtai įsitvirtinti paprastų, ne kompiuterastinių, žmonių kompiuteriuose? Aišku vis dar apie pusę serverio apkrovos tenka būtent mano svetainei, o čia renkasi kompiuterastai, bet vis tiek tendencijos gana ryškios. % birž. liepa rugp. IE6.0 56.69 56.56 54.64 IE5.5 9.97 8.44 2.85 IE5.0 17.06 16.16 9.58 Mozilla 5.20 11.97 24.16 Opera7 0.50 0.97 1.17

Perlo dokumentacijos vertimai

Atviro Kodo Lietuvai rūpesčiu atsirado jų serveryje lietuviškos Perlo dokumentacijos direktorija. Kol kas atrodo labai skurdžiai, bet tikiuosi papildyti tuos vertimus. Šiandien verčiau perlreref dokumentacijos skyrių, kuris turėtų Perle pasirodyt su 5.9.0 versija. Skyrius neilgas, tad artimiausiom dienom duosiu tą vertimą visų teismui.

Kaip matuot produktyvumą?

Perlmonksuose radau labai įdomų klausimą: Kaip matuoti programuotojo produktyvumą?. Ganėtinai standartiška yra skaičiuoti per dieną parašomas kodo eilutes, bet kas jeigu vienas programuotojas parašo du kart daugiau, bet palieka penkis kart daugiau riktų? Ar jis produktyvesnis už tą, kuris parašė mažiau, bet tvarkingiau? Kartais per dieną gali būti parašomas ir neigiamas skaičius eilučių – kartais optimizuojant kodas sutrumpinamas. Kaip skaičiuoti produktyvumą tokiu atveju? Atrodo kad geriausia būtų skaičiuoti projektui sugaištą laiką, bet ir Skaityti toliau…

Išleistas Ruby 1.8.0

Atrodo jog vakar buvo išleista Ruby 1.8.0 versija. Parsisiųsti ją galite iš http://www.ruby-lang.org/download-1.8.0.rbx Prisiminiau jog lietuviškos informacijos apie Ruby turbūt geriausia ieškotis mano kažkada pradėtuose versti Ruby manualuose. Viską apie Ruby lietuviškai galite rasti http://lietuvoje.lt/ruby (nors turbūt visus savo asmeninius dalykus reikės persikelti ant asmeninio serverio kada nors).

Įpraiškų variklio paaiškinimas

Bevaikštinėdamas po interneto svetaines aptikau nuorodą į labai puikų skaidrių rinkinį, kuris labai aiškiai paaiškina, kaip veikia įpraiškų variklis Perle (na, ar bet kur kitur, kur veikia Perlo įpraiškos). Jeigu naudojatės įpraiškomis, bet tiksliai nežinote kaip jos veikia, tai labai naudinga pasiskaityti. Skaidres galima ir parsisiųsti.

Naktinėjimai Kaune

Vat vakar su why2liu ir Xawieru buvom papramogaut Kaune. Pradėjom žaisdami pūlą kaip supratau tame pačiame kabake, kur vyko paskutinis kaunietiškas mytas. Man ten baisiai sekėsi, o why2liui teko laimė laimėti tik vieną partiją. Na bet čia neesmė. Kalbos savaime suprantama krypo į kompiuterastines temas. Why2liz susiparinęs dėl www čempionato, nors aš nematau tame jokios tragedijos. Čempionatai lieka čempionatais, juk svetainės daromos ne dėl čempionatų ;) O dėl pono Burgio tai manau irgi visų nuomonė aiški ;) Skaityti toliau…

Perl.lt idėjos

Nepraėjo nei trys dienos nuo to laiko kai parašiau jog gavom perl.lt domeino kontrolę, o jau vis dažniau sulaukiu klausimų kada ten atsiras svetainė. Tad manau reikia paaiškinti kaip aš tai įsivaizduoju. perl.lt yra hostinama pas mr2 KTU barako serveryje. Ten galų gale ir atsidurs visa svetainė. Developinimui galima pilnai naudoti mano serveriuką hacks.perl.lt, kuris tikrai nestebuklingas, bet testavimui jo turėtų pakakti. Juolab nebaisu jog jei kas ir sugrius, nes beveik daugiau niekam tas serveriukas ir Skaityti toliau…

Išleistas PHP4.3.3RC2

Pasiskaičiau šiandien naujieną PHP.lt apie PHP4.3.3RC2 išleidimą. Šiaip man gana keista jog tarp RC1 ir RC2 yra tiek daug pasikeitimų – o ypač kai pradedama naudoti kitas bibliotekų versijas. Kiek teko skaityti apie įvairių open source projektų release cycles, tai kai projektas įeina į „Release Candidate“ statusą joks kitoks naujas kodas nebepriimamas išskyrus bugfixus (o tai reiškia, kad jokios naujos bibliotekos nebededamos, nebevyksta jokie pakeitimai išskyrus tuos kai projektas neveikia taip kaip turėtų – Skaityti toliau…

Perl 5.8.1RC3, egzegezė ir t.t.

Prieš kelias minutes išleistas Perl 5.8.1 RC3. Tai atrodo paskutinis release cadidate prieš galutinį 5.8.1 variantą. Šiame RC3 dar pagerinta asociatyviųjų masyvų atsitiktinumas, bei ištaisyta dar kokia 20 klaidelių (na, kai kurios jų yra tik spellingo klaidos dokumentacijoje ;) RC3 galima parsisiųsti iš CPAN. Taipogi vakar buvo suforkinta 5.6.2 Perlo versija. Planuojama išleisti 5.6.2 už kokio mėnesio ar kito, nes jau yra susikaupę labai daug lopų 5.6.1 versijai, be to kai kurie dalykai iš 5. Skaityti toliau…

Naujienos iš mano gyvenimo

Na ką gi, vasara… Reiškia šiokias tokias atostogas, nežmoniškus karščius ir retesnį sėdėjimą prie kompiuterio ;) Nerašiau jau porą dienų, turbūt atostogų nuotaikų paveiktas. Per pastarąsias keletą dienų įvyko ir daug, ir nieko. Pirkau naują kompiuterį, kuriame dabar sėdi Debianas (hmmm, tik X-sai niekaip nepasileidžia – LCD monitorius jiems nepatinka, bet vakar susikompiliavau 4.3.0 versiją, ir atrodo veiks ;). Iš savo senuko Pentiumo 100 MHz išmečiau Windows95 ir taipogi sudėjau Debianą. Skaityti toliau…

Perlo dokumentacijos atnaujinimai

Vakar gavau patvirtinimą iš PAUSE, jog gavau CPAN ID KUDARASP. Nieko per daug nelaukęs šiandien pasirašiau modulį POD2::LT, kuris atitinka pereitą savaitę perl-documentation@perl.org susirašinėjimo sąraše pasiūlytą sistemą. Atrodo būsiu pirmasis, įkėlęs į CPAN POD2:: modulį. Pereitą savaitę tame pačiame susirašinėjimo sąraše buvo pasiūlytas ir lopas perldoc programai, kad ji galėtų priimti -L kalba opciją, ir rodytų dokumentaciją reikiama kalba. Italai modulyje POD2::IT parašė reikiamus lopus Perl 5.6.0 ir 5.6.1 versijoms. Ta proga aš parašiau lopus ActivePerl 5. Skaityti toliau…

Pagerintas register_globals?

Žaidžiuosi dabar per atostogas šiek tiek su Perl ir PHP ;) Ypač man Perle patinka „taint mode“, kuris tiesiog neleidžia naudoti kintamųjų, gautų iš išorinės aplinkos – ar tai būtų per shellą gauti kintamieji, ar GET/POST/COOKIE HTTP metodais gauti duomenys. PHP šiuo atžvilgiu tik dabar susirūpino šiais dalykais (register_globals gi būdavo On iki 4.2.0 versijos). O jeigu pasirašius savą register_globals atitikmenį? Štai kas man gavosi: <?php define("USE_GET", 1); define("USE_POST", 2); define("USE_COOKIE", 4); $USE_TYPE = array( 'integer' => '/(^\d+$)/', 'hexstring' => '/(^[0-9A-Fa-f]+$)/', 'raw' => '/(. Skaityti toliau…

Perlas gauna eilinį apdovanojimą, PHP portinamas į Parrot

use.perl.org rašo, jog Linux Journal paskelbė Perl5.8.0 geriausiu programavimo įrankiu. Atrodo niekam tai nesukėlė didelių nusistebėjimų. Tarp kitų nugalėtojų yra ir OpenOffice.org, ir PostgreSQL, Webmin, Mozilla1.4, iptables ir t.t Tuo tarpu užtikau Sterling Hughes dienoraštyje straipsniuką apie tai, jog jis pradėjo portinti PHP į parrot platformą. Parrot kada nors pakeis Zend engine?

Projektas „Ponie“

Ne per seniausiai (liepos 16) vyko O’reilly Open Source konferencija (OSCON), kuri yra labai populiari tarp atviro kodo programuotojų. Jos metu tradiciškai Larry Wall (na gi tas pats Perl autorius) perskaito pranešimą apie tai kaip sekasi Perlui. Šis pranešimas visad vadinasi „State of the Onion“ (pašaipa iš Amerikos prezidento metinio pranešimo, kuris vadinasi „State of the Union“). Šįmet tai jau septintasis pranešimas (jį galima rasti čia). Kaip ir visada, jis buvo juokingas, bet kartu atvėrė ir Larry Perlo viziją. Skaityti toliau…

Dar viena CSS pamoka

Užtikau dar vieną labai gerą pamokos stiliaus straipsnį apie CSS meniu. Na atrodo tai tikrai neblogai. Ech.. jei tik nereiktų taikytis prie kreivo IE CSS palaikymo tai tiek visokių gerų dalykų su CSS galima padaryt būtų ;)

Rusiškas Linux

Štai kaip atrodo rusiško Linux logotipas: http://ice.nice.ru/ruslinux.jpeg. Šypsojausi geras penkias minutes ir nesusilaikiau apie tai neparašęs ;)

Internetas yra šūdas

Per simplebits.com radau labai įdomią svetainę, verčiančią susimąstyti ir trimituojančią frazę „internet is shit“. Pagrindinė idėja tame, jog praleidžiame internete per daug laiko, kai galėtume tą laiką praleisti darydami realius dalykus. Internetas nėra visuotinis. Jie žmogaus neranda Google tai nereiškia jog jis neegzistuoja. Internetas mus per daug užvaldė. Labai įdomi citata: “If I can operate Google, I can find anything… Google, combined with Wi-Fi, is a little bit like God. God is wireless, God is everywhere and God sees and knows everything. Skaityti toliau…

Perlininkai visur…

Vat nuėjau į IRC tinklą irc.freenode.org pasižiūrėti kaip gyvena pasaulio programuotojai. Užsukau į #php ir #perl, pamačiau klausimą apie tai kaip sužinot ar serveris gyvas ir nepažiūrėjau kuriame kanale esu. Kadangi pasiūliau Perlinį sprendimą, tai buvau ne kaip sutiktas pasaulio PHPistų ;) <hollo> errr.. i cant figure out the most optimal way to deturn wether a server ip running or not <doc|work> hollo: check out curl (is the standard answer for that) <moxliukas> Net::Ping? Skaityti toliau…

Naudinga Perlo pragma

Kažkaip šiandien varčiausi Perlo dokumentaciją ir aptikau labai naudingą Perlo pragmą, kuri padeda geriau išsiaiškinti kaip veikia įpraiškos. Tereikia parašyti use re ‘debug’; ir visas įpraiškų paieškos procesas atsiveria prieš jus ;) Štai pavyzdys: use re 'debug'; my $f = 'foo'; $a =~ /o+/; Spausdina: Compiling REx `o+' size 4 Got 36 bytes for offset annotations. first at 2 1: PLUS(4) 2: EXACT <o>(0) 4: END(0) anchored `o' at 0 (checking anchored) plus minlen 1 Offsets: [4] 2[1] 1[1] 0[0] 3[0] Guessing start of match, REx `o+' against `foo'. Skaityti toliau…

Truputis ASP

Na, galvojau, kad ko jau ko, o VBScript tai nereikės niekad krapštyt. Klydau. Vat prisireikė staiga su ASP padaryt priėjimą prie Access duombazės ir būtent reikėjo daryti tai su ASP. Problemos sprenimą pradėjau pasigooglindamas apie pačią ASP technologiją. Realiai serveryje turėjau pasirinkimą iš VBScript, JavaScript ir PerlScript. Spėkit iš trijų kartų kurią kalbą pasirinkau naudoti. Neatspėjot, ne Perlą. Tiksliau jau buvau beveik viską parašęs PerlScriptu, bet ten tokia kvaila implementacija, kad nelikę iš to PerlScript viso Perlo grožio. Skaityti toliau…

Dar keletas „įvado į Perlą“ formatų

Na, kadangi trūko pdf formato, tai padariau ir jo versiją (bei keletą kitų). Dabar galima rasti pod, html, pdf, txt, TeX, man, doc, rtf ir chm versijas. Beje, labai būčiau dėkingas, jei galėtumėte padėti pataisyti šio įvado stilių ir rasti bei ištaisyti klaidas. Lietuvių kalba nėra mano stipriausia sfera, ir ypač prie galo sunkokai sekėsi versti. Žodžiu labai laukiu pastabų ir pasiūlymų. Aišku šiuo įvadu neapsiribosiu.. Perlo dokumentaciją sudaro 800000 Skaityti toliau…

Įvadas į Perlą įvairiais formatais

Persirašiau savąjį įvadą į Perlą (perlintro vertimą) į POD formatą. POD formatas yra Perlo dalis, juo rašoma visa Perlo dokumentacija, tad nenuostabu kad egzistuoja daug visokių konvertavimo programėlių, kuriomis iš POD galima sukurti HTML, txt, LaTeX, man ir kitokių formatų dokumentus. tad dabar įvadą į Perlą lietuviškai galima parsisiųsti šiais formatais: POD, HTML, LaTeX, man ir txt.

Parrot ir Python lenktynės

Jau seniai buvo kalbėta, jog vienas pagrindinių Parrot kūrėjų (Parrot yra Perl6 virtualioji platforma) Dan Sugalski susilažino su Python kūrėju Guido van Rossum, kad Parrot baitkodas bus greitesnis už Pitono baitkodą (Į Parrot baitkodą bus galima kompiliuoti ne vien Perl, bet ir Python, Ruby, Smalltalk, Basic, ir ką tik nori). Atrodo, jog Dan nori sukurti tokią platformą, kuri laisvai galėtų konkuruoti tarp jau dabar egzistuojančių. Tiesą sakant jau dabar mano 120MHz Pentiume Parrot sugeba vykdyti apie 1-2 Skaityti toliau…

Įvadas į Perl: baigiamoji dalis: įpraiškos ir kita

Įpraiškos Perlas palaiko sudėtingą ir plačią įpraiškų sintaksę. Pilną jos aprašymą galima rasti perlrequick, perlretut ir kituose dokumentacijos skyriuose. Tačiau trumpai: Paprastas tikrinimas if (/foo/) { ... } # 'true' jei $_ yra simbolių seka 'foo' if($a =~ /foo/) { ... } # 'true' jei $a yra simbolių seka 'foo' Įpraiškų operatorius // aprašytas perlop dokumentacijoje. Jis pagal nutylėjimą įprašką taiko kintamajam $_, tačiau tai galima pakeisti, pasinaudojus operatoriumi =~ (kurio aprašymą irgi galima rasti perlop dokumentacijoje). Skaityti toliau…

HTML::Mason

Šiandien susidėjau į serverį HTML::Mason modulį, kurio pagalba galima rašytis Perlinius skriptus PHP stiliumi – t.y. tiesiai įterpiant juos į HTML kodą. Tiesa, viskas ne taip paprasta, kaip tik HTML::Mason turi daugiau visokių ypatybių ir gali būti naudojamas tiek šablonams (jei norima tik tokio funkcionalumo), tiek PHP stiliaus programavimui. Kiek pamenu Nightblade buvo pareiškęs, kad jis stengiasi nebenaudot šablonų, o tik nuosaikiai naudoja PHP kodą pačiame HTML. Tai atrodo jog HTML::Mason filosofija ir yra būtent tokia. Skaityti toliau…

Super pakaitalas phpDevServeriui

Beklaidžiojant po PerlMonksus užtikau nuorodą į vieną neblogą sprendimą Windows platformai. Tai web serveris su visais programavimui reikalingais dalykais. Nors idėja panaši į phpDevServer, bet filosofija radikaliai skirtinga – kai devserver stengėsi būti kuo mažesnis, šitas daiktas stengiasi būti kuo didesnis ;) Štai kas į jį įeina: Apache 2.0.46, MySQL 4.0.13, PHP 4.3.2 + PEAR, Perl 5.8.0, mod_php 4.3.2, mod_perl 1.99_10, mod_ssl 2.0.46, openssl 0.9.7b, PHPMyAdmin 2.5.1, Webalizer 2.01-10, Mercury Mail Transport System for Win32 and NetWare Systems Skaityti toliau…

Perlo skaitymo iš bylų būdai

Perlas leidžia nuskaityti duomenis iš bylų daugybe būdų, kai kurie ganėtinai bjaurūs ir nenaudotini. Štai kad ir šis, sutinkamas dažniausiai: { local $/ = undef; open FH, "<$byla"; $duomenys = <FH>; close FH; } Teigiamos pusės: visiems įprasta. Iš kart nuskaito duomenis iš bylos nenaudojant tarpinių masyvų. Neigiamos pusės: $duomenys negali būti leksinis kintamasis, aprašytas su my, nes specialiai reikia sukurti bloką tam kam lokalizuotume $/ Kitas dažnas pavyzdys: @ARGV = ($byla); my $duomenys = join '', <>; Teigiama: Trumpa ir aišku. Skaityti toliau…

Išleistas Perl 5.8.1 RC1

Atrodo, kad ką tik išleistas Perl 5.8.1 RC1. perldelta dokumentacijoje matosi keletas pakeitimų. Vienas svarbiausių pakeitimų yra asociatyviųjų masyvų atsitiktinės tvarkos pagerinimo algoritmas (ten BugTraq berods rašė jog galima padaryt DOS ataką prieš programą, nes kol kas dauguma asociatyviųjų masyvų ne visai atsitiktiniu būdu sudaro masyvo raktų eilę – sudėtingas tas bugas, tik žinau kad egzistuoja beveik visose kalbose ir programose ir kad gali dėl to gautis Denial of Service, nors atrodo tik teoriniam lygyje) Skaityti toliau…

Įvadas į Perl: trečioji dalis: operatoriai ir I/O

Operatoriai ir funkcijos Perlas turi daug standartinių funkcijų. kai kurias jau matėme šiame įvade (tokias kaip print, sort arba reverse). Pilnas funkcijų sąrašas yra perlfunc dokumentacijoje ir apie kurią nors funkciją lengva pasiskaityti konsolėje įvedus perldoc -f funkcijospavadinimas. Perlo operatoriai pilnai aprašyti perlop dokumentacijoje. Štai keletas dažniau sutinkamų: Aritmetiniai: + sudėtis - atimtis * daugyba / dalyba Matematinio palyginimo: == lygybės != nelygybės < mažiau negu > daugiau negu <= mažiau arba lygu >= daugiau arba lygu Simbolių eilučių palyginimo: Skaityti toliau…

Darbai, darbai…

Jau galvojau, kad baigsis Dainų šventė tai bus kada atsikvėpt. Pasirodo užgriūva nauji projektai, kurie beje susiję labiau su mano darbu (internetas, programavimas, adminavimas ir pan.) Per pastarąsias dienas baiginėju verst perlintro – nėra ten tiek daug, bet visi laiko neturi, tame tarpe ir aš pats, tad gaunasi viskas lėtai. Na tikiuosi ryt poryt papostint paskutines „įvado į Perl“ dalis.

Kas svarbiausia šablonų varikliams

Nuskaičiau šiandien PHP forume įdomią diskusiją apie tai kas svarbiausia PHP šablonų varikliuose (ačiū scooox už nuorodą). Labiausiai prieštaringų minčių man sukėlė citata O jei template nera svarbiausia greitis… tai kas tada svarbu? Navarotai? Jei taip – tada tu grybas. Tiesą sakant „navarotai“ yra labai svarbu. Ir turbūt svarbiausia (na, jei greitis nėra visiškai šliaužiantis). Gyvename tokiais laikais kai kompiuterio laikas yra pigus, o programuotojų laikas kainuoja brangiai, tad aš geriau rinkčiausi lėtesnę šablonų sistemą (na, ne tris kart lėtesnę, bet tarkim iki 50% lėtesnę) jei su ja man būtų žymiai lengviau programuoti. Skaityti toliau…

PHP šablonai: kodėl ne HTML?

Pasiskaičius apie lietuviškus (ir ne tik) PHP šablonus pasidarė man labai keista ir įdomu kodėl visuose php šablonuose naudojamos kelių stilių žymos (t.y ir <tplbilekas> HTML stiliaus ir {foo.bar} stiliaus) Kažkaip nesugebu šito pateisint niekaip. Juk gi su tais {} tik problemos su JavaScriptais ir panašiai (pamenat, pukomuko ten changeloge vargai aprašyti? :) Be to su HTML stiliaus žymomis tai jei nesuveikia šablonas dėl kažkokių priežasčių, tai nelenda šiūkšlės į ekraną, nes naršyklės ignoruoja nežinomas HTML žymes. Skaityti toliau…

Įvadas į Perl: antroji dalis: kintamųjų sritys, ciklai ir sąlygos

Kintamųjų sritys** Kol kas visada kintamuosius aprašėme naudodami šią sintaksę: my $kintamasis = "reikšmė"; Tiesą sakant, my nėra būtinas, galima tiesiog rašyti: $kintamasis = "reikšmė"; Tačiau jei praleidžiate my, sukuriamas globalusis kintamasis visoje jūsų programoje, o tai nėra pats geriausias programavimo būdas. my sukuria leksinės srities (lexically scoped) kintamąjį, kuris galioja tik tame bloke, kuriame jis yra aprašytas (bloką sudaro keletas sakinių, apskliaustų figūriniais skliaustais). my $a = "foo"; if ($kazkas) { my $b = "bar"; print $a; # spausdina "foo" print $b; # spausdina "bar" } print $a; # spausdina "foo" print $b; # nieko nespausdina, nes $b galiojimo blokas jau baigėsi Jeigu naudosite my kartu su use strict; jūsų programos pradžioje, Perlo interpretatorius galės pastebėti dažnas programuotojų klaidas ir apie tai jus įspėti. Skaityti toliau…

Dainų šventė

Kaip jau turbūt pastebėjot, paskutiniu metu čia ne dažnai atnaujinu svetainę. Priežastis paprasta – dainų šventė. Dirbu gi kompanijoj, kuri yra organizatorius, tad šią savaitę tikrai pakanka darbo ;)

Įvadas į Perl: pirma dalis: sintaksė ir kintamieji

Kažkada praeitą savaitę buvau pradėjęs versti perlintro dokumentaciją, bet kol kas to nesu baigęs daryti. Na, gal kam bus naudinga ir tai ką jau esu padaręs, tad štai pirmoji įvado į perl dalis ;) Kas yra Perl? Perl yra bendros paskirties programavimo kalba, kuri pradžioje buvo skirta teksto manipuliavimui, o dabar yra naudojama daugeliui užduočių: sistemų administravimui, interneto svetainių, tinklo, grafinių sąsajų programavimui ir kitoms užduotims. Ši kalba yra labiau praktiška (lengva naudoti, efektyvi, pilna) negu graži (maža, elegantiška, minimalistinė). Skaityti toliau…

Frontpage vartotojai

Man nedažnai tenka bendraut su klientais, kuriems reikai atlikti kokius nors internetinių svetainių programavimo darbus, tad šiandien susitikimas su vienu tokiu man pasirodė labai keistas. Užsakovas, firmos vadovas buvo labai malonus, viskas ten su juo sutarta, viskas tvarkoj. Perdavė jis tą visą reikalą tvarkyt vienam tokiam darbuotojui, kuris matyt kompanijoj daugiausiai nusimano apie kompiuterastinius internetinius dalykus (beje, kompanija yra labai maža, gal tik kokie 5 darbuotojai). Visa problema tame, kad jis mano jog nusimano labai gerai, nes minimaliai moka naudotis Frontpage (na, „minimaliai“ tai reiškia „moka įterpti nuorodą grafiniame režime“). Skaityti toliau…

Perl bendruomenė

Vakar po truputį pradėjau grįžinėti į IRC, bet tai kažkaip tai džiaugsmo neteikia. Atrodo kad #perl kanale vyrauja ganėtinai slogi pesimizmo pilna nuotaika. mr2 visai nusivylęs bet kokiomis pastangomis ir idėjomis pasiekti kažką vardan perlo Lietuvoje, nebemato visiškai jokios perspektyvos, nes jo nuomone tiesiog neliko normalių perl programuotojų. Prisiminėm tuos laikus, kai #perl kanale sėdėdavom trise ir tai buvo labai geri laikai. Matyt senstam mes, nostalgija mus apėmusi. Na, dabar kanale yra virš 20 žmonių, bet dauguma jų tik dėl „masės“, nemokantys ir kas turbūt dar baisiau, visai nesidomintys Perlu. Skaityti toliau…

Perlo „range“ operatorius

EnC manęs PHP forume paprašė paaiškint, kaip veikia Perlo „range“ operatorius. Nesinori PHP forumą teršti perliniais dalykais, tad bandysiu tai paaiškinti čia. Beje, visa tai ką čia rašau galima rasti Perlo dokumentacijoje (konsolėje tereikia surinkt perldoc perlop). Perlo „range“ operatorius žymimas dviem taškais, ir reiškia faktiškai du dalykus. Pirmoji reikšmė yra labai paprasta – parašius 1..10 gausime reikšmių nuo 1 iki 10 sąrašą (list). Būtent ši operatoriaus reikšmė naudojama masyvų kontekste (list context – kai reikia jog išraiška grąžintų masyvą, o ne skaliarą). Skaityti toliau…

Perl vs PHP mūšis

Na, šiandien užtikau tikrai lyg man paruoštą klausimą php.lt forume. Klausiama, kas geriau mokytis, PHP ar Perl. Aišku nesusilaikiau ir parašiau savo nuomonę. Tad jei norit pasiskaityt Perlinės propagandos iš mano lūpų, tai kreipkit savo naršykles ten ;) Bėgu slėptis nuo PHP fanatikų atakų ;)

„Sveikas, pasauli!“ konkurso rezultatai

Dėkui Sauliui, kuris priminė, kad reikia publikuoti „sveikas pasauli!“ konkurso rezultatus, nes tai jau turėjau padaryti prieš porą mėnesių ;) Iš viso dalyvavo 5 dalyviai, iš kurių viena mergina (kas yra labai malonu). Kadangi konkurso dalyvių ne tiek ir daug, tai sumaniau, kad visiems jiems pastatysiu po bokalą alaus. Kadangi sau statyt alaus kažkaip neišeina, tai šį papildomą atliekamą bokalą skiriu vienintelei dalyvavusiai merginai (manau jūs pilnai sutiksite, kad jos darbas to vertas). Skaityti toliau…

Įpraiškų programėlė

Aptikau ganėtinai įdomią programėlę, kuri vizualiai leidžia sudarinėti įpraiškas. Yra WIndows ir Linux versijos. Turėtų labai padėti rašyti įpraiškas žmonėms kurie nelabai jas dar moka ir supranta, o kartu ir palengvint tų baisių triaukščių įpraiškų rašymą jau pažengusiems. Ši programėlė palaiko „Perl compatible“ įpraiškų sintaksę, tad naudinga ir Perl, ir PHP, ir dar visokiem kitokiem programuotojams.

Svetainės portabilumas

Teko truputį pasukt galvą mąstant kaip reikės padaryt install skriptą šiai svetainei, jei kas norėtų tokį dalyką pasikurti pas save. Atrodo, kad įdiegimo programėlė gali būti sudėtingesnė už pačią svetainę ;) Kol kas šios svetainės įdiegimui reikia root teisių, nes visas dienoraščio pildymas veikia per elektroninį paštą (tad reikia priėjimo prie /etc/aliases). Na, tai nedidelė problema – galima pildymą daryti per HTML formas, apsaugotas slaptažodžiu. Kitas svarbus dalykas yra Perlo moduliai. Skaityti toliau…

Komentarų kodo pokyčiai

Visgi pakeičiau šiek tiek kodą, visiškai jo neperrašydamas. Komentarai nebeturėtų dubliuotis (tikiuosi). Sesijos pilnai dar neveikia (faktiškai iš vienos subrutinos reikia grąžinti ne masyvą, o nuorodą į masyvą, bet tam reiktų keist nemažai kodo ;) Pats didžiausias pokytis turbūt yra šioks toks BBCode įvedimas į komentarus. Sakau „šioks toks“, nes nežinau ar jis stabiliai veikia. Turėtų URL’us automatiškai parodyt su linkais (nieko nereik daryt, viskas turėtų automagiškai, jei URL prasideda http://). Skaityti toliau…

Gresia svetainės perrašymas

Dar savaitę kitą būsiu tikrai užimtas visokiais darbais (dėl to ir IRC nesirodau.. nors šiaip tai manau, kad tiek išsigydžiau šią ligą, jog net nebesinori ten būti. Turbūt vėl tapau normaliu eiliniu piliečiu ignoruojančiu IRC), bet kai atrasiu laiko reikės stipriai prisėsti prie šito dienoraščio kodo sutvarkymo. Pagrindinė problema yra ta, kad jis tapo ganėtinai smagia kodo koše, kurioje net parseris gali dantis išsilaužti (patarimas ateičiai – use CGI::Application). Visą Skaityti toliau…

PHP naujienos

Vakar buvo išleista PHP 4.3.3RC1 versija. Tiesą sakant Changeloge tik riktų pataisymai ir nieko radikaliai naujo. Na, taip ir turėtų būti – tai tik rodo, kad pagaliau 4.3.x šaka tampa stabilia (prisiminus kaip 4.3.0 turėjo greit būti pakeista 4.3.1 dėl kažkokio didelio CGI rikto tai lyg ši 4.3.x šaka nėra labai sėkminga stabilumo požiūriu) O štai pukomuko išleido 1.9 phemplate versiją. Aišku man labai malonu, kad mano teoriniai pamąstymai apie masyvų pririšimą prie šablonų įgijo realesnį egzistavimą (nors kaip ir sakiau, praktinio jų sugalvojimo kol kas nesugalvojau – nebent greičio padidėjimas, bet ir tai reikia patestuot). Skaityti toliau…

Neblogas straipsnis apie kodo optimizavimą

Suradau labai neblogą straipsnį iš MSDN apie kodo optimizavimą. Tiesa, jis daugiausia pritaikytas .NET, bet yra ten neblogų paaiškinimų kaip veikia cache, RAM, kietas diskas ir panašiai. Tas straipsnis labiau gal skirtas ompiliuojamoms į mašininį kodą kalboms, bet pravartu pasiskaityt visiems. Net nekenčiantiems .NET ir Microsoft. Na, aš tai visad dar manau, jog kodas pirma turi gerai veikt, ir tik po to kai nelieka riktų, reikia jį optimizuot. Vienas iš UNIX principų: „first, make it work, then, make it work fast“

Juokingas MS riktas

Čia turbūt juokingiausias Microsoft riktas ;) Error Message: Your Password Must Be at Least 18770 Characters and Cannot Repeat Any of Your Previous 30689 Passwords Sėkmės keičiantis slaptažodį ;)

Išleista Mozilla 1.4RC2

Išleista Mozilla 1.4RC2. Tai lyg ir paskutinis release candidate prieš galutinę 1.4 versiją. Savo ruožtu, 1.4 bus paskutinė Mozillos versija, kuri išleidžiama kartu su pašto klientu, IRC klientu, ir krūva kitų dalykų. Mozillos planuose ruošiamasi 1.5 ir 1.6 versijose įdėti daug „pavojingesnių kodo stabilumui“ patobulinimų bei visą dėmesį sutelkti į Firebird ir Thunderbird.

Sesija baigiasi, darbai tęsiasi

Tai lyg ir sesija eina link galo, šiandien laikiau paskutinį egzaminą. Na, dar liko kursinio gynimas. Tačiau sesijos pabaiga nereiškia darbų pabaigos, o jų prisikaupė sesijos metu nemažokai. Šiandien vėl įsidiegiau XChat, bet kas keisčiausia, atrodo nesu taip pasiilgęs IRC, kaip buvo galima tikėtis. O tai labai gerai, nes kaip minėjau, darbų turiu sočiai. Dar pastebėjau, jog esu ganėtinai atitrūkęs nuo pasaulio įvykių – pražiopsojau visą tą reikalą su SCO ir Linux bei daugelį kitų Skaityti toliau…

Hakeriai puola VB?

Per security@konf.lt gavau nuorodą į tokią keistą svetainę http://timand.narod.ru/, kurioje rašoma, kad autorius gali laisvai pavogti priėjimą prie www.one.lt bei Vilniaus Banko. Kaip to įrodymas duodami keletas slaptažodžių bei ekrano nuotraukų. Nežinau, ar tikėt tuo kas ten parašyta. Juolab, kad abejonių kelia labai daug dalykų: Baisiai laužyta ir prasta anglų kalba. Na, gal tai specialus apsimetinėjimas ir panašiai, bet sunkiai galiu patikėt, kad žmogus, pakankamai metų praleidęs prie kompiuterio nemokėtų normaliai rišliai angliškai rašyt (na blogiausiu atveju galėjo parašyt M3 0Wnz j00) Šantažas ir pinigų prašymas. Skaityti toliau…

IE mirė, tegyvuoja Mozilla?

Nežinau ar tai tiesa, bet sklando gandai, jog Internet Explorer 6-oji versija bus jau paskutinė. Nuo šiol Microsoft nebegamins naujų IE versijų Makintošams bei atrodo kad nebegamins atskiros naršylės versijos. Žodžiu jei norėsit naudotis naujesniu IE, teks atsinaujint visą operacinę sistemą. Iš vienos pusės gal tai ir nieko tokio blogo – IE6.0 ilgam taps standartu, kuriuo visi naudosis (na, juk dar yra žmonių besinaudojančių Windows’98, tad negi jie greit dėsis naują operacinę sistemą tik Skaityti toliau…

Nepasiduok kompiuterio pagundoms

Po labai didelės pertraukos, į mano rankas pateko Kompiuterija. Vos tik atsivertus žurnalą perskaičiau labai juokingą Bronislavo Burgio straipsniuką „Nepasiduok kompiuterio pagundoms“. Idėja ten pagrindinė tame kad autorius bando išgelbėti visuomenę (ir kaip pats prisipažįsta, kartu ir save) nuo sukompiuterastėjimo ir bendravimo stokos. Na, man, kaip save gerbiančiam kompiuterastui, tai aišku sukėlė šypseną. Tokią didelę ir plačią. Tame aprašyti 9 punktai, ko nereiktų daryti prisėdus prie kompiuterio. Štai jie, paeiliui: Skaityti toliau…

Kompiuterinė lietuvybė

Prieš kokią savaitę prisijungiau prie komp_lt konferencijos. Padariau tai dėl to, kad pastebėjau jog man visgi rūpi lietuvybė kompiuterastinėse erdvėse (jeigu dar prisimenat, pamatęs anglišką Edmundo Mišeikio interneto dienoraštį buvau šiek tiek nepatenkintas ;). Aišku iš manęs prastas lietuvininkas. Nemoku nei gražiai stilistiškai lietuviškai rašyt, nei per daug ten laikausi rašybos taisyklių (visi mano sakiniai, nors ir užrašyti, bet skamba kaip šnekamoji kalba – nebus iš manęs rašytojo :) Bet visgi prie komp_lt prisijungiau. Skaityti toliau…

Perlo objektai

Sesija labai užimtas metas. Bet kartu tuo pačiu metu vyksta ir šiaip daug dalykų ir netgi retokai būnu prie kompiuterio. Kaip matau kai kurie (o ypač Nightblade) jau sunerimę, kad aš dingęs arba perėjęs į PHP stovyklą. Tai vat: nė velnio. Šiandien (tiksliau vakar, bet paskui taip išėjo, kad su viena mergina klaidžiojau po miškus, o paskui šiek tiek gėriau su mr2, perl ir Neska, tad Perlui neliko laiko) sumąsčiau, kad parašysiu apie Perlo objektus. Skaityti toliau…

Labai paprasti PHP šablonai

Šiandien kažkas PHP konferencijoj išreiškė mintį, kad kiekvienas save gerbiantis PHP programuotojas turi būti pasirašęs savo lankytojų skaitliuką, duomenų bazės abstrakcijos klasę ir šablonų klasę. Na, skaitliukas turbūt lengviausia :) Duomenų bazės šiokią tokią abstrakciją irgi esu rašęs, šablonus taip pat, tad turbūt galiu prisirašyti save prie tų „save gerbiančių PHP programuotojų“ ;) Tiesa, jokiu būdu nesu šablonų ekspertas. Teko man naudotis tik pukomuko phemplate, bei savo kurtais šablonais (kurie dabar šiek tiek juokingai atrodo, mat rašiau lygiai prieš metus. Skaityti toliau…

Ekstremalus programavimas su PHP

Prisiskaičiau daug visokių dalykų apie ekstremalų programavimą. Kaip žinia, ten labai svarbus programų testavimas. Faktiškai viena svarbiausių idėjų yra „pirma parašyk neveikiantį testą, paskui tik pakeisk programą, kad tas testas veiktų“. Šitaip testuojant kiekvieną programos gabaliuką galima užtikrinti kad programa veiks taip kaip buvo planuota ir liks mažiau nesugaudytų vabaliukų. Ant mano mylimojo Perl yra toks modulis Test::Simple (teko netgi girdėti kad Perlas turi vieną geriausių testavimo įrankų rinkinį – panašus yra lyg tik Javos JUnit). Skaityti toliau…

Funkcinis programavimas su Haskell

Vat šiandien truputį skaitinėjausi apie Haskell programavimo kalbą. Tai grynai funkcinė programavimo kalba (faktiškai pati įdomiausia dalis ten apie tai kas yra funkcinė programavimo kalba) ir bent jau man truputį priminė LISP tik be skliaustelių (na.. aišku priminė tik dėl Lambda funkcijų ir dėl to kad ten kintamųjų priskyrimas neturi reikšmės atrodo ;) Vat quicksort algoritmas Haskeliu: qsort [] = [] qsort (x:xs) = qsort elts_lt_x ++ [x] ++ qsort elts_greq_x where elts_lt_x = [y | y <- xs, y < x] elts_greq_x = [y | y <- xs, y >= x] Tiesą sakant kodas skaitosi gana lengvai jei šiek tiek matematikos mokaisi. Skaityti toliau…

Perkrauta matrica: kompiuterastinis požiūris

Šį penktadienį, atsiklausęs #php kanalo ar niekas neina gerti, supratau kad teks vakarą planuotis kažkaip pačiam. Kadangi vis dar prisilaikau „jokio IRC“ politikos, tai nutariau nueiti į kiną ir pažiūrėti perkrautą matricą. Tai jeigu dar nematėt šio filmo ir nenorit sužinot jo detalių, tučtuojau baikit skaityt. Jei jūs vis dar čia, reiškia norit pasiskaityti mano nuomonę apie filmą. Aš, kaip ir visi (ok, ne visi… pukomuko yra kitos nuomonės) esu nusivylęs filmu. Skaityti toliau…

Kursiniai, Google ir IRC

Na vakar lyg baigiau rašyti kursinį, šiandien priduot jį reikia :) Nors kursinis turėjo būti iš finansų srities, ganėtinai nemažai ten gavosi ekonometrijos ir matematinių skaičiavimų (man kažkaip labiau patinka kai yra krūva mažai kam suprantamų formulių ir statistinių tekstų, o ne daug priskiesta pliurpalizmų) Šiandien darbe pasižiūrėjau kaip lietuvoje.lt serverį suranda google. Atrodo prisidirbau – daugiausiai lankytojų iš google mane pasiekia įvedę paieškoje „decode iso 8859 c#“. Žodžiu kažkaip lyg ir tapau priešingos C# stovyklos pagalbos šaltiniu Skaityti toliau…

Išinstaliavau XChat

Bandydamas pažaboti savo laiko švaistymą sesijos metu, šiandien išinstaliavau visus IRC klientus bei darbe užblokavau 6667-6668 portus. Tad manęs nematysit IRC porą savaičių (išskyrus savaitgaliais…) Tikiuosi tai pagerins mano motyvaciją rengiantis egzaminams :) Einu skaitytis apie SODROS biudžeto sudarymo ir tvirtinimo procesą :/

Perl/CGI vs PHP

Perlmonks vėlgi turi šaunų threadą apie Perl/CGI vs PHP. Šį kartą jis pasižymėjo gana įdomiais posakiais (na, ko gi tikėtis, juk perlo fanatikų klausia nuomonės ;) Every PHP geek will claim PHP is better for so many reasons, but every perl geek knows better. PHP as a language is basically Perl with all the fun parts taken out PHP is easier to learn, Perl is easier to get things done Skaityti toliau…

Darbai, mokslai…

Nagi prasidėjo sesija. Be to ir darbai nesibaigia. Tai reiškia, kad aš čia per daug nesireikšiu kokias porą savaičių. Beje, prašė manęs šiandien parašyti perlinę programėlę, kuri išrinktų visas šių metų dienas, kur yra savaitgaliai. Didžiausias klausėjo nustebimas buvo tas, jog jei pateiki funkcijai Date::Calc->Day_of_Week() blogai suformuotą datą (tarkim 20012 metų 15 mėnesio 89 dieną) tai ji nesikeikia. Na, funkcija tokiu atveju grąžina 0, kai normliai grąžint turi nuo 1 ki 7, Skaityti toliau…

Optimizavau Ruby

Visgi nesinorėjo tikėti, kad Ruby toks lėtas, todėl pasiskaičiau manualą. Pirma, susitvarkiau su tuo nil. Pasirodo, užteko nurodyt reikšmę pagal nutylėjimą (hmmm… įdomu tokie bajeriai kitose kalbose iš vis yra?). Paskui ir patį kodą perrašiau truputį panašiau į Ruby kodą ;) Rezultatas aiškus: kodas sutrumpėjo iki kokių 6 eilučių (atkaklios rungtynės su Perlu ;), o kodo greitis padidėjo penkis (!) kartus. Tiesa, algoritmas šiek tiek pasikeitė. Reikės tuo pačiu algoritmu ant PHP ką nors pabandyt. Skaityti toliau…

Perl vs PHP vs Ruby

Taip jau visad gaunasi kad kai reikia mokytis tai darai bet ką, tik ne mokaisi. Tad šiandien padariau dar vieną benchmarką, kuris gal būt bus įdomus ir kitiems. Problema tokia: reikia programos, kuri nuskaitytų bylą ir suskaičiuotų kiek yra skirtingų simbolių (tarkim „a“ – 152 kartai, „b“ – 189, ir panašiai). Algoritmas paprastas ir visur vienodas: nusiskaitom bylą po eilutę, skaidom į simbolių masyvą, pereinam per šį masyvą, padidindami atitinkamas reikšmes saugomas asociatyviajame masyve (jei skamba sudėtingai, tai žiūrėkit kodą, ten aiškiau ;) Skaityti toliau…

Įpraiškų greičio testai

Šiandien visą dieną rašiau kursinį darbą (tikrai ne apie programavimą… Apie valstybės išlaidų skirstymą pagal valstybės funkcijas bei struktūrinių pokyčių tendencijas :). Tai vakare sugalvojau kad reikia truputį pailsėt ir nuėjau pasibandyt įpraiškų greičių. Tarkim turim stringą „Čia gali būti tiek Perlas, tiek Pitonas“ ir norim patikrint ar jame yra „Perl“ arba „Python“ (šiuo atveju yra tik „Perl“, nes „Python“ parašytas su trumpa „i“). Šiam tikslui tiktų labai paprasta įpraiška (tiems, kas jau nori rėkti „bet čia juk nereikia įpraiškos! Skaityti toliau…

Brodvėjus ir girtuoklystės

Na sėdžiu Brodvėjuj , bet kaip tikras kompiuterastas webloginu per mobilką. Vadinkit mane išprotėjusiu. PS. mergos aišku nenukabinau ;)

Prisiminiau Ruby

Tai kaip sakiau, pasileidau serveryje mod_ruby. Na, galvoju reikia prisiminti apie ką tas pats Rubinas yra ;) Taigi išsitraukiau senus savo paties verstus manualus ir programėles, kurias galima rasti čia ir pasileidau testinį skriptuką. Jo kodą galima rasti čia. Smagi visgi kalba rubinas. Dar šiek tiek skaitinėjau apie Smalltalk. Atrodo viena objektinio programavimo pradininkių, bet skirta daugiausia vaikams (nu kaip Logo beveik, arba man tik toks įspūdis susidarė). Tačiau smalltalk irgi turi gerų idėjų. Skaityti toliau…

LiveJournal sistema ir jos problemos

Jei kada norėjot sužinoti kaip veikai didelės svetainės, kaip tarkim LiveJournal, tai galit pasiskaityt apie tai čia. Ten taip pat aprašomos problemos, su kuriomis jie susiduria, ir kaip jie ruošiasi jas spręsti. Atrodo didžiausia jų problema yra MySQL. Ech, aš irgi noriu klasterio serverių ;) Na, bent jau vieno gero serverio…

Simon Willison: CSS mokslai tęsiasi

Jau seniau rašiau apie Simon Willison ir jo CSS pradžiamokslius. Tai vat, šią savaitę jis parašė dar dvi dalis apie CSS: viena jų gynai teorinė, ir aiškina apie CSS dežės modelį, o kitas jį pritaiko jį praktiškai. Naudingi skaitiniai.

Išleista Mozilla 1.4 RC1

Šiandien išleistas Mozilla 1.4 RC1, taigi Mozilla 1.4 jau išlipo iš beta stadijos. Pagrindinis pagerinimas yra galimybė naudotis MS Proksiais (tai labai svarbu didelėse korporacijose, kur iki šiol dėl MS proksių reikdavo naudoti tik IE). Aišku kaip visada krūva kitų nedidelių pagerinimų. Tiesa, kažkodėl visa 1.4 serija man neveikia ant WinXP namie :/ Reikės pažiūrėt, gal jau čia pataisė (nors jaučiu kad problema pas mane su Windowsais)

Pagaliau tvarka su webserveriu

Lyg atkasiau kodėl Apache naudojo seną perl versiją – pasirodo mod_perl buvo instaliuotas per apt-get ir ten su juo sunkoka susitvarkyt kartais buvo (pasirodo kompiliuotų paketų sistema ne visada geras dalykas). Žodžiu išėmiau paketus, sukompiliavau viską per sourcus. Viskas veikia šauniai ir turėtų bent jau teoriškai greičiau veikt, nes bent jau kodas dabar optimizuotas i686 o ne i386. Prie viso šito dar susidėjau ir mod_ruby. Nežinau ar jį kur panaudosiu, bet tai vis lieka mano planuose ;)

Išleistas PHP4.3.2

Šiandieną išleistas PHP4.3.2. Kadangi php.lt iki antradienio negyvas, tai galvoju bent savo webloge apie tai parašysiu ;) Faktiškai 4.3.2 yra pilnas bugfixų ir kitokių dalykų (atrodo radikaliai niekas nepasikeitė, tokių dalykų kaip register_globals pokytis lyg išvengta). Šioje versijoje pataisyta keletas buferio perpildymo klaidų, perdarytas Apache2.0 SAPI modulis, atsisakyta palaikyti GD1.x.x (nuo šiol tik GD 2.x.x) Windowsuose, parašytas man puslapis PHP CLI ir daug kitokių visokių vabaliukų išgaudymų. Parsisiųsti galite iš čia, Changelogą rasite čia. Skaityti toliau…

Perlmonks: Ar visada geriausia drėbti tiesą į akis?

Perlmonks kaip dažnai būna, turi puikią diskusiją apie tai ar kompiuteristai turėtų visada drėbti tiesą į akis (na, stiliumi „kvaily, viską ką čia parašei yra nesamonė“ arba „ negi sunku eit ir pasiskaityt tą manualą“). Diskusijoj nuspręsta, kad kompiuterastai sunkiai moka bendrauti su žmonėmis. Atrodo kad labai sunku rasti žmogų, kuris mokėtų puikiai analitiškai mąstyti, o kartu ir mokėti gerai bendrauti su žmonėmis, o kompiuteristui pasirodo reikia abiejų šių savybių. Dar Skaityti toliau…

Naujo Perlo galimybės koduočių klausimu

Kaip minėjau, susidėjau naują (na, netokį jau ir naują.. apie metų senumo) Perlą 5.8.0. Didžiausias jo pasiekimas yra tas kad viskas viduje daroma Unikodu ir žymiai lengviau dirbti su koduotėmis. Man ypač patiko galimybė nurodyti bylos ar IO stream’o koduotę ir tuo padaryti automagišką koduočių keitimą: # Nurodom, kad duomenys ateina iso-8859-13 koduote binmode STDIN, ":encoding(iso-8859-13)"; # Ir kad spausdint juos reikia pakeitus į utf-8 binmode STDOUT, ":encoding(utf-8)"; Na, tokios „automagiškos“ bylų konvertavimo galimybės Skaityti toliau…

UTF-8 naujienos: nagi?

Tai vat, RSS dabar eina UTF-8 kodavimu. Šitą sugebėjau greitai padaryti, nes tas skriptukas, kuris gaudo el.paštu siunčiamas naujienas ir jas deda į duombazę bei sugeneruoja RSS eina ne per Apache, o tiesiog per shellą. Apache vis dar gyvena su perl5.6.1, kuris nepalaiko normalių simbolių užkodavimų/atkodavimų. Faktiškai vienitelis pakeitimas, kurį padariau buvo šios eilutės pakeitimas (duomenys vis dar saugomi iso-8859-13 duombazėje): $dt = encode("utf8", decode("iso-8859-13", $dt)); Lyg validuojasi normaliai. Žiūrėsim.

Kelias UTF-8 link

Nagi pradėjau žygį UTF-8 link. Pirmas etapas: perl5.8.0 įdiegimas. Nesu labai geras linux adminas (heh, aš juk programeris), tad dedant šį dalyką susidūriau su keletu problemų. Viskas įsidiegė lyg ir normaliai, tik paskui taiop gavosi kad Perlas neberado pusės savo modulių (jie ten liko kur gyveno 5.6.1). Na, lyg anokia čia bėda. Persikompiliuosiu ir modulius. Pasirodo CPAN laikinoji atmintis (cache) vis dar likus po senovei ir bandant įdiegti tarkim DBD::mysql man sako kad viskas jau įdiegta ir nereik čia nieko Skaityti toliau…

RSS: tolimesni sprendimai

Na, išsitestavau su RSS validatoriumi: Valid RSS. Tiesa, buvo problemų su <pubDate> lauku – valandos buvo rašomos ne dviem skaitmenimis, o vienu, tad tą pataisiau. Koduotę palikau tą pačią. Tiesa, HTTP headeryje XML koduotė buvo nurodoma blogai (T.y. “Windows-1257”), tad pakeičiau ir tą, bet tai neturėtų turėti reikšmės (o gal?). Pažiūrėkit ar dar vis yra problemų. Beje, pukomuko RSS nesivaliduoja, nes randa klaidą XML Parsing error: unknown encoding. Tai visgi aš teisus? Skaityti toliau…

Nusiskundimai dėl RSS

Pastaruoju metu populiarėjant C# bei .NET vis gaunu nusiskundimų kad mano RSS naujienose „kreiva lietuvybė“. Tokių priekaištų esu sulaukęs iš Emilio, bei scooox (Tiesa, scooox tik prašė pakeisti koduotę). Tai kame pas mane problema? Jos pas mane nėra. Kalta .NET, kuri nepalaiko standartinės lietuviškos ISO-8859-13 koduotės. ISO koduotės yra standartas, ir jei jį ignoruoja Microsoft, tai čia ne mano bėdos. Skamba griežtai? Galbūt. Čia panaši situacija kaip ir su Outlook Express, kuri iki šiol lietuviška ISO koduote laiko Skaityti toliau…

Excel, VisualBasic ir goto

Universitete tenka man retkarčiais prisėsti prie Visual Basic ir suprogramuoti vieną kitą Excel makrosą (kaip sakant tenka iš tikrųjų pažinti VBasic blogybes :). Tiesą pasakius, pati kalba neatrodo ten per daug baisi ir bloga (na, jei tik apsiriboji makrosų rašymu ir viską taikai neprogramuojantiems ekonomistams… nors ir čia turbūt Python ar Ruby būtų aiškiau ir suprantamiau). Vienas blogiausių dalykų tas, kad kodo pavyzdžiai, kuriuos gaunu iš dėstytojų (t.y jie rašyti dėstytojų) yra Skaityti toliau…

Uždrauskit Comic Sans

Atrodo kad kai kuriem žmonėm MS Comic Sans šriftas tiek įkyrėjo, kad jie nori jį uždrausti. Ech, aš irgi pamenu kad kokiais 1996 metais Comic Sans buvo pats populiariausas šriftas. Tuo metu dar buvo populiarūs ir juodi puslapiai su ryškiomis raudonomis ar geltonomis mirksinčiomis raidėmis ;) Nostalgija…

Švartzinės transformacijos

Šiandien skaičiausi apie Švartzines transformacijas. Tai tokia technologija, kuri labai praverčia sortinant sudėtingus dalykus. Tarkime turim krūvą įrašų, kuriuose įrašyti vardas ir pavardė (Na, stilium „Petras Kudaras“) ir norim susortinti šiuos įrašus pagal pavardę abėcėlės tvarka. Paprasčiausia būtų daryti taip: @susortintas = sort { ($vardas1, $pavarde1) = split / /, $a; ($vardas2, $pavarde2) = split / /, $b; $pavarde1 cmp $pavarde2 } @nesortintas; Tik čia slypi nemaža problema: kiekvieno lyginimo metu iš naujo Skaityti toliau…

Lietuvos bankų sistema: huh?

Priminimas sau ateičiai: niekada netvarkyti bankinių reikalų Kaune šeštadieniais. Gavau vat sąskaitą iš Litnet už vieną domeną. Reikia pervesti pinigus į Vilniaus banką. Na, galvoju, jokių problemų, nueisiu kur nors mieste šeštadienį ir pervesiu. Klydau. Pirmiausia tas dalykas, kad Vilniaus bankas Kaune šeštadienį nedirba. Hmm… Na, gal jis orientuotas į verslo klientus, tai dėl to ir nedirba šeštadieniais. Aišku mano pagrindinė banko sąskaita kaip tik jame, na bet ką darysi. Pasivažinėjau Laisvės alėja ieškodamas kitų veikiančių bankų. Skaityti toliau…

Technologijų ir kalbų karai

Ech, na ir dienelė. Nepakanka to, kad lauke karšta, tai ir php-konf atgijo ;) Viskas prasidėjo gana nekaltai. Pradžioje buvo bandoma aprašyti, kas yra geras PHP programuotojas, po to nusivažiuota į lankas ir gavosi šaudymai iš visų pusių: C vs PHP, C++ vs PHP, C++ vs asm, Perl vs PHP, JSP vs the world ir panašiai. Bet bent jau įdomiau nei krūva kasdieninių klausimų „Ka reiškia headers already sent?“. Labiausiai mane suintrigavo Kewlar idėja: Skaityti toliau…

Perl6 knyga iš Oreilly

Na va, pasirodė ir pirma Oreilly knyga apie Perl6. Taip, apie Perl6 o ne Perl5. Eeh, gaila kad nėra nemokamų skyrių parsisiuntimui. Būčiau storas amerikonas su išsipūtusia pinigine, tai tikrai pirkčiau (gal kas padovanot norit? :)

Antroji Simon Willison CSS serijos dalis

Simon Willison papostino antrąją CSS rašliavų dalį. Idomu ir išsamu visiems kas domisi šia technologija (ypač pradedantiesiems)

Java ir Perlas

Aš vis dar susidomėjęs Java. Tačiau nepamirštu ir Perlo. Šiandien į savo Palm’ą susidėjau Oreillio Advanced Perl Programming, kurią jau senokai varčiau, o kai ją varčiau tai dar nelabai mokėjau patį Perl ir nelabai supratau apie ką ten rašo. Smalsumo vedamas nuėjau į CPAN ir paieškojau ko nors susijusio su Java. Ir aišku radau. Kad Perlu galima manipuliuoti Java VM ir klases tai nieko čia nuostabaus, mane daugiau suintrigavo Inline::Java Skaityti toliau…

Perl6 – better Perl than Perl

Perl6-language mailing liste pasirodė threadas, kuriame klausiama kaip būtų galima keliais žodžiais nusakyti Perl6. Man labai patiko Sam Vilain atsiųstas eilėraštukas: Perl6 is -- A better Java than C#, A better Lisp than Scheme. A better Makefile than Prolog, A better macro assembler than C. A worse ADA than Python, A better awk than Perl5. With apologies to poets worldwide. -- Sam Vilain, sam@vilain.net

Java: gal ne taip ir blogai

Šį vakarą praleidau (man) labai neįprastai: programavau Java. Taip, aišku ne savo noru. Prašomas pažįstamos merginos, kuriai reikia padaryti darbą. Na, aš tikrai nesu Java guru, tiesą sakant Java beveik visia nemoku. Atsimenu prieš kokius metus ar porą bandžiau kažką daryt su Java ir mane tai labai užkniso (hmm… atsimenu tais laikais Java 1.1 buvo naujovė… tai turbūt tikrai senokai). Na, galvojau, nieko nebus. Aišku užduotis lengva, nusiskaityt bylas iš direktorijos, Skaityti toliau…

Naujas Perl Golfo sezonas

Šiandien atsidarė naujas Perl Golfo sezonas. Šio konkurso tikslas yra parašyti kuo trumpesnę Perlo programą, sprendžiančią tam tikrą problemą. Šis konkursas vyksta jau porą metų ir yra tikrai populiarus. Pirmojo turnyro baigiamoji data yra gegužės 24, tad dar galite suskubti ;)

Tolesnės naujienos apie sirgimą

Taigi aš toliau sergu. Ne taip jau baisiai, nes visgi sėkmingai laikau kolius universitete ir vaikštau į darbą. Tiesa, vakar bandžiau žiūrėt Human Traffic savo kompe, bet per vidurį filmo supratau kad nebesuprantu apie ką ten viskas ir kad akys nebesifokusuoja. Aišku pasimatavau temperatūrą, ir teko gultis į lovą. Aišku atsigult į lovą nėra taip paprasta, nes joje nėra ką veikti. Tad bandžiau susitvarkyti savo Palm’ą, kad juo galėčiau normaliai programuoti ar bent jau pasiskaityt e-book’ų. Skaityti toliau…

LISP bei temperatūra

Aš sergu. Jaučiuosi lyg būčiau po pagirių, tik dar skauda galvą ir visus raumenis, bei pakilusi temperatūra. Ta proga stengiuosi per daug nesėdėti prie kompiuterio, bet man, kaip tikram kompiuterastui tai sunkiai sekasi. Todėl nusprendžiau imtis savo Palm’o ir išmokti LISP pagrindus. Labai smagi kalba. Tik skliaustelių daugoka, ypač kai turi temperatūros ir šiek tiek raibsta akys. Štai programa, skaičiuojanti Fibonačio seką (define fibs (letrec ((fibgen (lambda (a b) (cons a (delay (fibgen b (+ a b))))))) (fibgen 0 1)))

CSSEdit programėlė

Benaršydamas po įvairiausius weblogus radau programėlę CSSEdit, kuria labai efektyviai galima redaguoti CSS. Tiesa, vienas „bet“ – ji skirta Makintošams. Kartais man irgi norisi išbandyt tuos Makintošus :) Nepaisant to, pati programos svetainė padaryta su CSS ir iš kodo galima daug ko išmokti. Ypač man patiko niekur nejudantis viršutinis meniu (na, Mozilloj jis nejuda. Nežinau kaip su kitom naršyklėm).

Simon Willison CSS pradžiamoksliai

Simon Willison pradėjo savo žadėtą CSS pradžiamokslių seriją. Pirmasis straipsnis labai tinka visai nieko negirdėjusiems apie CSS privalumus bei nežinantiems kas tai yra. Labai išsamu, aišku, paprasta ir naudinga.

SharpReader ir .NET

pukomuko buvo šiek tiek sunerimęs, mat jam neveikė man RSS naujienos. Problema tame, kad kai kurie naujienų skaitytojai nesupranta ISO-8859-13 koduotės. Na nieko stebėtino, juk čia C#, o .NET su ISO-8859-13 nedraugauja (na čia mano prielaida. Juk Windows vis dar laikosi iso-8859-4 ir windows-1257). Na, galvoju ir aš išsibandysiu tą readerį. Parsisiunčiau. Paleidžiu. Library mscoree.dll not found. Huh? OK, pasigooglinu, parsisiunčiu. Paleidžiu. Please put registry key … to point to . Skaityti toliau…

Kolektyvinė #php susitikimo programa

Congo pagaliau įdėjo į internetą penktadienio #php susitikimo metu rašytą programą. Jos idėja buvo tame, kad kiekvienas parašytų po vieną kodo eilutę. Ganėtinai juokinga, ką primąsto įkaušę programeriai :) Aišku vienintelė Perlinė eilutė tai mano rašyta ;P

Perl yra jėga!

Kaip ir buvo man žadėjęs, pukomuko parašė savo dienoraštyje kažką gero apie Perl. Aišku kaip rašė, tai savu stiliumi ;). Tiesą sakant labai įdomus sutapimas, bet Star Wars tema naudoja ir Pythonininkai kovoje prieš Perl.

Išleistas Mozilla Firebird 0.6

Šiandien išleistas naujas Mozilla Firebird 0.6 (Release notes rasite čia). Didžiausi pakeitimai: nauja tema (Qute pagrindu), perdarytas nustatymų koregavimas, bookmarkai gavo kontekstinį meniu, automatinis paveiksliukų dydžio keitimas, about:config, ir MacOSX versija. Siųskitės Windowsams, Linuxui, MacOSX.

Rytas po #php susitikimo

Rytas visgi išaušo. Bandysiu bent kiek išsamiau aprašyt ką iš ten prisimenu. Atėjau į Kiniją kokią 18:50, ten jau buvo scooox, godzhirra su sese (taip vardo man ir nepasakė – pristatė „godzhirros sesė“), Shivas ir dar keletas žmonių. Kažkaip labai visi jauni man pasirodė, net spėjau pagalvot kad ne ten pataikiau, bet scooox mane pažinęs kažką pradėjo rėkaut ir supratau kad esu ten kur reikia. Visi sėdėjo tylūs ir be alaus. Skaityti toliau…

#php susitikimas

Štai ką pavyko ištraukt i Palm’o užrašų: 19:00 Viskas ramu. Nėra alaus. 19:11 Gavom alaus. 19:27 Aptarinėjam duombazes 19:29 Atvyksta DzHiBaS ir kompanija 19:33 MrTenente pasakoja įspūdžius. Amsterdamas kaip Vilnius 19:43 Atvyksta dar krūva žmonių, tarp jų ir trenktaz 19:45 include vs include_once, xml iš PEAR, XSLT:šūdas ar ne, PHP5 tik vienas topikas, bus 3-iam ketvirty. 19:57 Dalyvauja apie 28 žmonės. 20:07 Pradėjom rašyt kolektyvinę programą 20:15 Eikit vaikai namo, ką? Skaityti toliau…

Išleistas gcc3.3

Kaip rašo Slashdot, vakar buvo išleistas gcc3.3. Tai niekuo ypatingu neišsiskirianti populiariojo C kompiliatoriaus gcc versija. Pagrindiniai pokyčiai yra geresnis kodo profiliavimas, šiek tiek greitesnis kompiliavimas (trečios serijos gcckenčia nuo per-ne-lyg lėto C++ kompiliavimo – gcc2.95 tai daro 5-10% greičiau) ir geresnis C99 standarto palaikymas. Tiesa, su naujuoju kompiliatoriumi kol kas nesusikompiliuoja nei Linux branduolys, nei glibc2.3.2, mat yra kai kurių nedidelių pokyčių. Pats didžiausias turbūt yra tas kas preprocesorius nebepalaiko simbolių eilučių per kelias eilutes (string literals spanning multiple lines), bei šiokie tokie pokyčiai su variadinėmis funkcijomis (lygtai reikia naudoti stdargs. Skaityti toliau…

CSS3 Color standartas

Va pradėjau skaityt tuos naujuosius CSS standartus. Pirmas, kurį griebiau už ragų, buvo CSS3 Color. Štai kokie jame pakeitimai nuo CSS2 laikų… Kaip ir seniau, spalvas galima nurodyti dviem būdais: įprastiniais vardais, arba RGB reikšmėmis, pvz: em { color: lime } /* Spalvos vardas */ em { color: rgb(0,255,0) } /* RGB 0-255 */ em { color: #ff0000 } /* #rrggbb */ Atsirado naujas labai naudingas dalykas kaip opacity, kuris nurodo, kiek elementas turi būti permatomas. Skaityti toliau…

CSS3: reikalai juda į priekį

Iki šiol buvo išleistos tik dvi kandidatinės CSS3 rekomendacijos: Selectors (2001 Lapkričio 13) ir Media Queries (2002 Liepos 8). Abi šios rekomendacijos aprašo papildomus būdus kaip galima sujungti dokumento dalis su stiliaus aprašymu. O štai vakar W3C techininių leidinių skyriuje atsirado krūva naujų CSS3 rekomendacijų, kurios jau liečia pačius stiliaus aprašymus. Štai šios rekomendacijos: CSS3 Color (opacity jau ne vien SVG bus naudojamas), CSS3 Text (internacionalizacijos patobulinimai), CSS3 Ruby, CSS TV 1. Skaityti toliau…

Svetainės pokyčiai

Šią naktį padariau šiek tiek pakeitimų svetainėje. Kai kurie pastebimi, o kai kurie ir ne ;) Pirmiausia, šoniniame meniu įdėjau lietuviškų dienoraščių nuorodas. Šoninės nuorodos dabar imamos iš bendro šablono naudojant HTML::Template modulio <TMPL_INCLUDE> direktyvą. Taipogi pakeičiau ir CSS bylą, padarydamas kad nuorodų pabraukimai būtų daromi ne per text-decoration, o per border-bottom. Kam? O šiaip sau… eksperimentuodamas. Dabar su nuorodomis susijusi CSS dalis atrodo taip: .blogtext a { color: #005990; background-color:inherit; text-decoration: none; border-bottom: #005990 1px dotted; } . Skaityti toliau…

Standartų dienoraščių sąrašas

Vaikščiodamas internete užtikau su interneto standartais ir svetainių pasiekiamumu susijusių interneto dienoraščių sąrašą. Jame daug jau ir žinomų dienoraščių (kaip kad Zeldman, Sam Ruby, Simon Willison) bei daug naujų, negirdėtų neregėtų. Naudingas sąrašas besidomintiems.

Tolimesnės mintys dėl el.pašto sąsajos

Va DzHiBaS papostino aprašymą, kaip jis padarė savo dienoraščio pildymo el.paštu galimybę. Viskas pas jį padaryta su PHP, tad dėl įdomumo pateiksiu ir savo perlinę versiją: #!/usr/bin/perl open F, ">>/tpm/bloglogas.txt"; # atsidarom bylą, kur saugosim gautą paštą print F localtime; # įrašom į bylą laiką while(<STDIN>) { # kol gaunam duomenų.... print F $_; # ...tol rašom juos į bylą } close F; # uždarom bylą. Kitas dalykas, kurį turbūt darysiu su šituo dalyku, tai vienkartinis Skaityti toliau…

mod_perl vs mod_php

Perlmonks turi dar vieną įdomų threadą apie mod_perl vs mod_php. Faktiškai ten neblogai viskas paaiškinta: mod_php netgi negalima lyginti su mod_perl, nes tai skirtingi dalykai. mod_php būtų geriau lyginti su HTML::Embperl arba su Apache::Template. Viską galima apibendrinti šiais sakiniais: mod_perl is raw access to every phase of the Apache request and service cycle. mod_php is an Apache::Template-like access to the content phase only and thus far more limited. So to get “mod_perl” to act like PHP, you have to restrict it Skaityti toliau…

XBL, XSLT, CSS…

Žiūrint atsiliepimus apie CSS Zen Garden aptikau gana įdomius XBL ir XSLT palyginimus bei CSS pakeitimą XBL. Kol kas apie XBL man pačiam neteko daug girdėti. Tai Mozillos technologija, ir kitur ji neveikia. Pats autorius pripažįsta, kad realiam pasaulyje XBL negali pakeisti XSLT, nes jis nėra W3C standartas ir neveikia už Mozillos ribų. Visgi įdomūs skaitiniai.

Elektroninio pašto sąsaja – plačiau

Tai vat, kaip jau ir minėjau, pakūriau elektroninio pašto sąsają, ir dabar naujienas galiu rašyt per jį. Bandysiu dabar čia aprašyti kaip visa tai veikia (beje visą šitą taipogi rašau elektroniniu paštu). Viso šito dalyko esmė yra paprasta: elektroninio pašto serveris sugeba automatiškai perduoti gautą laišką nurodytai programai, tad specialiu adresu nusiųstas laiškas perduodamas perliniam skriptui, kuris jį perskaito, atsirenka kas yra kas ir sumeta ką reikia į duombazę. Pirmas etapas (el. Skaityti toliau…

Elektroninio pašto sąsaja

Na vat, bandau dabar įdėti įrašą į savo dienoraštį per elektroninį paštą. Bei testuoju lietuvybę. ąĄčČęĘėĖįĮ šŠųŲūŪžŽ

Nauji lietuviški interneto dienoraščiai

Šiandieną DzHiBaS paleido naują savo dienoraščio versiją. Tas pats dienoraščių variklis naudojamas ir pas Shivą, bei bus naudojamas ateityje ir pas aubergine. Taipogi atradau ir dar vieną lietuvišką interneto dienoraštį rašantį kompiuterastiškais klausimais. Be to ir pukomuko padarė pirmąjį savo kompiuterastinį įrašą. Ryškiai jau bręsta reikalas šone susirašyt lietuviškų kompiuterastiškų dienoraščių nuorodas.

Internetinis dienoraštis elektroniniu paštu

DzHiBaS pasidalino keletu idėjų su manimi dėl galimybių elektroniniu paštu pildyti savo internetinį dienoraštį. Idėja tame, kad pasiuntus laišką tam tikru adresu, būtų nuskaitomas laškas, padaromi atitinkami pakeitimai (BBkodas, automatinis URL atpažinimas ir panašiai) ir sukišama į duombazę. Štai mano idėjos ir mintys apie tai. Pirmiausia kam to reikia? Man asmeniškai tai būtų labai patogu pildyti dienoraštį per mobilųjį telefoną. Parašai, išsiunti, naujiena atsiranda. Net nereikia prie kompiuterio sėstis (na aišku teksto įvedimas per mobilųjį telefoną nėra pats lengviausias dalykas). Skaityti toliau…

Nedlib ir vartotojų pagausėjimas

Šiandien ir vakar pastebėjau labai didelį vartotojų padidėjimą (na, tarkim užvakar buvo 48 unikalūs lankytojai, o šiandien iki pietų jų jau yra 165). Ech, galvojau kad tapaus nerealiai populiarus. Tačiau visgi peržiūrėjau savo Apache logus (na, gal kokį labai naudingą referrer’į rasiu) ir radau krūvas tokių pranešimų: 193.219.130.9 - - [12/May/2003:11:55:48 +0200] \ "GET /~moxliukas/browse/index.pl?id=78 HTTP/1.1" 200 4802 "-" "Nedlib" Hmm… kas per velnias tas Nedlib, ir kodėl manimi domisi Lietuvos nacionalinė biblioteka? Skaityti toliau…

#php susitikimo detalės

Vakar užsakiau vietos Žirmūnų Mažojoje Kinijoje (užsakiau 15 žmonių, bet jei bus daugiau tai nemanau kad būtų problematiška). Žodžiu stalai užsakyti šiam penktadieniui, gegužės 16 dienai, 19 valandai, Petro vardu. Jei kas nežinot, kur yra Žirmūnų Mažoji Kinija, tai apsilankykite http://www.maps.lt/redirect.asp?eid=65002. Planuoja dalyvauti: MrTenente, matis, moxliukas, DzHiBaS, beside, scooox, Nightblade, Perle (?), guru_man(?), BG, ProTON(?), Congo, ABLomas(?), tamoshiuz(?), Loading, Hidro ?, Mrak, godzhirra_da_mc (?) Beje, jei kas vis tiek nežino kaip rasti šią sugėrimo vietą, ar bijo, kad nepažins Php’istų, tai kreipkitės į mane IRC, duosiu savo telefoną. Skaityti toliau…

Google ir Weblogai

Google ruošiasi sukurti atskirą įrankį internetinių dienoraščių naršymui. Kol kas neaišku, ar internetiniai dienoraščiai bus išimti iš pirmo puslapio paieškos rezultatų, tačiau praeitis rodo, kad turbūt jie bus iimti, mat kai Google įgijo galimybę ieškoti usenet naujienas, jos buvo panaikintos iš pirmo puslapio paieškos rezultatų. Su internetiniais dienoraščiais yra įdomi situacija. Jų yra pakankamai daug, ir jie turi nuorodas vienas į kitą, tad pagal Google technologiją, jie pasirodo aukštai paieškos rezultatuose. Skaityti toliau…

Rasmuso Lerdorfo PHP pabiros

scooox nurodė, kad galima parsisiųsti Rasmus’o Lerdorf’o PHP „tips’n’tricks“, kurie buvo pristatyti per konferenciją, vykusią Niujorke. Dauguma patarimų susiję su kodo optimizavimu, bei bytecode saugojimu laikinojoje atmintinėje, o taipogi su patarimais, kaip PHP pagalba generuoti paveiksliukus. Tiesa, yra ten ir labai keistų vietų — ypač man už akių užkliuvo jo siūlomas šablonų mechanizmas. Hmmm… kuo gi blogas phemplate modelis (kuris naudojamas ir Perlinėje HTML::Template, ir Template Toolkit, ir dar visur kitur? Skaityti toliau…

MSDN: PHP vs ASP

Pasirodo, Microsoft turi PHP ir ASP.NET palyginimą. Aišku tas palyginimas labai vienpusis, bet ganėtinai keista, jog Microsoft naudoja tuos pačius argumentus prieš PHP kaip ir aš dažnai vartoju: lėtumas, funkcijų vardų nepastovumas, sudėtingas duomenų bazių naudojimas. Na, tas straipsnis bent jau parodo kad Microsoft rimtai žiūri į PHP kaip į konkurentus.

Jeffrey Zeldman knyga apie interneto dizainą laikantis standartų

Gegužės 12 dieną įžymusis Jeffrey Zeldman išleidžia savo knygą „Designing with Web Standards“. Jeffrey Zeldman yra vienas žymiausių apie interneto dizaino technologijas rašančių žmonių ir stipriai palaiko visus naujausius standartus. Ši knyga yra apie tai kaip galima padaryti internetinės svetainės dizainą su CSS. O pats šauniausias dalykas, kad keletą skyrių galima parsisiųsti PDF formate.

Išleistas Linky 1.6.0

Šiandien išleista Mozillos priedo Linky 1.6.0 versija. Didžiausias skirtumas nuo ankstesnės versijos yra tas, kad jis dabar veikia ir Mozilla Mail pašto kliente. Ką daro Linky? Jis gali atidaryti visas puslapio nuorodas naujuose kortelėse arba languose, gali paprastu tekstu parodyti visas puslapio nuorodas, gali atidaryti visus puslapio paveiksliukus atskiroje kortelėje ir panašiai. Mažas naudingas daikčiukas.

CSS Zen Sodas

CSS Zen Garden yra labai gražus dizainerių projektas, kuriame naudojama ta pati HTML byla, bet skirtingas CSS. Šiuo metu ten galima pamatyti penkis radikaliai skirtingus dizainus. Tiesiog puiku. Tai puikiai parodo, koks galingas gali būti CSS. Beje, verta pasistudijuoti ir kodą.

Siemens buferio perpildymas

mr2 man persiuntė laišką iš bugtraq apie įdomų buferio perpildymą Siemens 45 serijos telefonuose. Pasiuntę specialiai suformuotą SMS žinutę į tokį telefoną galite jį išjungti be jokių girdimo signalo. Įjungus telefoną jis lyg veikia normaliai, tik neįmanoma nueiti į „Messages->Inbox“. Tai įvyksta dėl buferio perpildymo. SMS žinutėje paveiksliuko įterpimas yra žymimas %IMG_NAME, tačiau jei vietoj IMG_NAME įvesite 157 bet kokių simbolių, tai ir įvyks minėtas buferio perpildymas. Štai eksploito pavyzdys: Skaityti toliau…

Microsoft .NET Passport pažeidžiamumas

Aptiktas Microsoft .NET Passport pažeidžiamumas, kuris liečia ir Hotmail paštą (dar kažkas juo naudojasi?). Bet kas gali pakeisti bet kurio vartotojo slaptažodį ir tada pasinaudoti jo vartotojo sąskaita. Šiaip pažeidžiamumas gana juokingas – .NET serverio galima paprašyti pakeisti slaptažodį (adresu https://register.passport.net/emailpwdreset.srf?lc=1033&em=auka@hotmail.com&id=&cb=&prefem=lauzhytojas@lauzhytojas.lt&rst=1), ir jis atsiųs nurodytu adresu (lauzhytojas@lauzhytojas.lt) URL (panašų į http://register.passport.net/EmailPage.srf?EmailID=CD4DC30B34D9ABC6&URLNum=0&lc=1033), kuriuo nuėjus galima pasikeisti slaptažodį. Nuėjus tuo URL ir užpildžius formą, slaptažodis bus pakeistas neįvedus senojo slaptažodžio. Smagumynai. Plačiau apie tai SecurityFocus Skaityti toliau…

Sveikas, grįžęs, Pukai!

Šiandien pastebėjau, kad pukomuko vėl atidarė savo dienoraštį. Na, ko dar čia spoksot, eikit jo skaityt, jis šimtą kartų vertingesnis už šį!

Straipsnis apie PDF generavimą su PHP

Webmonkey turi gana neblogą straipsniuką apie PDF generavimą su PHP. Tiesa, pusė to straipsnio yra apie įdiegimą (kuris pasirodo yra baisiai sudėtingas), o kita — apie jo vartojimą. Skaitant tą straipsnį iškilo man mintis ar Perle irgi taip įmanoma padaryti. Trumpas apsilankymas pas CPAN, perl -MCPAN -e ‘install PDF::Create’ ir jau turiu modulį PDF generavimui Perle. Štai Perlinis kodas, sugeneruojantis PDF dokumentą (pavyzdį galit matyti čia): #!/usr/bin/perl use strict; use PDF::Create; my $pdf = new PDF::Create('filename' => 'out. Skaityti toliau…

Laikinoji atmintinė su PHP

Ši svetainė šiuo metu yra generuojama visiškai dinamiškai, t.y. užduodama krūva SQL klausimų, paimamas šablonas ir pagal jį sukonstruojamas puslapis. Visa tai labai gerai, kai lankytojų skaičius nedidelis (o lankytojų skaičius čia nėra didelis – apie 100-150 unikalių lankytojų per parą. Tad sumąsčiau, kad reikėtų pasidaryti šiokią tokią laikinosios atmintinės (kešavimo) sistemą, ir bent jau RSS naujienų negeneruoti dinamiškai. Kol kas to nereikia ta prasme, kad serveris puikiai dar viską paveža (nors tą serverį sunkiai apsiverčia liežuvis serveriu vadint – mano skaičiavimo mašinėlė turbūt greitesnė yra), tačiau kaip visada šioje svetainėje viską darau tik eksperimentuodamas ;) Skaityti toliau…

SMTP pakaitalas

DzHiBaS atsiuntė man nuorodą į straipsnį iš joelonsoftware.com apie tai, kad reikia iš esmės pakeisti SMTP (elektroninio pašto) protokolą, nes tai būtų vienintelė efektyvi priemonė kovoje prieš „spam’ą“. Naujasis protokolas turėtų būti saugus, pagrįstas sertifikatų sistema bei mikromokesčiais, kurie padarytų masinį laiškų siuntinėjimą tiesiog nepelningu. Problema slypi tame, kad priversti žmones pereiti prie naujo protokolo bus sudėtinga. Tam turi būti perrašytos visos elektroninio pašto klientų programos, bei serveriai, o tai kainuoja daug. Skaityti toliau…

Lietuviškas Weblogas apie technologiją

Užklydęs į BlogShares (kuris pats savaime yra atskiras projektas, reikalaujantis atskiro aprašymo) tarp geriausiųjų žaidėjų pamačiau ir lietuvišką pavardę – Edmundas Mišeikis. Pasirodo jis vilnietis ir netgi turi savo internetinį dienoraštį pavadinimu Whispering, kuriame rašo apie su technologija susijusius dalykus. Tiesa, liūdna, kad jis angliškas (aš pastaruoju metu pastebiu kad vis tampu kažkokiu didesniu patriotu ir esu visom keturiom už lietuviško interneto gerinimą ;). Štai pačios svetainės pateiktas apibūdinimas: Whispering consolidates some knowledge in development of web applications. Skaityti toliau…

Mozillos Prefbar įrankių juosta

Šiandieną gavau elektroninio pašto laišką iš Artūro Šlajaus, kuris man priminė, kad niekur savo svetainėje nesu minėjęs Mozillos PrefBar įrankių juostos. Džiugu, kai tavo svetainę pradeda lankyti ir ja domėtis ne vien tavo gerai pažįstami žmonės. Mozilla PrefBar yra naudinga įrankių juosta, pritaikyta daugiau paprastiems naršytojams nei interneto programuotojams (kaip kad jau anksčiau aprašytas pnhToolbar). Aš pats PrefBar naudojuosi jau geras mėnuo, ir jis tikrai man pravertė. Pagrindinis PrefBar privalumas manau yra jo galimybė prisitiaikyti jį savo reikmėms. Skaityti toliau…

Balsavimas dėl #php sugėrimo vietos

#php kanale nuspręsta, kad reikia balsavimo dėl sugėrimo vietos. Parašykite komentaruose kas esat už ką, po savaitės kokios pagal rezultatus nuspręsim kur visgi eiti. Aišku neblogai būtų ir argumentus išgirsti (o gal koks yra labai fainas kabakas, o mes nieko nežinom?)

PHP FAQ idėja

Su Lakūnu sugalvojom, kad reikia labai dažnai užduodamų PHP klausimų sąrašo, nes tie patys klausimai dažnai kartojasi tie patys per tą patį. Idėja paprasta: rinkti užduodamus klausimus #php kanale ir sudėti juos į duomenų bazę. Jei vėl pasikartoja toks pats klausimas, užteks tik papastinti linką (na… mes tikimės kad užteks… Turbūt nelabai). Žodžiu turėtume palengvint sau gyvenimą nebeatsakinėdami į tą patį klausimą dešimtąjį kartą. Bent jau teoriškai turėtumėm palengvint sau gyvenimą. Skaityti toliau…

#php susitikimas

Šios dienos #php kanalo tema: 2003 gegužės 16 d. (penktadienis) – preliminari #PHP meeto data… Vieta? Rotušėlė? Preliminarûs dalyviai: MrTenente, Nightblade, scooox, moxliukas, … Veiksmo vietos, idejos labai priimamos ;] Va #php susitikimo jau seniai trūko. O juk pernai kiekvieną penktadienį toks vykdavo. Tikiuosi į šį susitikimą ateis daug žmonių („daug“ – tai bent kokie 8-10), nes poreikis tam kaip ir yra ;) Tiesa, nežinau kaip dėl „Rotušėlės“. Mane jos atžvilgiu kankina dvi prieštaringos mintys: viena vertus „Rotušėlė“ yra nekoks kabakas su nekokiu aptarnavimu ir panašiai, o kita vertus – tai #php tradicija. Skaityti toliau…

PHP print revisited

Paskaitęs mano rašliavas apie PHP print() funkciją, Lakūnas nurodė man atitinkamą manualo skyrių ir pasirodo, kad print() yra operatorius. Va čia tai buvo netikėta. Jau man galvoj nebesutelpa viskas :/ Nors print() ir yra operatorius, echo() yra šiaip kalbos dalis. Štai <?php print print 'foo'; ?> spausdina „foo1“ – kaip ir tikėtasi, tuo tarpu <?php print echo 'foo'; ?> meta klaidą „Parse error: parse error, unexpected T_ECHO“

Vogtos idėjos iš CGI::Application

CGI::Application yra puikus modulis Perlui, kuris leidžia išvengti ilgų „if/elsif/else“ blokų pagrindinėje web programos byloje. Pagrindinės bylos (tarkim index.pl) tikslas yra nuspręsti, kurį kodą vykdyti. Tarkime, per HTTP GET kintamąjį op perduodama informaciją, koks kodas turi būti įvykdytas. Tokiu atveju paprastas index.pl atrodytų kažkaip taip: #!/usr/bin/perl -w use CGI; my $r = new CGI; if($r->param('op') eq 'forumas') { # forumo kodas } elsif($r->param('op') eq 'naujienos') { # naujienų kodas } . Skaityti toliau…

CSS rolloveriai

Kažkas #php kanale paklausė, kaip įmanoma padaryti su CSS, kad pasikeistų lentelės langelio fonas. Šiek tiek pasikrapštęs (aišku galėjau paieškot internete, bet su GPRS gyvenu) sukurpiau panašų dalyką, visai be lentelių. Kiek bandžiau, jis veikia su IE6.0, Opera 7.0 ir Phoenix0.5 (tiksliau beveik 0.6 – kažkoks naktinis buildas). Štai šio dalyko kodas: <style type="text/css"> .list { margin: 0ex; padding: 0ex; } .list li { border: 1px solid #333; background: #999; color: #333; display: block; float:left; } . Skaityti toliau…

CSS eksperimentų puslapiukas

Įsidėkit šį puslapiuką į bookmarkus. Labai neblogi pavyzdžiai, ką galima pasiekti CSS pagalba. Ir daug ką išmokt galima, nes CSS nesibaigia ties a:hover { text-decoration: underline; }

Ginant struktūrinį žymėjimą

Simon Willison išreiškė savo nuomonę apie HTML naudojimą tik dokumento struktūrai aprašyti. Jo nuomone, jei profesionaliai dirbate interneto rinkoje ir dar nepradėjote naudoti CSS, tai kenkiate ir sau, ir savo klientams ir savo kolegoms. CSS gal ir ne stebuklingas dalykas, kuris išsprendžia visas problemas, bet CSS padeda daryti efektyvesnes svetaines. „Efektyvesnes“ – tai matomas daugiau naršyklių, lengvesnes programuoti (ar keisti) ir užimančias mažiau vietos. CSS nėra super sudėtinga. Tiesa, svetainę perversti visiškai pilnai į CSS yra sudėtinga, bet CSS gali padėti išsikrapštyti iš lentelių lentelėse ir permatomų GIF’ų košės. Skaityti toliau…

1000 lankytojų

Šiandieną, praėjus 20 dienų nuo šios svetainės atsidarymo, buvo užregistruotas 1000-asis lankytojas (tiksliau buvo sukurta 1000-oji sesija – tad tikrųjų realiųjų lankytojų turbūt dar gerokai mažiau). Na bet tai šiokia tokia pradžia. Ši svetainė nebaigta. Ir abejoju ar iš vis kada nors bus išbaigta, nes kaip sako biologai – „We have only one meaning for the word stable – and that is dead.“ Čia aišku daug ko trūksta (tarkim paieškos, BB kodo komentaruose), daug ką galima pagerinti (vartotojų registravimą, pridėti automatinį „referrer’ių“ sekimą, XML-RPC ir dar daug viso kito). Skaityti toliau…

Pertvarkymai #php kanale

Šiandieną DzHiBaS padarė keletą radikalių pertvarkymų #php kanale – buvo iš naujo perdarytas „access“ sąrašas bei nuimtas automatinis operatoriaus statuso suteikimas. #php kanalas yra turbūt didžiausias su programavimu susijęs kanalas lietuviškajame IRC, tačiau iki šiol jis gerokai kentėjo nuo vyravusio chaoso. „Access“ sąrašas sutrumpėjo nuo 45 iki 13 žmonių ir beveik visi gavo standartinį penktą lygį, kurio užtenka pagrindinėms kanalo funkcijoms atlikti. Tikiuosi po šių pertvarkymų #php taps tvarkingesnis ir įdomesnis bei naudingesnis tiek senbuviams, tiek naujokams. Skaityti toliau…

PHP funkcijos – kažko nesuprantu

Jau prieš keletą mėnesių pastebėjau, kad PHP print() (na ir echo()) yra kažkokios keistos funkcijos ta prasme, kad nebūtina jų argumentus dėti į skliaustelius. Žodžiu veikia abu šie variantai: print('foo'); print 'foo'; Jei antrą variantą bandysit padaryt su bet kuria kita funkcija – PHP pradės keiktis. Taigi, atsiverčiau PHP manualo skyrių apie „print“. Vat ten radau tokį daiktą: print() is not actually a real function (it is a language construct) so you are not required to use parentheses with it. Skaityti toliau…

Kaip būti pastebėtam Google

SearchEngineWatch turi 10 patarimų kaip sėkmingai pasirodyti Google. Turbūt labiausiai man patikęs yra antrasis: „Learn basic HTML“ ;).

IE bugas

Atrodo IE šitokį puslapiuką interpretuoja tiesiogiai, kaip ir parašyta: <html> <form> <input type crash> </form> </html> Update: mr2 nurodė dar vieną IE bugą: [1.] *perl -e “print qq’\xFF\xFE’; print qq’\r\r\n’ x 30000” > test.html * [2.] Atsidarykite su IE [3.] Pavyzdys -> http://migla.ktu.lt/~mr2/test.html

Kodėl verta naudoti Mozilla Firebird

Šiandien užklydau į Mozilla Firebird puslapį apie tai kodėl reikia pereiti prie Mozilla Firebird. Labai gera santrauka geriausių „featurų“, kurie svarbūs paprastiems žmonėms (rimtesni kompiuterastai vis tiek turbūt naudosis pilna Mozilla dėl visokių gerų JavaScript debuginimų ir DOM medžių). Tiesa, sužinojau ir kai ką naujo – apie CTRL-G ir CTRL-L klavišų sekas (dabar galiu naršyti visai be pelės) bei labai naudingą „Full Screen“, kuris visgi palieka visus tabus ir addreso laukelį. Skaityti toliau…

„Sveikaspasauli“ konkurso pratęsimas

Paskutinę savaitę keletas žmonių manęs prašė pratęsti „sveikaspasauli“ konkurso darbų priėmimo datą. Aš jau sakiau IRC, kad sutinku ją pratęsti iki gegužės 11 (iki referendumo dėl Europos sąjungos galo ☺) dienos. Šiuo metu turiu 4 darbus, dar bent 2-3 yra pažadėti, bet jų kol kas negavau. Tikiuosi, kad gausiu ir juos. Šiaip ar taip, darbų yra tikrai gražių (ne tik smegenis galima išsisukti bet ir klaviatūrą, norint juos netgi paleisti, ką jau kalbėt apie kodo skaitymą ☺). Skaityti toliau…

XUL ir PHP

PHPpatterns.com turi keletą įdomių straipsnių apie XUL ir PHP. Tiesa, tie straipsniai šiek tiek per daug subjektyvūs ir bando parodyti kad PHP yra pati geriausia kalba GUI kūrimui (na nežinau, man asmeniškai PHP-GTK neatrodo labai patogi ir per daug galinga. IM(NS)HO aišku). Pirmasis straipsnis – „XUL: rendering GUIs with PHP“ – daugiau kalba bendrai apie tai kas yra pats XUL ir kam jis naudingas (apie PHP ten užsimenama gana nežymiai, bet juk pati svetainė susijusi su PHP, tad turi kažką ta linkme parašyt). Skaityti toliau…

Trumpas tipas apie Perlinį PHP mysql_fetch_assoc() atitikmenį

Vienam žmogui iš PerlMonks kilo panaši problemą kaip ir man, darant šią svetainę – jis, uždavęs MySQL užklausą SELECT * FROM users WHERE id=100 norėjo naudotis rezultatais pateiktais hešais (t.y. $user{username}, $user{email} ir panašiai). PHP tai būtų padaroma su mysql_fetch_assoc() funkcija. Perle pasirodo tai nėra nei kiek sudėtingiau (net šiek tiek gėda pačiam pasidarė, kad pats nesugalvojau) – my %user = %{ $sth->fetchrow_hashref } padaro tai ko reikia. Visiems gi pasitaiko tokių proto nušvitimo akimirkų ;)

XHTML2

Situacija su HTML W3C akimis yra tokia: HTML4 mirė. XHTML1 yra tik pereinamoji stadija iš SGML į XML. Vienintelė ateitis slypi dar nebaigtame XHTML2 standarte. XHTML2 pasižymi tuo, kad jis nėra „backwards-compatible“ su HTML. XHTML1 standarte reikėjo tik prisiminti uždaryti visus tagus ir gal būt pakeisti vieną ar kitą atributą. XHTML2 turi radikalių pokyčių: <img /> nebebus, jį reikės keisti <object />, nebebus lentelių, HTML formos bus pilnai pakeistos XFORMS, kurios bent jau dvigubai sudėtingesnės. Skaityti toliau…

RSS data

Įdėjau į RSS naujienas ir <pubDate> lauką. Šiek tiek (ok, ne šiek tiek, o gerokai) buvau nustebęs, kad MySQL negali man automatiškai suformuoti RFC822 datos – teko rašyti DATE_FORMAT(kada, '%a, %d %M %Y %k:%i:%s EEST'). Negi nėra paprastesnio būdo? (ar aš blogai RTFM’inau?) Kitas dalykas, kuris man atrodo negražus – tai tas laiko zonos hardkodinimas. O beje, kurioj mes zonoj gyvenam? EST? EEST? GMT+3? Tiesa, dar įdėjau viską RSS į <! Skaityti toliau…

RSS newsfeedai šioje svetainėje

Po šiek tiek vargų įdėjau RSS naujienas. Jos atitinka RSS 2.0 standartą ir jas galima rasti čia. Darant šitą dalyką iškilo ir šiek tiek kitokių problemų. Pirmiausia – svetainė automatiškai įdėdavo Content-Type: text/html headerį, tad teko tą kodą perkelt į atskirą subą. Kita, didesnė problema – HTML entities buvimas jau sugeneruotame XML’e. Visoje šioje svetainėje apostrofai yra ’ ir XML parseriams tai nepatinka. Tiksliai nežinau kol kas kaip išspręsti šitą problemą (įdėti XHTML namespace į RSS newsfeedo XML? Skaityti toliau…

RSS koduotės

Bandant šiai svetainei padaryti RSS naujienas susidūriau su šiokia tokia dilema kokią koduotę naudoti. Visa svetainės informacija saugoma MySQL duomenų bazėje, o ji pilnai nepalaiko UTF-8 koduotės (na, bent jau 3-ia versija), tad duomenų koduotė yra Windows-1257. Galite paklausti kodėl ne ISO-8859-13 (juk ši svetainė atrodytų lyg koks technologijų bandymų laukas su XHTML ir grynai CSS dizainu) ir galiu pasakyti, kad IE sunkiai draugauja su ISO-8859-13 koduote. Šiaip reiktų visur pereit ant UTF-8 koduotės, bet kol kas problemos su MySQL. Skaityti toliau…

Kas tas Unicode ir kodėl tai svarbu?

Tim Bray parašė gana įdomų straipsniuką apie tai kas yra tas Unikodas, su kuo jis valgomas, ir kam jo reikia.

Cut & Paste CSS

Pagaliau pradėjo atsirasti ir nemokamų CSS kodo gabalų. Iki šiol buvo tik krūvos JavaScript „Cut’n’Paste“ svetainių, bet ne tiek jau daug apie CSS (Tiesa, CSS aprašymų visokių tai nemaža yra, bet grynai snippetų kolekcijų dar neteko matyti). Tai vat štai čia visai neblogų CSS pavyzdžių svetainė.

Naujienų skaityklės

Šiandien sumaniau pasiieškoti kokio nors newsfeed readerio (mmm… skaityklės), nes sėdint su GPRS vaikščioti po kiekvieną weblogą ir žiūrėti ar niekas neatsinaujino yra gana brangu, tiek finansiškai, tiek laiko prasme. Aišku yra scooox, tamoshiauz ir godzhirra_da_mc projektėlis www.fenix.mes.lt, bet jis man ne visai tinka, mes man norisi turėti galimybę pačiam nusistatinėti ko man reikia. Iš viso radau bent jau tris skaitykles Windows sistemai, tik jos visos kol kas alpha versijoje. Labiausiai man patikusi – FeedReader, yra atviro kodo. Skaityti toliau…

Mozillos įrankiai Web developeriams

Atradau ganėtinai trumpą, bet puikiai parodantį web programuotojams Mozillos pranašumus prieš IE straipsnį. Paminėtas ir Javascript debuginimas, ir DOM inspector, ir Page Info ir daugelis kitų dalykų. Jei neperėjot prie Mozillos, tai jau pats laikas ;)

Naudinga įrankių juosta Mozillai/Phoenix/Firebird&rsquo;ui

Atradau labai naudingą įrankių juostą Mozillai, bei Phoenix/Firebird’ui. Rašytas su XUL ir JS, ir turi tokius šaunius ir reikalingus dalykus kaip stilių įjungimą/išjungimą, kodo validaciją pagal standartus, HTML elementų paryškinimą, lango padidinimą/sumažinimą iki tam tikrų rezoliucijų, puslapio kukių rodymą ir nuorodas į W3C standatus. Tiesiog puiku. Štai dėl ko mėgstu Mozilla/Phoenix ;)

Nekenčiančiųjų UNIX knyga

UNIX haters handbook dabar galima parsisiųsti nemokamai PDF formate. Įdomūs ir juokingi skaitiniai, rašyti prieš nemažai metų (beje, tas PDF hostinamas Microsoft serveryje ;). Mėgstamiausia ištrauka: „Unix was not designed for the Mac“ (hmmm… kaip ten su MacOSX?) ir šis priedas apie tai kad Unix ir C buvo sukurti kaip pasityčiojimas: „In an announcement that has stunned the computer industry, Ken Thompson, Dennis Ritchie, and Brian Kernighan admitted that the Unix operating system and C programming language created by them is an elaborate April Fools prank kept alive for more than 20 years. Skaityti toliau…

Warnock dilema, krentantys medžiai ir Šriodingerio katė

Beskaitinėdamas Perlo mailing listus atradau įdomų straipsniuką apie Warnock‘o dilemą. Jos esmė tokia: „Jei kas nors parašo ką nors webloge, mailing liste ar forume, ir niekas neatsako, kokia to priežastis?“. Ar viskas buvo parašyta taip puikiai ir išsamiai, kad nieko nebegalima pridurti (nebent tik „jo, aš irgi taip manau“)? Ar tai ką parašei yra visiška nesamonė, į kurią net neverta kreipti dėmesio? Ši problema panaši į tą seną kaip pasaulis filosofinę problemą „Ar sklinda garsas, jei medis griūna miške, kur niekas to garso negali išgirsti? Skaityti toliau…

Parodos Info 2003 įspūdžiai

Vakar buvau užėjęs į parodą „Info 2003“, vykusią Kaune, Lengvosios atletikos manieže Aušros gatvėje. Tiesa, joje lankiausi jau visai prieš uždarymą, tad gal dėl to ji man pasirodė tokia menka ir tuščia. Na, bet bilietas studentui – 2 Lt, tad nėra ko skųstis. Jokių didelių naujienų toje parodoje napamačiau. Nebuvo ir jokių Microsoft atstovų su kuriais būtų galima pasiginčyti apie jų siūlomą naująjį Microsoft Server 2003 (gal būtų ir mane atvertę į tikrąjį Visual Basic tiesos kelią). Skaityti toliau…

Šūsnys naujienų iš pasaulio

Šiandien kaip niekad pilna įdomių straipsnių ir naujienų apie mokslą ir technologijas (apie programavimą kažkaip neišėjo kol kas šiandien paskaityt). BBC rašo, kad šiandien sukanka 50 metų kai buvo atrasta DNR – jei jum teko šiandien naudotis Google, tai ir jis šiandieną pasikeitęs pažymint šią progą. Vėlgi krūva bugų aprašymų iš Microsoft: čia, čia ir čia. Paveikta Windows NT, IE ir Outlook Express. Slashdot diskutuoja ar HTML gali būti menas. Man labiausiai patiko komentaras „In my experience, if a person doesn’t understand why HTML isn’t a programming language, it’s not worth my while to explain it“. Skaityti toliau…

Aš atgavau save

Po dviejų su puse parų vykusio savęs praradimo ką tik atgavau nicko „moxliukas“ kontrolę. Noriu padėkoti visiems pagelbėjusiems man šią sunkią valandą: Venturiui, mr2, Maniachkai, trenktaz (jei jau išsiblaivė) ir kitiems, suteikusiems moralinę paguodą ;)

Šiokis tokis regexpų straipsnis

Išverčiau šiokį tokį regexpų straipsniuką, kuris pritaikytas Perl, bet tikiu kad iš jo naudos turės ir PHP programuotojai. Patį straipsniuką galite rasti čia.

mod_rewrite ir mod_perl

Šiandieną nemažai laiko praleidau skaitinėdamas apie Apache modulį mod_rewrite, mat užsinorėjau šioje svetainėje gražių URL’ų (Tarkim http://www.lietuvoje.lt/~moxliukas/browse/42 vietoj įprastinio http://www.lietuvoje.lt/~moxliukas/index.pl?id=42). Galingas daiktas. Benaršydamas Apache modulių aprašymus radau labai neblogą svetainę refcards.com, kurioje galima atsisiųsti glaustus Apache, o svarbiausia mod_perl komandų sąrašus. Labai naudinga turėti pasidėjus po akimis. Hmmm… reiktų ir Perl bei PHP kažką panašaus padaryt… Ir aišku apie regexpus.

Svetainė Perl pradedantiesiems

use.perl.org rašo apie naują svetainę pradedantiems mokytis Perl. Ši svetainė bando surinkti visas nuorodas į pradžiamokslius, straipsnius, dokumentaciją, Perlo portus, modulius, knygas ir daug daugiau. Tiesą sakant, ta svetainė labai panaši į mano lietuviškos svetainės apie Perl viziją (maniškė vizija dar turi kažkokį „naujienų“ skyrelį pirmame puslapyje).

Atviras kodas padeda teroristams?

OpenBSD projektui nutrauktas finansavimas iš Pažengusių Ginybos Tiriamųjų Projektų Agentūros (DARPA), nes „atviras kodas padeda teroristinėms valstybėms“. Tiek šurmulio atviro kodo pasaulyje jau seniai nebuvo. Plačiau apie tai OpenBSD žurnale.

Perl požiūris į naujokus

Benaršydamas internetą atradau gana didelį fleimą apie Perl bendruomenės požiūrį į naujokus. Su kai kuriais punktais gal ir galima sutikti, bet ne su visais. Pirmiausia, Perl bendruomenė apkaltinama elitiškumu (Lietuvoje turbūt atvirkščiai – PHP bendruomenę kartais galima tuo apkaltinti). Tiesa, atsakymai į šį kaltinimą buvo įvairūs: nuo nuolankaus „bet juk jei neperskaitė naujokas dokumentacijos, tai negalima jam visko aiškint“ iki „ir labai gerai kad naujokų nėra, nes jie tik trukdo savo kvailais klausimais“. Skaityti toliau…

Svetainės atnaujinimai

Atrodo sutvarkiau tą „F5“ klaidą, dėl kurios dažnai dubliuodavosi komentarai (tiesa, man pačiam visada Mozilla ir IE paklausdavo ar tikrai noriu antrą kartą submitint – gal galit patestuot ar pas jus reikalai pagerėjo?) Pradėjau loginti vartotojų IP. Na iki šiol buvo kuriamos tik tuščios sesijos, tad bent jau IP dabar kartu išsaugos. Tiesa, su tom sesijom ten įdomiai… Viskas saugoma MySQL, bet binariniame formate (matyt taip greičiau) – teko truputį pasinervuot manant kad tos sesijos neveikia, nes pačiame MySQL kaip ir nieko nematydavau. Skaityti toliau…

Sudie IRC, einu dirbt

Štai ką šiandie patyriau: <-psyBNC> Tue Apr 22 21:47:25 :User JAPH () got disconnected (from irc.delfi.lt) Reason: Closing Link: 193.219.82.175 (SVSKilled: GHOST command used by perl_rulz) --- [perl_rulz] (~mazafaka@81.7.111.254) : qrva --- [perl_rulz] irc.takas.lt :Tue Apr 22 21:46:24 2003 --- perl_rulz :End of WHOWAS -NickServ- List of entries matching *@81.7.111.254: -NickServ- moxliukas [Hidden] -NickServ- vYtiZ [Hidden] -NickServ- Waidazz [Hidden] -NickServ- End of list - 3/3 matches shown. --- [vYtiZ] (~vytis.v@81.7.111.254) : vYtiZ --- [vYtiZ] @#db_rulez @#super-krepsinis @#krepsiukas @#lol @#lebron @#deadeye #Zalgiris #jablonskine #gentoo Trumpai drūtai – mane nusnifino. Skaityti toliau…

Teisinga tipografija svetainėms

Skaitinėjant savo mėgiamiausią svetainę apie interneto programavimą (aišku neskaitant PerlMonks :) aptikau senoką straipsnį apie teisingą tipografiją internete, kuris privertė šiek tiek susimąstyti. Brūkšnelių ilgis pasirodo labai svarbus. Pačioje interneto pradžioje kompiuteriai buvo panašesni į rašomąsias mašinėles, ir tekstas konsolės ekrane tikrai buvo nepanašus į gražiai suformuotą tipografinį tekstą, kurį galima sutikti knygose ar kituose spausdintiniuose leidiniuose. Problema daugiausiai buvo tame, kad neįmanoma buvo pavaizduoti galybės simbolių, tad teko apsiriboti ASCII. Skaityti toliau…

Puikus lietuviškas WYSIWYG komponentas

LG davė man nuorodą apie puikų, nemokamą (GPL licenzija) WYSIWYG redagavimo komponentą. Kas įdomiausia: šį komponentą sukūrė lietuviai – kompanija „Solmetra“. Komponentas veikia su IE5.5+ ir PHP. O atrodo tai tikrai pritrenkiančiai (na, bent jau man. Aš neturiu didelės patirties šituose dalykuose).

Perl vs PHP (subjektyvus asmeninis požiūris)

Nemėgstu PHP. Ir turbūt jau pats laikas pasiaiškinti kodėl. Dauguma mane mato kaip Perl fanatiką, nors tas fanatizmas tikrai išpūstas. Mėgstu Perl, bet kartu mėgstu ir Python, ir Ruby, ir hmmm.. kartais netgi Java. Tiesiog Perl yra mano „language of choice“, nes ją geriausiai moku (PHP irgi moku neblogai, bet jos paprasčiausiai nemėgstu). Gerbiu žmones, mėgstančius Python ar Ruby, bet tie, kas skelbia jog PHP yra geriausia kalba nuo pat Kristaus gimimo man sukelia šiokią tokią šypseną. Skaityti toliau…

Columbia Shuttle tyrimas

Prieš porą dienų Columbia Accident Investigation Board išleido pirmąsias rekomendacijas būsimiesiems Shuttle skrydžiams. Nieko aiškaus apie pačios katastrofos priežastį. Susidaro įspūdis, kad tos rekomendacijos tik tam kad kitą kartą tokie tyrimai vyktų sklandžiau (rekomenduojama fotografuoti Shuttle nusileidimą iš palydovų ir panašiai). Tiesa, taipogi rekomenduojama peržiūrėti Shuttle anglies plokštelių struktūrą.

Pamąstymai apie #php tradicijas

Tiesa, važinėjantis dviračiais su Lakūnu šiek tiek pasikalbėjom apie #php tradicijas ir apie jų atgimimo galimybes. Pereitą vasarą juk vos ne kiekvieną pekntadienį būdavo tradicinis #php sugėrimas Rotušėlėje. Kartais ateidavo keletas žmonių, kartais — kelios dešimtys. Įdomu, ar tokia tradicija atgimtų ir šią vasarą, nebūtinai Rotušėlėj, nebūtinai penktadieniais, nebūtinai alaus gėrimas, tiesiog kažkas bendro ir tradiciško.

Velykos

Velykos… Reiškia jokių kompiuterastiškų dalykų. Na, tiesa, su Lakūnu apsukom nemažą ratą aplink Kauną dviračiais.

Naujos Microsoft buferio perpildymo klaidos

Microsoft įspėjo Windows NT, 2000 ir XP vartotojus apie buferio perpildymo klaidas, kuriomis pasinaudojus galima užvaldyti kompiuterį, trinti bylas, perkonfigūruoti sistemą, ir daryti viską administratoriaus teisėmis. Skylę galima užlopyti atsisiunčiant lopą iš Windows Update svetainės. Tai jau 14-a atrasta su sistemos saugumu susijusi klaida Windows sistemose šiais metais. Daugiau apie pačią klaidą galima rasti pačioje Microsoft svetainėje

CNN jau pasiruošę Fidelio Kastro mirčiai

The Register rašo apie tai kaip netyčia CNN puslapiuose atsirado Fidelio Kastro, popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo, Karalienės Motinos ir kitų garsenybių nekrologai. Gera būti pasiruošusiam ;)

Socialinė inžinerija — lengviausias slaptažodžių sužinojimo būdas

Įdomus ir linksmas (na, kai kuriem… kitiem reikia stipriai susirūpinti) straipsniukas apie tai kaip lengva išvilioti iš darbuotojų slaptažodžius. Pasirodo, 90% žmonių pasako savo slaptažodžius jei jūsų paklausi labai sukto klausimo, kaip kad “koks jūsų slaptažodis?“. Negana to, jie dar paaiškina šio slaptažodžio kilmę ir išpasakoja kitas kompanijos paslaptis. Nagi, nagi… O koks jūsų slaptažodis? ;)

Diena offline

Šiandien praleidau toli nuo interneto važinėdamasis dviračiu po Kauną ir keldamas avarines situacijas (taip, ir aš kartais turiu gyvenimą :) Tiesa, esu patvarkęs svetainės kodą, ir galite jį atsisiųsti (ten jau su komentarais — gal ir ne visai stable, bet bent jau testing :)

.NET galutinai pervadinta į Microsoft Server System

.NET nebėra. Tiesa, jis nemirė (kad ir kaip ten visiems būtų gaila), o buvo pervadintas į Microsoft Server System. Priežastis: marketingo specialistams šis pavadinimas nebepatinka. Programos yra ne viskas. Pavadinimas yra viskas. Plačiau apie tai c|net straipsnyje.

Svetainės bugai

Kaip ir sakiau, taip ir įvyko. Komentaruose dar pilna bugų ;) Pirmiausia noriu padėkoti godzhirra_da_mc už tai, kad atrado problemą postinantdidelius komentarus (pasirodo problema buvo ne tame, bet tai padėjo išaiškinti teisybę). Problema standartinė — neteisingai eskeipinamos viengubos kabutės (dėl to pradeda strigti MySQL kodas, ir labai lengva padaryti “SQL injection“). Atrodo sutvarkiau šį klausimą. Kitas dalykas, kurį pastebėjau — blogas komentarų formatavimas, kai jame yra didelių žodžių be tarpų (tarkim pora šimtų ‘a’ raidžių). Skaityti toliau…

Viena diena pas Google

wired.com turi puikų puikų straipsnį apie Google. Pasirodo Google gauna apie 260 milijonų užklausų per dieną. Tai čia išeitų po 3000 užklausų per sekundę. Vienas įdomiausių dalykų — pasirodo internete stipriai galima jausti paros metą. Vienu metu Amerikos studentai ieško informacijos mokslo klausimais, o kitu metu…

Mums ne PaXas!

Tautiečiai pasirodo ganėtinai išradingi. Pasirodė Flash žaidimas apie Paksą. Einu bandyt taiklios rankos ;)

Idėja svetainės kodo pateikimui

scooox pasiūlė idėją, kad šios svetainės kodas būtų automatiškai generuojamas ir pateikiamas parsisiuntimui. Manau kad tai gera idėja. Turbūt reikės pasirašyti perlinį skriptą ir pakabinti jį ant cron kad kas kokias 6 valandas subuildintų ir supakuotų naują versiją. Na bet pradžioj reikia sutvarkyt tą komentarinę košę ;)

Apache::DBI

Hmm… aišku bėdos su MySQL nesibaigia. To $dbh ||= triuko nepakako, teko skripto gale nutraukinėt ryšį su MySQL naudojant $dbh->disconnect; — tai veikia gerai, bet niekas nebekešuojama. Ir čia į pagalbą atėjo Apache::DBI. Pasirodo užtenka jį užkrauti httpd.conf failiuke ir magiškai visos jungtys su MySQL tampa ‘persistant‘. Smagu ;)

Šios dienos svetainės pakeitimai

Šiandien čia padariau nemažai pakeitimų, bet ne viskas taip gerai ėjosi, kaip būtų galima pagalvoti. Pirmiausia tai ką tik baigiau tvarkyti (atrodo lyg sutvarkiau) MySQL serverio problemą, mat jis ėmė ir užlinko. Na, čia aišku yra mano programavimo klaida, nes pirmą kartą Perlu darau webinę aplikaciją, kuri nėra rašyta CGI. Ši svetainė naudoja mod_perl, o tai reikškia, kad automatiškai visas Perl kodas (ir ne tik kodas) yra kešuojamas. Svetainės kodą aišku rašiau kaip CGI aplikaciją, nekreipdamas jokio dėmesio į tai kad viskas kešuojama. Skaityti toliau…

Idėjau komentarus

Na va, įdėjau komentarus. Dar nelabai “stable“, bet bandykit :)

RSA konferencija

Vyksta RSA konferencija, tad visuose portaluose mirgėte marga straipsniai apie ją. Turbūt geriausias aprašymas yra ZDNet svetainėje. Imkit ir skaitykit :)

Kas bus po WiFi

wired.com aprašinėja tai, kas bus po WiFi. Belaidės technologijos visur: bevieliai asmeniniai tinklai, ultraplačiajuostis ryšys ir panašiai.. Na, man reiktų pirma to pačio WiFi pauostyt…

Irako informacijos ministro baigtis

Na va… Pasirodė žinios apie tai, kad visų mylimas Irako informacijos ministras nusižudė pasikardamas praėjus vos keletui valandų po to kai sąjungininkai paėmė Bagdadą. O gaila žmogaus…

Kas bus po objektinio programavimo?

Žmonės kalba, kad objektinis programavimas pradeda atgyventi. Tai jau praeito dešimtmečio technologija (hm… PHP5 tuo tarpu iš naujo atradinėja objektiškumą), ir reikia ieškoti jai pakaitalų. Na bent jau taip mano American Scientist. Jų straipsnyje sakoma, kad ateitis slypi keistuose dalykuose kaip ‘Pattern oriented programming’, ‘qualities without a name’ ir ‘extreme programming’. Šiaip idėja įdomi. Parašai keletą tų ‘patterns’, ir jie patys susilipdo į programą. Programuotojų rojus? Galbūt. Pažiūrėsim. Tuo tarpu aš einu toliau rašyt makaroniško kodo. Skaityti toliau…

Kodo stiliai

Vat priėjom šiokį tokį ideologinį karą apie teisingą kodo stilių. Aš visad kodą formatavau pagal K&R stilių, nes pats mokiausi programavimo iš jų puikios knygos apie C. Kažkaip kitiem labiau patinka Allman’o stilius, nors man jis per daug vertikaliai išsidėsto. Na ir man reikia 8 tarpų tabo. Čia labai subjektyvu, bet man taip geriausia.

Įprastinių išraiškų straipsnio papildymai

Taip, žinau. Vis neprisiruošiu pabaigti normaliai to straipsnio apie RegExpus. Iki šiol jis buvo labai nepilnas. Šiandien bent jau pabandžiau labai labai (na tikrai jau labai) trumpai sudėti informaciją apie tai, ko dar neminėjau jame. Ten faktiškai gale tik krūva pavyzdžių (netgi ne krūva… tiesiog keletas) dabar. Reikėtų juos aprašyt normaliai. Na o po to reiktų ir antrą dalį parašyt, apie ‘extended’ sintaksę. Ir pritaikyt viską Perlui ;).

freesql.org — nemokamas duombazės palaikymas programuotojams

Galima sakyt netyčia atradau nemokamą MySQL ir PostgreSQL palaikymą. Teko ne kartą išgirst nusiskundimų, kad niekur nėra nemokamų duomenų bazių palaikymo, bet matyt kas ieško, tas randa. Tad kol dar visi lietuviai neatrado freesql.org reikia skubėti ;) Na duomenų bazė skirtingame hoste nėra pats geriausias sprendimas, ypač kai tas duombazės serveris sėdi kažkur kitam Europos gale. Bet mokymuisi ir eksperimentams tai visai neblogai. Be to, juk NEMOKAMA! :)

Apache::Session::MySQL

Uff… Pagaliau pakūriau šiokias tokias sesijas su Perlu. Tam naudot sumaniau Apache::Session::MySQL modulį. Truputį ten įdomiai viskas… Na, kad ir kaip ten būtų, galit atsisiųst svetainės kodą.

Phoenix ir Minotaur gavo naujus vardus

Phoenix ir Minotaur gavo naujus vardus. Nuo šiol naršyklė vadinsis Firebird, o pašto klientas — Thunderbird. Šitas pervadinimas susijęs su tuo, kad Phoenix BIOS’ų gamintojas paprašė gerbti jo prekinį ženklą… Bet nauji vardai tai irgi ne originalūs — egzistuoja gi Pontiac Firebird ir Ford Thunderbird. Ar tik nereikės dar kartą pervadinti?

Naujojo Pentium procesoriaus klaidos

Tik vakar buvo išleistas naujasis Pentium 3 GHz procesorius su 800MHz FSB. Jau šiandien jo išleidimas sustabdomas, nes atsirado “nenumatytų veiklos anomalijų”. Plačiau apie tai šiuose forumuose.

PHP kodo tvarkyklė Perlu

Molotov davė man nuorodą į PHP kodo tvarkymo programą, rašytą Perlu (kažkas panašaus į visiems programuotojams žinomas lint programas). Ši programa gana gražiai parodo Damian Conway rašyto Parse::RecDescent modulio galimybes. Yra tik vienas trūkumas. Ji lėėėėta. Pasak kūrėjų “several hours for one of our 800 line examples on a gHz CPU“. Manau galima ta programėlę dar rimtai paoptimizuoti, nes pora valandų 800 eilučių kodui iš tikrųjų daugoka. Ech, jei tik turėčiau laisvo laiko… Skaityti toliau…

Opera, 3GHz Intel procesoriai, žmogaus skrydis į Marsą

Šios dienos kompiuterijos naujienose dominavo naujo Intel procesoriaus pristatymas. Turbūt nebuvo nei vienos bent kiek save gerbiančios kompiuterijos svetainės, kuri nevardintų šio procesoriaus pliusų bei minusų. Na, bet tokie procesoriai iki Lietuvos dar turbūt keliaus porą mėnesių, o kai ir atkeliaus, abejoju ar visi puls juos graibstyti — Tie magiški skaičiukai, reikškiantys procesoriaus dažnį turi vis mažiau ir mažiau įtakos renkantis kompiuterį (Ech, vat ši svetainė veikia iš 10 kartų silpnesnio serverio… ir ką — didelių problemų kaip ir nėra) Skaityti toliau…

Microsoft bandys nukonkuruoti Google

Prieš porą savaičių pasirodė straipsniai apie tai kaip Microsoft planuoja pavyti ir aplenkti (kai kur net buvo minimas žodis “nupirkti”) Google. Tiesą sakant aš tai palaikiau balandžio pirmosios pokštu. Bet atrodo šios kalbos netyla. Bet kuo gi galima aplenkti Google? Viena silpniausių šio paieškos variklio vietų — naujienų indeksavimas. Kai pasaulyje įvyksta kas nors svarbaus, visi puola ieškoti informacijos internete, tačiau Google šią informaciją dažniausiai suranda ir indeksuoja tik po dienos-kitos. Skaityti toliau…

Mes mylim Irako Informacijos ministrą

Irako informacijos ministras Mohamedas Saidas al-Sahafas tapo interneto žvaigžde. Ir nėra čia ko stebėtis – juk jo tokia pavergianti šypsena bei tokie pilni optimizmo žodžiai. Jau tankams riedant Bagdado gatvėmis jis drąsiai rėžė, kad amerikonai bus sutriuškinti. Bet turbūt pati geriausia jo sentencija buvo „Our initial assessment is that they [Americans] will all die.“ Tiesą sakant man tas ministras irgi patiko. Tobulai vykdantis savo pareigą su tokia pašaipa apie „kvailą priešą, kuris ką tik pateko į spąstus“ jis neretai prajuokindavo ir mane ir mano draugus. Skaityti toliau…

Perlas vis tiek atgis

Pastarieji metai Lietuvos Perlo programuotojams turbūt buvo apsnūdimo metai (Na, aišku aš galiu kalbėti tik apie IRC bei konferencijose dalyvaujančius žmones). Interneto programavime stipriose pozicijose įsitvirtino PHP, ir tam didelės reikšmės turėjo ir stipri Lietuvos PHP bendruomenė. Daugelis pripažįsta, kad PHP lengvai išmokstama kalba, labai tinkanti pradedantiesiems, bet dideliems projektams ji netinka. Tuo tarpu Perlas – galinga, bet sudėtinga kalba. Norint išpopuliarinti Perlą reikia bent paprastos lietuviškos jo dokumentacijos bei straipsnių pradedantiesiems – Perlas ir taip sudėtinga, vos ne „write-only“ kalba. Skaityti toliau…

Startas…

Po kieto disko mirties ir visiškos laiko stokos visgi pagaliau susiruošiau perdaryti savo svetainę. Nusprendžiau perdaryti ją visiškai iš naujo — su nauju dizainu (jei vien tik programuotojo kuriamą svetainę galima priskirti prie iš vis dizainą turinčių darbų) ir su nauja koncepcija (ech, skamba išdidžiai). Kaip ir visų žmonių interneto svetainėse, čia bus krūva nuorodų į man svarbius puslapius (kadangi esu interneto programuotojas, tai jos turbūt bus naudingos ir kitiems užsiimančiais panašiais dalykais). Skaityti toliau…